Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams.

– Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo koronaviruso. Kaip manote, kodėl ši tema yra aktuali ir patraukli melagienoms skleisti?

– Komentuoti, reikšti savo nuomonę interneto portaluose galima anonimiškai. Taip pat ir socialiniuose tinkluose. Kai kurie žmonės tuo naudojasi. Vieni vadovaudamiesi savo įsitikinimais, o kiti turėdami piktų, prieš visuomenę, valstybę, valdžią nukreiptų ketinimų. Socialiniai tinklai apskritai yra puiki terpė melagienoms. Tradicinė žiniasklaida turi patikrinti, ar skelbiama informacija yra tiksli, pagrįsta, teisinga, paremti ją specialistų, ekspertų komentarais. Socialiniuose tinkluose tokios prievolės nėra, bet kas gali reikšti savo nuomonę. Ir tos nuomonės nebūtinai yra pagrįstos, teisingos. Be to, socialiniuose tinkluose galima greit susirasti panašiai mąstančių, sąmokslo teorijomis besivadovaujančių grupių. Taip sukuriami socialinių tinklų „burbulai“, o sekant tokias žinias žmones įtikinti sąmokslo teorijomis nesunku. Koronavirusas ir vakcinacija – šiuo metu itin aktualios temos, kuriomis daug diskutuojama, todėl jos ir patrauk­lios melagienų kūrėjams.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis primena, kad ne tik pandemija yra ideali terpė skleisti melagienas. Anot jo, ypač daug jų skleidžiama apie politiką, ekonomiką.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis primena, kad ne tik pandemija yra ideali terpė skleisti melagienas. Anot jo, ypač daug jų skleidžiama apie politiką, ekonomiką.

– Socialiniame tinkle neseniai teko matyti diskusiją, kurioje vadinamasis „laido riteris“ bando paaiškinti, jog PGR testais siekiama nustatyti ne koronaviruso susirgimo atvejus, o rinkti žmonių DNR duomenis. Šalia pateikiamos nuorodos į neva mokslinius straipsnius, kuriuose pateikiamos sudėtingos lentelės, schemos ir grafikai, įrodantys tokios teorijos „tikrumą“. Kaip manote, ko siekiama tokiais teiginiais ir „moksliniais straipsniais“.

– Skleisdami melagienas jų autoriai neretai mėgina jas „pagrįsti“. Tai daroma tam, kad jų skleidžiama „žinia“ atrodytų įtikinama. Paklausite, kaip tuomet patikrinti, tiesa ar melas tokie faktai? Reikia, kad žmogus, pamatęs tokią informaciją, atidžiai įvertintų, ar „faktai“ (kaip minėtas neva DNR duomenų rinkimas) yra pagrindžiami rimtų mokslininkų, žinomų, girdėtų institutų, universitetų, medicinos kompanijų tyrimais. Jei tai ne garsūs mokslininkai, tyrimų institutai, universitetai, pasaulinės kompanijos, vertinkime tokias „nuorodas“ labai kritiškai. Bėda ta, kad neretai žmonės tik užmeta akį į naujienas ir jomis aklai patiki. Verčiau reikėtų vadovautis savo galva, šaltu protu.

– Įvairių melagienų ir juos grindžiančių „mokslinių straipsnių“ feisbuke galima rasti daugybę. Pavyzdžiui, dabar labai populiari tema – komplikacijų atvejai, kuriuos, neva, sukėlė koronaviruso vakcinos. Kaip manote, ko siekia tokių melagingų teiginių ir dezinformacijos platintojai? Ar jie atstovauja kažkokiems konkretiems žmonėms, šalims, kompanijoms? Galbūt tai yra eiliniai piliečiai, kurie, paveikti tų pačių melagienų, nuoširdžiai jomis tiki ir skleidžia toliau?

Gali būti, kad melagienos apie „AstraZeneca“ skleidžiamos dėl vienokių ar kitokių politinių, komercinių interesų.

Gali būti, kad melagienos apie „AstraZeneca“ skleidžiamos dėl vienokių ar kitokių politinių, komercinių interesų.

– Mano devyniasdešimties metų tėvas buvo paskiepytas „AstraZeneca“ vakcina. Po skiepo jautėsi puikiai, jokios reakcijos nepajautė. Ar verta skiepytis – abejojo. Teko įkalbėti, nes jį paveikė įvairūs neigiami atsiliepimai apie šią vakciną. Žmones veikia girdima, skleidžiama informacija. Vieni, pajutę kokią nors šalutinę reakciją, pasidalija savo patirtimi nuoširdžiai. Pavyzdžiui, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė po skiepo sakė, kad jautė silpną drebulį.

Neatmeskime galimybės, kad melagienų skleidime yra ir politinių, komercinių interesų. Priminkime, kad vakcinos kainuoja. Jas sukūrusios kompanijos labai nemažai iš to uždirbs. Vyksta kova dėl jų populiarumo. Juk be JAV, Anglijos vakcinų, į Europą dar norima tiekti Rusijoje, Kinijoje sukurtus skiepus.

– Kokios kitos temos šiuo metu populiarios dezinformacijai, melagienoms ir propagandai skleisti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

– Gyvename informacijos amžiuje. Naujienų tikrai yra daug, jų srautai auga. Kai ko nors ieškome internete, atsidarę kokį naują puslapį įsitikinkime, ar tai žinomos organizacijos svetainė. Jei nėra aišku, kas ją sukūrė, pabandykime įvertinti puslapio visumą: kas ten pateikiama, ar nesimato koks nors vienas interesas (pvz. informacija pateikiama labai panaši, šališka), ar nėra pateikiama viena nuomonė. Susidūrus su nežinomu šaltiniu, vertėtų pasitelkti turimas žinias, kritiškai įvertinti, kodėl, kokiu tikslu sukurta ta interneto svetainė, kas už jos stovi. Taip pat ir dalyvaujant socialiniuose tinkluose neužsidaryti „burbule“.

Iš tiesų, ne tik pandemija yra ideali terpė melagienoms skleisti. Ypač daug jų paleidžiama apie politiką, ekonomiką. Prisiminkime, kaip sausio pradžioje susirinkusi minia įsiveržė į JAV Kongreso rūmus. Tragiškas įvykis, žuvo penki žmonės, policininkai ir patys demonstrantai. Kas juos paskatino išpuoliui? Ogi prasimanymai, melagienos apie tai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkimai neva buvo suklastoti, „pavogti“.

– Įprasta manyti, kad melagienas dažniau skleidžia piktadariai arba priešiškų valstybių institucijos. Ar būna, kad melagienas transliuoja ir patikimos institucijos, tarkime, žinomi ir visuomenėje vertinami žiniasklaidos kanalai? Kaip manote, ar taip nenutiko su „AstraZeneca“ kompanijos vakcina? Ar tikrai pagrįstai šalys nutraukė skiepijimą šia vakcina, jei netrukus skiepijimas buvo atnaujintas? Galbūt tai buvo lengvabūdiškas pasidavimas neigiamų naujienų srautui?

Daugiau nei metus gyvenant pandemijos sąlygomis, vis dar yra žmonių, kurie mano, kad koronavirusas neegzistuoja.

Daugiau nei metus gyvenant pandemijos sąlygomis, vis dar yra žmonių, kurie mano, kad koronavirusas neegzistuoja.

– Esminis momentas, kurio nevalia pamiršti, yra vyriausybių, institucijų, bendrai valdžios veiksmus lemianti didžiulė atsakomybė. Pareiga apsaugoti žmonių gyvybes, apsaugoti visuomenę, pasiekti, kad valstybė patirtų kuo mažesnius nuostolius. Todėl ir matome, kaip atsargiai priimami sprendimai, arba kaip yra sakoma, vadovaujamasi principu „geriau devynis kartus pamatuoti, o tik dešimtą kirpti“. Kita vertus, Vyriausybė patiria milžinišką spaudimą: opozicijos (ji nori pasinaudoti sudėtinga situacija), verslų, kurie nukentėjo dėl karantino ribojimų, kitų įstaigų, kurios buvo uždarytos. Žiniasklaida praneša apie tokius konfliktus, verslo, organizacijų nepasitenkinimą. Konfliktai visada traukia ir trauks auditorijos dėmesį, vadinasi, žiniasklaida taip pat turi savo interesą. Taigi ir vartodami tradicines žiniasklaidos priemones išlaikykime šaltą protą, pasverkime gaunamą informaciją. Taip pat ir vertindami vakcinas. Net jei kai kam pasireiškė koks šalutinis poveikis, bendra nauda apsisaugojant nuo viruso, nuo mirtinų pasekmių yra milžiniška. Gyvybė mūsų pačių, mūsų artimųjų, giminių, kaimynų ir visų bendrapiliečių sveikata – štai kas svarbiausia. Atsakomybę turime deleguoti ne tik valdžiai. Ją turime jausti ir patys.

– Kaip manote, ar pavyks politikams, kurie skiepijasi būtent „AstraZeneca“ vakcina, atstatyti jos gerą vardą ir patikimumą?

– Apklausos rodo, kad du trečdaliai Lietuvos žmonių nori skiepytis, supranta skiepų naudą. Tai reiškia, kad esame apsišvietusi tauta, suprantanti, vertinanti ir pasitikinti mokslu, jo pasiekimais. Pavyzdžiui, Rusijoje tik apie 20 procentų gyventojų galvoja, o dar mažiau sutinka skiepytis Putino taip siūloma „Sputnik“ vakcina, nes ja nepasitiki. Žinoma, suabejoti, įsitikinti visada verta. Taigi tikiu, kad ir „AstraZeneca“ žmonės skiepysis. Širvintų pavyzdys, kai buvo pakviesti norintys ja pasiskiepyti, tai patvirtino – išsirikiavo didžiulė eilė. Svarbiau yra tai, kad Lietuva kuo daugiau ir kuo greičiau gautų vakcinos, kad kuo greičiau žmonės būtų paskiepyti. Tik tai lems spartų grįžimą prie normalaus gyvenimo ritmo, kuris jau įvyko Izraelyje, prie ko artėja ir Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga

    2021-04-28Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga
    Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta. Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas. Meilė knygoms sustiprėjo – Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų ...
  • Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino

    2021-04-28Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino
    Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS. – Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl? – Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms. – Kokio žanro literatūra pandemijos ...
  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...