Užs. 621


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia.

Loreta TUMELIENĖ

Kvepėjo namais

Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui už pasiaukojimą, rūpestį slaugant COVID-19 liga apsirgusius globotinius. Darbuotojų dėka koronavirusas buvo suvaldytas, didžioji dauguma sirgusiųjų pasveiko.
„Labai išgyvenome dėl mūsų artimuosius užklupusios sunkios ligos ir dėl to, kad patys negalime būti kartu, jų slaugyti, bet žinojome, kad mūsų brangiausi žmonės patikimose rankose“, – kalbėjo ponia Živilė.
Moteris papasakojo, kad jos mama Irena Suvalkijos socialinės globos namuose gyvena nuo 2012 metų rudens. Mamai – 79-eri metai. Buvusi gydytoja, dirbusi Marijampolėje, mėgstama ir mylima pacientų. Visuomet savarankiška, energinga, ieškanti grožio. Tačiau gyvenimas turi savo kelią. Gal ir gerai, kad nenumanome, kur jis mus nuves.
Pasak ponios Živilės, mamą užklupo stipri senatvinė demencija. Teko ieškoti išeities, kuri būtų geriausia jai ir artimiesiems. „Supratome, kad namuose mamos prižiūrėti nepajėgsime, nes tokio ligonio palikti vieno negalima nė minutei, tad ieškojome specialių globos namų. Po ilgų paieškų radome. Tai buvo Marijampolės savivaldybėje Šunskų seniūnijoje Katiliškių kaime įsikūrę Suvalkijos socialinės globos namai“, – pasakojo Ž. Samulionienė.
Pasak moters, ją sužavėjo šių namų jaukumas. Ant palangių gėlės, ant sienų paveikslai, ant staliukų – servetėlės. „Tik įėjus į kambarį akys nukrypo į langus, kokios gražios užuolaidos. Švaru, tvarkinga, patalpos išvėdintos. Čia kvepėjo namais. O mūsų mamytė visada buvo ir liko estetė. Jai turi būti gražu, estetiška. Šis pojūtis neatbuko su metais ir su liga, todėl atradę Suvalkijos pensionatą čia apgyvendinome mamą“, – pasakojo Ž. Samulionienė.
Pasak pašnekovės, iš pradžių mamai nebuvo lengva, o jiems, vaikams, anūkams buvo skaudu, ilgu, bet ilgainiui pastebėjo, kad mamytė Suvalkijos globos namuose jaučiasi geriau, negu per atostogas sugrįžusi į senuosius namus. Jos namai jau buvo ten.
Ponia Živilė labai vertina, kad mama, gyvendama valdiškuose namuose, jaučiasi lyg namuose. „Jai sudarytos tokios sąlygos, kokias turėtų pati gyvendama savarankiškai, mamos neslegia nemiela aplinka. Priešingai, ji gyvena kaip savo namuose. Net kavą geria, stalą serviruoja taip, kaip jai patinka“, – pasakojo Ž. Samulionienė.

suvalkijos namai

Prieš penkerius metus Suvalkijos socialinės globos namų direktorė M. Slavinskienė už ilgametį nepriekaištingą darbą socialinės apsaugos srityje buvo apdovanota „Gerumo žvaigžde“. Direktorė tuomet sakė, kad tai – viso kolektyvo nuopelnas.

 

Išbandymu tapo kovidas

Gruodžio mėnesį Suvalkijos socialinės globos namus užklupo koronavirusas. Apsirgo ir Živilės mama. Pasak pašnekovės, artimieji išgyveno itin sunkų laikotarpį. Bijojo dėl mamos gyvybės. Negalėjo jos aplankyti, slaugyti, nes visur buvo griežtas karantinas. Baimes ir nerimą sklaidė globos namų darbuotojai.
„Negaliu nedėkoti už jų pasiaukojantį darbą ne tik slaugant ligonius, bet ir informuojant apie jų sveikatos būklę mus, artimuosius. Juk patys darbuotojai sirgo, liga išguldė dalį kolektyvo, likusieji dirbo didžiuliu krūviu ir dar surasdavo laiko mus nuraminti, kalbėtis, guosti kelis kartus per dieną“, – kalbėjo Ž. Samulionienė.
Pasak moters, jos mamą itin globojo socialinės darbuotojos Neringa Knyzienė, Saulė Bakienė. „Įsivaizduokite, aštuonias valandas prabuvusi su apsauginiu kombinezonu, nevalgiusi, negėrusi, šlapia nuo prakaito darbuotoja dar rasdavo laiko paskambinti mums ir informuoti, kaip jaučiasi ligonė. Kai mama sustiprėjo, nunešdavo telefoną jai. Šios abi darbuotojos buvo lyg mamos angelai sargai – raminantys, prižiūrintys, gelbstintys“, – kalbėjo ponia Živilė.
Moteris iki šiol neatsistebi, kiek daug ir kaip nuoširdžiai socialinės darbuotojos bendrauja su globotiniais. Neringa žino viską, ką mėgsta ligonė, net mėgstamų saldumynų jai visada nuperka. Kad turėtų prie kavos. O juk su tokiais globotiniais nelengva, jie turi negalią, jiems daug kas kitaip atrodo. Ir norų daug, ir užsispyrimo – kaip vaikai. „Mamytė pati buvusi medikė, tad ji negali suprasti šios naujos ligos“, – pasakojo ponia Živilė.
Kovo mėnesį Ž. Samulionienės mamos gimtadienis. Artimieji iš anksto išgyveno, kad negalės brangiausio žmogaus aplankyti, pasveikinti. Juk visur – karantinas. Todėl buvo maloniai nustebinti ir dėkingi, kad mamai gimtadienio šventę surengė Suvalkijos globos namų darbuotojai. Pasak ponios Živilės, gimtadienis buvo toks, kokio mama norėtų. Su šaltiena, balta mišraine, tortu ir gėlėmis. Viskuo pasirūpino socialinė darbuotoja Neringa, puikiai žinodama, ką ponia Irena mėgsta, be ko ji neįsivaizduoja savo šventės.
„Noriu padėkoti visam globos namų kolektyvui, visiems darbuotojams, o ypač socialinėms darbuotojoms Neringai Knyzienei ir Saulei Bakienei, kurios tiesiogiai globoja mamą. Jų gerumas, nuoširdumas psichikos negalią turintiems žmonėms yra didžiulė dovana“, – sakė Ž. Samulionienė.

Pats sunkiausias laikotarpis

Suvalkijos socialinės globos namų direktorė Marytė Slavinskienė pasakoja, kad koronavirusas į jų įstaigą įsisuko gruodžio pradžioje. Susirgo ligoniai, darbuotojai. Iš 200 gyventojų COVID-19 užsikrėtė pusė, liga išguldė ir pusę darbuotojų.
„Situacija buvo tokia, kokios niekada neturėjome. Dirbome, kas galėjome. Dalis darbuotojų iš viso negrįždavo namo, likdavo nakvoti globos namuose, kad neplatintų viruso. Skirstytis, kokie darbai, kam priklauso, nebuvo kada. Kas paėjo, tas dirbo. Būdavo taip, kad naktiniam budėjimui nelieka darbuotojų, Tada skambinu tiems, kurie jau budėjo prieš tai naktį, ir klausiu, ar negalėtų padėti. Neatsakė nė vienas“, – kolektyvu džiaugėsi globos namų direktorė.
Pasak vadovės, poilsio kambariai, salės buvo paversti izoliacijos patalpomis, taip bandyta atskirti gyventojų srautus, atriboti sveikuosius nuo sergančių. Polietilenais apdangstytos kėdės, uždengtos gėlės. Taip stabdytas viruso plitimas. „Psichikos negalią turinčius žmones visa tai veikė neigiamai. Jie nesuprato, kodėl negalima eiti į lauką, bendrauti kaip anksčiau, kodėl nelanko artimieji, kam reikalingas tas dezinfekcinis skystis. Net darbuotojų, apsirengusių apsauginiais drabužiais, neatpažindavo ir tai jiems kėlė dar daugiau nerimo“, – pasakojo M. Slavinskienė. Įstaigos vadovė neslepia, kad pandemija paliko savo skaudulius. Mirė 10 gyventojų, neišgyveno viena darbuotoja. Gyventojai neatsigavę ligi šiol. Tačiau didelės nelaimės turi dvi puses. Jos apnuogina ne tik skaudulius, bet ir atskleidžia tai, kas yra geriausio. M. Slavinskienės teigimu, per kelis mėnesius, kai jų įstaigoje siautė COVID-19, ji dar kartą įsitikino, kokį puikų kolektyvą turi, kokie geri, pareigingi žmonės dirba. „Jie myli globotinius, myli savo darbą. Esu jiems nepaprastai dėkinga už meilę silpnesniam, už požiūrį į darbą. Nuvargę, vos pavelka kojas, bet vis tiek eina. Tik jų pasiaukojamo darbo dėka nugalėjome koronavirusą. Neslepiu, būdavo valandų, kai bijodavau rytojaus, nes nežinojau, ką rasiu. Ir ašaros biro, ne vienas kibiras priverktas, ir neviltis. Juk miršta žmonės, o tu bejėgis prieš gamtą. Per pastaruosius trisdešimtį mano gyvenimo metų tai buvo pats sunkiausias laikotarpis“, – sako globos namų vadovė.
M. Slavinskienė teigė, kad ligą įstaigoje pavyko įveikti ir todėl, kad neliko vieni nelaimėje. Konsultavo ir kuo galėdami padėjo Marijampolės savivaldybės administracija, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento gydytoja Loreta Radzevičienė, Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras, gydytojo Lino Bieliausko klinika.

Suvalkijos globos namai

Suvalkijos globos namai gyventojams tapo tikraisiais.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

     

    Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

    Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.