Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių.

esperanto

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas L. Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar Rusijos sudėtyje buvusios Lenkijos teritorijoje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ – lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva – taip pat ir dėl kalbų skirtumo. Dar mokykloje jis ėmėsi kalbos mokslų, jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo. Pats L. Zamenhofas mokėjo daug kalbų.

Esperanto kalbos kūrėjas buvo akių gydytojas, praktiką 1885 metais jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti jį L. Zamenhofui pavyko 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą. L. Zamenhofo svainė metais vyresnė Klaros sesuo Tereza Kocinienė savo atsiminimuose rašė, kad jų tėvas A. Zilbernikas prieš jungtuves pasakęs dukrai: „Tavasis Lazaris yra genijus, jo laukia šventa misija“. Po rusakalbiams skirto esperanto kalbos vadovėlio tais pačiais 1887 m. uošvio lėšomis išėjo ir kiti, po to dar kelios knygelės. Be šio Kauno verslininko paramos esperanto kalba būtų likusi vienu iš daugelio tarptautinės kalbos projektų ir nebūtų išėjusi į platųjį pasaulį. Dviaukštis Zilbernikų namas Kaune, L. Zamenhofo g. 5, yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su L. Zamenhofo šeima. Čia gyveno mecenatas jo uošvis, gimė jo žmona Klara, ne kartą lankėsi pats L. Zamenhofas, gyveno jo vaikai Adomas ir Sofija…

Istoriniame name įsikūrė Lietuvos esperantininkų sąjunga (LES). Čia sukaupta per dešimt tūkstančių esperantiškų knygų turinti biblioteka, yra susirinkimų ir kursų patalpos. Pastatui reikia rimto remonto, ypač vertinant jo, kaip kultūros ir istorijos paveldo objekto, svarbą.

L. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

Kaunas į esperanto kūrėjo viltį atsiliepė 1919 metais: įkurta Esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmas vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Ši visuomeninė organizacija iki 1940 metų buvo viena aktyviausių tuometėje Lietuvoje. Prasidėjus okupacijai 1940 m. kaip ir dauguma kitų ji buvo uždrausta. Prasidėjus atgimimui 1988 m., LES viena pirmųjų atkurta taip pat Kaune. Per beveik tris dešimtmečius ji tapo viena rezultatyviausiai veikiančių organizacijų Lietuvoje. 1991 metais atkurtas 1918–1940 metais leistas žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“, platinamas apie 50-tyje pasaulio šalių.

Nuoseklia, aktyvia ir rezultatyvia veikla LES pasiekė, kad 2005 metais Lietuvoje būtų organizuotas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Iki šiol jis lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek dalyvių (2344), tiek atstovautų valstybių (60) skaičiumi ir trukme. Kongreso globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Sąjunga aktyviai dirba leidybos srityje (knygos esperanto ir lietuvių kalbomis, esperanto kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos ir esperantologijos, šios kalbos problematikos klausimai, grožinės literatūros, pažintiniai leidiniai apie Lietuvą…). Esperanto kursus įvairiuose mūsų šalies miestuose per pastaruosius metus baigė per 5000 žmonių. Sąjunga pelnė tarptautinį pripažinimą. 1995 metais ji gavo tarptautinę premiją „Cigno“ („Gulbė“), 1997 metais tarptautinio Grabovskio fondo premiją, 2003 metais buvo pripažinta geriausiai veikiančia nacionaline esperantininkų organizacija pasaulyje.

Šiuo metu yra per 6000 aktyvių esperantininkų. Didžioji jų dalis priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai. Tai yra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų šalyje, turinti autoritetą ir sulaukusi didelio pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Daktaras, turintis viltį“ savo siekį įgyvendino – daugiau nei 100-te pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba, ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

Lietuvoje garsaus pasaulio litvako Liudviko Zamenhofo atminimas tinkamai įamžintas. Veisiejuose yra du paminklai (paminklinio biusto autorius marijampolietis Julius Narušis), jo vardu pavadintos gatvės Veisiejuose, Kaune ir Vilniuje. Kazlų Rūdoje viena gatvė pavadinta Esperanto vardu. Lietuvių kalba išleistos septynios biografinės knygos.

Parengta pagal Lietuvos esperantininkų sąjungos informaciją

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Šventė Tautkaičiuose

    2018-02-20Šventė Tautkaičiuose
    Išskirtinei dienai – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui – bendrai ruošėsi Marijampolės kultūros centro Tautkaičių skyrius, kaimo bendruomenė ir biblioteka. Atsakingai ir išradingai šventei ruošėsi jaunimas, ieškodamas ypatingų akcentų, išskiriančių šią šventę iš kitų. Sveikindama su švente Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė linkėjo antrą valstybės šimtmetį pradėti siekiant užsibrėžtų tikslų ir neužmirštant praeities pamokų, žmonių, kūrusių ir išsaugojusių Lietuvą. Bendra dovana iš seniūnės rankų – Lietuvos vėliava, o Elenai Čėsnienei, Klemensui Kvainauskui ir Onai Miliauskienei buvo įteikti padėkos raštai. Bendruomenės nariams, kultūros darbuotojams, saviveiklininkams gražių darbų ateityje palinkėjo ir Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius, atvykęs kaip kapelos „Rudnia“ dalyvis. Ingos Kidolienės vadovaujamas kolektyvas ...
  • Nuščiuvusioje salėje – „Kraujas ir pelenai“

    2018-02-20Nuščiuvusioje salėje – „Kraujas ir pelenai“
    Marijampolės priemiestyje esančio Baraginės kaimo gyventojus paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio į kultūros namus sukvietė simbolinio tautą budinančio varpo skambėjimas. Minėjimą pradėjusi kultūros renginių organizatorė, Baraginės kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Maziliauskienė pasidžiaugė, kad Lietuvai ypatinga šventė pasiekė daugelio kaimo gyventojų namus. Mat itin daug žmonių prisijungė prie bendruomenės inicijuotos akcijos ir iš kaime dalintų valstybės vėliavos spalvų lapų išsikirpo ir savo namų langus papuošė geltonais, žaliais ir raudonais ąžuolo lapais. Be to, I. Maziliauskienė pažymėjo, kad šių metų Vasario 16-ąją kaip niekad daug trispalvių suplazdėjo ir prie šio kaimo gyventojų namų. Minėjimo dalyviams sugiedojus „Tautišką giesmę“, Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Ona ...
  • Valstybė prasideda nuo žmogaus

    2018-02-20Valstybė prasideda nuo žmogaus
    Liudvinavo miestelyje iškilmingas valstybės šimtmečio minėjimas prasidėjo šventomis Mišiomis parapijos bažnyčioje. Vidudienį į bendrą varpų gaudesį, švenčiant jubiliejinį valstybės gimtadienį, įsiliejo ir Liudvinavo šv. Liudviko bažnyčios varpas. Ant savanorių kapų senosiose miestelio kapinėse sužibo žvakės. Gyventojai rinkosi į Liudvinavo kultūros centre vykusį šventinį koncertą „Čia mano tėvynė – brangi Lietuva“. Visi atvykusieji gavo po trispalvę vėliavėlę. Šventės režisierė ir vedančioji Vita Gvazdaitienė sveikino bendruomenę, susirinkusią į ypatingą minėjimą, ir kvietė kaip vieninga šeima pasidžiaugti Tėvynės gimtadieniu. Liudvinavo seniūnijos seniūnė Jolanta Maceikienė akcentavo, kad valstybė prasideda nuo žmogaus, nuo jo šeimos, namų, gimtojo miestelio. „Esame ypatingo istorinio įvykio liudininkai, tad išsaugokime prisiminimus ...
  • Šunskuose plazdėjo įspūdingo dydžio Trispalvė

    2018-02-20Šunskuose plazdėjo įspūdingo dydžio Trispalvė
    Vasario 16-ąją Šunskų miestelyje vykęs valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas minėjimas „Brangiausios spalvos trys“ prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Marijos Magdalietės bažnyčioje. Mišias aukojo net keturi kunigai: parapijos klebonas kanauninkas Deimantas Brogys, iš Šunskų kilęs kanauninkas, profesorius, teologijos mokslų daktaras Kęstutis Žemaitis, taip pat Keturvalakių (Vilkaviškio r. sav.) Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas Arvydas Jakušovas ir Bartninkų (Vilkaviškio r. sav.) parapijos klebonas Alvydas Dvareckas. Mišiose giedojo Virginijos Junevičienės vadovaujamas „Suvalkijos“ choras ir solistai. Po Mišių susirinkusieji drauge su gitarą į rankas paėmusiu Šunskų seniūnijos seniūnu Rimantu Lekecku bažnyčioje atliko Lietuvai skirtą dainą, o paskui nešini dovanų gautomis mažomis trispalvėmis sugužėjo į šventorių. ...
  • Pagarba didžiavyriams, varpų dūžiai, šviesos bokštai…

    2018-02-20Pagarba didžiavyriams, varpų dūžiai, šviesos bokštai...
    Per Lietuvą nubangavo Valstybės nepriklausomybės atkūrimo jubiliejiniai renginiai. Visi 2018-ieji – neeiliniai, švenčių ir akcijų, gražių darbų bus iki pat jų pabaigos, o Vasario 16-oji – tarsi margaspalvis fejerverkas, žymintis antro mūsų valstybės šimtmečio pradžią… Dar praėjusiais metais prasidėję įvairiausi renginiai po Naujųjų vis labiau įsibėgėjo: jau būta ir parodų, knygų pristatymų, konferencijų, gražių akcijų kultūros, ugdymo įstaigose. Marijampoliečiams vienas svarbiųjų akcentų – Lietuvos kultūros sostinės atidarymas sausio mėnesį. Vasario 16-oji ir Marijampolėje bei savivaldybėje, ir Kazlų Rūdos bei Kalvarijos savivaldybių centruose, ir kaimuose bei miesteliuose minėta keletą dienų. Vienas ryškiausių renginių vasario 15 dieną vyko Rygiškių Jono gimnazijoje, iš kurios, kaip ...
  • Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)

    2018-02-20Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)
    Nuo šiol Lietuvos šimtmečiui ir Marijampolei – Lietuvos kultūros sostinei – skirtuose puslapiuose spausdinsime įvairias fotografijas, primenančias senus (ir nelabai) laikus: pastatus, užfiksuotus įvykius, žmonių nuotraukas. Tai vienaip ar kitaip bus susiję su viso mūsų regiono kultūra pačia plačiausia prasme. Skaitytojus, žinančius ar atspėjusius, kas pavaizduota nuotraukoje, prašome per savaitę parašyti adresu kultura@suvalkietis.lt. Tai tegul būna žinių patikrinimas – prizų nebus, bet gerai atsakiusiųjų pavardes paskelbsime. Koks pastatas šioje Ričardo PASILIAUSKO nuotraukoje? Kada fotografuota?  
  • Šimtmečio padėka

    2018-02-20
    Į Marijampolę iš Kybartų vykome su viltimi ir kilniu tikslu: paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir iškilių Lietuvos asmenybių brolių Vailokaičių – 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akto signataro Jono ir kunigo Juozo – prisiminimų popietėje „Kad praeitis užmarštin neišeitų“. Gavus Kultūros skyriaus pritarimą ir vietą renginiui Kraštotyros muziejuje liko tinkamai pasiruošti žygiui Vailokaičių keliais, kad šių didžiavyrių vardus prisimintų šio krašto vyresni žmonės ir jauni apie juos kalbėtų… …Signataro Jono kelias – nuo Rygiškių Jono gimnazijos iki Peterburgo prekybos ir pramonės instituto aukso medaliu baigtų mokslų… ir vėl sugrįžimas į Marijampolę. „Žagrėje“ gerai supratęs savo mokslo vertę su bendražygiu ...
  • Susiėmus už rankų – iki tūkstantmečio…

    2018-02-20Susiėmus už rankų – iki tūkstantmečio...
    Ar dažnai mintimis sugrįžtate į „Baltijos kelio“ laikus? Kai stovėjome susiėmę už rankų ar petys į petį tūkstantiniame būryje šypsojomės šalia esančiam bei visiems aplink ir labai tikėjome: viskas bus gerai, nes tai, ką darome, yra tikra, nes būdami kartu jaučiame ypatingą jėgą… Ir tada pirmą kartą trimis kalbomis nuskambėjo žodžiai „Jau bunda Baltija… Lietuva, Latvija, Estija…“ Nors nauja, bet atrodanti tokia pažįstama, daina nejučia tapo neoficialiu bendru trijų šalių himnu. Niekas tada neklausė, kas jos autorius – o dabar ar pasakytume? (Taigi: dainą „Bunda jau Baltija“ parašė latvių kompozitorius Borisas Reznikas.) …Beveik prieš tris dešimtmečius patirti įspūdžiai ir prisiminimai daugelio ...
  • Mano Tėvyne

    2018-02-20
    Tėvyne mano, į Tave kreipiuosi, Tarytum motiną, mane auginusią. Tikiu, kad viską dalinai perpus. Ir savo, ir manas tiesas apgynei. Klausyk Tėvyne, kur Tava daina? Kur Tavo žodis, aiškiai parašytas? Juk tiek vargų pakėlei Tu viena. Gal liko Tau uždėtas juodas šydas? Tėvyne mano, Lietuva gimta. Na nusimesk tą rūko šydą nuo akių. Ir man, ir Tau ateis diena lemta: Gal džiaugsimės abi. Bet aš dabar verkiu. Žinau, Tau skauda – vaikai paliko. Jie nusivijo savo laimės paukštį. Bet neliūdėk, priglauski tuos, kurie dar liko. Gal jie pakels Tave į žydrą aukštį. Tėvyne brangi, Lietuva mana. Maironio eilėmis lyg perlais išpuošta. Galbūt nebyra iš dangaus mana, Bet kiekvienam Tavoji žemė švyti. Užteks visiems Tavosios žemės turtų. Nors ir pro debesis, čia saulė  ...
  • 100-mečio akcentai Liudvinavo seniūnijoje

    2018-02-20100-mečio akcentai Liudvinavo seniūnijoje
    Šventiškai pasipuošusi Liudvinavo seniūnija pasitinka Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Seniūnijos gyventojams netradicinę dovaną, šimtmečiui skirtą stendą, sukūrė miestelyje gyvenantis dailininkas Vytautas Buslys. Šimt-mečiui skirtas akcentas pastatytas prie seniūnijos. Dar vieną netikėtą dovaną – originalų sveikinimą – seniūnija gavo iš kraštiečio, Kauno technologijos universiteto dėstytojo, habilituoto technologijos mokslų daktaro Vytauto Barzdaičio. Seniūnijai, sveikindamas su Valstybės šimtmečiu, jis atsiuntė Lietuvos Nepriklausomybės Akto kopiją. 1918-ųjų Vasario 16-osios nutarimas dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo dabar eksponuojamas seniūnijos fojė, kad visi gyventojai galėtų pamatyti, pasidžiaugti. Šventiška Liudvinavo seniūnijoje, pasitinkant Valstybės šimtmetį, buvo ir visa ši savaitė. Gyventojai, apsilankę seniūnijoje, išpuoštoje tautinėmis juostomis, dovanų gaudavo Trispalvę vėliavėlę. ...
  • Marijonų gimnazistai švenčia Lietuvos gimtadienį

    2018-02-20Marijonų gimnazistai švenčia Lietuvos gimtadienį
    Vasario 8 dieną Marijampolės marijonų gimnazijoje įvyko konferencija, skirta Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Renginio pradžioje susirinkusiuosius pasveikino II a klasės gimnazistai (mokytoja B. Talalajeva). Sveikinimo žodį tarė gimnazijos steigėjas dr. klebonas Andrius Šidlauskas, Marijampolės savivaldybės vicemeras Romualdas Makauskas ir gimnazijos direktorius Saulius Andriuška. Konferencijoje Lietuvos Nacionalinio muziejaus Etnografijos ir etninės kultūros skyriaus vedėja dr. E. Lazauskaitė perskaitė pranešimą „Jonas Basanavičius – etnokultūros tyrinėtojas“. Kanauninkas, profesorius, teologijos daktaras kunigas Kęstutis Žemaitis kalbėjo apie Nepriklausomybės akto signataro vyskupo J. Staugaičio veiklą. Žemaitijos krašto Nepriklausomybės akto signatarų M. Biržiškos, S. Kairio, J. Vileišio ir A. Petrulio veiklą pristatė Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos I klasės gimnazistai. ...
  • Kasryt – dainos Lietuvai

    2018-02-20Kasryt – dainos Lietuvai
    Tai vyksta Kazlų Rūdos „Elmos“ mokykloje-darželyje ir VšĮ Kazlų Rūdos Valdorfo progimnazijoje. Čia surastas vaikams labai priimtinas ir smagus būdas paminėti sukaktį – Lietuvos valstybės atsikūrimo 100-metį. Kiekvieną rytą 8.30 val. renkasi visi abiejų mokyklų mokiniai, mokytojai salėje ir kartu dainuoja lietuviškas dainas – tai akcija „Dainos Lietuvai“. Dainuoti gali visi, jokios atrankos nėra, kiekvienas gauna tekstą, tad prisijungti nėra sunku. Pasikviečiama padainuoti kartu ir svečių: buvo solistai Liudas Mikalauskas ir Egidijus Bavikinas (čia ugdomi jų vaikai), Savivaldybės administracijos direktorius Valdas Kazlas, Švietimo skyriaus vedėja Beta Zaveckienė, pats meras Vytautas Kanevičius, taip pat policininkai, šauliai. Buvo pakviesta ir Kazlų Rūdos lopšelio-darželio ...
  • „Marijampolės skautai: vakar ir šiandien“

    2018-02-20„Marijampolės skautai: vakar ir šiandien“
    Marijampolės kraštotyros muziejaus „Saulėračio“ galerijoje vasario 6 dieną įvyko parodos „Marijampolės skautai: vakar ir šiandien“ atidarymas. Taip Marijampolės skautai mini skautijos Lietuvoje 100-metį, mat 1918 m. lapkričio 1 d. Vilniuje susirinkę grupelė mokinių ir vadovas Petras Jurgelevičius nutarė įkurti pirmą skautų skiltį. O Marijampolėje skautai susibūrė 1922 m., pirmoji skiltis atsirado Rygiškių Jono gimnazijoje. Po kelerių metų atsirado ir visose to meto didžiosiose mokyklose – Marijonų gimnazijoje, Mokytojų seminarijoje. Skautų vadovais buvo ir kunigai, ir kariškiai, ši organizacija formavo jaunimo moralės principus. Jūrų skautija susikūrė 1934 metais, o šiandien Marijampolėje ji jau tapo dominuojanti. Sakoma, kad skautu tampama visam gyvenimui. Okupacijos metais ...
  • Renginiai Lietuvos nepriklausomybės dienai

    2018-02-12
    Marijampolėje Vasario 14 d. 11 val. ikimokyk­linio ugdymo įstaigų akcija-performansas „Aš tavo gimtinė“ (J. Basanavičiaus a.). Vasario 15–17 d. – Kraštotyros muziejaus paroda „Marijampoliečiai – valstybės kūrėjai“ (kultūros centro fojė). Vasario 15 d. 12 val. – atminimo lentos „Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarai“ ir bareljefų Vincui Kudirkai, Jonui Basanavičiui, Jonui Jablonskiui atidengimas ir konferencija (Rygiškių Jono gimnazija). Vasario 16 d. 11 val. – visuomeninė akcija „Uždek žvakutę ant savanorio kapo“ (senosios kapinės). 11.30 val. – malda už Tėvynę (Šv. arkangelo Mykolo bazilika). Varpų sąšauka „Gloria Lietuva“. 13 val. – vėliavos pakėlimas, iškilminga rikiuotė, karinės technikos paroda. Visuomeninė akcija „Varpo aidas – šimtmečio ...
  • Valstybės kelias – per mados prizmę

    2018-02-12Valstybės kelias – per mados prizmę
    Marijampolės profesinio rengimo centras artėjantį Lietuvos 100-metį pasitinka netradiciškai. Kirpėjo ir floristo mokymo programų mokiniai, vadovaujami mokytojų, gausiai susirinkusiai bendraamžių, dėstytojų auditorijai pateikė teatralizuotą sukurtų darbų programą – atvirą integruotą pamoką „Lietuvos kelias“, kurioje valstybės istoriją atskleidė per mados prizmę. Per 100 metų mados raidoje įvyko daug permainų, tad moksleiviai pasirinko ryškiausius laikotarpius, atspindinčius tų metų stilių: prieškarinės nepriklausomos Lietuvos retro modelius, hipių laikus, sovietų okupaciją ir to laiko madas. Lietuvos nepriklausomybę simbolizavo tema „Lietuvatė“, o renginį vainikavo nuotakos. Pasak renginio organizatorių profesijos mokytojų Vaidos Lukšienės, Giedrės Abraitienės, Linos Lelešienės ir Ramunės Žilinskienės, ruošiantis Lietuvos 100-mečiui skirtam renginiui buvo gilinamasi į šalies ...
  • Valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejaus renginių paletė

    2018-02-12
    Vasario 15 d. 12 val. Marijampolėje, prie Rygiškių Jono gimnazijos, bus atidengti Vinco Kudirkos, Jono Basanavičiaus ir Jono Jablonskio bareljefai, taip pat atminimo lenta „Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai – Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai“. 10 val. Jankų kaime (Kazlų Rūdos sav.) pagrindinės mokyklos mokiniai ir Jankų kaimo bendruomenės nariai aplankys paminklą rezistencijos dalyviams ir nešini trispalvėmis bei valstybės vėliavos spalvų balionais grįš prie senosios mokyklos pastato. Čia prie Lietuvos aviacijos legenda tituluojamo Viktoro Ašmensko 1923 m. pasodinto ąžuolo bus atidengta atminimo lenta. Po to bendruomenės namuose vyks istorijos pamoka ir gitaristo, atlikėjo A. Danieliaus koncertas. Višakio Rūdoje (Kazlų Rūdos sav.) 16 ...
  • Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ypatinga ūkininko dovana

    2018-02-12Valstybės atkūrimo šimtmečiui – ypatinga ūkininko dovana
    Pačiame Lietuvos ir Lenkijos valstybių pasienyje, Kalvarijos savivaldybės Liubavo seniūnijos kaimuose, prie čia gyvenančių žmonių sodybų ir namų, šių metų Vasario 16-ąją turėtų suplazdėti mažiausiai šimtas naujų Trispalvių. Tuo pasirūpino šios seniūnijos Reketijos kaime ūkininkaujantis Vidas Bubinas. Valstybės atkūrimo šimtmečiui jis seniūnijos gyventojams padovanojo šimtą Trispalvių ir kotų joms pakabinti, o kad jo dovana pasiektų konkrečias šeimas ar žmones, pasirūpino Liubavo seniūnijos seniūnas Gintas Baliulis. Dovana… sau Ypatingą dovaną kaimynams ir kitiems seniūnijos gyventojams padovanoti nutaręs V. Bubinas iš pradžių norėjo likti nežinomas. „Sakyk, ką nori – kad verslininkas ar dar ką sugalvok, bet mano pavardės nebandyk prasitarti, – perduodamas vėliavas bičiuliui ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.