Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Rašydama romanus išreiškia save

Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį.

Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys

Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos knygos išleidimo, tada paliktas, nes, matyt, nebuvo tinkamas momentas, ir baigtas rašyti po ketverių metų, bet vėl atidėtas į šalį.

„Prieš metus pagalvojau, kad pagaliau reikia užbaigti, nesvarbu, kad šiandien gal kitaip jį parašyčiau. Tikrai dabar manau, kad viską kitaip perrašyčiau, bet pagalvojau, kad tuo metu buvo tokios mano mintys, taip ir palikau. Svarsčiau, ar iš viso jį leisti, bet paskui pagalvojau, kad tai – to laiko mano patirtys. Tai kas, kad paskui pasikeičiau, bet tada tokia buvau, taip mąsčiau, taip jaučiau. Šis romanas formaliai yra maždaug penkerių metų senumo, ką gi, toks jis išėjo, tai mano darbas, nutariau, kad šitokį jį ir turėsiu – viskas gerai. Kelias vasaras verčiau „Trečią kartą“ į anglų kalbą, o dabar per karantiną pabaigiau. Atsirado laisvesnio laiko, nes dirbu iš namų Kaune, nereikia važinėti kasdien į Marijampolę, susitaupo po dvi valandas.“

Romanas „Trečias kartas“ išėjo sausio pradžioje. Jį perskaitė keli artimi žmonės, nesupeikė – kol kas tik gražūs atsiliepimai.

„Apie pirmą knygą „Dark Sky“ buvo ypač geri atsiliepimai, net nežinau, kodėl. Tikėjausi, kad pirmas blynas bus pasvilęs, bet ne. Net ir vyrai skaitė, nors knyga, sakyčiau, skirta moterims, ir ne vienam iš jų patiko. Smagu buvo girdėti ir internete skaityti gerus atsiliepimus, taip pat užsieniečiai gerai įvertino, ne tik tautiečiai. Negaliu sakyti, kad atsiliepimai paskatino rašyti kitą kūrinį, nes viskas ėjo iš mano vidinio poreikio rašyti. Šią antrą knygą vėl pati išverčiau, pati ir viršelį sukūriau, ir suredagavau – viską padariau viena. Gali būti, kad klaidelių liko, bet man ne tai esmė, vienas žmogus negali visko apimti ir padaryti tobulai.“

Odeta pripažįsta, kad abiejuose romanuose yra asmeniškumo. „Pažįstami klausė, kiek knygose manęs – taigi taip, tai mano patirtys. Antroji knyga yra kaip atskiras romanas arba kaip pirmo tęsinys. Pagrindinė veikėja Atėnė – ta pati. Tai grožinis kūrinys, jis negali būti visiškai atskirtas nuo kūrėjo. Atėnė toliau gyvena savo gyvenimą, dirba per kelis darbus, bedirbdama švietėjišką darbą sutinka žmogų, kuris ją įsimyli ir jos siekia. Vyriškis yra gerokai jaunesnis – tai pagrindinė siužetinė linija. Pabaiga mano sukurta nelaiminga, aš ją tokią parašiau, bet pora skaitytojų suprato priešingai – kad ji laiminga. Man keista, bet taip sugebėjau parašyti. Kelis kartus pati perskaičiau – ji tikrai dramatiška ir nelaiminga, bet kai kam atrodo kitaip. Man pačiai nuostabu, kad taip yra.“

Kitos tokios dvikalbės knygos nėra mačiusi

Autorė sako, kad po pirmos knygos atrodė, jog antroji turi būti tobula ir išpuoselėta, bet dabar sako supratusi, jog tobulumą ir grožį paliksianti trečiai, kurią, beje, irgi jau pradėjo rašyti.
Nei su pirma, nei su antra knyga autorė sakė nesiekusi populiarumo, nesistengė daug jos išplatinti ir uždirbti. „Aš labai mėgstu rašyti, man sekasi, lengviau reiškiu save raštu, o ne žodžiu, man lengva rašyti. Rašydama knygas negalvoju apie rinką, skaitytoją. Jei norėčiau įvertinimo – teigiamo ar neigiamo, nes visoks yra gerai, tai daryčiau kitaip, visas procesas būtų visai kitoks. Man rašymas yra kaip dvasinis išsivalymas, gal kaip savotiškas išsiverkimas. Man neįdomu, ar patiks tai kitiems, o jei patiko, tada smagu. Skaitytojų nėra daug, nedariau reklamos ir pristatymų, nes knygos – tai tik mažas, mielas mano gyvenimo momentėlis.“

Abi knygas išleido Jungtinės Karalystės leidyklos „Xlibris“ padalinys JAV. „Dabar jau neleidžiamas visas knygos tiražas iš karto, ji paprastai yra publikuojama internete, kas kiek užsisako, tiek egzempliorių atspausdinama ir atsiunčiama“, – pasakojo knygos autorė.

Su lietuvių leidėjais ji neturi jokios patirties. Norėjo savo romanus išversti į anglų kalbą, nes tai jos profesija, bet nebuvo tikra, ar lietuvių leidyklas tai sudomintų. „Kitos tokios dvikalbės knygos nesu mačiusi, norėjau išlaikyti šią savo individualią formą, nes patiko kažkur girdėta frazė, kad jei gali daryti kitaip, tai ir daryk. Mano vertimas gal nėra tobulas, bet, manau, nedaug autorių gali patys išsiversti savo knygas. Svarstau, kad gal trečią knygą padarysiu kitaip – išleisiu Lietuvoje“, – sako autorė.

Trečias romanas bus kitoks

Trečia Odetos knyga bus visai kitokia – ir istorija, ir veikėjai nauji. „Dvi pirmos knygos išėjo saldžios, moteriškos, dabar jau taip nedaryčiau, o trečia bus priešinga – tėkštelėsiu kitokią. Dabar visai kitaip mąstau, negu prieš penkerius metus, taigi šis romanas bus su gyvenimo piktžolėmis, tiesmukiškas, – sako O. Gluoksnytė. – Jaučiu, kad jį galėsiu parašyti greitai, gal per vasarą, tik nežinau, kiek užtruks vertimas. Planai tokie, bet bus matyti, ar tai realu. Rašymas vyksta taip – kai galvoje viskas susiguli, tada belieka užrašyti. Niekada neturiu viso siužeto sumaniusi iki galo, prikaupiu savy visko kaip koks balionas, tada puolu rašyti. Atrodo, lyg kažkas mane veda, todėl nežinau, kur siužetas pasuks. Dabar trečiam romanui turiu tik idėją, o kas konkrečiai vyks, neįsivaizduoju, tai paaiškės berašant. Su antru romanu buvo taip pat. Man tiesiog reikia tokio jausmų antplūdžio. Iš stipresnių potyrių ir gimsta noras rašyti.“

Tapti rašytoja oficialiai ar įstoti į kokią kūrybinę organizaciją O. Gluoksnytė neplanuoja, neturi tokio tikslo. Jos darbo kryptis kita, o rašo dėl to, kad nori ir gali tai padaryti. „Visada turėjau kūrybinę išraišką: šokau, stačiau šokius, kūriau eiles, piešiau, dainavau – man reikia save išreikšti, nes esu artistiška, meniška siela. Ir toji siela vis kokia nors forma išsiveržia. Su literatūriniu pasauliu neturiu jokių ryšių, nors skaitau daug, praktiškai viską, kas po ranka papuola. Ir dabar trys knygos stovi pradėtos, autoriai – ne tik lietuvių. Iš lietuvių mėgstamiausi – Jurga Ivanauskaitė ir Juozas Erlickas. Abu talentingi ir apdovanoti. Kai būnu užsienyje, nusiperku knygų anglų kalba, jų nesirenku, tiesiog imu, kuri patraukia dėmesį“, – pasakoja moteris.

Paklausta, ar nesiruošia imtis kitų autorių vertimo, atsakė mananti, kad dar nėra tokia stipri, kaip gimtakalbiai vertėjai. „Gal galėčiau ką vaikams išverti, bet rimtų knygų versti bijočiau, nes reikia pagyventi bent penkerius metus toje aplinkoje. Dar neturiu tam pasitikėjimo savimi. O savo knygas versti lengva, nes tu žinai kiekvieną sakinį, ką nori juo perduoti, tada gali naudoti idiomas, kitokį žodyną. Kitą autorių perprasti ir perduoti sunkiau“, – sakė O. Gluoksnytė.

Į klausimą, iš kur randa laiko rašyti, atsakė, kad tie, kurie sako, jog neturi laiko, tik save apgaudinėja. Paprasčiausiai reikia kitaip jį paskirstyti ir galima suspėti nuveikti labai daug.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga

    2021-04-28Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga
    Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta. Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas. Meilė knygoms sustiprėjo – Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų ...
  • Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino

    2021-04-28Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino
    Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS. – Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl? – Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms. – Kokio žanro literatūra pandemijos ...
  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...