Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams.
– Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo koronaviruso. Kaip manote, kodėl ši tema yra aktuali ir patraukli melagienoms skleisti?
– Komentuoti, reikšti savo nuomonę interneto portaluose galima anonimiškai. Taip pat ir socialiniuose tinkluose. Kai kurie žmonės tuo naudojasi. Vieni vadovaudamiesi savo įsitikinimais, o kiti turėdami piktų, prieš visuomenę, valstybę, valdžią nukreiptų ketinimų. Socialiniai tinklai apskritai yra puiki terpė melagienoms. Tradicinė žiniasklaida turi patikrinti, ar skelbiama informacija yra tiksli, pagrįsta, teisinga, paremti ją specialistų, ekspertų komentarais. Socialiniuose tinkluose tokios prievolės nėra, bet kas gali reikšti savo nuomonę. Ir tos nuomonės nebūtinai yra pagrįstos, teisingos. Be to, socialiniuose tinkluose galima greit susirasti panašiai mąstančių, sąmokslo teorijomis besivadovaujančių grupių. Taip sukuriami socialinių tinklų „burbulai“, o sekant tokias žinias žmones įtikinti sąmokslo teorijomis nesunku. Koronavirusas ir vakcinacija – šiuo metu itin aktualios temos, kuriomis daug diskutuojama, todėl jos ir patrauklios melagienų kūrėjams.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis primena, kad ne tik pandemija yra ideali terpė skleisti melagienas. Anot jo, ypač daug jų skleidžiama apie politiką, ekonomiką.
– Socialiniame tinkle neseniai teko matyti diskusiją, kurioje vadinamasis „laido riteris“ bando paaiškinti, jog PGR testais siekiama nustatyti ne koronaviruso susirgimo atvejus, o rinkti žmonių DNR duomenis. Šalia pateikiamos nuorodos į neva mokslinius straipsnius, kuriuose pateikiamos sudėtingos lentelės, schemos ir grafikai, įrodantys tokios teorijos „tikrumą“. Kaip manote, ko siekiama tokiais teiginiais ir „moksliniais straipsniais“.
– Skleisdami melagienas jų autoriai neretai mėgina jas „pagrįsti“. Tai daroma tam, kad jų skleidžiama „žinia“ atrodytų įtikinama. Paklausite, kaip tuomet patikrinti, tiesa ar melas tokie faktai? Reikia, kad žmogus, pamatęs tokią informaciją, atidžiai įvertintų, ar „faktai“ (kaip minėtas neva DNR duomenų rinkimas) yra pagrindžiami rimtų mokslininkų, žinomų, girdėtų institutų, universitetų, medicinos kompanijų tyrimais. Jei tai ne garsūs mokslininkai, tyrimų institutai, universitetai, pasaulinės kompanijos, vertinkime tokias „nuorodas“ labai kritiškai. Bėda ta, kad neretai žmonės tik užmeta akį į naujienas ir jomis aklai patiki. Verčiau reikėtų vadovautis savo galva, šaltu protu.
– Įvairių melagienų ir juos grindžiančių „mokslinių straipsnių“ feisbuke galima rasti daugybę. Pavyzdžiui, dabar labai populiari tema – komplikacijų atvejai, kuriuos, neva, sukėlė koronaviruso vakcinos. Kaip manote, ko siekia tokių melagingų teiginių ir dezinformacijos platintojai? Ar jie atstovauja kažkokiems konkretiems žmonėms, šalims, kompanijoms? Galbūt tai yra eiliniai piliečiai, kurie, paveikti tų pačių melagienų, nuoširdžiai jomis tiki ir skleidžia toliau?
Gali būti, kad melagienos apie „AstraZeneca“ skleidžiamos dėl vienokių ar kitokių politinių, komercinių interesų.
– Mano devyniasdešimties metų tėvas buvo paskiepytas „AstraZeneca“ vakcina. Po skiepo jautėsi puikiai, jokios reakcijos nepajautė. Ar verta skiepytis – abejojo. Teko įkalbėti, nes jį paveikė įvairūs neigiami atsiliepimai apie šią vakciną. Žmones veikia girdima, skleidžiama informacija. Vieni, pajutę kokią nors šalutinę reakciją, pasidalija savo patirtimi nuoširdžiai. Pavyzdžiui, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė po skiepo sakė, kad jautė silpną drebulį.
Neatmeskime galimybės, kad melagienų skleidime yra ir politinių, komercinių interesų. Priminkime, kad vakcinos kainuoja. Jas sukūrusios kompanijos labai nemažai iš to uždirbs. Vyksta kova dėl jų populiarumo. Juk be JAV, Anglijos vakcinų, į Europą dar norima tiekti Rusijoje, Kinijoje sukurtus skiepus.
– Kokios kitos temos šiuo metu populiarios dezinformacijai, melagienoms ir propagandai skleisti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
– Gyvename informacijos amžiuje. Naujienų tikrai yra daug, jų srautai auga. Kai ko nors ieškome internete, atsidarę kokį naują puslapį įsitikinkime, ar tai žinomos organizacijos svetainė. Jei nėra aišku, kas ją sukūrė, pabandykime įvertinti puslapio visumą: kas ten pateikiama, ar nesimato koks nors vienas interesas (pvz. informacija pateikiama labai panaši, šališka), ar nėra pateikiama viena nuomonė. Susidūrus su nežinomu šaltiniu, vertėtų pasitelkti turimas žinias, kritiškai įvertinti, kodėl, kokiu tikslu sukurta ta interneto svetainė, kas už jos stovi. Taip pat ir dalyvaujant socialiniuose tinkluose neužsidaryti „burbule“.
Iš tiesų, ne tik pandemija yra ideali terpė melagienoms skleisti. Ypač daug jų paleidžiama apie politiką, ekonomiką. Prisiminkime, kaip sausio pradžioje susirinkusi minia įsiveržė į JAV Kongreso rūmus. Tragiškas įvykis, žuvo penki žmonės, policininkai ir patys demonstrantai. Kas juos paskatino išpuoliui? Ogi prasimanymai, melagienos apie tai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkimai neva buvo suklastoti, „pavogti“.
– Įprasta manyti, kad melagienas dažniau skleidžia piktadariai arba priešiškų valstybių institucijos. Ar būna, kad melagienas transliuoja ir patikimos institucijos, tarkime, žinomi ir visuomenėje vertinami žiniasklaidos kanalai? Kaip manote, ar taip nenutiko su „AstraZeneca“ kompanijos vakcina? Ar tikrai pagrįstai šalys nutraukė skiepijimą šia vakcina, jei netrukus skiepijimas buvo atnaujintas? Galbūt tai buvo lengvabūdiškas pasidavimas neigiamų naujienų srautui?
Daugiau nei metus gyvenant pandemijos sąlygomis, vis dar yra žmonių, kurie mano, kad koronavirusas neegzistuoja.
– Esminis momentas, kurio nevalia pamiršti, yra vyriausybių, institucijų, bendrai valdžios veiksmus lemianti didžiulė atsakomybė. Pareiga apsaugoti žmonių gyvybes, apsaugoti visuomenę, pasiekti, kad valstybė patirtų kuo mažesnius nuostolius. Todėl ir matome, kaip atsargiai priimami sprendimai, arba kaip yra sakoma, vadovaujamasi principu „geriau devynis kartus pamatuoti, o tik dešimtą kirpti“. Kita vertus, Vyriausybė patiria milžinišką spaudimą: opozicijos (ji nori pasinaudoti sudėtinga situacija), verslų, kurie nukentėjo dėl karantino ribojimų, kitų įstaigų, kurios buvo uždarytos. Žiniasklaida praneša apie tokius konfliktus, verslo, organizacijų nepasitenkinimą. Konfliktai visada traukia ir trauks auditorijos dėmesį, vadinasi, žiniasklaida taip pat turi savo interesą. Taigi ir vartodami tradicines žiniasklaidos priemones išlaikykime šaltą protą, pasverkime gaunamą informaciją. Taip pat ir vertindami vakcinas. Net jei kai kam pasireiškė koks šalutinis poveikis, bendra nauda apsisaugojant nuo viruso, nuo mirtinų pasekmių yra milžiniška. Gyvybė mūsų pačių, mūsų artimųjų, giminių, kaimynų ir visų bendrapiliečių sveikata – štai kas svarbiausia. Atsakomybę turime deleguoti ne tik valdžiai. Ją turime jausti ir patys.
– Kaip manote, ar pavyks politikams, kurie skiepijasi būtent „AstraZeneca“ vakcina, atstatyti jos gerą vardą ir patikimumą?
– Apklausos rodo, kad du trečdaliai Lietuvos žmonių nori skiepytis, supranta skiepų naudą. Tai reiškia, kad esame apsišvietusi tauta, suprantanti, vertinanti ir pasitikinti mokslu, jo pasiekimais. Pavyzdžiui, Rusijoje tik apie 20 procentų gyventojų galvoja, o dar mažiau sutinka skiepytis Putino taip siūloma „Sputnik“ vakcina, nes ja nepasitiki. Žinoma, suabejoti, įsitikinti visada verta. Taigi tikiu, kad ir „AstraZeneca“ žmonės skiepysis. Širvintų pavyzdys, kai buvo pakviesti norintys ja pasiskiepyti, tai patvirtino – išsirikiavo didžiulė eilė. Svarbiau yra tai, kad Lietuva kuo daugiau ir kuo greičiau gautų vakcinos, kad kuo greičiau žmonės būtų paskiepyti. Tik tai lems spartų grįžimą prie normalaus gyvenimo ritmo, kuris jau įvyko Izraelyje, prie ko artėja ir Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos.
