Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
„Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos.
Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros

„Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas.
Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie Meškučių piliakalnio atrasti nauji pasivažinėjimo keliai gadina vaizdą ir tikrai neprisideda prie kultūros paveldo objekto išsaugojimo, o netgi atvirkščiai – jį naikina.
Piliakalnio prieigose yra įrengtas ženklas, nurodantis, kad į teritoriją įvažiuoti draudžiama, bet tai nekliudo nekultūringiems žmonėms savavališkai važiuoti iki pat piliakalnio.
Skaitytojo manymu, situacija reikalauja rimtesnių sprendimų. Juk piliakalniai – tai mūsų protėvių paveldas, atlaikęs ne vieną tūkstantį metų. Tai mūsų miesto ir garbingos praeities dalis. Pagaliau juk tai – kultūros paveldo objektas, mūsų, lietuvių, tapatybės dalis. V. Kulvinskas cituoja profesorių Romualdą Grigą, kuris piliakalnių reikšmę apibūdina taip: „Šalia mūsų yra neįkainojamas užmirštas lobis… Piliakalnių tinklo užmarštis, mažas dėmesys jo priežiūrai liudija nedovanotiną ir nepateisinamą visuomenės ir ypač Lietuvos valstybės aplaidumą… Lietuvos piliakalniai yra unikalus ne vien mūsų šalies, bet ir visos Europos kultūros paveldas, žinotinas pasauliui. Juk piliakalnių tinklas davė impulsą gimti lietuvių tautai.“
Situaciją bandoma bent kiek pagerinti

Pirmiausia – paaiškinimas, kodėl žmonės dažnai mano ir įvardija, kad yra du Meškučių piliakalniai. Jie galbūt savotiškai teisūs, tačiau oficialiai pripažintu, valstybės saugomu laikomas tik vienas piliakalnis, tiksliau – jo liekanos. Dėl piliakalnio statuso suteikimo antrajam buvo kilusios archeologų inicijuotos diskusijos, bet statusas nėra suteiktas, bent jau kol kas.
Marijampolės savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausioji specialistė, atsakinga už paveldosaugą, Jūratė Leškevičienė sako, kad situacija dėl išvažinėtų kelių prie Meškučių piliakalnio netenkina ir Marijampolės savivaldybės specialistų, paveldosaugininkų. Norėtųsi daugiau tvarkos ir akcentuoti šios vietos reikšmingumą. Be skaitytojo pastebėtos problemos dėl išvažinėtų kelių, piliakalnių prieigų vaizdą gadina dar ir tai, kad netoliese yra valstybei priklausanti nuomojama žemė, kurioje neturėtų būti matomų ūkininkavimo reiškinių, bet, deja, pasitaiko. Aplinkiniai ūkininkai taip pat turėtų būti pagarbesni šiai vietovei. Aplinką niokoja ir mėgstantieji važinėtis keturačiais, jie privažiuoja iki pat piliakalnio.
Kas tikrai bus padaryta neilgai trukus – tai piliakalnių teritorijoje pastatytas informacinis stendas, kuriame bus skelbiama informacija apie vietovės reikšmingumą. Biudžete tam jau numatytos lėšos. Taip pat bus patvarkyta aplinka, priėjimo takas. Stendas ir gražesnė aplinka turėtų drausminti savivaliautojus, be to, ketinama kreiptis į Saugaus eismo komisiją, kuri nutartų, kur dar statyti privažiuoti draudžiančius ženklus.
Palikti aplinką autentišką ar ją sukultūrinti?

J. Leškevičienė taip pat sakė, kad neseniai dėl Meškučių piliakalnio ateities, kaip jį reikėtų tvarkyti ir prižiūrėti, buvo susirinkę pasitarti Kultūros paveldo departamento Alytaus-Marijampolės skyriaus specialistai, Marijampolės savivaldybės administracijos atstovai ir VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro vadovas Gintaras Skamaročius.
Nuomonės šiek tiek išsiskyrė. G Skamaročius, kurio vadovaujamas biuras nori prisidėti prie piliakalnio išsaugojimo, išsakė poziciją, jog tvarkyti aplinką derėtų taip, kad būtų kuo patogiau prieiti ir leisti laiką čia besilankantiems. Kitaip sakant, šiek tiek sukultūrinti, galbūt pastatyti suoliukų, įrengti laužavietes.
Paveldosaugininkų nuomone, piliakalnio aplinką derėtų tvarkyti taip, kad liktų kuo daugiau autentiškumo. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad viena iš vertingųjų šios vietovės savybių yra reljefas, jį rekomenduojama išsaugoti.
Daugelis žinome, kad prie Meškučių piliakalnio vyko archeologiniai tyrinėjimai, buvo rasta vertingų radinių. Atradimai gana reikšmingi net Europos mastu. Dėl to vietovė įgijo dar daugiau unikalumo ir vertės, yra saugotina. Dėl šios priežasties buvo sustabdyta ir tilto per Šešupę Aušros gatvėje statyba.
Taigi tie, kurie mano, kad aplinka netvarkoma, nes bus statomas tiltas, klysta. Aplinką ketinama patvarkyti, tačiau palikti kuo daugiau autentikos, išsaugoti unikalumą.
Prie piliakalnių yra upės išgraužtas šlaitas, dėl jo taip pat ne kartą kalbėta. Vis prieinama prie nuomonės, kad galbūt geriausiai palikti taip, kaip patvarkė pati gamta…