Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių.

esperanto

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas L. Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar Rusijos sudėtyje buvusios Lenkijos teritorijoje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ – lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva – taip pat ir dėl kalbų skirtumo. Dar mokykloje jis ėmėsi kalbos mokslų, jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo. Pats L. Zamenhofas mokėjo daug kalbų.

Esperanto kalbos kūrėjas buvo akių gydytojas, praktiką 1885 metais jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti jį L. Zamenhofui pavyko 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą. L. Zamenhofo svainė metais vyresnė Klaros sesuo Tereza Kocinienė savo atsiminimuose rašė, kad jų tėvas A. Zilbernikas prieš jungtuves pasakęs dukrai: „Tavasis Lazaris yra genijus, jo laukia šventa misija“. Po rusakalbiams skirto esperanto kalbos vadovėlio tais pačiais 1887 m. uošvio lėšomis išėjo ir kiti, po to dar kelios knygelės. Be šio Kauno verslininko paramos esperanto kalba būtų likusi vienu iš daugelio tarptautinės kalbos projektų ir nebūtų išėjusi į platųjį pasaulį. Dviaukštis Zilbernikų namas Kaune, L. Zamenhofo g. 5, yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su L. Zamenhofo šeima. Čia gyveno mecenatas jo uošvis, gimė jo žmona Klara, ne kartą lankėsi pats L. Zamenhofas, gyveno jo vaikai Adomas ir Sofija…

Istoriniame name įsikūrė Lietuvos esperantininkų sąjunga (LES). Čia sukaupta per dešimt tūkstančių esperantiškų knygų turinti biblioteka, yra susirinkimų ir kursų patalpos. Pastatui reikia rimto remonto, ypač vertinant jo, kaip kultūros ir istorijos paveldo objekto, svarbą.

L. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

Kaunas į esperanto kūrėjo viltį atsiliepė 1919 metais: įkurta Esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmas vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Ši visuomeninė organizacija iki 1940 metų buvo viena aktyviausių tuometėje Lietuvoje. Prasidėjus okupacijai 1940 m. kaip ir dauguma kitų ji buvo uždrausta. Prasidėjus atgimimui 1988 m., LES viena pirmųjų atkurta taip pat Kaune. Per beveik tris dešimtmečius ji tapo viena rezultatyviausiai veikiančių organizacijų Lietuvoje. 1991 metais atkurtas 1918–1940 metais leistas žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“, platinamas apie 50-tyje pasaulio šalių.

Nuoseklia, aktyvia ir rezultatyvia veikla LES pasiekė, kad 2005 metais Lietuvoje būtų organizuotas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Iki šiol jis lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek dalyvių (2344), tiek atstovautų valstybių (60) skaičiumi ir trukme. Kongreso globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Sąjunga aktyviai dirba leidybos srityje (knygos esperanto ir lietuvių kalbomis, esperanto kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos ir esperantologijos, šios kalbos problematikos klausimai, grožinės literatūros, pažintiniai leidiniai apie Lietuvą…). Esperanto kursus įvairiuose mūsų šalies miestuose per pastaruosius metus baigė per 5000 žmonių. Sąjunga pelnė tarptautinį pripažinimą. 1995 metais ji gavo tarptautinę premiją „Cigno“ („Gulbė“), 1997 metais tarptautinio Grabovskio fondo premiją, 2003 metais buvo pripažinta geriausiai veikiančia nacionaline esperantininkų organizacija pasaulyje.

Šiuo metu yra per 6000 aktyvių esperantininkų. Didžioji jų dalis priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai. Tai yra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų šalyje, turinti autoritetą ir sulaukusi didelio pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Daktaras, turintis viltį“ savo siekį įgyvendino – daugiau nei 100-te pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba, ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

Lietuvoje garsaus pasaulio litvako Liudviko Zamenhofo atminimas tinkamai įamžintas. Veisiejuose yra du paminklai (paminklinio biusto autorius marijampolietis Julius Narušis), jo vardu pavadintos gatvės Veisiejuose, Kaune ir Vilniuje. Kazlų Rūdoje viena gatvė pavadinta Esperanto vardu. Lietuvių kalba išleistos septynios biografinės knygos.

Parengta pagal Lietuvos esperantininkų sąjungos informaciją

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dalyvaus pirmą kartą (Šimtmečio dainų šventė)

    2018-04-17
    Balandžio 7 d. Kalvarijos meno mokykloje vyko Šimtmečio dainų šventės „Vardan tos“ chorų atranka-apžiūra. Liepos mėnesį vyksiančioje Dainų šventėje Kalvarijos savivaldybėje ruošėsi dalyvauti tik vienas choras „Sonantem“, kurio veikla ir gyvavimu rūpinasi asociacija „Skambėjimas“. Šis muzikos mėgėjų choras yra jaunas ir pirmą kartą pretenduoja dalyvauti dainų šventėje. Apžiūrai privalomą dainų šventės programą choro vadovė Ausma Sakalauskaitė ir koncertmeisteris Arnoldas Jasevičius kartu su choristais paruošė per penkis mėnesius. Vadovė tikėjosi ir pretendavo gauti IV choro kategoriją, tačiau komisija gerai įvertino bendrą dainavimo kokybę ir chorui skyrė aukštesnę III kategoriją. Po šios apžiūros kolektyvas aktyviai koncertuos, o liepos 6 d. drauge su dešimtimis ...
  • „Šviesos bokštai“ – ne vienkartinis reiškinys

    2018-04-17„Šviesos bokštai“ – ne vienkartinis reiškinys
    Projektas – instaliacija „Šviesos bokštai“, pristatytas vasario 16 d. ir sukėlęs diskusijų (dėl finansavimo nesklandumų tuomet ne viskas pavyko taip, kaip tikėjomės), nesibaigė – tęsiasi ir toliau. Šis reiškinys skirtas Marijampolės – Lietuvos kultūros sostinės – laikotarpiui ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Bokštai tebešviečia. Projektą finansavo Marijampolės savivaldybė, Kultūros taryba ir keletas privačių rėmėjų. Dirbo ne viena įmonė, tačiau pagrindinius montavimo darbus atliko AB „Montuotojas“, prisidėjo ir pastato savininkai – įmonė „Litagros prekyba“. Pastaruoju metu, ypač per praėjusias šventes, apie „Šviesos bokštus“ sulaukiau daug klausimų, itin dažnai – iš grįžusių šventėms emigrantų: kada jie įjungiami, kaip ilgai švies, kaip tai padaryta ir ...
  • Iš Punsko – apdovanojimai Suvalkijos kūrėjams

    2018-04-17Iš Punsko – apdovanojimai Suvalkijos kūrėjams
    Jau dvidešimtą kartą Lenkijos etninės kultūros draugija Punske surengė tarptautinį velykinį konkursą-parodą. Skatinti kūrybiškumą, kartų bendravimą, puoselėti krašto velykines tradicijas – pagrindiniai šio renginio tikslai. Jame gali dalyvauti įvairaus amžiaus žmonės, šeimos ar grupės, be kitų konkurso sąlygų, svarbu, kad darbai atspindėtų šv. Velykų tradicijas. Jubiliejinė paroda buvo didelė, solidi, daug autorių ir įvairių žanrų darbų. „Tik margučių – nesuskaičiuojama gausa, jie tradiciniai, marginti vašku ar skutinėti, vien jų darželio didžiulė kolekcija – kiekvienas vaikas dalyvavo, – sakė Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Ona Birutė Surdokienė, keliolika metų bendraujanti su Punsko kultūros žmonėmis, vis kviečiama į vertinimo komisiją. – Šiemet mes ...
  • Paruošiamieji šiltnamio darbai – investicija į gerą derlių

    2018-04-17Paruošiamieji šiltnamio darbai – investicija į gerą derlių
    Augalai iš komercinių šiltnamių netrukus keliaus į individualius. Visi juos sodinantys norės, kad jie gerai augtų, bujotų, vėliau duotų gerą derlių. Sakoma, kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Panašiai ir su augalais – nuo to, kaip paruošime dirvą, priklausys tolesnis jų vystymasis. Apie tai, ką turėtų daryti daržovių daigus ir gėles iš šiltnamio lauką sodinantys daržininkai-gėlininkai mėgėjai, kalbamės su agrotechnologijų specialiste, prekybos centro „Moki-veži“ Marijampolėje vyr. konsultante-pardavėja Sonata JASINSKAITE-JASILIŪNIENE. – Kokius darbus prieš pirkdami daržovių daigus turėtų atlikti turintieji individualius šiltnamius? – Pirmiausias darbas – dezinfekuoti šiltnamį. Jei tai nėra geležinės konstrukcijos šiltnamis, kuris gali oksiduotis, o plastikinės ar medinės, jį galima dezinfekuoti siera. ...
  • Pavasaris už lango – pilkas, šiltnamiuose – žalias ir ryškus (Žmogus ir gamtinė aplinka)

    2018-04-17Pavasaris už lango – pilkas, šiltnamiuose – žalias ir ryškus (Žmogus ir gamtinė aplinka)
    Nors atviroje dirvoje gyvybės dar nedaug, šiltnamiuose sodininkystės ir daržininkystės darbai jau verda. Šiltnamių pardavimams augalus auginantys žmonės juos jau persodina, dalija į indelius po vieną. Ankstyvos gėlės žydi, vėlyvesnės – krauna žiedus. Balsupių kaime gėlių ir daržovių sodinukus auginanti Almutė Biskienė sako netrukus pradėsianti jų prekybą. O kad įsigyti sodinukai augtų, bujotų ir duotų laukiamą rezultatą, svarbu atsakingai paruošti dirvą jų sodinimui ir tinkamai priežiūrėti. Iš pradžių buvo tik hobis Surasti Almutės Biskienės sodybą Balsupių kaime nesunku. Ją iš kitų skiria tarsi apsaugine tvora juosiantys šiltnamiai. Jie užima 9 arus sodybos. A. Biskienė nei profesionali daržininkė, nei gėlininkė, nei agronomė, tačiau ...
  • Fotomįslė

    2018-04-17Fotomįslė
    Balandžio 21 dieną, šeštadienį, 16 val. Magadalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje skulptoriaus Kęstučio Balčiūno jubiliejinės kūrybos parodos atidarymas. Prie kokio darbo ir kuriais metais skulptorius nufotografuotas? Kur šis darbas yra dabar? Atsakymų laukiame savaitę el. p. suvalkietis@kultura.lt.
  • Protėvių palikimas, liudijantis mūsų unikalumą (Projektai)

    2018-04-17Protėvių palikimas, liudijantis mūsų unikalumą (Projektai)
    2017-ieji buvo paskelbti Piliakalnių ir Bendruomenių metais. Marijampolės kultūros centras, be kitų veiklų, ėmėsi projekto „Sūduvių ugnys – budinam svietą“, kuris sulaukė nemažo dėmesio bei gerų atsiliepimų. Šiemet nutarta jį tęsti, nes, pasak jo koordinatorės Linos Bankauskaitės-Šleinotienės, piliakalniai tebestovi, o mes apie juos dar tiek daug nežinome, bendruomenės, pernai gražiai renginiuose dalyvavusios, tebėra, o temos, į kurias pradėta gilintis, toli gražu neišsemtos… Sukaupta patirtis bei entuziastų noras ir paskatino vėl „budinti svietą“. Kaip ir pernai, pirmiausia pakvietė baltiškų amatų dirbtuvės: juvelyrikos pradmenų mokė Vaida Druskytė, baltų kostiumo paslaptis giliau atskleidė dr. Daiva Steponavičienė. Seminaras-sueiga „Piliakalnių būtis“ – dar vienas projekto segmentas. ...
  • Liudas  Mažylis: „Į  Berlyną  važiavau  per  Marijampolę…“

    2018-04-17Liudas  Mažylis: „Į  Berlyną  važiavau  per  Marijampolę...“
    Taigi – patys to nežinodami tarsi palydėjome profesorių į paieškas, kurių rezultatas sulaukė visuotinio dėmesio: kai kam sukėlė profesinį šoką, o daugumai – didžiulį džiaugsmą ir euforiją bei su niekuo nepalyginamą vienybės jausmą. Tokio Lietuvoje seniai nebuvo… „Vis dėlto, kai tau ploja penkiolika tūkstančių žmonių (Kauno „Žalgirio“ arenoje) – jausmas savotiškas… Dabar aš gerai suprantu krepšininkus.“ Taip pirmuosius įspūdžius grįžus į Lietuvą – jau nebe autobusu, nors turėjęs atgalinį bilietą, o lėktuvu – ir patekus tiesiai į „tautos glėbį“ apibūdino Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, kuris lankėsi Marijampolėje TAU Politinių diskusijų fakulteto kvietimu. Nors pirmasis jo susitikimas grįžus iš ...
  • „Mikališkių stebuklai“. Nejuokinga? Ir gerai

    2018-04-17„Mikališkių stebuklai“. Nejuokinga? Ir gerai
    Balandžio pirmosios išvakarėse Kultūros centro pirmame aukšte atidaryta paroda natūraliai turėtų būti linksma: šiaip ar taip – balandis prasideda Juokų, ne tik Melagių, diena… Vilniečio menininko Algio Griškevičiaus fotografijų paroda „Mikališkių stebuklai“ vieniems veikiausiai bus smagi ir kels šypseną su ironijos ar lengvo liūdesio atspalviu, o kiti žiūrės ir nesupras: kas čia linksmo ir apskritai… Tai ir gerai – šie į pasaulį ir labai įvairias kūrybos apraiškas žiūri „normaliai“, neišeidami iš savo komforto zonos ir gyvenimo, kur viskas subraižyta ir sudėliota pagal normas. Tik kas jas nustatė? Apie ką tos daugeliui mūsų nematytos (nors keliavo parodos per kitus miestus, nuotraukas aptarinėjo ...
  • Suradę savo nišą

    2018-04-17Suradę savo nišą
    Po jaukaus, menine ir pažintine prasmėmis imponavusio koncerto, kurį savo miesto žmonėms praėjusio mėnesio pabaigoje dovanojo Marijampolės kolegijos istorinių šokių grupė „Reverence“, skaitytojams siūlome platesnę pažintį su šiuo kolektyvu, gebančiu perkelti žiūrovus į praeities didikų salonus. Kiekvienas „Reverence“ pasirodymas – tarsi kelionė po istorines epochas. Kolektyvas ne tik atlieka joms būdingus šokius, bet ir kuria aplinką, alsuojančią tų laikų dvasia.   Patrauklus būdas prisiliesti prie praeities epochų kultūros Istorinių šokių grupė įsikūrė 2014 m. Nuo to laiko tobulėta, daug dėmesio kolektyvo nariai ir vadovė Daina Misiukevičienė skiria šokių ir kostiumų autentiškumui. Dalyvauta daugelyje miestui svarbių renginių, surengta nemažai koncertų. „Reverence“ ne tik surado ...
  • Pavasarinis tręšimas: svarbiausia – tinkamas laikas ir kiekiai (Žmogus ir gamtinė aplinka)

    2018-04-17Pavasarinis tręšimas: svarbiausia – tinkamas laikas ir kiekiai (Žmogus ir gamtinė aplinka)
    Orai pamažu pradeda šilti. Tai reiškia, kad netrukus prasidės augalų vegetacija, o su ja – pavasarinio tręšimo darbai. Kai kas per laukus su barstytuvais jau pravažiavo, tačiau specialistai anksti išbertų trąšų nauda abejoja. Sako, nepradėję vegetuoti augalai jų pasisavinti dar negali, todėl mineralai nukeliauja į gilesnius dirvos sluoksnius arba dar blogiau – į kanalus, upes, ežerus. Kad taip nenutiktų, specialistai pataria tinkamai pasirinkti tręšimo terminus ir mineralinių medžiagų kiekius. Naudoja organines ir mineralines Lietuvoje ūkininkai dažniausiai naudoja dviejų rūšių trąšas: organines (mėšlą, kompostą, žaliąsias trąšas, durpes) ir mineralines arba chemines (azoto, fosforo ir kalio junginius). Ir vienomis, ir kitomis tręšiant siekiama to ...
  • Kuo daugiau keistesnių „ant Lietuvos“…

    2018-04-10Kuo daugiau keistesnių „ant Lietuvos“...
    …tuo gyvenimas gražesnis – spalvingesnis, įdomesnis, pilnas netikėtumų. O „keistesnieji“ – tai visi tie, kas užuot mąstę apie tai, kaip čia daugiau pinigo užkalus (gal, viską metus, emigruoti?), kaimyną ar giminę visokio gėrio gausa perspjovus, ima į rankas kaltą, sėda į stakles ar sukiša rankas į molį. Ir dirba, kuria išmonės sūkuriuose paskendę, dienos nuo nakties neskirdami… Taip mąstė Vidas Cikana – Lukšių (Šakių r.) seniūnas, tautodailininkas, Zyplių dvaro „dvarininkas“… Ir pridūrė, kad ne tik senosios mūsų liaudies kultūros kloduose besikapstantieji ir jiems prapulti neleidžiantys savo darbais, bet ir tie, kas jiems pritaria, juos palaiko, renginius organizuoja ir pamoko, verti ...
  • Paminėjo Pasaulinę poezijos dieną

    2018-04-10Paminėjo Pasaulinę poezijos dieną
    Kovo 21-ąją Kalvarijos miesto bendruomenė, vadovaujama pirmininko Algirdo Petro Valentos, bendruomenės namuose paminėjo Pasaulinę poezijos dieną. Į popietę susirinko nemažas būrys neabejingų meniniam, dvasingam žodžiui žmonių, Kalvarijos literatų klubo „Rasa“ nariai Šarūnas Sėjūnas, Asta Jankeliūnienė, Daiva Martinjanovienė, Vilija Vilkelienė, šių eilučių autorius… Valdybos narė Valerija Rašimienė, kuri vadovavo renginiui, žodį suteikė klubo „Rasa“ pirmininkui Šarūnui Sėjūnui. Jam paskaičius eilių ir pristačius savo kūrybą, kiti literatai bei bendruomenės nariai skaitė ir savo, ir kitų autorių eiles. Tai Renata Venslovienė, Lina Labalaukienė, Aldona Venclovienė, Anelė Marcelionienė. Savo vyro eiles apie Lietuvą padeklamavo Natalija Venslovienė, Romualdas Venslova paskaitė giminaitės literatės humoristinį kūrinėlį. Popietės ...
  • Už Atlanto – bet taip arti…

    2018-04-10Už Atlanto – bet taip arti...
    Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje veikia fotografijų paroda „Žymieji Čikagos lietuviai – Albinas Elskus, Algimantas Kezys, Vaclovas Gutauskas“. Ji – vienas ryškesnių Kultūros sostinės renginių kovą. Pristatydama parodą koordinatorė Rasa Žukienė atkreipė dėmesį į įdomią atsiradimo istoriją, atskleidžiančią persipynusius likimo toli nuo Lietuvos nublokštų talentingų žmonių gyvenimus. Juos visus sieja meilė savo šaliai ir darbai jos labui. Fotomenininkas Algimantas Kezys (1928–2015) ir dailininkas vitražistas Albinas Elskus (1926–2007) savo fotografijose įamžino kunigo jėzuito Vaclovo Gutausko (1913–2003) veiklą lietuvių bendruomenėse Vokietijoje ir JAV. Fotografijas Čikagos lituanistikos tyrimo ir studijų centro archyvuose atrinko ir atspaudė žymus JAV lietuvių bendruomenės veikėjas gydytojas ir menininkas dr. Audrius Plioplys ...
  • Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ auginamas jaunimas

    2018-04-10Tautkaičių klojimo teatro „Gegnė“ auginamas jaunimas
    Kovo 24-ąją, šeštadienį, kai taip gražiai švietė saulutė, ne vienas jau dairėsi į savo daržus ir sodelius, galvodami, kokio čia darbelio imtis. O nemaža grupė žmonių Tautkaičiuose susirinko paskirti laiką teatrui. Tautkaičių bendruomenės centro patalpose susirinko klojimo teatro „Gegnė“ artistai su ilgamete vadove Onute Miliauskiene – paminėti Teatro dieną ir surengti pirmą naujo vaidinimo repeticiją.   Jaunimas čia išgirstamas Tautkaičių klojimo teatras „Geg-nė“ labai gerai žinomas mūsų skaitytojams. Ką čia daugiau bepridursi… Šį kartą norisi atkreipti dėmesį, kad kolektyve yra daug vietinio jaunimo. Tądien susipažinome su Gab-riele Stankevičiūte, Rugile ir Dovile Smalenskaitėmis, Akvile Petruškevičiūte, Arnu Mikelioniu, Vincentu Skirka, Jonu Gucaičiu ir Martynu Broku. Pasikikendami, vienas ...
  • Kultūros sostinė: svarbiausi balandžio renginiai

    2018-03-30
    Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 20 d. vyks tradicinis, jau 19-asis, tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Džiūgaukim… Aleliuja“. Jo atidarymo ir ne vieno renginio vieta – Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia, tačiau šv. Mišios, giedant įvairiems chorams, bei koncertai vyks ne tik bažnyčiose, bet ir kultūros įstaigų salėse, globos namuose ir kitur. Atidžiai sekite šio festivalio programą. Balandžio 7 d. 15.30 val. Marijampolės meno mokykloje vyks Šimtmečio dainų šventės dainų dienos „Vienybė težydi“ chorų apžiūra. Balandžio mėnesį Rygiškių Jono gimnazijoje numatytas susitikimas su prof. Liudu Mažyliu (data bus tikslinama). Kultūros centras pakvies į pučiamųjų orkestrų fiestą. 27–28 dienomis čia vyks šiuolaikinio šokio festivalis „Vizijos“. 28 d. ...
  • Išnykus šiapus atsirasti anapus…

    2018-03-30Išnykus šiapus atsirasti anapus...
    …ir kad tai įvyktų, trūksta labai nedaug – tik vėjo dvelksmo… Tai kiek perfrazuota mintis: ja baigiasi pirmoji knygos dalis. Ar tai reiškia, kad bus ir antroji? „Bus“, – teigia neseniai pasirodžiusio romano „Mirties bėgliai“ autorė Ana Lu (marijampolietė Luana Masienė), ją pristačiusi Vilniaus knygų mugėje (išleido „Naujosios Romuvos“ fondas). Nedidelio formato nė šimto puslapių neturinčią knygą filosofas Gintautas Mažeikis pristato mįslingu pamąstymu apie tai, ką atrado tekstuose. Daug: atrodo, kad filosofui juos perskaičius nebuvo lengva trumpai apibrėžti visa, kas prasideda čia ir nuveda skaitytoją drauge su pasakotoja iki begalybės. „Praėjo devyni mėnesiai po mamos mirties. Jaučiuosi taip, tarsi būčiau antrą kartą ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.