Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams.

– Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo koronaviruso. Kaip manote, kodėl ši tema yra aktuali ir patraukli melagienoms skleisti?

– Komentuoti, reikšti savo nuomonę interneto portaluose galima anonimiškai. Taip pat ir socialiniuose tinkluose. Kai kurie žmonės tuo naudojasi. Vieni vadovaudamiesi savo įsitikinimais, o kiti turėdami piktų, prieš visuomenę, valstybę, valdžią nukreiptų ketinimų. Socialiniai tinklai apskritai yra puiki terpė melagienoms. Tradicinė žiniasklaida turi patikrinti, ar skelbiama informacija yra tiksli, pagrįsta, teisinga, paremti ją specialistų, ekspertų komentarais. Socialiniuose tinkluose tokios prievolės nėra, bet kas gali reikšti savo nuomonę. Ir tos nuomonės nebūtinai yra pagrįstos, teisingos. Be to, socialiniuose tinkluose galima greit susirasti panašiai mąstančių, sąmokslo teorijomis besivadovaujančių grupių. Taip sukuriami socialinių tinklų „burbulai“, o sekant tokias žinias žmones įtikinti sąmokslo teorijomis nesunku. Koronavirusas ir vakcinacija – šiuo metu itin aktualios temos, kuriomis daug diskutuojama, todėl jos ir patrauk­lios melagienų kūrėjams.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis primena, kad ne tik pandemija yra ideali terpė skleisti melagienas. Anot jo, ypač daug jų skleidžiama apie politiką, ekonomiką.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis primena, kad ne tik pandemija yra ideali terpė skleisti melagienas. Anot jo, ypač daug jų skleidžiama apie politiką, ekonomiką.

– Socialiniame tinkle neseniai teko matyti diskusiją, kurioje vadinamasis „laido riteris“ bando paaiškinti, jog PGR testais siekiama nustatyti ne koronaviruso susirgimo atvejus, o rinkti žmonių DNR duomenis. Šalia pateikiamos nuorodos į neva mokslinius straipsnius, kuriuose pateikiamos sudėtingos lentelės, schemos ir grafikai, įrodantys tokios teorijos „tikrumą“. Kaip manote, ko siekiama tokiais teiginiais ir „moksliniais straipsniais“.

– Skleisdami melagienas jų autoriai neretai mėgina jas „pagrįsti“. Tai daroma tam, kad jų skleidžiama „žinia“ atrodytų įtikinama. Paklausite, kaip tuomet patikrinti, tiesa ar melas tokie faktai? Reikia, kad žmogus, pamatęs tokią informaciją, atidžiai įvertintų, ar „faktai“ (kaip minėtas neva DNR duomenų rinkimas) yra pagrindžiami rimtų mokslininkų, žinomų, girdėtų institutų, universitetų, medicinos kompanijų tyrimais. Jei tai ne garsūs mokslininkai, tyrimų institutai, universitetai, pasaulinės kompanijos, vertinkime tokias „nuorodas“ labai kritiškai. Bėda ta, kad neretai žmonės tik užmeta akį į naujienas ir jomis aklai patiki. Verčiau reikėtų vadovautis savo galva, šaltu protu.

– Įvairių melagienų ir juos grindžiančių „mokslinių straipsnių“ feisbuke galima rasti daugybę. Pavyzdžiui, dabar labai populiari tema – komplikacijų atvejai, kuriuos, neva, sukėlė koronaviruso vakcinos. Kaip manote, ko siekia tokių melagingų teiginių ir dezinformacijos platintojai? Ar jie atstovauja kažkokiems konkretiems žmonėms, šalims, kompanijoms? Galbūt tai yra eiliniai piliečiai, kurie, paveikti tų pačių melagienų, nuoširdžiai jomis tiki ir skleidžia toliau?

Gali būti, kad melagienos apie „AstraZeneca“ skleidžiamos dėl vienokių ar kitokių politinių, komercinių interesų.

Gali būti, kad melagienos apie „AstraZeneca“ skleidžiamos dėl vienokių ar kitokių politinių, komercinių interesų.

– Mano devyniasdešimties metų tėvas buvo paskiepytas „AstraZeneca“ vakcina. Po skiepo jautėsi puikiai, jokios reakcijos nepajautė. Ar verta skiepytis – abejojo. Teko įkalbėti, nes jį paveikė įvairūs neigiami atsiliepimai apie šią vakciną. Žmones veikia girdima, skleidžiama informacija. Vieni, pajutę kokią nors šalutinę reakciją, pasidalija savo patirtimi nuoširdžiai. Pavyzdžiui, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė po skiepo sakė, kad jautė silpną drebulį.

Neatmeskime galimybės, kad melagienų skleidime yra ir politinių, komercinių interesų. Priminkime, kad vakcinos kainuoja. Jas sukūrusios kompanijos labai nemažai iš to uždirbs. Vyksta kova dėl jų populiarumo. Juk be JAV, Anglijos vakcinų, į Europą dar norima tiekti Rusijoje, Kinijoje sukurtus skiepus.

– Kokios kitos temos šiuo metu populiarios dezinformacijai, melagienoms ir propagandai skleisti? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

– Gyvename informacijos amžiuje. Naujienų tikrai yra daug, jų srautai auga. Kai ko nors ieškome internete, atsidarę kokį naują puslapį įsitikinkime, ar tai žinomos organizacijos svetainė. Jei nėra aišku, kas ją sukūrė, pabandykime įvertinti puslapio visumą: kas ten pateikiama, ar nesimato koks nors vienas interesas (pvz. informacija pateikiama labai panaši, šališka), ar nėra pateikiama viena nuomonė. Susidūrus su nežinomu šaltiniu, vertėtų pasitelkti turimas žinias, kritiškai įvertinti, kodėl, kokiu tikslu sukurta ta interneto svetainė, kas už jos stovi. Taip pat ir dalyvaujant socialiniuose tinkluose neužsidaryti „burbule“.

Iš tiesų, ne tik pandemija yra ideali terpė melagienoms skleisti. Ypač daug jų paleidžiama apie politiką, ekonomiką. Prisiminkime, kaip sausio pradžioje susirinkusi minia įsiveržė į JAV Kongreso rūmus. Tragiškas įvykis, žuvo penki žmonės, policininkai ir patys demonstrantai. Kas juos paskatino išpuoliui? Ogi prasimanymai, melagienos apie tai, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkimai neva buvo suklastoti, „pavogti“.

– Įprasta manyti, kad melagienas dažniau skleidžia piktadariai arba priešiškų valstybių institucijos. Ar būna, kad melagienas transliuoja ir patikimos institucijos, tarkime, žinomi ir visuomenėje vertinami žiniasklaidos kanalai? Kaip manote, ar taip nenutiko su „AstraZeneca“ kompanijos vakcina? Ar tikrai pagrįstai šalys nutraukė skiepijimą šia vakcina, jei netrukus skiepijimas buvo atnaujintas? Galbūt tai buvo lengvabūdiškas pasidavimas neigiamų naujienų srautui?

Daugiau nei metus gyvenant pandemijos sąlygomis, vis dar yra žmonių, kurie mano, kad koronavirusas neegzistuoja.

Daugiau nei metus gyvenant pandemijos sąlygomis, vis dar yra žmonių, kurie mano, kad koronavirusas neegzistuoja.

– Esminis momentas, kurio nevalia pamiršti, yra vyriausybių, institucijų, bendrai valdžios veiksmus lemianti didžiulė atsakomybė. Pareiga apsaugoti žmonių gyvybes, apsaugoti visuomenę, pasiekti, kad valstybė patirtų kuo mažesnius nuostolius. Todėl ir matome, kaip atsargiai priimami sprendimai, arba kaip yra sakoma, vadovaujamasi principu „geriau devynis kartus pamatuoti, o tik dešimtą kirpti“. Kita vertus, Vyriausybė patiria milžinišką spaudimą: opozicijos (ji nori pasinaudoti sudėtinga situacija), verslų, kurie nukentėjo dėl karantino ribojimų, kitų įstaigų, kurios buvo uždarytos. Žiniasklaida praneša apie tokius konfliktus, verslo, organizacijų nepasitenkinimą. Konfliktai visada traukia ir trauks auditorijos dėmesį, vadinasi, žiniasklaida taip pat turi savo interesą. Taigi ir vartodami tradicines žiniasklaidos priemones išlaikykime šaltą protą, pasverkime gaunamą informaciją. Taip pat ir vertindami vakcinas. Net jei kai kam pasireiškė koks šalutinis poveikis, bendra nauda apsisaugojant nuo viruso, nuo mirtinų pasekmių yra milžiniška. Gyvybė mūsų pačių, mūsų artimųjų, giminių, kaimynų ir visų bendrapiliečių sveikata – štai kas svarbiausia. Atsakomybę turime deleguoti ne tik valdžiai. Ją turime jausti ir patys.

– Kaip manote, ar pavyks politikams, kurie skiepijasi būtent „AstraZeneca“ vakcina, atstatyti jos gerą vardą ir patikimumą?

– Apklausos rodo, kad du trečdaliai Lietuvos žmonių nori skiepytis, supranta skiepų naudą. Tai reiškia, kad esame apsišvietusi tauta, suprantanti, vertinanti ir pasitikinti mokslu, jo pasiekimais. Pavyzdžiui, Rusijoje tik apie 20 procentų gyventojų galvoja, o dar mažiau sutinka skiepytis Putino taip siūloma „Sputnik“ vakcina, nes ja nepasitiki. Žinoma, suabejoti, įsitikinti visada verta. Taigi tikiu, kad ir „AstraZeneca“ žmonės skiepysis. Širvintų pavyzdys, kai buvo pakviesti norintys ja pasiskiepyti, tai patvirtino – išsirikiavo didžiulė eilė. Svarbiau yra tai, kad Lietuva kuo daugiau ir kuo greičiau gautų vakcinos, kad kuo greičiau žmonės būtų paskiepyti. Tik tai lems spartų grįžimą prie normalaus gyvenimo ritmo, kuris jau įvyko Izraelyje, prie ko artėja ir Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Festivalyje „Marijampolė Music Park“ – „Jauni ir talentingi“

    2021-08-21
    Rugpjūčio 25–29 dienomis tradicinis klasikinės ir džiazo muzikos vasaros festivalis „Marijampolė Music Park“, nepaisant pandemijos iššūkių, vėl džiugins ir stebins muzikos mylėtojus koncertais ypatinga, smalsumą žadinančia tema „Jauni ir talentingi“. Jau aštuntą kartą įvairiais muzikiniais akordais skambėsiantis festivalis, tapęs neatsiejama vasaros kultūrinio gyvenimo dalimi Marijampolėje, vėl kviečia patirti nepamirštamų įspūdžių. Festivalio sumanytoja ir organizatorė Eglė Kasteckaitė, pristatydama programą akcentavo, kad išskirtiniai koncertai vyks ne tik tradicinėse vietose – miesto parkuose, skambančiose muzikos erdvėse po atviru dangumi, bet ir netikėtose, naujai atrastose vietose, tokiose, kaip „Spindulio“ kino teatro stogo terasa. Savivaldybė prisideda prie miestelėnus ir svečius džiuginančio festivalio renginių, tad klausytojai kaip ...
  • Saugokime save ir kitus!

    2021-08-21Saugokime save ir kitus!
    Šis tebesitęsiantis pandeminis laikotarpis, nerimas dėl ateities ir nesibaigiančios diskusijos vargina visuomenę, išsiilgusią buvusio gyvenimo ritmo. Tačiau visa tai ir toliau tęsis, jei nepasitikėsime vieninteliu įmanomu ir mokslu grįstu virusų suvaldymo keliu – vakcinacija. Šiandien kalbinami piliečiai iš skirtingų šalies rajonų pasakoja, kokiomis mintimis jie gyvena ir kodėl nusprendė vakcinuotis. „Nenoriu jausti suvaržymų ir apribojimų“ Santa, kilusi iš Daugų, sako, kad koronavirusu užsikrėtusi nebuvo, tačiau iš jos artimiausiųjų rato sirgo keturių asmenų brolio šeima. „Gerai, kad jie prasirgo gan lengvai ir jokių didesnių nesklandumų nebuvo“, – komentuoja moteris. Santa, nuo mažens skiepijama visais rekomenduojamais skiepais, teigia, kad kasmet skiepijasi ir nuo gripo, o sprendimą ...
  • Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą

    2021-08-20Neteisėti darbai kaimynystėje pavogė vasarą
    „Apkartusi“ vasara – štai toks galėtų būti K. Donelaičio gatvės, Kazlų Rūdoje, gyventojų patirtų nemalonumų reziumė. Nuo ryto iki vakaro važiuojančios sunkiasvorės mašinos, be atvangos kylančios dulkės ir sunkiai pakeliamas triukšmas – su visu tuo Kazlų Rūdos žmonėms teko taikytis beveik visą karščiausią šių metų mėnesį – liepą. Jų pagalbos prašymai liko neišgirsti, o kai kam netgi sukėlė juoką. Eglė BURBAITĖ Apie darbų pradžią niekas neinformavo Nors nuo nemalonių įvykių kulminacijos spėjo prabėgti kelios savaitės, Regina ir Jaronimas Sazanskiai, sako vis dar negalintys atsigauti. Vieną, atrodytų, niekuo neįprastą vasaros rytą visai prie pat jų kiemo esančiu keliu, vedančiu link didmeninės ir mažmeninės prekybos ...
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2021-08-19Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas

    2021-08-18Didžiausia dovana, kurią padovanojo gyvenimas
    Nesėkmingus bandymus pastoti lemia begalė priežasčių – nuo įvairių sveikatos sutrikimų iki netinkamo gyvenimo būdo, patiriamo streso. Svarbu žinoti, kaip tinkamai kovoti su liūdnomis mintimis ir emocijomis, kad visa tai netaptų skyrybų priežastimi. Apie tai, su kokiais sunkumais susidūrė, norėdama susilaukti vaikelio, ir kaip visa tai galiausiai pavyko įveikti, atvirai pasakoja Greta Liolienė. Kankinantis dvejų metų laikotarpis Šiandien Greta su vyru yra neapsakomai laimingi, sūpuodami savo sūnų ant rankų, tačiau kelionė iki šio stebuklo buvo nelengva. „Kai 2017 m. pradėjome planuoti vaikutį, dar gyvenome Jungtinėje Karalystėje. Buvome įsitikinę, jog pastoti yra lengva ir paprasta, ir nesitikėjome, kad mūsų laukia kažkokie sunkumai. Po pusmečio nuo ...
  • Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5

    2021-08-16Visų laikų geriausių futbolo žaidėjų top 5
    Futbolas – viena populiariausių sporto šakų pasaulyje, sulaukianti daugybės sirgalių dėmesio. Šis sportas pasauliui padovanojo daugybę įsimintinų akimirkų ir ne vieną žvaigždę, apie kurias yra girdėję net ir tie, kas visiškai nesidomi sportu. Pasitikrinkite, kiek sportininkų iš geriausių futbolo žaidėjų žinote. Beje, ar žinote, kuri futbolo legendą iš geriausiųjų penketuko vis dar žaidžia? Kaip vertinamas jo asmeninis ar komandos potencialas galima sužinoti iš lažybininkų, pavyzdžiui, aplankius „Uniclub“ svetainę. 1. Pele Šį vardą yra bent jau girdėjęs kiekvienas. Vos 17 metų sulaukęs Pele iškėlė pasaulio taurę, tai įvyko 1958-aisiais metais. Tąkart jis pelnė 6 įvarčius. Vėliau su Brazilijos rinktine Pele dar net tris ...
  • Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai…

    2021-08-14Kasmet, kai soduose kvepia alyviniai...
    Kitaip sakant, rugpjūčio viduryje – ar arčiausiai Žolinės išpuolantį savaitgalį – ne tik marijampoliečiai, bet ir nemažai žmonių iš kitų vietų, žino: Tautkaičiuose „teatro atlaidai“. Taip vaizdžiai kažkada mėgėjiškų (klojimo) teatrų susibūrimus pavadino savo gyvenimą jiems paskyręs žmogus. Siekdamas priminti tradicijas, padėdamas jas gaivinti, ugdęs jaunus režisierius, palaikęs naujai besikuriančius kolektyvus. Tautkaičiai buvo ta vieta, kur nei kurti iš naujo, nei labai gaivinti lyg ir nereikėjo – teatras „čia buvo visada“. Pernai minėtas 70-metis, o iš tiesų patys pirmieji vaidinimai, neužfiksuoti, nesuskaičiuoti, vykdavo dar seniau. Jei dabar neretas stebisi ir klausia, ar tai svarbu (juo labiau – kam to reikia ...
  • Keisčiausi Meksikos muziejai

    2021-08-14Keisčiausi Meksikos muziejai
    Kiekviena kultūra pateikia savų staigmenų. Skirtingos filosofijos, tradicijos ir istorijos – kaip įdomu tai pažinti, nors gal ir sunku suprasti. Šį kartą kviečiu kartu apsilankyti keliuose – vienuose keisčiausių – Meksikos muziejų. Vienuose galima apsilankyti be vargo, o apie kitus beliks skaityti ir klausytis, nes į juos patekti paprastiems mirtingiesiems nepavyks. Guanajuato mumijų muziejus Gražiojoje Guanajuato valstijos sostinėje yra žymus ir labai įdomus mumijų muziejus, kuriame eksponuojamos natūraliai, dėl unikalaus dirvožemio ir klimato, susiformavusios mumijos, iškastos miesto kapinėse. Nors kiek kraupokas muziejus supažindina su šalies mirties filosofija ir papročiais. Muziejuje eksponuojami ne tik mumifikavęsi kūnai, aprašomos jų istorijos, kurias buvo galima atskleisti ...
  • Tradicijos gimsta iš noro bendrauti

    2021-08-12Tradicijos gimsta iš noro bendrauti
    Rašyti apie bendruomenes būtų nelengva, jei jaustume, kad jos „popierinės“. O jei matai, kad tai grynas kūnas ir kraujas, ir dar ne bet koks, bet „verdantis“, tai rašyti iš viso nesinori – geriau jau sėdėti su tais žmonėmis ant žolės, iš lėto mėgautis prancūzišku šampanu ir amerikietišku „brownie“ pyragu ir klausytis istorijų. Bet paskui apsigalvoji – rašyti reikia. Net ir dėl to, kad šioje gatvėje prie namų nemačiau nė vieno užrašo: „Piktas šuo. O šeimininkas dar piktesnis“. Tradicija yra tradicija Paskutinę liepos dieną Kazlų Rūdoje esančios Algirdo gatvės gyventojai šventė tradicinę (jau šeštąją) kaimynų dieną. Nuo ryto gatvėje vyko visokie smagumai: sendaikčių ...
  • Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas ir perduoti jas ateities kartoms

    2021-08-11Mūsų tikslas – saugoti senąsias tradicijas  ir perduoti jas ateities kartoms
    Gražina Kadžytė – viena žymiausių šalies etnologių, tautosakos žinovė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, daugybės mokslinių straipsnių, televizijos laidų autorė. 1998–2001 m. Lietuvos televizijai ji parašė 12 scenarijų tradicinės kultūros laidoms, nuo 2000 m. vedė autorinę radijo laidą aukštaičių tarme „Aukštaičių deimančiukai“, konsultavo viktoriną „Kraičio skrynia“ (LRT), laidas „Bobų vasara“ (LNK), „Duokim garo“ (LRT), kino filmus „Troškulys“ (LKS, 1998 m.), „Lietuviškas kalendorius“ (2000 m.). Ji – ir labai įdomi pašnekovė – tuo galėjo įsitikinti visi, kas kada nors klausėsi jos paskaitų ar matė ją televizijos ekrane. Algis VAŠKEVIČIUS – Su Jumis susitinkame Vištytyje šią labai karštą vasarą. Ar dažnai tenka būti ...
  • Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai…

    2021-08-11Dvaras – ne vien pastatai ar laukų hektarai...
    „Liubavo seniūnijos Pagraužių kaimo gyvenvietėje, kuri vardą gavo nuo pro šalį tekančio Graužės upelio, dar galima pamatyti buvusio dvaro pakajų nedidelį fasado fragmentą – terasą su arkomis. Dvaras statytas XIX a., o gal net XVIII a. pabaigoje. Nebuvo jis architektūros įžymybė, bet apylinkę puošė. Dar nesunkiai galima atsekti dilgėlėmis, vilkdalgiais ir žilvičiais apaugusius buvusio gyvenamojo pastato pamatus. Vos įžiūrimas į sodo gilumą pietų pusėn vedęs takas, kažkada apsodintas baltosiomis akacijomis, alyvomis, bijūnais. Čia išlikusios kolūkių laikais iškastos kelios daubos, kuriose ir dabar laikosi vanduo. O kur dar kuplių liepų alėjos apsuptas bei seniai žole užžėlęs įvažiavimas, kuriuo pradardėdavo į savo ...
  • Šį kartą – Karališkajame parke

    2021-08-11Šį kartą – Karališkajame parke
    Tai – apie trečiąjį Kalvarijos kultūros centro projekto „Kūrybiniai teatro vakarai“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, renginį. …Vieni suvažiavo dviračiais, kiti – paspirtukais, ne vienas su vaikais pasivaikščiodamas atėjo. Teatralizuotos įžangos „Kalvarijos Karališkojo parko istorija“ dalyvė, vikraus judėjimo šalininkė (Rasa Januškienė) atmynė dviračiu, o plepi ponia (Renata Jarimavičienė) atkulniavo su šiaurietiškomis lazdomis… Ne šiaip sau susirinkta: žiūrovai buvo „egzaminuojami“, ką žino apie Kalvarijos kultūrą ir parką: ar yra stogastulpių takas, kas vyksta Karališkajame parke, ar dalyvavo pašto karietų sutiktuvėse, krašto šventėse „Šypsausi savo kraštui“, Joninių misterijose ar apeigose? Parko medžių šiurenimą nustelbė vieningas „Taip!“. Neabejingi susirinko. Buvo paegzaminuotas ir svečias, Lekėčių teatro artistas. ...
  • Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai

    2021-08-11Paežeriuose skambės J. Štrauso kūrybos perlai
    Rugpjūčio 13-ąją, penktadienį, Paežerių dvaro sodyboje skambės baigiamasis šių metų jaunųjų atlikėjų festivalio „Karvelėli mėlynasai“ koncertas (festivalio globėjas Edgaras Mont­vidas). Išgirsime romantiškus, gyvenimo aistra pulsuojančius Johano Štrauso kūrinius. Juos atliks VDU kamerinis orkestras, diriguojamas Vytauto Lukočiaus, bei keturi jauni talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto bei Kauno valstybinio muzikinio teatrų solistai: Andrius Apšega, Ieva Goleckytė, Monika Pleškytė ir Povilas Padleckis. Pakilių melodijų kupinas koncertas „J. Štrauso kūrybos perlai“ jau tapo vizitine šio orkestro kortele. 2011-aisiais įkurtas kolektyvas nuo pat pradžios stengiasi skleisti aukštąją kultūrą tiek lokaliai, tiek pasaulinėse scenose (Vokietija, JAV, Gruzija, Kipras). VDU kamerinis orkestras dinamiškas, dirba su įvairių muzikos ...
  • Per skausmo atmintį – į viltingą dieną

    2021-08-11Per skausmo atmintį – į viltingą dieną
    2007 metų rudenį buvo įkurta Pasaulio kybartiečių draugija, kurios vienas svarbiųjų tikslų – ne tik telkti bendriems darbams po pasaulį išsibarsčiusius šio krašto žmones, bet ir visą veiklą orientuoti taip, kad Kybartų kultūrinis gyvenimas nemerdėtų, būtų kuo turtingesnis. Per keliolika metų būta įvairių renginių, brandžių diskusijų, išleista leidinių… O naujausias draugijos veiklos akcentas – šios vasaros tapytojų pleneras „Skausmo ir vilties atmintis“. Jis ir vyko pačiuose Kybartuose (nors Kultūros centro menų studija „Smiltys“ jau ne vienerius metus rengia plenerus išvykose ne tik Suvalkijoje) – siekta ypatingą temą gvildenti ten, kur pačių šaknys. Kaip sakė plenero parodos atidaryme Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas ...
  • Dantų gydymas greitai ir patikimai

    2021-08-09Dantų gydymas greitai ir patikimai
    Kamuoja dantų problemos? Metas atsikratyti su dantų gedimais susijusių rūpesčių ir atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą. Apsilankykite odontologijos klinikoje, kurioje patyrę odontologai pasirūpins, kad dantų gydymas vyktų nepriekaištingai ir išvengtumėte kiek įmanoma daugiau problemų ateityje. Skaitydami toliau sužinosite apie dantų gydymą ir priežiūrą, kuria galite pasirūpinti ir patys. Kaip išvengti dantų problemų? Priežiūra, priežiūra ir dar kartą priežiūra. Kruopšti, nuodugni, kiekvieną rytą ir vakarą. Tikrai neužtenka įprasto dantų valymo. Dar taip pat svarbu pasirūpinti apnašų šveitimu, maisto likučių iš tarpdančių šalinimu, gera dantenų sveikata. Naudokite visus burnos ertmės priežiūros įrankius, kuriuos rekomenduos klinikos odontologai.   Naudinga atlikti profesionalią burnos ertmės higieną bent kartą per ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.