Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Rašydama romanus išreiškia save

Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį.

Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys

Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos knygos išleidimo, tada paliktas, nes, matyt, nebuvo tinkamas momentas, ir baigtas rašyti po ketverių metų, bet vėl atidėtas į šalį.

„Prieš metus pagalvojau, kad pagaliau reikia užbaigti, nesvarbu, kad šiandien gal kitaip jį parašyčiau. Tikrai dabar manau, kad viską kitaip perrašyčiau, bet pagalvojau, kad tuo metu buvo tokios mano mintys, taip ir palikau. Svarsčiau, ar iš viso jį leisti, bet paskui pagalvojau, kad tai – to laiko mano patirtys. Tai kas, kad paskui pasikeičiau, bet tada tokia buvau, taip mąsčiau, taip jaučiau. Šis romanas formaliai yra maždaug penkerių metų senumo, ką gi, toks jis išėjo, tai mano darbas, nutariau, kad šitokį jį ir turėsiu – viskas gerai. Kelias vasaras verčiau „Trečią kartą“ į anglų kalbą, o dabar per karantiną pabaigiau. Atsirado laisvesnio laiko, nes dirbu iš namų Kaune, nereikia važinėti kasdien į Marijampolę, susitaupo po dvi valandas.“

Romanas „Trečias kartas“ išėjo sausio pradžioje. Jį perskaitė keli artimi žmonės, nesupeikė – kol kas tik gražūs atsiliepimai.

„Apie pirmą knygą „Dark Sky“ buvo ypač geri atsiliepimai, net nežinau, kodėl. Tikėjausi, kad pirmas blynas bus pasvilęs, bet ne. Net ir vyrai skaitė, nors knyga, sakyčiau, skirta moterims, ir ne vienam iš jų patiko. Smagu buvo girdėti ir internete skaityti gerus atsiliepimus, taip pat užsieniečiai gerai įvertino, ne tik tautiečiai. Negaliu sakyti, kad atsiliepimai paskatino rašyti kitą kūrinį, nes viskas ėjo iš mano vidinio poreikio rašyti. Šią antrą knygą vėl pati išverčiau, pati ir viršelį sukūriau, ir suredagavau – viską padariau viena. Gali būti, kad klaidelių liko, bet man ne tai esmė, vienas žmogus negali visko apimti ir padaryti tobulai.“

Odeta pripažįsta, kad abiejuose romanuose yra asmeniškumo. „Pažįstami klausė, kiek knygose manęs – taigi taip, tai mano patirtys. Antroji knyga yra kaip atskiras romanas arba kaip pirmo tęsinys. Pagrindinė veikėja Atėnė – ta pati. Tai grožinis kūrinys, jis negali būti visiškai atskirtas nuo kūrėjo. Atėnė toliau gyvena savo gyvenimą, dirba per kelis darbus, bedirbdama švietėjišką darbą sutinka žmogų, kuris ją įsimyli ir jos siekia. Vyriškis yra gerokai jaunesnis – tai pagrindinė siužetinė linija. Pabaiga mano sukurta nelaiminga, aš ją tokią parašiau, bet pora skaitytojų suprato priešingai – kad ji laiminga. Man keista, bet taip sugebėjau parašyti. Kelis kartus pati perskaičiau – ji tikrai dramatiška ir nelaiminga, bet kai kam atrodo kitaip. Man pačiai nuostabu, kad taip yra.“

Kitos tokios dvikalbės knygos nėra mačiusi

Autorė sako, kad po pirmos knygos atrodė, jog antroji turi būti tobula ir išpuoselėta, bet dabar sako supratusi, jog tobulumą ir grožį paliksianti trečiai, kurią, beje, irgi jau pradėjo rašyti.
Nei su pirma, nei su antra knyga autorė sakė nesiekusi populiarumo, nesistengė daug jos išplatinti ir uždirbti. „Aš labai mėgstu rašyti, man sekasi, lengviau reiškiu save raštu, o ne žodžiu, man lengva rašyti. Rašydama knygas negalvoju apie rinką, skaitytoją. Jei norėčiau įvertinimo – teigiamo ar neigiamo, nes visoks yra gerai, tai daryčiau kitaip, visas procesas būtų visai kitoks. Man rašymas yra kaip dvasinis išsivalymas, gal kaip savotiškas išsiverkimas. Man neįdomu, ar patiks tai kitiems, o jei patiko, tada smagu. Skaitytojų nėra daug, nedariau reklamos ir pristatymų, nes knygos – tai tik mažas, mielas mano gyvenimo momentėlis.“

Abi knygas išleido Jungtinės Karalystės leidyklos „Xlibris“ padalinys JAV. „Dabar jau neleidžiamas visas knygos tiražas iš karto, ji paprastai yra publikuojama internete, kas kiek užsisako, tiek egzempliorių atspausdinama ir atsiunčiama“, – pasakojo knygos autorė.

Su lietuvių leidėjais ji neturi jokios patirties. Norėjo savo romanus išversti į anglų kalbą, nes tai jos profesija, bet nebuvo tikra, ar lietuvių leidyklas tai sudomintų. „Kitos tokios dvikalbės knygos nesu mačiusi, norėjau išlaikyti šią savo individualią formą, nes patiko kažkur girdėta frazė, kad jei gali daryti kitaip, tai ir daryk. Mano vertimas gal nėra tobulas, bet, manau, nedaug autorių gali patys išsiversti savo knygas. Svarstau, kad gal trečią knygą padarysiu kitaip – išleisiu Lietuvoje“, – sako autorė.

Trečias romanas bus kitoks

Trečia Odetos knyga bus visai kitokia – ir istorija, ir veikėjai nauji. „Dvi pirmos knygos išėjo saldžios, moteriškos, dabar jau taip nedaryčiau, o trečia bus priešinga – tėkštelėsiu kitokią. Dabar visai kitaip mąstau, negu prieš penkerius metus, taigi šis romanas bus su gyvenimo piktžolėmis, tiesmukiškas, – sako O. Gluoksnytė. – Jaučiu, kad jį galėsiu parašyti greitai, gal per vasarą, tik nežinau, kiek užtruks vertimas. Planai tokie, bet bus matyti, ar tai realu. Rašymas vyksta taip – kai galvoje viskas susiguli, tada belieka užrašyti. Niekada neturiu viso siužeto sumaniusi iki galo, prikaupiu savy visko kaip koks balionas, tada puolu rašyti. Atrodo, lyg kažkas mane veda, todėl nežinau, kur siužetas pasuks. Dabar trečiam romanui turiu tik idėją, o kas konkrečiai vyks, neįsivaizduoju, tai paaiškės berašant. Su antru romanu buvo taip pat. Man tiesiog reikia tokio jausmų antplūdžio. Iš stipresnių potyrių ir gimsta noras rašyti.“

Tapti rašytoja oficialiai ar įstoti į kokią kūrybinę organizaciją O. Gluoksnytė neplanuoja, neturi tokio tikslo. Jos darbo kryptis kita, o rašo dėl to, kad nori ir gali tai padaryti. „Visada turėjau kūrybinę išraišką: šokau, stačiau šokius, kūriau eiles, piešiau, dainavau – man reikia save išreikšti, nes esu artistiška, meniška siela. Ir toji siela vis kokia nors forma išsiveržia. Su literatūriniu pasauliu neturiu jokių ryšių, nors skaitau daug, praktiškai viską, kas po ranka papuola. Ir dabar trys knygos stovi pradėtos, autoriai – ne tik lietuvių. Iš lietuvių mėgstamiausi – Jurga Ivanauskaitė ir Juozas Erlickas. Abu talentingi ir apdovanoti. Kai būnu užsienyje, nusiperku knygų anglų kalba, jų nesirenku, tiesiog imu, kuri patraukia dėmesį“, – pasakoja moteris.

Paklausta, ar nesiruošia imtis kitų autorių vertimo, atsakė mananti, kad dar nėra tokia stipri, kaip gimtakalbiai vertėjai. „Gal galėčiau ką vaikams išverti, bet rimtų knygų versti bijočiau, nes reikia pagyventi bent penkerius metus toje aplinkoje. Dar neturiu tam pasitikėjimo savimi. O savo knygas versti lengva, nes tu žinai kiekvieną sakinį, ką nori juo perduoti, tada gali naudoti idiomas, kitokį žodyną. Kitą autorių perprasti ir perduoti sunkiau“, – sakė O. Gluoksnytė.

Į klausimą, iš kur randa laiko rašyti, atsakė, kad tie, kurie sako, jog neturi laiko, tik save apgaudinėja. Paprasčiausiai reikia kitaip jį paskirstyti ir galima suspėti nuveikti labai daug.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • 5 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje

    2021-10-185 priežastys, dėl kurių Olandija – populiarus variantas tarp ieškančiųjų darbo užsienyje
    Tikriausiai nerastume nei vieno, kuris savo šeimos, draugų ar bent pažįstamų tarpe nepažinotų ko nors, kas būtų mėginęs atrasti laimę užsienyje, o gal ir dabar tebegyventų svečioje šalyje. Kartais turime malonias išimtis, kai žmonės, vedini karčiausių jausmų, tampa meilės emigrantais, tačiau dažniausiai laimė užsienyje suprantama kaip finansinės gerovės kūrimas. Viena iš populiariausių tautiečių krypčių – Olandija arba Nyderlandai. Darbo pasiūlymai Olandijoje – viena galimybių, kurias siūlančios tarptautinės personalo atrankos ir įdarbinimo agentūros sulaukia daug susidomėjimo. Yra net kelios objektyvios bei subjektyvios priežastys, dėl kurių tautiečiai, susikrovę lagaminus, noriai keliauja šia kryptimi. Patrauklus atlyginimas Darbas užsienyje – puiku galimybė pamatyti pasaulį (kai kas, pasirašęs ...
  • Aukštos kokybės keramikiniai kaminai

    2021-10-18Aukštos kokybės keramikiniai kaminai
    Siekiant užtikrinti sklandų ir kokybišką patalpų vėdinimą daug padės specialios rūšies keramikiniai kaminai ir dūmtraukių sistemos. Naudotis šiomis sistemomis yra paprasta ir efektyvu, lengvai pasiekiami geriausi rezultatai. Skaitydami toliau sužinosite apie labai platų keramikinių sistemų pasirinkimą ir galėsite įsigyti sau tinkamiausių šildymo bei vėdinimo įrenginių puikiomis kainomis. Pažangios keramikinių kaminų sistemos Naujausios kartos keramikiniai kaminai yra paprastas ir lengvai pritaikomas sprendimas skirtingų dydžių ir tipo patalpoms. Jie puikiai tiks tiek mažuose, energiją taupančiuose namuose, tiek didelėse patalpose, kur reikalingas kokybiškas vėdinimas. Specialios integruotos vėdinimo technologijos užtikrina aukštą efektyvumo lygį ir namų komfortą. Šios kaminų sistemos yra sukurtos taip, kad padėtų pasiekti geriausius rezultatus ...
  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Unikali paroda – tik didelio projekto dalis

    2021-10-13Unikali paroda –  tik didelio projekto dalis
    Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus, įgyvendindamas projektą „Jungties forma: dailė ir literatūra“, jau nemažai nuveikė. Naujausias renginys – prieš keletą dienų „Saulėračio“ galerijoje atidaryta savito XIX–XX a. sandūros Lietuvos ir Lenkijos dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus darbų paroda. Ją į Marijampolę atvežė Suvalkų apskrities muziejus. Ji unikali jau vien dėl to, kad iki šiol nebuvo surengta nė vienos talentingo ir įvairiapusio kūrėjo personalinės parodos! Prieš ją atidarant „Saulėratyje“ Bulotų namuose susirinkę marijampoliečiai išklausė jos kuratorės Elizos Ptašinskos paskaitą. „Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir jo vaidmuo lenkų ir lietuvių tapybos istorijoje“ – šią temą Suvalkų muziejaus atstovė nagrinėjo plačiai ir išsamiai, atskleisdama ir įdomią ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.