Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Rašydama romanus išreiškia save

Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį.

Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys

Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos knygos išleidimo, tada paliktas, nes, matyt, nebuvo tinkamas momentas, ir baigtas rašyti po ketverių metų, bet vėl atidėtas į šalį.

„Prieš metus pagalvojau, kad pagaliau reikia užbaigti, nesvarbu, kad šiandien gal kitaip jį parašyčiau. Tikrai dabar manau, kad viską kitaip perrašyčiau, bet pagalvojau, kad tuo metu buvo tokios mano mintys, taip ir palikau. Svarsčiau, ar iš viso jį leisti, bet paskui pagalvojau, kad tai – to laiko mano patirtys. Tai kas, kad paskui pasikeičiau, bet tada tokia buvau, taip mąsčiau, taip jaučiau. Šis romanas formaliai yra maždaug penkerių metų senumo, ką gi, toks jis išėjo, tai mano darbas, nutariau, kad šitokį jį ir turėsiu – viskas gerai. Kelias vasaras verčiau „Trečią kartą“ į anglų kalbą, o dabar per karantiną pabaigiau. Atsirado laisvesnio laiko, nes dirbu iš namų Kaune, nereikia važinėti kasdien į Marijampolę, susitaupo po dvi valandas.“

Romanas „Trečias kartas“ išėjo sausio pradžioje. Jį perskaitė keli artimi žmonės, nesupeikė – kol kas tik gražūs atsiliepimai.

„Apie pirmą knygą „Dark Sky“ buvo ypač geri atsiliepimai, net nežinau, kodėl. Tikėjausi, kad pirmas blynas bus pasvilęs, bet ne. Net ir vyrai skaitė, nors knyga, sakyčiau, skirta moterims, ir ne vienam iš jų patiko. Smagu buvo girdėti ir internete skaityti gerus atsiliepimus, taip pat užsieniečiai gerai įvertino, ne tik tautiečiai. Negaliu sakyti, kad atsiliepimai paskatino rašyti kitą kūrinį, nes viskas ėjo iš mano vidinio poreikio rašyti. Šią antrą knygą vėl pati išverčiau, pati ir viršelį sukūriau, ir suredagavau – viską padariau viena. Gali būti, kad klaidelių liko, bet man ne tai esmė, vienas žmogus negali visko apimti ir padaryti tobulai.“

Odeta pripažįsta, kad abiejuose romanuose yra asmeniškumo. „Pažįstami klausė, kiek knygose manęs – taigi taip, tai mano patirtys. Antroji knyga yra kaip atskiras romanas arba kaip pirmo tęsinys. Pagrindinė veikėja Atėnė – ta pati. Tai grožinis kūrinys, jis negali būti visiškai atskirtas nuo kūrėjo. Atėnė toliau gyvena savo gyvenimą, dirba per kelis darbus, bedirbdama švietėjišką darbą sutinka žmogų, kuris ją įsimyli ir jos siekia. Vyriškis yra gerokai jaunesnis – tai pagrindinė siužetinė linija. Pabaiga mano sukurta nelaiminga, aš ją tokią parašiau, bet pora skaitytojų suprato priešingai – kad ji laiminga. Man keista, bet taip sugebėjau parašyti. Kelis kartus pati perskaičiau – ji tikrai dramatiška ir nelaiminga, bet kai kam atrodo kitaip. Man pačiai nuostabu, kad taip yra.“

Kitos tokios dvikalbės knygos nėra mačiusi

Autorė sako, kad po pirmos knygos atrodė, jog antroji turi būti tobula ir išpuoselėta, bet dabar sako supratusi, jog tobulumą ir grožį paliksianti trečiai, kurią, beje, irgi jau pradėjo rašyti.
Nei su pirma, nei su antra knyga autorė sakė nesiekusi populiarumo, nesistengė daug jos išplatinti ir uždirbti. „Aš labai mėgstu rašyti, man sekasi, lengviau reiškiu save raštu, o ne žodžiu, man lengva rašyti. Rašydama knygas negalvoju apie rinką, skaitytoją. Jei norėčiau įvertinimo – teigiamo ar neigiamo, nes visoks yra gerai, tai daryčiau kitaip, visas procesas būtų visai kitoks. Man rašymas yra kaip dvasinis išsivalymas, gal kaip savotiškas išsiverkimas. Man neįdomu, ar patiks tai kitiems, o jei patiko, tada smagu. Skaitytojų nėra daug, nedariau reklamos ir pristatymų, nes knygos – tai tik mažas, mielas mano gyvenimo momentėlis.“

Abi knygas išleido Jungtinės Karalystės leidyklos „Xlibris“ padalinys JAV. „Dabar jau neleidžiamas visas knygos tiražas iš karto, ji paprastai yra publikuojama internete, kas kiek užsisako, tiek egzempliorių atspausdinama ir atsiunčiama“, – pasakojo knygos autorė.

Su lietuvių leidėjais ji neturi jokios patirties. Norėjo savo romanus išversti į anglų kalbą, nes tai jos profesija, bet nebuvo tikra, ar lietuvių leidyklas tai sudomintų. „Kitos tokios dvikalbės knygos nesu mačiusi, norėjau išlaikyti šią savo individualią formą, nes patiko kažkur girdėta frazė, kad jei gali daryti kitaip, tai ir daryk. Mano vertimas gal nėra tobulas, bet, manau, nedaug autorių gali patys išsiversti savo knygas. Svarstau, kad gal trečią knygą padarysiu kitaip – išleisiu Lietuvoje“, – sako autorė.

Trečias romanas bus kitoks

Trečia Odetos knyga bus visai kitokia – ir istorija, ir veikėjai nauji. „Dvi pirmos knygos išėjo saldžios, moteriškos, dabar jau taip nedaryčiau, o trečia bus priešinga – tėkštelėsiu kitokią. Dabar visai kitaip mąstau, negu prieš penkerius metus, taigi šis romanas bus su gyvenimo piktžolėmis, tiesmukiškas, – sako O. Gluoksnytė. – Jaučiu, kad jį galėsiu parašyti greitai, gal per vasarą, tik nežinau, kiek užtruks vertimas. Planai tokie, bet bus matyti, ar tai realu. Rašymas vyksta taip – kai galvoje viskas susiguli, tada belieka užrašyti. Niekada neturiu viso siužeto sumaniusi iki galo, prikaupiu savy visko kaip koks balionas, tada puolu rašyti. Atrodo, lyg kažkas mane veda, todėl nežinau, kur siužetas pasuks. Dabar trečiam romanui turiu tik idėją, o kas konkrečiai vyks, neįsivaizduoju, tai paaiškės berašant. Su antru romanu buvo taip pat. Man tiesiog reikia tokio jausmų antplūdžio. Iš stipresnių potyrių ir gimsta noras rašyti.“

Tapti rašytoja oficialiai ar įstoti į kokią kūrybinę organizaciją O. Gluoksnytė neplanuoja, neturi tokio tikslo. Jos darbo kryptis kita, o rašo dėl to, kad nori ir gali tai padaryti. „Visada turėjau kūrybinę išraišką: šokau, stačiau šokius, kūriau eiles, piešiau, dainavau – man reikia save išreikšti, nes esu artistiška, meniška siela. Ir toji siela vis kokia nors forma išsiveržia. Su literatūriniu pasauliu neturiu jokių ryšių, nors skaitau daug, praktiškai viską, kas po ranka papuola. Ir dabar trys knygos stovi pradėtos, autoriai – ne tik lietuvių. Iš lietuvių mėgstamiausi – Jurga Ivanauskaitė ir Juozas Erlickas. Abu talentingi ir apdovanoti. Kai būnu užsienyje, nusiperku knygų anglų kalba, jų nesirenku, tiesiog imu, kuri patraukia dėmesį“, – pasakoja moteris.

Paklausta, ar nesiruošia imtis kitų autorių vertimo, atsakė mananti, kad dar nėra tokia stipri, kaip gimtakalbiai vertėjai. „Gal galėčiau ką vaikams išverti, bet rimtų knygų versti bijočiau, nes reikia pagyventi bent penkerius metus toje aplinkoje. Dar neturiu tam pasitikėjimo savimi. O savo knygas versti lengva, nes tu žinai kiekvieną sakinį, ką nori juo perduoti, tada gali naudoti idiomas, kitokį žodyną. Kitą autorių perprasti ir perduoti sunkiau“, – sakė O. Gluoksnytė.

Į klausimą, iš kur randa laiko rašyti, atsakė, kad tie, kurie sako, jog neturi laiko, tik save apgaudinėja. Paprasčiausiai reikia kitaip jį paskirstyti ir galima suspėti nuveikti labai daug.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...