Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams.

– Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo koronaviruso. Kaip manote, kodėl ši tema yra aktuali ir patraukli melagienoms skleisti?

– Komentuoti, reikšti savo nuomonę interneto portaluose galima anonimiškai. Taip pat ir socialiniuose tinkluose. Kai kurie žmonės tuo naudojasi. Vieni vadovaudamiesi savo įsitikinimais, o kiti turėdami piktų, prieš visuomenę, valstybę, valdžią nukreiptų ketinimų. Socialiniai tinklai apskritai yra puiki terpė melagienoms. Tradicinė žiniasklaida turi patikrinti, ar skelbiama informacija yra tiksli, pagrįsta, teisinga, paremti ją specialistų, ekspertų komentarais. Socialiniuose tinkluose tokios prievolės nėra, bet kas gali reikšti savo nuomonę. Ir tos nuomonės nebūtinai yra pagrįstos, teisingos. Be to, socialiniuose tinkluose galima greit susirasti panašiai mąstančių, sąmokslo teorijomis besivadovaujančių grupių. Taip sukuriami socialinių tinklų „burbulai“, o sekant tokias žinias žmones įtikinti sąmokslo teorijomis nesunku. Koronavirusas ir vakcinacija – šiuo metu itin aktualios temos, kuriomis daug diskutuojama, todėl jos ir patrauk­lios melagienų kūrėjams.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis primena, kad ne tik pandemija yra ideali terpė skleisti melagienas. Anot jo, ypač daug jų skleidžiama apie politiką, ekonomiką.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis primena, kad ne tik pandemija yra ideali terpė skleisti melagienas. Anot jo, ypač daug jų skleidžiama apie politiką, ekonomiką.

– Socialiniame tinkle neseniai teko matyti diskusiją, kurioje vadinamasis „laido riteris“ bando paaiškinti, jog PGR testais siekiama nustatyti ne koronaviruso susirgimo atvejus, o rinkti žmonių DNR duomenis. Šalia pateikiamos nuorodos į neva mokslinius straipsnius, kuriuose pateikiamos sudėtingos lentelės, schemos ir grafikai, įrodantys tokios teorijos „tikrumą“. Kaip manote, ko siekiama tokiais teiginiais ir „moksliniais straipsniais“.

– Skleisdami melagienas jų autoriai neretai mėgina jas „pagrįsti“. Tai daroma tam, kad jų skleidžiama „žinia“ atrodytų įtikinama. Paklausite, kaip tuomet patikrinti, tiesa ar melas tokie faktai? Reikia, kad žmogus, pamatęs tokią informaciją, atidžiai įvertintų, ar „faktai“ (kaip minėtas neva DNR duomenų rinkimas) yra pagrindžiami rimtų mokslininkų, žinomų, girdėtų institutų, universitetų, medicinos kompanijų tyrimais. Jei tai ne garsūs mokslininkai, tyrimų institutai, universitetai, pasaulinės kompanijos, vertinkime tokias „nuorodas“ labai kritiškai. Bėda ta, kad neretai žmonės tik užmeta akį į naujienas ir jomis aklai patiki. Verčiau reikėtų vadovautis savo galva, šaltu protu.

– Įvairių melagienų ir juos grindžiančių „mokslinių straipsnių“ feisbuke galima rasti daugybę. Pavyzdžiui, dabar labai populiari tema – komplikacijų atvejai, kuriuos, neva, sukėlė koronaviruso vakcinos. Kaip manote, ko siekia tokių melagingų teiginių ir dezinformacijos platintojai? Ar jie atstovauja kažkokiems konkretiems žmonėms, šalims, kompanijoms? Galbūt tai yra eiliniai piliečiai, kurie, paveikti tų pačių melagienų, nuoširdžiai jomis tiki ir skleidžia toliau?

Gali būti, kad melagienos apie „AstraZeneca“ skleidžiamos dėl vienokių ar kitokių politinių, komercinių interesų.

Gali būti, kad melagienos apie „AstraZeneca“ skleidžiamos dėl vienokių ar kitokių politinių, komercinių interesų.

– Mano devyniasdešimties metų tėvas buvo paskiepytas „AstraZeneca“ vakcina. Po skiepo jautėsi puikiai, jokios reakcijos nepajautė. Ar verta skiepytis – abejojo. Teko įkalbėti, nes jį paveikė įvairūs neigiami atsiliepimai apie šią vakciną. Žmones veikia girdima, skleidžiama informacija. Vieni, pajutę kokią nors šalutinę reakciją, pasidalija savo patirtimi nuoširdžiai. Pavyzdžiui, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė po skiepo sakė, kad jautė silpną drebulį.

Neatmeskime galimybės, kad melagienų skleidime yra ir politinių, komercinių interesų. Priminkime, kad vakcinos kainuoja. Jas sukūrusios kompanijos labai nemažai iš to uždirbs. Vyksta kova dėl jų populiarumo. Juk be JAV, Anglijos vakcinų, į Europą dar norima tiekti Rusijoje, Kinijoje sukurtus skiepus.

– Kokios kitos temos šiuo metu populiarios dezinformacijai, melagienoms ir propagandai skleisti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

– Gyvename informacijos amžiuje. Naujienų tikrai yra daug, jų srautai auga. Kai ko nors ieškome internete, atsidarę kokį naują puslapį įsitikinkime, ar tai žinomos organizacijos svetainė. Jei nėra aišku, kas ją sukūrė, pabandykime įvertinti puslapio visumą: kas ten pateikiama, ar nesimato koks nors vienas interesas (pvz. informacija pateikiama labai panaši, šališka), ar nėra pateikiama viena nuomonė. Susidūrus su nežinomu šaltiniu, vertėtų pasitelkti turimas žinias, kritiškai įvertinti, kodėl, kokiu tikslu sukurta ta interneto svetainė, kas už jos stovi. Taip pat ir dalyvaujant socialiniuose tinkluose neužsidaryti „burbule“.

Iš tiesų, ne tik pandemija yra ideali terpė melagienoms skleisti. Ypač daug jų paleidžiama apie politiką, ekonomiką. Prisiminkime, kaip sausio pradžioje susirinkusi minia įsiveržė į JAV Kongreso rūmus. Tragiškas įvykis, žuvo penki žmonės, policininkai ir patys demonstrantai. Kas juos paskatino išpuoliui? Ogi prasimanymai, melagienos apie tai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkimai neva buvo suklastoti, „pavogti“.

– Įprasta manyti, kad melagienas dažniau skleidžia piktadariai arba priešiškų valstybių institucijos. Ar būna, kad melagienas transliuoja ir patikimos institucijos, tarkime, žinomi ir visuomenėje vertinami žiniasklaidos kanalai? Kaip manote, ar taip nenutiko su „AstraZeneca“ kompanijos vakcina? Ar tikrai pagrįstai šalys nutraukė skiepijimą šia vakcina, jei netrukus skiepijimas buvo atnaujintas? Galbūt tai buvo lengvabūdiškas pasidavimas neigiamų naujienų srautui?

Daugiau nei metus gyvenant pandemijos sąlygomis, vis dar yra žmonių, kurie mano, kad koronavirusas neegzistuoja.

Daugiau nei metus gyvenant pandemijos sąlygomis, vis dar yra žmonių, kurie mano, kad koronavirusas neegzistuoja.

– Esminis momentas, kurio nevalia pamiršti, yra vyriausybių, institucijų, bendrai valdžios veiksmus lemianti didžiulė atsakomybė. Pareiga apsaugoti žmonių gyvybes, apsaugoti visuomenę, pasiekti, kad valstybė patirtų kuo mažesnius nuostolius. Todėl ir matome, kaip atsargiai priimami sprendimai, arba kaip yra sakoma, vadovaujamasi principu „geriau devynis kartus pamatuoti, o tik dešimtą kirpti“. Kita vertus, Vyriausybė patiria milžinišką spaudimą: opozicijos (ji nori pasinaudoti sudėtinga situacija), verslų, kurie nukentėjo dėl karantino ribojimų, kitų įstaigų, kurios buvo uždarytos. Žiniasklaida praneša apie tokius konfliktus, verslo, organizacijų nepasitenkinimą. Konfliktai visada traukia ir trauks auditorijos dėmesį, vadinasi, žiniasklaida taip pat turi savo interesą. Taigi ir vartodami tradicines žiniasklaidos priemones išlaikykime šaltą protą, pasverkime gaunamą informaciją. Taip pat ir vertindami vakcinas. Net jei kai kam pasireiškė koks šalutinis poveikis, bendra nauda apsisaugojant nuo viruso, nuo mirtinų pasekmių yra milžiniška. Gyvybė mūsų pačių, mūsų artimųjų, giminių, kaimynų ir visų bendrapiliečių sveikata – štai kas svarbiausia. Atsakomybę turime deleguoti ne tik valdžiai. Ją turime jausti ir patys.

– Kaip manote, ar pavyks politikams, kurie skiepijasi būtent „AstraZeneca“ vakcina, atstatyti jos gerą vardą ir patikimumą?

– Apklausos rodo, kad du trečdaliai Lietuvos žmonių nori skiepytis, supranta skiepų naudą. Tai reiškia, kad esame apsišvietusi tauta, suprantanti, vertinanti ir pasitikinti mokslu, jo pasiekimais. Pavyzdžiui, Rusijoje tik apie 20 procentų gyventojų galvoja, o dar mažiau sutinka skiepytis Putino taip siūloma „Sputnik“ vakcina, nes ja nepasitiki. Žinoma, suabejoti, įsitikinti visada verta. Taigi tikiu, kad ir „AstraZeneca“ žmonės skiepysis. Širvintų pavyzdys, kai buvo pakviesti norintys ja pasiskiepyti, tai patvirtino – išsirikiavo didžiulė eilė. Svarbiau yra tai, kad Lietuva kuo daugiau ir kuo greičiau gautų vakcinos, kad kuo greičiau žmonės būtų paskiepyti. Tik tai lems spartų grįžimą prie normalaus gyvenimo ritmo, kuris jau įvyko Izraelyje, prie ko artėja ir Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta

    2021-10-25Gyventojai nebegalės eiti per bėgius: visa geležinkelio zona bus atitverta
    Daliai marijampoliečių iki šiol iš Klaipėdos, Birštono, Telšių, Panevėžio ir kitų aplinkinių gatvių trumpinusių kelią į miesto centrą einant tiesiog per bėgius, teks atsisakyti šio įpročio, nes akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgusi į Marijampolės savivaldybės Saugaus eismo komisijos rekomendacijas, pažadėjo geležinkelio zonos atkarpoje tarp Geležinkelio ir Telšių gatvių dar iki šių metų pabaigos pratęsti apsauginę tvorą. Iki šiol nuo plovyklos iki degalinės apsaugos sienelės nebuvo. Kreipėsi į Saugaus eismo komisiją Tik baigus Marijampolėje įgyvendinti „Rail Baltica“ projektą, kuomet ties geležinkelio bėgiais Geležinkelio gatvėje buvo įrengta ne ištisinė apsaugos sienelė, o atkarpa nuo plovyklos iki degalinės palikta atvira, tapo aišku, kad gyventojai šią ...
  • Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas

    2021-10-25Persitvarkiusi Kalvarijos ligoninė siūlo puikių specialistų konsultacijas
    Šalies ligoninės, didėjant COVID-19 susirgimų, pamažu grįžta į pandeminio darbo ritmą. Vis daugiau lovų tenka atiduoti susirgusiems koronavirusu, nuo savo įprasto darbo atitraukiami medikai, kalbama, kad teks stabdyti planines operacijas, taigi kentės kitomis ligomis sergantys žmonės. Daugėjant ligonių Priėmimo skyriuose, žmonės nepatenkinti, kad vizito pas antrines gydymo paslaugas teikiančius medikus tenka laukti ilgai, eilės ne tik pas kardiologus, bet ir prie echoskopijų, radiologijos kabinetų. Išeitį Marijampolės regiono gyventojams siūlo struktūrinę pertvarką išgyvenusi Kalvarijos ligoninė. Loreta TUMELIENĖ Panaikinti du skyriai Pasak Kalvarijos ligoninės direktorės Kristinos Škarnulienės, pasikeitė ligoninės struktūra. Nuo šių metų gegužės 1-osios ligoninėje panaikintas Vidaus ligų skyrius ir visą parą dirbęs Skubios ...
  • Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“

    2021-10-23Europarlamentaras P. Auštrevičius: „Atkirtis šildymo ir elektros kainų šuoliui turi būti greitas ir ryžtingas“
    Lietuvą pandemijos fone užklupo brangymetis: gerokai kyla ne vien maisto prekių, kuro, bet ir šildymo bei elektros kainos. Ši tendencija nėra išskirtinė – daugumai europiečių į rekordines aukštumas šovusios dujų kainos, naudojamos šilumai ir elektrai gaminti, jau kirto per kišenę. Menka paguoda, kad su problemomis susiduriame ne mes vieni – krizės sąlygomis, Lietuvai reikia iškart veikiančių ir ilgalaikių sprendimų, kurie padėtų išgyventi šią bei ateinančias žiemas. Tam, kad gyventojai neatsidurtų ant arba už energetinio skurdo ribos, Vyriausybė ir savivalda šiandien negali atmesti nė vienos priemonės, kuri kiekvienam padėtų sutaupyti, – įsitikinęs Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius. Interviu Europos Parlamento frakcijai „Atnaujinkime Europą“ ...
  • Jaunieji meno mokyklos kūrėjai pristatė savo darbus

    2021-10-20Jaunieji meno mokyklos  kūrėjai pristatė savo darbus
    Marijampolės kultūros centro antrojo aukšto fojė atidaryta miesto Meno mokyklos moksleivių baigiamųjų darbų paroda. Praėjusių mokslo metų baigiamuosius darbus auklėtiniai paprastai demonstruodavo rugsėjo pradžioje, bet pandemija šįsyk pakeitė ir kūrybinius, ir organizacinius planus. Marijampolės meno mokyklos direktorė Rima Kukalienė praėjusį trečiadienį pristatydama auklėtinių kūrybą sakė, jog praėjusieji metai buvo labai sudėtingi. Moksleiviams teko dirbti nuotoliniu būdu, sunku tokiomis sąlygomis dailės paslapčių mokyti ir patiems mokytojams, kuriems ji labai dėkinga, bet svarbiausia buvo pasitikėti savimi ir siekti užsibrėžto tikslo. Direktorė pasidžiaugė, kad baigiamaisiais auklėtinių darbais galės pasigėrėti gyvai visi norintys, kad tie darbai tikrai brandūs, įdomūs, ir gal kai kurie iš moksleivių ...
  • „Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius

    2021-10-20„Grįžulo ratuose“ – galimybė atskleisti savo pomėgius
    Netoli Marijampolės esanti „Grįžulo ratų“ rezidencija praėjusį ketvirtadienį pakvietė į naują, jau trečiąją, parodą čia – šįsyk iš naujo ciklo „Sūduvos krašto žmonių pomėgiai“. Joje savo darbus eksponuoja du šakiečiai – jauna tapytoja Indrė Siaurusevičiūtė ir gydytojas psichiatras Audrius Starkauskas. Pristatydamas naująją parodą jos organizatorius Vitas Daniliauskas sakė, jog jo idėja yra rengti „Grįžulo ratuose“ ne tik profesionalių dailininkų parodas – norima, kad čia būtų galima parodyti įvairių žmonių pomėgius, jų kūrybą. Laukiama, kad čia turės progą eksponuotis ne tik šakiečiai, bet viso Sūduvos krašto atstovai, todėl laukiama ir jų pasiūlymų. Kalbėdama apie I. Siaurusevičiūtės tapybos parodą „Paukščių užkalbėjimai“ dailininkė ir pedagogė ...
  • Ir vėl – auksinė rudens banga…

    2021-10-20Ir vėl – auksinė rudens banga...
    Tai – ne apie stebuklingą gamtos tapytoją, kasdien keičiantį žaliąjį gamtos rūbą į visokiausių atspalvių rudai ir raudonai auksinį… Kartu su šia banga per Lietuvą kiekvieną rudenį ritasi kita, ne mažiau kerinti – tik gaila, kad mažiau kas ją, tokią didelę, plačią ir be galo įvairią, pamato. Kita vertus, ir gamtos dovanojami stebuklai ne vienam visiškai nerūpi – mūsų teisė rinktis… O mes renkamės ir viena, ir kita: sunkiai išsivadavę iš nuolat kintančių vaizdinių gamtoje panyrame į kitus, ne mažiau kerinčius – tik jau žmogaus sukurtus. Jau nuo 2005-ųjų kasmet Nacionalinis liaudies kultūros centras sukviečia visos šalies kūrėjus, kuriems talentas ir ...
  • Tapyboje – tėviškės gamta

    2021-10-20Tapyboje – tėviškės gamta
    Atėjus spaliui Patašinės bibliotekoje surengta piešiančios laiškanešės Redos Stadalienės tapybos paroda „Po tėviškės šviesiuoju dangumi“. Debiutinė šios autorės darbų paroda bibliotekos lankytojus maloniai nustebino 2020-aisiais. Redos pastebėti ir įsiminti gamtos vaizdai, išvežiojant korespondenciją po Patašinės apylinkes, laisvalaikio valandėlėmis perkelti į drobę – spalvingi, moteriški, jausmingi, paprasti, taip pat – labai nuoširdūs. Autorė įsitikinusi: kūryboje reikia siekti ne tik tobulumo, bet labiausiai – betarpiškumo, kuris paliečia kiekvieną širdį ir sužavi charizma. Redai smagu dalinti nuoširdumą, dovanojant darbus artimiesiems ir draugams, skatinusiems ją piešti, ryžtis savo laisvalaikio pomėgį pristatyti bendruomenei. Rugsėjo ir spalio mėnesiais Reda Stadalienė surengė net dvi tapybos darbų parodas: be minėtos ...
  • Kas jos ir kokios buvo?

    2021-10-20Kas jos ir kokios buvo?
    Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Liud­vika Didžiulienė-Žmona, Žemaitė, Aleksandra Bulotienė, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Felicija Bortkevičienė… Kodėl šiandien, po šimto ar dar daugiau metų, apie jas vis dar kalbame, nagrinėjame jų gyvenimą ir veiklą, pripažįstame, kad jos svarbios? Jau trečiajame Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus organizuojamo paskaitų ciklo „XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvos ir Lenkijos visuomeninis, kultūrinis kontekstas“ renginyje ir buvo apie tai kalbama. Bulotų namuose vykusioje paskaitoje „Moters įvaizdžio formavimas ir formavimasis viešojoje erdvėje XX a. pr. ir pirmoje pusėje“ VU Kauno fakulteto profesorė dr. Virginija Jurėnienė pažėrė gausybę faktų, palyginimų, įdomių įžvalgų apie laikotarpį iki 1918 metų ir vėlesnius ...
  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.