Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Septynetas skirtingų, paliestų to paties...

…Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė…

Autoriai tik sugabeno darbus, o su gerbėjais gal susitiks per uždarymą?

Autoriai tik sugabeno darbus, o su gerbėjais gal susitiks per uždarymą?

Tačiau mes, nesiklausydami ir nekreipdami dėmesio į nieką, tiesiog apsižvalgykime tik ką pradėjusioje veikti (po ilgo laiko, dar vis po karantino skėčiu, bet jau lankomoje!) parodoje „Saulėračio“ galerijoje (Vytauto g. 31) Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje. Ekspozicija taip ir pavadinta: „Septynetas kūrėjų iš Marijampolės“. Skaičius lyg ir magiškas, tad natūralu pasvarstyti, kas tas septynetas ir kas tokio išskirtinio visus sieja. Aišku – visi jie kuriantys žmonės, o būdinga tai, kad visi šią kibirkštį pajuto ne iš karto, nors veikiausiai jau ateidami į šią Žemę buvo jos palytėti. Bene labiausiai sieja ne vieną dešimtmetį kaupta patirtis. Iš jos – gyvenimo vingių, atradimų ir netekčių, bandymų – atsirado tai, kas mus, eilinius žiūrovus ir menų žinovus, džiugina ir stebina. Kodėl būtent šie autoriai – ir ką reiškia septynetas?

Fotomenininkas, muziejininkas Romas Linionis šią parodą inicijavo norėdamas lankytojus supažindinti su dar Kapsuke gyvenusių menininkų darbais.

Fotomenininkas, muziejininkas Romas Linionis šią parodą inicijavo norėdamas lankytojus supažindinti su dar Kapsuke gyvenusių menininkų darbais. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Kaip sakė senokai mintį apie šių ir kitų autorių bei jų darbų sambūrį bendroje parodoje brandinęs muziejininkas Romas Linionis, skaičius atsitiktinis, galvota apie didesnį. Nes norėta surinkti ir parodyti kūrybą žmonių, kurių jaunystė – Kapsuke, kurie tebegyvena Marijampolėje, čia visą laiką kuria. Juos vienija šis miestas ir laikmetis (amžiaus skirtumas – plius minus dešimt metų). Tokie, atrodytų, skirtingi – kai kurių vardai skambėjo, o darbai stebino ne tik Lietuvos žmones, kiti – retai matomi plačiuose visokiausių menų dirvonuose, kur vis daugiau vietos tenka jauniems ir veržliems – tyliai dirba savo kūrybinėje erdvėje, apie kurią žino gal vienas kitas ir tik retkarčiais pasirodo. Tačiau jų darbų tikrai rasi marijampoliečių namų interjeruose, visuomeninėse erdvėse. Deja, kalbant apie šios ekspozicijos autorius, tenka ištarti ir tą paprastą žodį „buvo“…

Tik bendraamžiai ar tie, kuriuos jis mokė fotografijos, šiandien žino, kad gyveno ir dirbo šiame mieste Konstantinas Smelčis. Turėjo pagavų žvilgsnį, o fotolaboratorijoje (šiandien daug kas jau nežino, kas tai yra) stengėsi išspausti maksimalią kokybę. Kai prieš keletą dešimtmečių – o ir dabar – dauguma pradedančių fotografų pirmiausia fiksuodavo „vaizdus“, Kostas, kaip jį visi vadino, stengėsi įžvelgti žmonių veiduose, jų laikysenoje, pozose slypintį kodą. Daug fotografavo renginiuose, bažnyčios šventėse, bendravo su to meto kūrėjais – aktoriais (buvo jų šiame mieste), dailininkais, daug jų įamžino fotojuostoje ir fotografijose.

Štai tos Kazimiero Barišausko paslapčių dėžutės.

Štai tos Kazimiero Barišausko paslapčių dėžutės.

Būtuoju laiku tenka kalbėti ir apie Joną Dulinską – skulptorių, nors pats save vadino „išpildytoju“, ne kūrėju. Vis dėlto pasirodė, kad ne vien pagal kitų norus ar kitiems vadovaujant sugebėjo iš akmens išspausti viską. Keletas jo kūrybinių darbų šios parodos nuotraukose, o dar be to, kas įvairiausiose kapinėse saugo amžinojo poilsio vietas, Jono rankos prisilietimą gali pamatyti ir justi kone visuose Juliaus Narušio darbuose: dirbo jie kartu ir prie didžiųjų kūrinių, ir prie atminimo lentų…

Kitas Dulinskas, irgi Jonas (dėl to kartais kildavo nesusipratimų), taip pat sugeba prakalbinti medį ir akmenį, bet tai nėra jo didžiausia saviraiška, labiau epizodai. Tapyba – spalvų žaismė ir abstrakcijos su realizmo užuominomis, šios akimirkos įspūdis, kurį labai greitai gali nupūsti atklydusi mintis ar telefono skambutis – yra jo tikrasis žanras.

Ričardo Vaino personažai liūdi ir džiaugiasi...

Ričardo Vaino personažai liūdi ir džiaugiasi…

Romutis Karpavičius pastaraisiais metais vėl tarsi išniro jei ne iš užmaršties, tai iš tylos. Su tapybos paroda ir kitais projektais, su skulptūromis (galima ir šioje parodoje keletą jų apžiūrėti), apie kurias net ir pažįstami ne visada žinojo. Sako, visą laiką dirbantis, o kai jau atrodo, kad „atėjo laikas“ arba kai neapsikenčia raginamas, parodo tai, ką sukūrė, ir kitiems.

Šioje parodoje turime nedažną progą dar kartą pasigėrėti (gal – kelintą kartą paaikčioti) Ričardo Vaino spalvingomis skulptūromis. Nors – sunku šiuos darbus taip tiesmukai įvardinti, nes originalia technika sukurtos figūros, tipažai labiau primena čia pat atgimsiantį kokio nors gyvenimo spektaklio personažą… Kaip ir kiti, link tokios kūrybos jis ėjo ilgokai: buvo kiti darbai, paskui – teatras, tapyba. Jis – ir diplomuotas menininkas, turintis teisę mokyti kitus. Nors iš tiesų jokie diplomai, įsitikinęs, kūrybai neduos to, ko pats neturi.

Kazimieras Barišauskas ir fantazijos, išmonės turi, ir iki tobulumo nugludintos meistrystės sukaupęs tiek, kad jau daug metų nepaliauja stebinti. Šį kartą parodoje „patikimos paslapčių saugojimo dėžutės“. Suintrigavo – pasidomėkite. Šiaip jau gal nėra medžiagos, kurios jis nebūtų išbandęs: sidabras ir varis bei žalvaris, gintaras ir jūrų vėplio, dramblio, mamuto (!) iltys, įvairiausi akmenys… Kažkada yra minėjęs, kad nemėgsta dirbti su auksu, bet jeigu ką – kodėl ne? O kur dar medis – nuo lietuviško iki tokios egzotikos, kaip juodmedis ar raudonmedis.

Realistinės ir abstrakčios Ramučio Karpavičiaus figūros dvelkia ramybe.

Realistinės ir abstrakčios Ramučio Karpavičiaus figūros dvelkia ramybe.

Tai, ką eksponuoja Romas Zubrys, iš karto įvardinti nelengva, tačiau pirmieji jo darbus išvydę, sako, pagalvoję apie ikonas… Jei tikitės tradicinių šio žanro kūrinių – be reikalo, nes tradicinę ikoną su šiomis vienija tik tai, kad tapyta ant medžio lentos. Kaip sakoma autorių pristatančiame tekste, „jo mintis niekada nebuvo varžoma kokių nors pašalinių nuostatų ar konstantų. Tapo, nebijodamas peržengti religinių ar politinių ribų, su begaline fantazija ir sunkiai įvardijama atlikimo technika. Jo gyvenime paveikslas – tai pasaulio visuma…“

…Beje, kone taip pat galėtume apibendrintai įvardinti ir viso septyneto nuostatas bei pasirinkimus. Nė vienas iš jų nėra profesionalas, bet ir nuo liaudies meno tolokai… Kur paslaptis, kas mus žavi? Tai visų pirma – laisvė. Nepaisant nieko kurti taip, kaip pačiam norisi, dirbti tada, kai ranka siekia teptuko ar kaltelio, o galvoje viena kitą veja spalvos, formos, tekstūros… Ir visai nesvarbu, ką kas mano ir kaip vertina. Sutikite – tai yra prabanga.

Lina VOLUNGYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...