Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams.

– Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo koronaviruso. Kaip manote, kodėl ši tema yra aktuali ir patraukli melagienoms skleisti?

– Komentuoti, reikšti savo nuomonę interneto portaluose galima anonimiškai. Taip pat ir socialiniuose tinkluose. Kai kurie žmonės tuo naudojasi. Vieni vadovaudamiesi savo įsitikinimais, o kiti turėdami piktų, prieš visuomenę, valstybę, valdžią nukreiptų ketinimų. Socialiniai tinklai apskritai yra puiki terpė melagienoms. Tradicinė žiniasklaida turi patikrinti, ar skelbiama informacija yra tiksli, pagrįsta, teisinga, paremti ją specialistų, ekspertų komentarais. Socialiniuose tinkluose tokios prievolės nėra, bet kas gali reikšti savo nuomonę. Ir tos nuomonės nebūtinai yra pagrįstos, teisingos. Be to, socialiniuose tinkluose galima greit susirasti panašiai mąstančių, sąmokslo teorijomis besivadovaujančių grupių. Taip sukuriami socialinių tinklų „burbulai“, o sekant tokias žinias žmones įtikinti sąmokslo teorijomis nesunku. Koronavirusas ir vakcinacija – šiuo metu itin aktualios temos, kuriomis daug diskutuojama, todėl jos ir patrauk­lios melagienų kūrėjams.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis primena, kad ne tik pandemija yra ideali terpė skleisti melagienas. Anot jo, ypač daug jų skleidžiama apie politiką, ekonomiką.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis primena, kad ne tik pandemija yra ideali terpė skleisti melagienas. Anot jo, ypač daug jų skleidžiama apie politiką, ekonomiką.

– Socialiniame tinkle neseniai teko matyti diskusiją, kurioje vadinamasis „laido riteris“ bando paaiškinti, jog PGR testais siekiama nustatyti ne koronaviruso susirgimo atvejus, o rinkti žmonių DNR duomenis. Šalia pateikiamos nuorodos į neva mokslinius straipsnius, kuriuose pateikiamos sudėtingos lentelės, schemos ir grafikai, įrodantys tokios teorijos „tikrumą“. Kaip manote, ko siekiama tokiais teiginiais ir „moksliniais straipsniais“.

– Skleisdami melagienas jų autoriai neretai mėgina jas „pagrįsti“. Tai daroma tam, kad jų skleidžiama „žinia“ atrodytų įtikinama. Paklausite, kaip tuomet patikrinti, tiesa ar melas tokie faktai? Reikia, kad žmogus, pamatęs tokią informaciją, atidžiai įvertintų, ar „faktai“ (kaip minėtas neva DNR duomenų rinkimas) yra pagrindžiami rimtų mokslininkų, žinomų, girdėtų institutų, universitetų, medicinos kompanijų tyrimais. Jei tai ne garsūs mokslininkai, tyrimų institutai, universitetai, pasaulinės kompanijos, vertinkime tokias „nuorodas“ labai kritiškai. Bėda ta, kad neretai žmonės tik užmeta akį į naujienas ir jomis aklai patiki. Verčiau reikėtų vadovautis savo galva, šaltu protu.

– Įvairių melagienų ir juos grindžiančių „mokslinių straipsnių“ feisbuke galima rasti daugybę. Pavyzdžiui, dabar labai populiari tema – komplikacijų atvejai, kuriuos, neva, sukėlė koronaviruso vakcinos. Kaip manote, ko siekia tokių melagingų teiginių ir dezinformacijos platintojai? Ar jie atstovauja kažkokiems konkretiems žmonėms, šalims, kompanijoms? Galbūt tai yra eiliniai piliečiai, kurie, paveikti tų pačių melagienų, nuoširdžiai jomis tiki ir skleidžia toliau?

Gali būti, kad melagienos apie „AstraZeneca“ skleidžiamos dėl vienokių ar kitokių politinių, komercinių interesų.

Gali būti, kad melagienos apie „AstraZeneca“ skleidžiamos dėl vienokių ar kitokių politinių, komercinių interesų.

– Mano devyniasdešimties metų tėvas buvo paskiepytas „AstraZeneca“ vakcina. Po skiepo jautėsi puikiai, jokios reakcijos nepajautė. Ar verta skiepytis – abejojo. Teko įkalbėti, nes jį paveikė įvairūs neigiami atsiliepimai apie šią vakciną. Žmones veikia girdima, skleidžiama informacija. Vieni, pajutę kokią nors šalutinę reakciją, pasidalija savo patirtimi nuoširdžiai. Pavyzdžiui, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė po skiepo sakė, kad jautė silpną drebulį.

Neatmeskime galimybės, kad melagienų skleidime yra ir politinių, komercinių interesų. Priminkime, kad vakcinos kainuoja. Jas sukūrusios kompanijos labai nemažai iš to uždirbs. Vyksta kova dėl jų populiarumo. Juk be JAV, Anglijos vakcinų, į Europą dar norima tiekti Rusijoje, Kinijoje sukurtus skiepus.

– Kokios kitos temos šiuo metu populiarios dezinformacijai, melagienoms ir propagandai skleisti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

– Gyvename informacijos amžiuje. Naujienų tikrai yra daug, jų srautai auga. Kai ko nors ieškome internete, atsidarę kokį naują puslapį įsitikinkime, ar tai žinomos organizacijos svetainė. Jei nėra aišku, kas ją sukūrė, pabandykime įvertinti puslapio visumą: kas ten pateikiama, ar nesimato koks nors vienas interesas (pvz. informacija pateikiama labai panaši, šališka), ar nėra pateikiama viena nuomonė. Susidūrus su nežinomu šaltiniu, vertėtų pasitelkti turimas žinias, kritiškai įvertinti, kodėl, kokiu tikslu sukurta ta interneto svetainė, kas už jos stovi. Taip pat ir dalyvaujant socialiniuose tinkluose neužsidaryti „burbule“.

Iš tiesų, ne tik pandemija yra ideali terpė melagienoms skleisti. Ypač daug jų paleidžiama apie politiką, ekonomiką. Prisiminkime, kaip sausio pradžioje susirinkusi minia įsiveržė į JAV Kongreso rūmus. Tragiškas įvykis, žuvo penki žmonės, policininkai ir patys demonstrantai. Kas juos paskatino išpuoliui? Ogi prasimanymai, melagienos apie tai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkimai neva buvo suklastoti, „pavogti“.

– Įprasta manyti, kad melagienas dažniau skleidžia piktadariai arba priešiškų valstybių institucijos. Ar būna, kad melagienas transliuoja ir patikimos institucijos, tarkime, žinomi ir visuomenėje vertinami žiniasklaidos kanalai? Kaip manote, ar taip nenutiko su „AstraZeneca“ kompanijos vakcina? Ar tikrai pagrįstai šalys nutraukė skiepijimą šia vakcina, jei netrukus skiepijimas buvo atnaujintas? Galbūt tai buvo lengvabūdiškas pasidavimas neigiamų naujienų srautui?

Daugiau nei metus gyvenant pandemijos sąlygomis, vis dar yra žmonių, kurie mano, kad koronavirusas neegzistuoja.

Daugiau nei metus gyvenant pandemijos sąlygomis, vis dar yra žmonių, kurie mano, kad koronavirusas neegzistuoja.

– Esminis momentas, kurio nevalia pamiršti, yra vyriausybių, institucijų, bendrai valdžios veiksmus lemianti didžiulė atsakomybė. Pareiga apsaugoti žmonių gyvybes, apsaugoti visuomenę, pasiekti, kad valstybė patirtų kuo mažesnius nuostolius. Todėl ir matome, kaip atsargiai priimami sprendimai, arba kaip yra sakoma, vadovaujamasi principu „geriau devynis kartus pamatuoti, o tik dešimtą kirpti“. Kita vertus, Vyriausybė patiria milžinišką spaudimą: opozicijos (ji nori pasinaudoti sudėtinga situacija), verslų, kurie nukentėjo dėl karantino ribojimų, kitų įstaigų, kurios buvo uždarytos. Žiniasklaida praneša apie tokius konfliktus, verslo, organizacijų nepasitenkinimą. Konfliktai visada traukia ir trauks auditorijos dėmesį, vadinasi, žiniasklaida taip pat turi savo interesą. Taigi ir vartodami tradicines žiniasklaidos priemones išlaikykime šaltą protą, pasverkime gaunamą informaciją. Taip pat ir vertindami vakcinas. Net jei kai kam pasireiškė koks šalutinis poveikis, bendra nauda apsisaugojant nuo viruso, nuo mirtinų pasekmių yra milžiniška. Gyvybė mūsų pačių, mūsų artimųjų, giminių, kaimynų ir visų bendrapiliečių sveikata – štai kas svarbiausia. Atsakomybę turime deleguoti ne tik valdžiai. Ją turime jausti ir patys.

– Kaip manote, ar pavyks politikams, kurie skiepijasi būtent „AstraZeneca“ vakcina, atstatyti jos gerą vardą ir patikimumą?

– Apklausos rodo, kad du trečdaliai Lietuvos žmonių nori skiepytis, supranta skiepų naudą. Tai reiškia, kad esame apsišvietusi tauta, suprantanti, vertinanti ir pasitikinti mokslu, jo pasiekimais. Pavyzdžiui, Rusijoje tik apie 20 procentų gyventojų galvoja, o dar mažiau sutinka skiepytis Putino taip siūloma „Sputnik“ vakcina, nes ja nepasitiki. Žinoma, suabejoti, įsitikinti visada verta. Taigi tikiu, kad ir „AstraZeneca“ žmonės skiepysis. Širvintų pavyzdys, kai buvo pakviesti norintys ja pasiskiepyti, tai patvirtino – išsirikiavo didžiulė eilė. Svarbiau yra tai, kad Lietuva kuo daugiau ir kuo greičiau gautų vakcinos, kad kuo greičiau žmonės būtų paskiepyti. Tik tai lems spartų grįžimą prie normalaus gyvenimo ritmo, kuris jau įvyko Izraelyje, prie ko artėja ir Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...