Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

Birutė MONTVILIENĖ

Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas.

Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės tvarka) tautos patriarchą, 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarą Joną Basanavičių, „Tautiškos giesmės“ autorių, varpininką, gydytoją Vincą Kudirką, Prezidentą Kazį Grinių, Lietuvos ir Šakių rajono savivaldybės politiką, visuomenės veikėją, verslininką Edmundą Rinkevičių, skulptorių, tautodailininką, Šakių rajono savivaldybės politinį ir visuomenės veikėją, ilgametį Lukšių seniūnijos seniūną Vidą Cikaną, Šakiuose veikiančios lietuviško cirko mokyklos įkūrėjus Itaną ir Raimondą Januševičius, didį kalbininką Joną Jablonskį, poetę, mūsų laikštingalą Salomėją Nėrį, pasaulinio garso operos primadoną Violetą Urmanavičiūtę-Urmaną ir Lietuvos operos atlikėją, tenorą Edmundą Seilių.

Jau skelbėme, kad šiuose rinkimuose dalyvavę ir po dešimt savo kandidatų į šimtuką nurodę „Suvalkiečio“ skaitytojai, taip pat laikraščio paskyros „Facebook“ sekėjai pasiūlė daugiau nei 200 kandidatų. Peržvelgę pastarųjų pavardes pamatėme, kad net 24 iš jų yra įvairiais mūsų šalies gyvenimo laikotarpiais krašto ir tautos šviesuliais buvę dvasininkai (knygnešys kun. Martynas Sederevičius, Vasario 16-osios akto signataras vyskupas Justinas Staugaitis, istorikas, visuomenės veikėjas kun. Jonas Totoraitis, vyskupas Vincentas Borisevičius, „Titaniku“ į JAV plaukęs ir skęstančio laivo keleivių dvasią iki paskutinės gyvenimo akimirkos kėlęs kun. Juozas Montvila, palaimintasis Jurgis Matulaitis, vyskupas Arūnas Poniškaitis ir kt.).
Krašto žmonės į šimtuką taip pat pasiūlė daug kultūros ir meno veikėjų, atlikėjų – net 22. Akcijos dalyviai, pavyzdžiui, prisiminė kraštietę dainininkę, artistę, renginių vedėją Vidą Oną Mašanauskienę, Muzikinio teatro solistę Eleonorą Kliučiūtę, šio teatro vadovą Benjaminą Želvį, Beatričę Grincevičiūtę. Į dešimtuką tik per plauką nepateko mūsų kraštietis tenoras Egidijus Bavikinas. Sąraše randame Laimos Lapkauskaitės, Edgaro Montvido, Liudo Mikalausko, Ovidijaus Vyšniausko, Džordanos Butkutės, Onos Valiukevičiūtės, Sauliaus Prūsaičio ir kitų žinomų, mylimų atlikėjų pavardes.

Ne ką trumpesnis ir iš mūsų krašto kilusių poetų, rašytojų sąrašas. Jame Vinco Mykolaičio-Putino, Anzelmo Matučio, Kazio Bradūno, Prano Vaičaičio, Kazio Borutos, Selemono Paltanavičiaus, Petro Armino-Trupinėlio, Prano Vaičaičio, Elenos Spurgaitės ir kitų kūrėjų pavardės.

Džiugu paminėti, kad šimtuko rinkėjai į jį pasiūlė net vienuolikos mūsų krašto knygnešių pavardes, prisimindami kraštiečius Vincą Bielskų, Vincą Šlekį, Mykolą Čelkį, Praną Kriaučiūną, Lauryną Serafiną Kušeliauską, Antaną Baltrušaitį-Antanėlį, Juozą Akelaitį ir kitus.

Žinoma, buvo prisiminti iš mūsų krašto kilę 1918 m. Vasario 16-osios akto signatarai Petras Klimas, Pranas Dovydaitis, Saliamonas Banaitis, Jonas Vailokaitis. Nepamiršti ir rezistencinių kovų dalyviai partizanai Juozas Lukša-Daumantas, Vytautas Gavėnas-Vampyras, Augustinas Butkus-Gudruolis, Albinas Ratkelis-Oželis.

Atkreipėme dėmesį, kad tarp nusipelniusių iš mūsų krašto kilusių asmenybių akcijos dalyviai paminėjo daug medicinos darbuotojų, miškininkų, pedagogų, sportininkų. Radome ir dabartinių politikų pavardžių.

Komentuodamas šių rinkimų rezultatus, Seimo Sūduvos bičiulių grupės pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad jie maloniai nustebino dėl dalyvavusių mūsų krašto žmonių aktyvumo ir pasiūlytų kandidatų gausos. „Tai reiškia, kad kilnūs darbai nelieka nepastebėti ir išlieka žmonių prisiminimuose, yra vertinami, – sakė K. Mažeika. – Mano nuomone, ši ir panašios akcijos ne tik stiprina istorinę atmintį, bet ir primena iškilių kraštiečių indėlį garsinant Lietuvą ir regioną. Manau, tokių rinkimų idėją palaikysime ir ateityje, kad iškiliausių mūsų žmonių indėlis būtų tvirtas pamatas krašto klestėjimui.“

Seimo narė Vaida Giraitytė, komentuodama rinkimų rezultatus, teigė, kad ją nudžiugino, jog pirmame dešimtuke persipynė įvairių laikų asmenybės. „Vadinasi, žmonių atmintyje vis dar esančios asmenybės išliks ir istorijoje, – sakė Seimo narė. – Taip pat smagu, kad žmones, jų širdis paliečia ir šių laikų savo srities profesionalai, kurie savo darbu ir talentu garsina kraštą ir džiugina pasiekimais. Išgirdę tokias pavardes jaučiame pasididžiavimą savo krašto žmonėmis.“

V. Giraitytė sakė, kad skaitydama apie šią akciją pati prisiminė ne vieną garbingą asmenį, kurio indėlį kuriant krašto gerovę, jį populiarinant, puoselėjant menus jau buvo primiršusi. „O kai kuriais net teko specialiai pasidomėti, nes apie juos nieko nebuvau girdėjusi, – teigė Seimo narė.

– Manau, kad kiekvieno šimtuke paminėto asmens nuopelnai iškalbingi, visi verti jame būti. Pagalvojau, kad jei išsikeltume užduotį sudaryti tūkstantuką, mes dar labiau nustebtume, kiek daug savo vidumi turtingų žmonių gyveno ir gyvena tarp mūsų.“

Akcijos sumanytojas Seimo narys Giedrius Surplys teigė, kad konkursas parodė, jog žmonės prisimena tuos, kurie sau duotame istorijos tarpsnyje gyvena ne tik dėl „duonos kąsnio“, bet ir dėl bendruomenės ar visos šalies. Juolab kad balsai atiduoti net už 200 asmenybių. G. Surplys pripažino, kad jam įdomu, jog vertindami asmenybes mūsų kraštiečiai sugretino tuos, apie kuriuos skaitė vadovėliuose ir girdėjo nuo vaikystės, su šiandienos herojais. „Tikiu, kad tai leidžia susimąstyti, jog kiekvienas galime būti didis, jeigu žvelgiame plačiau, dirbame daugiau ir nebijome imtis atsakomybės“, – sakė Seimo narys.

Apžvelgdamas akcijos rezultatus G. Surplys taip pat pažymėjo, kad per karantiną žmonės prisigalvoja įvairiausių būdų praskaidrinti savo apribotą gyvenimą, ir tai yra gerai. „Tikiuosi, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimai žmonėms tapo įdomia pramoga tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios, – teigė Seimo narys. – Tikiuosi, kad daugelis pasirausė prisiminimuose ir savo krašto istorijoje. Pasidomėjo, kokie iškilūs veikėjai užaugo Suvalkijoje ir kaip jie garsino tėvynę. Taip pat smagu, kad balsavusieji pagalvojo ir apie šių dienų herojus, gyvenančius šalia mūsų.“
Marijampolietis istorikas K. Balickas, apžvelgdamas Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimus, pažymėjo, kad tokie rinkimai yra gana sudėtinga misija. „Mūsų krašte tiek įžymybių, kad jas sunku įvertinti palyginimo būdu. Kriterijai gali būti įvairūs – ir nuopelnai šaliai, ir tarptautinis pripažinimas, – teigė istorikas. – Džiugu, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugybė kultūros srities žmonių. Tai rodo, jog ir dabartinė visuomenė supranta kultūros reikšmę valstybės stiprėjimui, jos stabilumui.“

K. Balickas atkreipė dėmesį, kad Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkėjai pasiūlė per 200 kandidatų. „Ne visi kandidatai yra visiems pažįstami ir gerai žinomi, o tokio turinio rinkimai ir skatina domėjimąsi žmonių biografijomis ir kartu – mūsų tautos ir valstybės istorija“, – teigė istorikas.

K. Balickas taip pat atkreipė dėmesį, kad mūsų kraštas išaugino gerokai daugiau iškilių asmenybių negu 200, kuriuos pasiūlė rinkimų dalyviai. „Marijampolėje, J. Basanavičiaus aikštėje, ant vieno iš gyvenamųjų namų akmeninė atminimo lentelė liudija, kad čia gyveno Alfonsas Uzėla, nusipelnęs krašto kultūrai žmogus. Jo įkurtas Marijampolės berniukų choras „Vyturėlis“ tais laikais konkuravo su Vilniaus berniukų choru „Ąžuoliukas“, – papasakojo istorikas. – Visai netoliese, Vytauto gatvės pradžioje, kita atminimo lenta informuoja apie čia gyvenusį Marijampolės dramos teatro vyriausiąjį režisierių Stasį Čeikauską. XX amžiaus 6-ajame ir 7-ojo dešimtmečio pradžioje jo vadovaujamas dramos teatras nenusileido Vilniaus ir Kauno teatrams. Atrodo, kad šios dvi pavardės dar nepateko į renkamų kandidatų sąrašą. O kiek iškilių asmenybių išugdė Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija ar Marijampolės mokytojų seminarija (vėliau pedagoginė mokykla, o šiandien Marijampolės kolegija)? Todėl linkėčiau, kad tokia graži iškilių asmenybių paieška būtų tęsiama ir taptų tradicija, o Sūduvos (Suvalkijos) asmenybės taptų optimizmo ir patriotizmo simboliais mūsų visuomenei.“

Istorikas pažymėjo, kad sumanymas rinkti iškiliausių suvalkiečių šimtuką labai sveikintinas ir pilietiškas. K. Balicko nuomone, ypač svarbu, kad tai siejama su Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Lietuva, parodant šių skirtingų laikotarpių ryšį ir perimamumą. „Tai, ką kūrė Vasario 16-osios – tarpukario Lietuvos žmonės, buvo perduota ir Kovo 11-osios Lietuvai, nes valstybės kūrimasis yra nenutrūkstamas ir ilgalaikis procesas“, – reziumavo K. Balickas.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Jau keturioliktoji…

    2021-02-20Jau keturioliktoji...
    Biruta Pėveraitytė renka kūrybos derlių kaip ir kasmet. „Briliantinės tiesos ekstazėje“ – taip vadinasi naujoji jos knyga – šiemet visuomenei dovanojamas sunokintas poezijos derlius. Tai jau keturioliktoji Suvalkijos poetės poezijos knyga; pakeliui bręsta ir penkioliktoji… Atrodo, kad kai kurių posmų įmantrus pakilumas labiau panėšėtų į Pietų šalių žemėje išaugintas, nei mūsų kuklioje žemėje subrandintas eiles… Tačiau skaitytojas ras nemažai lietuviško kolorito – peizažų, kaimo takelių, kuriais išėjęs į platų pasaulį žmogus nepamiršo lietuviškų obelų ir duonos kvapo, namų slenksčio, lietuviškų šaknų. Eilėraščio lyrinis herojus – dažniausiai užaugęs prie Šešupės su savo kilniais ir neramiais sielos troškimais, čia mylėjęs, svajojęs, džiaugęsis ...
  • Dienos planas moko produktyvumo ir atitraukia nuo informacinių technologijų

    2021-02-20
    Vaiko dienos režimas – tai tiksliai nustatyta jo veiklos, pavyzdžiui, poilsio, miego ar mitybos, tvarka bei taisyklių ir priemonių sistema tam tik-ram tikslui įgyvendinti. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Diana Aleksejevaitė pasakoja, kaip visa tai yra fizio-logiškai pagrįsta, ir pataria, kaip suvaldyti naminį chaosą šiais nelengvais laikais.Vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė Ieva Arnauskienė dalijasi savo patirtimi, kaip jai sekasi suvaldyti dienos režimą auginant keturis vaikus. Nuo mažens svarbu turėti dienos planą Visuomenės sveikatos specialistė D. Aleksejevaitė teigia, kad dienos režimas yra fiziologiškai pagrįstas. „Žmogaus galvos smegenų pusrutulių žievėje kiekvienas periferinis receptorius turi ...
  • Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?

    2021-02-17Čerpės: kokias pasirinksite savo namams?
    Stogas – tik vienas iš namo elementų, kurį norėdami sumontuoti, turėsite galimybę rinktis iš daugybės variantų. Pavyzdžiui, jei visada svajojate apie namus, turinčius čerpių stogą, tokiu atveju, pirmiausia teks skirti ne vieną valandą apmąstymams, kurią čerpių rūšį pasirinkti. Vis dėlto, galutinį sprendimą priimti bus kur kas lengviau, jei turėsite informacijos apie tai, kuomet viena ar kita čerpių rūšis galėtų tapti geriausiu pasirinkimu. Taigi, kviečiame apie tai sužinoti daugiau. Betoninės Iš betono pagamintos čerpės yra vienas geriausių pasirinkimų, kai domina ypač ilgas tarnavimo laikas (gali tarnauti apie 60 – 70 metų ir dar daugiau). Taip pat iš šios žaliavos pagamintos čerpės yra puikus ...
  • Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?

    2021-02-17Ar sergantys hemofilija Lietuvoje gali jaustis laisviau?
    Hemofilija – reta, dažniausiai paveldima, kai kuriais atvejais įgyta liga, kuriai būdingas VIII arba IX krešėjimo faktorių trūkumas. Dėl to sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša, todėl kraujavimas tęsiasi ilgą laiką. Apie hemofiliją ir jos gydymą kalbamės su Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytoja hematologe Rasa Kariniauskiene. Kas yra hemofilija? Hemofilijai būdingi savaiminiai kraujavimai be jokios traumos, kraujavimas į sąnarius, vidaus organus. Šia liga beveik be išimties serga vyrai iš motinos pusės, o moterys yra ligos nešiotojos.Lietuvoje hemofilija diagnozuota 152 asmenims. Iš jų 130 serga A tipo, 22 – B tipo hemofilija. Beveik du trečdaliai serga sunkia hemofilijos ...
  • Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu

    2021-02-17Išgirdus vėžio diagnozę gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu
    Trečius metus Marijampolės savivaldybėje veikianti onkologinių ligų asociacija „Rūpestėlis“, teikianti pagalbą onkologiniams ligoniams, šiandien vienija per 50 narių. Asociacijos įkūrėja ir pirmininkė marijampolietė Irena Mikalavičienė, sako, kad imtis šios veiklos ją paskatino pačios patirti išgyvenimai. Irenai prieš penkerius metus buvo diagnozuotas vėžys, liga sėkmingai įveikta. Kad Onkologinių ligų asociacija išties reikalinga, rodo nuolat augantis jos narių skaičius. Vėžinių susirgimų daugėja Pasak Irenos Mikalavičienės, remiantis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) išduotomis kortelėmis galima skaičiuoti, kad Marijampolės , Kalvarijos ir Kazlų Rūdos savivaldybėse 2018 metais buvo įregistruota 141 gyventojas susirgęs vėžiu, 2019-aisiais – 153, 2020-aisiais, išbraukus karantino mėnesius dėl COVID-19 pandemijos – 107. Galima ...
  • „Aš esu ir aš būsiu“

    2021-02-17„Aš esu ir aš būsiu“
    Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) primena, kad kiekvienų metų vasario 4 d. minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Šių metų Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį, skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio ir sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą. Šios kampanijos idėja yra ta, kad vėžys nėra tik vieno žmogaus sveikatos sutrikimas, šis susirgimas dėl didelio susirgimų skaičiaus paliečia visus aplinkos žmones. Mintimis apie ...
  • Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti

    2021-02-17Prevencinės programos – galimybė anksti aptikti ligą ir ją išgydyti
    Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Minint šią dieną ligonių kasos dar kartą primena prevencinių sveikatos programų svarbą. Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) raginami aktyviai dalyvauti šiose programose, iš kurių net keturios skirtos ankstyvajai vėžio diagnostikai. Prevencinės programos įgyvendinamos ir per karantiną Koronaviruso pandemija gerokai sumažino pernykščių profilaktinių patikrinimų apimtis. Negalutiniai šių metų sausio mėnesio duomenys rodo, kad 2020 m. gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje dalyvavo šiek tiek daugiau nei 88 tūkst. moterų, t. y., apie 29 proc. mažiau nei 2019 m. (123 tūkst. moterų). Krūties vėžio prevencinėje programoje numatytas paslaugas gavo 86 tūkst. moterų, t. y., 28 proc. mažiau nei ...
  • Mokslinis laipsnis Vokietijoje – labiau socialinis statusas

    2021-02-17Mokslinis laipsnis Vokietijoje –  labiau socialinis statusas
    Mūsų šalies kultūrą plačiąja prasme sudaro ir sėkmingos menininkų, mokslininkų, kitų sričių intelektualių specialistų karjeros siekiantieji užsienyje. Norime priminti, papasakoti apie tokius iš mūsų krašto kilusius žmones. Pasaulis globalus, nesvarbu, kokioje šalyje bedirbtų ar kurtų, šie žmonės išlieka lietuviais. Šį kartą kalbamės su iš Marijampolės kilusia, Lietuvoje mokslus baigusia, bet Vokietijoje sėkmingai dirbančia medicinos mokslų daktare Aiste Mockute. Aistei – 29 eri metai, šiuo metu ji dirba Veimaro (Weimar) klinikose, yra penktų metų gydytoja rezidentė. Specializuojasi radiologijos srityje – dirba radiologijos skyriuje. Vokietijoje Aistė sukūrė šeimą, augina sūnų Joną. Aistė Mockutė Marijampolėje yra baigusi Rygiškių Jono gimnaziją, po to pasirinko medicinos studijas Vilniaus ...
  • Teigiama emigracijos pusė: patirtis, iššūkiai, savirealizacija

    2021-02-17
    Reiškinys, kai emigruojama į užsienį, intelektualiosios dalies lietuvių vertinamas nevienareikšmiškai. Vieni tai įvardija protų nutekėjimu ir akcentuoja, kad dėl to apmaudu, kiti vertina galimybę įgyti patirties, realizuoti karjeros planus. Lietuviais išliekama, kokioje šalyje begyventume… Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla atliko tyrimą, kuris parodė tikruosius emigravusių lietuvių karjeros pokyčius. Tarp emigracijos priežasčių – anaiptol ne tik finansai. Tyrimo metu apklausta apie 90 respondentų. Apklausti lietuviai, gyvenantys Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Danijoje ir Vokietijoje. Dauguma apklaustųjų – 20–40 metų, beveik visi turi aukštojo mokslo diplomą. Apklaustieji kitose šalyse gyvena nuo vienerių iki 10 metų. Daugiau nei pusė iš jų vedę ir turi vaikų. Jų profesijos ...
  • Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“

    2021-02-15Andrius Vyšniauskas: „Visuose mano darbuose yra vienas tikslas – kad Marijampolės žmonėms būtų geriau“
    2020-ųjų spalį vykusiuose Seimo rinkimuose marijampoliečiai į Seimą delegavo 33 metų Andrių Vyšniauską, kurį nemažai rinkėjų jau pažinojo kaip aktyvų politiką, Marijampolės savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narį. Šiandien „Suvalkiečio“ skaitytojų dėmesiui – žurnalistės Birutės MONTVILIENĖS ir Seimo nario A. VYŠNIAUSKO pokalbis apie pirmuosius veiklos mėnesius Seime, savanorystę ir marijampoliečių lūkesčius. – Jau trečias mėnuo, kai prisiekęs būti ištikimas Lietuvos Respublikai, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai ir Lietuvos žmonių gerovei, esate Seimo narys ir darbuojatės Europos reikalų ir Kaimo reikalų komitetuose, taip pat Antikorupcijos komisijoje. Be to, Jūs – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pavaduotojas, trijų parlamentinių ir penkiolikos ...
  • Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama

    2021-02-12Žemės ūkio kooperatyvai aktyviai naudojasi ES parama
    2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas. Išdalijo daugiau nei 33 mln. Eur Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), paramos gavėjais iš viso buvo patvirtintas 71 kooperatyvas. Patvirtinta bend­ra paramos suma siekia daugiau nei 33 mln. Eur. Tiesa, minėtoje statistikoje neįskaičiuoti kooperatyvai, kurie teikia paraiškas žemės ūkio naudmenų deklaravimo metu dėl paramos pagal su plotu susijusias ...
  • Pasižvalgykime ir į langus… (Kaipgi be kultūros?)

    2021-02-10Pasižvalgykime ir į langus... (Kaipgi  be kultūros?)
    Šiuo keistu, išskirtiniu laiku daug dalykų vyksta kitaip, nei buvome įpratę. Besidomintieji (o kai kas gal ir netikėtai) jau senokai gali bent iš dalies kompensuoti kultūrinio gyvenimo apraiškų stygių netradicinėse erdvėse net ir neplanuotai. Virtualioje erdvėje galime klausytis geriausių atlikėjų koncertų, „pasivaikščioti“ po tokias parodų sales ir pamatyti kūrinius, kokių šiaip jau gyvenime gal nebūtume išvydę dėl įvairiausių priežasčių, dalyvauti pačiuose netikėčiausiuose projektuose… Ir nors visi pripažįsta (na, išskyrus nebent tuos, kuriems tikrojo, gyvo meno nelabai ir reikia), kad tai nėra tikrieji kūrybiniai bei dvasiniai mainai, bet vis tiek geriau, nei tuštuma… Ilgą laiką mažai tesikeičianti situacija privertė kūrėjus, kultūros lauko artojus ...
  • Himnas krašto grožiui ir medžiui

    2021-02-10Himnas krašto grožiui ir medžiui
    Grupė kraštovaizdžio specialistų, susibūrę į Kraštovaizdžio ir želdinių ekspertų komandą, 2020 metų pabaigoje išleido du leidinius: mokslinių darbų – „Kraštovaizdžio architektūra – teorijos ir praktikos aspektai“ ir mokslinių, publicistinių bei meninių tekstų leidinį – himną ąžuolui, maumedžiui ir medžiams „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“. „Medis Lietuvos kraštovaizdyje“ Mokslo darbų leidinys skirtas Lietuvos atkurtos nepriklausomybės 30-mečiui, LKAS veiklos 25-mečio sukakčiai, lietuvių ir latvių kraštovaizdžio architekto Alfonso Kiškio 110-osioms gimimo metinėms, garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto, kūrusio ir Lietuvoje, Eduardo F. Andrė (1840–1911) 180-osioms gimimo metinėms ir kraštovaizdžio architektūros bakalauro studijų programos Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) pradžiai pažymėti. Abiejuose leidiniuose publikuojami vilkaviškiečių – Arboristų asociacijos prezidento ...
  • Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)

    2021-02-10Dabartiniai dantų implantai yra gerokai patobulėję (Interviu su ekspertu)
    Dantų implantai mus gelbėja ir, galima sakyti, pratęsia mūsų jaunystę, gerina gyvenimo kokybę. Nuo to laiko, kai jie atsirado, keitėsi jų kokybė, tobulėjo implantacijos procesas. Apie tai kalbamės su marijampoliečiu mokslų mgr. (mokslų magistru, angl. Master of Sciences) gydytoju implantologu Žydrūnu Kazakevičiumi, kuris Marijampolėje įkūrė ir vadovauja Ž. Kazakevičiaus implantologijos centrui. – Dantų implantai – kada jie atsirado? Nuo to laiko turbūt keitėsi ir jų kokybė ir pats implantavimo procesas. Kiek ir kaip dabar visa tai yra patobulėję? – Pirmi burnos implantai buvo pradėti sukti maždaug prieš 60 metų. To pradininkas – švedų burnos chirurgas Peras Ingvaras Branemarkas (Per-Ingvar Branemark). Tačiau yra ...
  • Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą

    2021-02-10Problemų bus mažiau, jeigu netekę bent vieno danties, kuo greičiau planuosime implantaciją ir protezavimą
    Kai dantų implantai prigyja, pacientas kviečiamas protezavimo procesui – ant implanto (implantų) reikia uždėti danties vainikėlį. Keletas gydytojos ortopedės Monikos ZALECKYTES minčių ir patarimų apie šį procesą ir tai, kaip reikia prižiūrėti implantuotus dantis. – Kokiais atvejais yra reikalingas protezavimas? – Dantų protezavimas šiandien gali pasiūlyti didelę dantų restauracijos įvairovę. Svarbu paminėti, kad netekus bent vieno danties, reikia kuo greičiau planuoti implantaciją ir protezavimą. Atidėliojant gydymą vėlesniam laikui, deja, bet tenka susidurti su sudėtingais pokyčiais, įvykstančiais dėl dantų migracijos. Dantų migraciją pastebėti pačiam pacientui sunku. Tad jeigu uždelsiama, gydytojui tenka susidurti su dideliais iššūkiais, norint situaciją atitaisyti. Patarčiau atsakingai žiūrėti į savo burnos ...