Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Septynetas skirtingų, paliestų to paties...

…Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė…

Autoriai tik sugabeno darbus, o su gerbėjais gal susitiks per uždarymą?

Autoriai tik sugabeno darbus, o su gerbėjais gal susitiks per uždarymą?

Tačiau mes, nesiklausydami ir nekreipdami dėmesio į nieką, tiesiog apsižvalgykime tik ką pradėjusioje veikti (po ilgo laiko, dar vis po karantino skėčiu, bet jau lankomoje!) parodoje „Saulėračio“ galerijoje (Vytauto g. 31) Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje. Ekspozicija taip ir pavadinta: „Septynetas kūrėjų iš Marijampolės“. Skaičius lyg ir magiškas, tad natūralu pasvarstyti, kas tas septynetas ir kas tokio išskirtinio visus sieja. Aišku – visi jie kuriantys žmonės, o būdinga tai, kad visi šią kibirkštį pajuto ne iš karto, nors veikiausiai jau ateidami į šią Žemę buvo jos palytėti. Bene labiausiai sieja ne vieną dešimtmetį kaupta patirtis. Iš jos – gyvenimo vingių, atradimų ir netekčių, bandymų – atsirado tai, kas mus, eilinius žiūrovus ir menų žinovus, džiugina ir stebina. Kodėl būtent šie autoriai – ir ką reiškia septynetas?

Fotomenininkas, muziejininkas Romas Linionis šią parodą inicijavo norėdamas lankytojus supažindinti su dar Kapsuke gyvenusių menininkų darbais.

Fotomenininkas, muziejininkas Romas Linionis šią parodą inicijavo norėdamas lankytojus supažindinti su dar Kapsuke gyvenusių menininkų darbais. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Kaip sakė senokai mintį apie šių ir kitų autorių bei jų darbų sambūrį bendroje parodoje brandinęs muziejininkas Romas Linionis, skaičius atsitiktinis, galvota apie didesnį. Nes norėta surinkti ir parodyti kūrybą žmonių, kurių jaunystė – Kapsuke, kurie tebegyvena Marijampolėje, čia visą laiką kuria. Juos vienija šis miestas ir laikmetis (amžiaus skirtumas – plius minus dešimt metų). Tokie, atrodytų, skirtingi – kai kurių vardai skambėjo, o darbai stebino ne tik Lietuvos žmones, kiti – retai matomi plačiuose visokiausių menų dirvonuose, kur vis daugiau vietos tenka jauniems ir veržliems – tyliai dirba savo kūrybinėje erdvėje, apie kurią žino gal vienas kitas ir tik retkarčiais pasirodo. Tačiau jų darbų tikrai rasi marijampoliečių namų interjeruose, visuomeninėse erdvėse. Deja, kalbant apie šios ekspozicijos autorius, tenka ištarti ir tą paprastą žodį „buvo“…

Tik bendraamžiai ar tie, kuriuos jis mokė fotografijos, šiandien žino, kad gyveno ir dirbo šiame mieste Konstantinas Smelčis. Turėjo pagavų žvilgsnį, o fotolaboratorijoje (šiandien daug kas jau nežino, kas tai yra) stengėsi išspausti maksimalią kokybę. Kai prieš keletą dešimtmečių – o ir dabar – dauguma pradedančių fotografų pirmiausia fiksuodavo „vaizdus“, Kostas, kaip jį visi vadino, stengėsi įžvelgti žmonių veiduose, jų laikysenoje, pozose slypintį kodą. Daug fotografavo renginiuose, bažnyčios šventėse, bendravo su to meto kūrėjais – aktoriais (buvo jų šiame mieste), dailininkais, daug jų įamžino fotojuostoje ir fotografijose.

Štai tos Kazimiero Barišausko paslapčių dėžutės.

Štai tos Kazimiero Barišausko paslapčių dėžutės.

Būtuoju laiku tenka kalbėti ir apie Joną Dulinską – skulptorių, nors pats save vadino „išpildytoju“, ne kūrėju. Vis dėlto pasirodė, kad ne vien pagal kitų norus ar kitiems vadovaujant sugebėjo iš akmens išspausti viską. Keletas jo kūrybinių darbų šios parodos nuotraukose, o dar be to, kas įvairiausiose kapinėse saugo amžinojo poilsio vietas, Jono rankos prisilietimą gali pamatyti ir justi kone visuose Juliaus Narušio darbuose: dirbo jie kartu ir prie didžiųjų kūrinių, ir prie atminimo lentų…

Kitas Dulinskas, irgi Jonas (dėl to kartais kildavo nesusipratimų), taip pat sugeba prakalbinti medį ir akmenį, bet tai nėra jo didžiausia saviraiška, labiau epizodai. Tapyba – spalvų žaismė ir abstrakcijos su realizmo užuominomis, šios akimirkos įspūdis, kurį labai greitai gali nupūsti atklydusi mintis ar telefono skambutis – yra jo tikrasis žanras.

Ričardo Vaino personažai liūdi ir džiaugiasi...

Ričardo Vaino personažai liūdi ir džiaugiasi…

Romutis Karpavičius pastaraisiais metais vėl tarsi išniro jei ne iš užmaršties, tai iš tylos. Su tapybos paroda ir kitais projektais, su skulptūromis (galima ir šioje parodoje keletą jų apžiūrėti), apie kurias net ir pažįstami ne visada žinojo. Sako, visą laiką dirbantis, o kai jau atrodo, kad „atėjo laikas“ arba kai neapsikenčia raginamas, parodo tai, ką sukūrė, ir kitiems.

Šioje parodoje turime nedažną progą dar kartą pasigėrėti (gal – kelintą kartą paaikčioti) Ričardo Vaino spalvingomis skulptūromis. Nors – sunku šiuos darbus taip tiesmukai įvardinti, nes originalia technika sukurtos figūros, tipažai labiau primena čia pat atgimsiantį kokio nors gyvenimo spektaklio personažą… Kaip ir kiti, link tokios kūrybos jis ėjo ilgokai: buvo kiti darbai, paskui – teatras, tapyba. Jis – ir diplomuotas menininkas, turintis teisę mokyti kitus. Nors iš tiesų jokie diplomai, įsitikinęs, kūrybai neduos to, ko pats neturi.

Kazimieras Barišauskas ir fantazijos, išmonės turi, ir iki tobulumo nugludintos meistrystės sukaupęs tiek, kad jau daug metų nepaliauja stebinti. Šį kartą parodoje „patikimos paslapčių saugojimo dėžutės“. Suintrigavo – pasidomėkite. Šiaip jau gal nėra medžiagos, kurios jis nebūtų išbandęs: sidabras ir varis bei žalvaris, gintaras ir jūrų vėplio, dramblio, mamuto (!) iltys, įvairiausi akmenys… Kažkada yra minėjęs, kad nemėgsta dirbti su auksu, bet jeigu ką – kodėl ne? O kur dar medis – nuo lietuviško iki tokios egzotikos, kaip juodmedis ar raudonmedis.

Realistinės ir abstrakčios Ramučio Karpavičiaus figūros dvelkia ramybe.

Realistinės ir abstrakčios Ramučio Karpavičiaus figūros dvelkia ramybe.

Tai, ką eksponuoja Romas Zubrys, iš karto įvardinti nelengva, tačiau pirmieji jo darbus išvydę, sako, pagalvoję apie ikonas… Jei tikitės tradicinių šio žanro kūrinių – be reikalo, nes tradicinę ikoną su šiomis vienija tik tai, kad tapyta ant medžio lentos. Kaip sakoma autorių pristatančiame tekste, „jo mintis niekada nebuvo varžoma kokių nors pašalinių nuostatų ar konstantų. Tapo, nebijodamas peržengti religinių ar politinių ribų, su begaline fantazija ir sunkiai įvardijama atlikimo technika. Jo gyvenime paveikslas – tai pasaulio visuma…“

…Beje, kone taip pat galėtume apibendrintai įvardinti ir viso septyneto nuostatas bei pasirinkimus. Nė vienas iš jų nėra profesionalas, bet ir nuo liaudies meno tolokai… Kur paslaptis, kas mus žavi? Tai visų pirma – laisvė. Nepaisant nieko kurti taip, kaip pačiam norisi, dirbti tada, kai ranka siekia teptuko ar kaltelio, o galvoje viena kitą veja spalvos, formos, tekstūros… Ir visai nesvarbu, ką kas mano ir kaip vertina. Sutikite – tai yra prabanga.

Lina VOLUNGYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Artu – kaip meilės glėbys…

    2021-05-08Artu – kaip meilės glėbys...
    Leidus atsiverti parodų erdvėms Marijampolės kultūros centre parodų užderėjo dar gausiau, nei įprasta: be kitų, gražiai viena kitą keičia projekto „Pasaulio sūduviečiai“ ekspozicijos. Baigiantis balandžiui parengta ir lankytojų II aukšto fojė laukia netikėta (ir vėl!) Ievos Voroneckytės kūryba – paroda „Artu“. Netikėtas pavadinimas? Netikėtas ir žanras – juvelyrika („Mano smalsumo segė“, „Mamos Rasos pakabukas“, „Močiutės Gražinos segė“). Originali, subtili ekspozicija, meniškas prisistatymas būsimiems lankytojams: „Jau daugiau kaip dešimtmetį kūryboje man artimos žmogaus ir gamtos temos. Visi sidabriniai papuošalai sukurti iš mano pačios ir artimųjų delnų ir pirštų atspaudų, siekiant perteikti asmenybės individualumą – mamos delne rasos lašelis, mylimojo pirštų atspaudai lyg ...
  • …Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)

    2021-05-08...Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)
    2020-ieji – Tautodailės metai – nepaisant tikrai nepalankios kultūros gyvenimui ir numatytiems vyksmams situacijos, buvo ir įvairūs, ir turtingi įvairių renginių (spėtų realizuoti per trumpą laiką), išleista nemažai leidinių. Vienas tokių – Vilniaus etninės kultūros centro solidi knyga „Riešinės seniau ir dabar“. Tai antrasis (papildytas) Irenos Felomenos Juškienės sudarytas kelių dalių albumas, kurį pastudijavus galima sužinoti ir riešinių, ir pirštinių, ir antkrūtinių (retenybė) atsiradimo istoriją, pamatyti ir seniausius, muziejuose saugomus, pavyzdžius. Taip pat daug vietos skirta šių dienų mezgėjoms, pateikiama daugybė nuotraukų ir grafinių raštų pavyzdžių. Jie – iš visų Lietuvos regionų (keletas pavyzdžių ir iš Suvalkijos). Smagu, kad tarp kitų ...
  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...