Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių.

esperanto

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas L. Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, tada dar Rusijos sudėtyje buvusios Lenkijos teritorijoje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ – lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Vos sulaukęs 10 metų L. Zamenhofas parašė pjesę „Babelio bokštas arba Balstogės tragedija“. Pavadinimas rodo, kad skirtingų tautybių gyventojams ten nebuvo lengva – taip pat ir dėl kalbų skirtumo. Dar mokykloje jis ėmėsi kalbos mokslų, jam nedavė ramybės mintis sukurti bendrą kalbą, galinčią spręsti įvairiatautėje aplinkoje kylančias problemas. Tarptautinė kalba turėjo suteikti galimybę susikalbėti, užkirsti kelią konfliktams ir prisidėti prie tautų suartinimo. Pats L. Zamenhofas mokėjo daug kalbų.

Esperanto kalbos kūrėjas buvo akių gydytojas, praktiką 1885 metais jis pradėjo Veisiejų miestelyje. Čia parengė medžiagą savo sukurtos kalbos vadovėliui. Išleisti jį L. Zamenhofui pavyko 1887 metais ir tik dėl pažinties su būsima žmona, iš Kauno kilusia Klara Zilbernik, kurios tėvas Aleksandras finansavo knygos leidimą. L. Zamenhofo svainė metais vyresnė Klaros sesuo Tereza Kocinienė savo atsiminimuose rašė, kad jų tėvas A. Zilbernikas prieš jungtuves pasakęs dukrai: „Tavasis Lazaris yra genijus, jo laukia šventa misija“. Po rusakalbiams skirto esperanto kalbos vadovėlio tais pačiais 1887 m. uošvio lėšomis išėjo ir kiti, po to dar kelios knygelės. Be šio Kauno verslininko paramos esperanto kalba būtų likusi vienu iš daugelio tarptautinės kalbos projektų ir nebūtų išėjusi į platųjį pasaulį. Dviaukštis Zilbernikų namas Kaune, L. Zamenhofo g. 5, yra vienintelis pasaulyje išlikęs pastatas, susijęs ir su esperanto kalbos atsiradimu, ir su L. Zamenhofo šeima. Čia gyveno mecenatas jo uošvis, gimė jo žmona Klara, ne kartą lankėsi pats L. Zamenhofas, gyveno jo vaikai Adomas ir Sofija…

Istoriniame name įsikūrė Lietuvos esperantininkų sąjunga (LES). Čia sukaupta per dešimt tūkstančių esperantiškų knygų turinti biblioteka, yra susirinkimų ir kursų patalpos. Pastatui reikia rimto remonto, ypač vertinant jo, kaip kultūros ir istorijos paveldo objekto, svarbą.

L. Zamenhofas pasirašinėjo pseudonimu „Doktoro Esperanto“ – „Daktaras, turintis viltį“. Ilgainiui šie žodžiai tapo kalbos, sulaukusios pasaulinio pripažinimo, pavadinimu. Jos kūrėjas atsisakė bet kokių autorystės teisių – jis troško, kad kalba išliktų, tobulėtų ir priklausytų visiems.

Kaunas į esperanto kūrėjo viltį atsiliepė 1919 metais: įkurta Esperantininkų sąjunga. Jos kūrėjas ir pirmas vadovas buvo žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, rašytojas, poetas, profesorius Adomas Jakštas-Aleksandras Dambrauskas. Ši visuomeninė organizacija iki 1940 metų buvo viena aktyviausių tuometėje Lietuvoje. Prasidėjus okupacijai 1940 m. kaip ir dauguma kitų ji buvo uždrausta. Prasidėjus atgimimui 1988 m., LES viena pirmųjų atkurta taip pat Kaune. Per beveik tris dešimtmečius ji tapo viena rezultatyviausiai veikiančių organizacijų Lietuvoje. 1991 metais atkurtas 1918–1940 metais leistas žurnalas esperanto kalba „Litova stelo“, platinamas apie 50-tyje pasaulio šalių.

Nuoseklia, aktyvia ir rezultatyvia veikla LES pasiekė, kad 2005 metais Lietuvoje būtų organizuotas jubiliejinis 90-asis pasaulinis esperantininkų kongresas. Iki šiol jis lieka didžiausiu Lietuvos istorijoje tarptautiniu renginiu tiek dalyvių (2344), tiek atstovautų valstybių (60) skaičiumi ir trukme. Kongreso globėjas buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Sąjunga aktyviai dirba leidybos srityje (knygos esperanto ir lietuvių kalbomis, esperanto kalbos mokymo, esperantininkų veiklos istorijos, interlingvistikos ir esperantologijos, šios kalbos problematikos klausimai, grožinės literatūros, pažintiniai leidiniai apie Lietuvą…). Esperanto kursus įvairiuose mūsų šalies miestuose per pastaruosius metus baigė per 5000 žmonių. Sąjunga pelnė tarptautinį pripažinimą. 1995 metais ji gavo tarptautinę premiją „Cigno“ („Gulbė“), 1997 metais tarptautinio Grabovskio fondo premiją, 2003 metais buvo pripažinta geriausiai veikiančia nacionaline esperantininkų organizacija pasaulyje.

Šiuo metu yra per 6000 aktyvių esperantininkų. Didžioji jų dalis priklauso Lietuvos esperantininkų sąjungai. Tai yra viena solidžiausių ir aktyviausių visuomeninių organizacijų šalyje, turinti autoritetą ir sulaukusi didelio pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Daktaras, turintis viltį“ savo siekį įgyvendino – daugiau nei 100-te pasaulio šalių keli milijonai žmonių kalba šia tarptautine kalba, ji tarsi tiltas sujungia įvairias kultūras ir priklauso visiems žmonėms.

Lietuvoje garsaus pasaulio litvako Liudviko Zamenhofo atminimas tinkamai įamžintas. Veisiejuose yra du paminklai (paminklinio biusto autorius marijampolietis Julius Narušis), jo vardu pavadintos gatvės Veisiejuose, Kaune ir Vilniuje. Kazlų Rūdoje viena gatvė pavadinta Esperanto vardu. Lietuvių kalba išleistos septynios biografinės knygos.

Parengta pagal Lietuvos esperantininkų sąjungos informaciją

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)

    2018-03-20Ką primena fotografijos? (Fotomįslė)
    Kviečiame „Suvalkiečio“ skaitytojus paspėlioti, kokia šventė užfiksuota šioje Romo Linionio fotografijoje: žmonių gausa, pirmame plane – į viršų mėtomas dirigentas ar kolektyvo vadovas… Gal esate patys ten buvę, o gal jus pačius taip pagerbė? Kur tai vyko, kada – bent apytikriai. Atsakymų lauksime savaitę (iki kito ketvirtadienio) adresu kultura@suvalkietis.lt. Primename, kad fotomįslių kadrai – iš viso regiono.
  • Vytauto parkas: primena praeitį, džiugina šiandien…

    2018-03-20Vytauto parkas: primena praeitį, džiugina šiandien...
    Miesto sodas, Vytauto Didžiojo sodas, Vytauto parkas… Kaip bepavadintum, vyresniems marijampoliečiams, iš šio miesto kilusiems ar iš svetur atvykusiems ir čia jaunystėje mokslus ėjusiems, dirbusiems, šios vietos įvardijimas pažeria pluoštą prisiminimų bei kelia nostalgiją. Nes ši vieta, ar tai būtų klestėjimo metas, ar atvirkščiai, mieste ilgai buvo vienintelė tokia: seniausias ir vienintelis parkas. Dabar, kai parkų Marijampolėje priskaičiuojama ne du ar trys, Vytauto parkas tebelieka išskirtinis ir dėl savo istorijos, ir dėl… naujumo. Marijampolės kraštotyros muziejaus muziejininkai, o konkrečiai – Jurgita Jasevičienė ir Rasa Gražytė-Bernotienė Lietuvos valstybingumo šimtmečio metais nutarė atgaivinti atmintį ir pakviesti miestelėnus prisiminti ir galbūt sužinoti daugiau, ...
  • Iš savanorio pasakojimų

    2018-03-13
    1919 metų pradžioje Marijampolėje pradėtas formuoti 1-asis pėstininkų pulkas. Į jį atvyko patriotiškai nusiteikę jaunuoliai, tarp jų ir Išlandžių kaimo (prie Šeštokų) ūkininko sūnus, dar nė aštuoniolikos neturintis Jonas Pečiulis. Jo, mano tėvo, pasakojimai apie kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės mano atmintyje išliko visam gyvenimui. Nors jis mūšiuose su bolševikais buvo sunkiai sužeistas, neteko vienos rankos dviejų pirštų, bet tuos laikus prisiminė kaip prasmingiausią savo gyvenimo laikotarpį. Domėjausi, iš kur kaimų vyrai sužinojo, kas šalyje vyksta, kad skelbiama Lietuvos nepriklausomybė, kviečiami savanoriai dėl jos kovoti, ją ginti. Juk nei radijo, nei telefonų kaimuose nebuvo. Spauda taip pat mažai ką pasiekdavo, jei šiokia tokia ...
  • Prisiminti – ir ieškoti toliau…

    2018-03-13Prisiminti – ir ieškoti toliau...
    Šventinis vasaris Marijampolėje baigėsi solidžiu Nepriklausomybės šimtmečio paminėjimo akcentu. Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filiale atidaryta paroda „Marijampolės miestas 1918–1940 metais: burmistrai, taryba, jų darbai“. Tai – šio filialo vadovo istoriko Rimvydo Urbonavičiaus iniciatyvos ir jo didelio darbo rezultatas. Kaip atidarydamas parodą pats sakė, „Marijampolė šiemet – Kultūros sostinė, 2018 metai – istoriniai, todėl norėjosi parodyti kažką išskirtinio, susijusio ir su miestu (sulaukiame svečių, norisi parodyti ką nors reikšmingo), ir su valstybe. Kalbėdami apie valstybę pirmiausia minime Nepriklausomybės akto signatarus, prezidentus, ministrus, studijuojame jų veiklą, domimės gyvenimu… O vietose nemažesnis vaidmuo teko tuomečiams vadovams. Rengiant parodą orientavausi į burmistrus, nes ...
  • ,,Lietuviški obuoliukai“ – Bartaškevičių trejetukui

    2018-03-13,,Lietuviški obuoliukai“ – Bartaškevičių trejetukui
    Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį kūrybingi žmonės ėmėsi originalių iniciatyvų, skirtų paminėti savo šalies jubiliejų. Marijampolietė Ilona Abramavičienė šiai sukakčiai įprasminti nutapė paveikslą, kuriuo nutarė pradžiuginti kitus. Marijampoliečiams labiau žinoma, kaip rūbų dizainerė Ilona Abramavičienė tapyti pradėjo augindama dukrą, kaimynės menininkės paskatinta. – Tai buvo tarsi relaksacija. Pirmas paveikslas buvo Gedimino pilis. Ypač įsijaučiau į medžius – jų formos, šviesų ir spalvų žaismas mane tiesiog įtraukė. Jūra, gėlės, vaisiai… Piešdavau dalimis, atskirus fragmentus, prie drobės užsisėdėdavau iki trijų nakties. Vėliau pamėgau juodą foną ir gėles – nutapiau visą ciklą paveikslų, nors kiekvieną dieną nupiešdavau tik po gėlę. Sunkiausia būdavo jas sujungti, kad ...
  • „Ačiū žmonėms, besidomintiems istorija“

    2018-03-13„Ačiū žmonėms, besidomintiems istorija“
     Kalvarijos viešojoje bibliotekoje surengtas solidus ir šilumą visiems dalyvavusiems padovanojęs renginys, kuriame dar kartą prisimintas ir pagerbtas Vasario 16-osios akto signataras Petras Klimas. Kušliškių kaime gimęs ūkininkų sūnus tapo vienu ryškiausių valstybės kūrėjų, proto galias ir energiją, visą gyvenimą pašventęs Lietuvai. Dėl jos gyvenęs, dirbęs, kentėjęs… Retai kur rasi tiek sukauptos medžiagos apie P. Klimą, kaip Kalvarijos bibliotekoje. Čia ne pirmą kartą vyksta ir renginiai, kiekvieną kartą vis kitokie. Nes, kaip buvo pasakyta ir šį kartą, besigilinant į Lietuvos istoriją vis atrandama naujų faktų bei dokumentų – ir apie visą valstybę, ir apie atskirus žmones. Ne pirmą kartą į Kalvariją atvyko ...
  • Radijo laidoje aptartas žurnalas „Baltas kambarys“

    2018-03-06Radijo laidoje aptartas žurnalas „Baltas kambarys“
    Vasario 27 dienos LRT Klasikos radijo laidoje „Ryto allegro“ buvo pristatinėjamas kultūros žurnalas „Baltas kambarys“, kurį leidžia jo sumanytoja marijampolietė rašytoja, filosofė, matematikė Luana Masienė. Šis žurnalas, kuris kaip deklaruoja leidėja, yra skirtas kūrybinei klasei, pradėtas leisti 2016 m. vasarą. Jau išėjo trys jo numeriai. Laidoje kalbėjęs literatūrologas, humanitarinių mokslų dr. Ramūnas Čičelis sakė, kad toks žurnalas labai reikalingas, nes kuria tam tikrą nišą. Pasak R. Čičelio, žurnalas aiškiai pristatomas politiškai – tai kairiųjų pažiūrų žmonių leidinys, nors neskirtas politinėms manifestacijoms. Pasak jo, tą akcentuoja žodis „klasė“, asocijuojamas su tam tikru visuomenės sluoksniu. Literatūrologas teigė, kad tai savotiškas tarpukario tradicijos tęsinys, kai ...
  • Marijampolėje nacionalinis diktantas – su ilgiausiu linkėjimu miestui!

    2018-03-06Marijampolėje nacionalinis diktantas – su ilgiausiu linkėjimu miestui!
    Keli šimtai marijampoliečių gimtosios kalbos entuziastų kovo 2 d. kartu su viso pasaulio lietuviais rašė nacionalinį diktantą. Šioje kalbos šventėje panoro dalyvauti per tris šimtus Marijampolės savivaldybės mokyklų ir gimnazijų mokinių, 67 entuziastai rašyti diktantą rinkosi Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos filialus, o devyniolika marijampoliečių atvyko į Savivaldybės tarybos salę. Kiek marijampoliečių lietuvių kalbos žinias tikrinosi įmonėse, organizacijose ar namuose, nežinoma. Įveikę nacionaliniam diktantui parinkto vienuolio Juliaus Sasnausko teksto „Vienkartinumas“ vingrybes marijampoliečiai čia pat išradingumu, kūrybiškumu ir išmintimi varžėsi kitoje rungtyje – konkurse „Rašau Marijampolei“. Suvalkijos sostinėje ne vieną žinomą lituanistą išugdęs pedagogas Jonas Kvederaitis buvo sudaręs ilgiausią lietuvišką žodį (šiuo metu ilgiausias lietuviškas žodis ...
  • Vietoj tradicinio knygos pristatymo – koncertas miesto žmonėms

    2018-03-06Vietoj tradicinio knygos pristatymo – koncertas miesto žmonėms
    Išleidusi naujausią savo eilėraščių knygą „Troškimų spindesy“ marijampolietė poetė Biruta Pėveraitytė-Giraitienė ir šiais metais nutarė laikytis savo tradicijos – vietoje įprasto knygos pristatymo padovanoti miesto žmonėms koncertą, kur skambėtų jos tekstais sukurtos dainos. Užmojo, kaip ir ankstesniais kartais, būta nemenko – literatė pakvietė žinomus šalies atlikėjus, kompozitorius, sukūrusius muziką jos eilėms, o miesto žmones – į nemokamą koncertą „Himnas moteriai“ Marijampolės kultūros centre. Koncerto, įvykusio praėjusį šeštadienį ir skirto Tarptautinei moters dienai, pavadinimas iš tiesų atspindi ir jo nuotaiką, ir Birutos kuriamų tekstų esmę. Jos eilės, skaitantieji tai žino, iš tiesų tarsi himnas pasaulio ir Tėvynės grožiui, meilei ir moteriai, nes ...
  • Įspūdžiai, nuomonės

    2018-02-27
    Renginių buvo daug ir įvairių, atrodo, visokiam skoniui, jie vyko keletą dienų. Įspūdžių sulaukėme (skaitytojai daugiausia skambino, rašiusiųjų vardus žinome) irgi įvairių. Teigiamų, gražių atsiliepimų sulaukta apie renginius Rygiškių Jono gimnazijoje: kai kieno nuomone, ir dabar ji yra pagrindinis tautiškumo, lietuvybės žiburys Marijampolėje. Nemažai gerų atsiliepimų buvo apie išmoningus renginius kitose mokyklose, vaikų darželiuose, ne vieną miestietį nustebino šventės Šunskuose ar Liudvinave… Tačiau yra ir kitokių atsiliepimų. Pagrindiniame Vasario 16-osios renginyje Jono Basanavičiaus aikštėje pasigesta režisūros, nes žiūrovai nelabai ką matė, o graži varpų kabinimo akcija nebuvo iškilminga. „Gal niekas varpus nešantiems nepadirigavo? Pradžioje eisena buvo lyg tvarkinga, o paskui visi ...
  • Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai

    2018-02-27
    Kviečiame lankytis, dalyvauti Kultūros sostinė: svarbiausi kovo renginiai Kovo 1 d. – grafiko Broniaus Leonavičiaus jubiliejinė kūrybos paroda (M. B. Stankūnienės menų galerija). Kovo 3 d. – koncertas, skirtas Tarptautinei moters dienai „Himnas moteriai“ (kultūros centras). Kovo 9 d. – respublikinis moksleivių dailės, istorijos, lietuvių kalbos ir muzikos projektas „Rankšluosty įausiu Lietuvą tėvynę…“ („Šaltinio“ pagrindinė mokykla). Kovą-balandį veiks Čikagos lietuvių Albino Enskaus, Algimanto Kezio, Vaclovo Gutausko fotografijų paroda (Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija). Kovą-balandį vyks projektas „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ (ant savivaldybės piliakalnių). Kovą-birželį vyks lėlių teatro „Trivainėlis“ keliaujantis edukacinis spektaklis „Knygos pasakoja 100-mečio istoriją“ (švietimo, kultūros įstaigos, Vytauto parkas, P. Kriaučiūno viešoji biblioteka). Kovo 11 d. – ...
  • Eksperto komentaras

    2018-02-27Eksperto komentaras
    Istorikas Jonas GUSTAITIS, ne viename renginyje vasarį buvęs kaip dalyvis, o kituose pats kalbėjęs apie Lietuvą, Vasario 16-ąją ir apie tai, kaip šiandien vertiname turimą laisvę ir savo valstybę, teigia, kad turime žvelgti plačiau. Akcentuojamas šimtmetis, tačiau ar pagalvojame, koks šimtmetis? Ir ar ne per intensyviai ir garsiai skanduojame, kad mylime Lietuvą? O kaip su darbais? Taigi – istoriko mintys. – Pastaruoju metu atrodo, kad minėdami neeilinę Vasario 16-ąją ne tik labai garsiai apie tai kalbame, bet ir labai skubame viską daryti, kuo greičiau užbaigti… O ar susimąstėme, kokį šimtmetį minime? Šimtą metų nuo tos dienos, kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas. ...
  • Vasaris: mėnesio renginių apžvalga

    2018-02-27Vasaris: mėnesio renginių apžvalga
    Kadangi sausis buvo tarsi įžanga į 2018-ųjų Kultūros sostinės programą (vartai į ją atverti sausio 20 dieną), tai ir pagrindinė veikla, renginiai – ruošimasis ne tik šiam įvykiui, bet ir tolesniam visų metų vyksmui. Beje, būtent sausiui baigiantis Kraštotyros muziejuje įvykęs solidus ir informatyvus renginys, skirtas Nepriklausomybės kūrėjams broliams Vailokaičiams, buvo tarsi įžanga į vasarį, nes aprėpta gana plati istorinė panorama, leidusi geriau suprasti, kaip atsirado galimybė žengti svarbiausius Lietuvos valstybės atkūrimo žingsnius. Jau vasariui baigiantis kita paroda (Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje „Didžiojo tikslo link: lietuvių konferencijai Vilniuje – 100“) ir papildė, ir dar labiau išryškino tai, kas ...
  • Vasario 16-ajai ruošėmės jau nuo rudens…

    2018-02-20
    Mums pasisekė, kad turėjome galimybę švęsti 100-ąjį Nepriklausomos Lietuvos gimtadienį. Šiam įvykiui Antanavo kultūros klubas „Dvarkiemis“ atsakingai ruošėsi jau nuo rudens. Gavę projekto „Lietuvos Šimtmetį pasitinkant“ finansavimą, Antanavo parke pastatėme skulptūrą pirmiesiems žuvusiems Nepriklausomos Lietuvos savanoriams (1918–1923), pagal tuometį regioninį skirstymą kilusiems iš Antanavo apylinkių. Paminklo viziją padėjo įgyvendinti medžio drožėjas Renatas Gružinskas. Vasario 16-ąją mišias už savanorius aukojo ir paminklą pašventino Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčios vicedekanas kunigas Gediminas Bulevičius. Ceremonijai iškilmingumo suteikė KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 202 kuopos savanorių padovanotos 3 salvės: „Už Lietuvą“, „Už savanorius“, „Už Antanavo žmones“. Klubo moterys nupynė gimtadieniui trispalves apyrankes, kuriomis pasipuošėme pačios ...
  • Šventė Tautkaičiuose

    2018-02-20Šventė Tautkaičiuose
    Išskirtinei dienai – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui – bendrai ruošėsi Marijampolės kultūros centro Tautkaičių skyrius, kaimo bendruomenė ir biblioteka. Atsakingai ir išradingai šventei ruošėsi jaunimas, ieškodamas ypatingų akcentų, išskiriančių šią šventę iš kitų. Sveikindama su švente Sasnavos seniūnė Nijolė Smilgienė linkėjo antrą valstybės šimtmetį pradėti siekiant užsibrėžtų tikslų ir neužmirštant praeities pamokų, žmonių, kūrusių ir išsaugojusių Lietuvą. Bendra dovana iš seniūnės rankų – Lietuvos vėliava, o Elenai Čėsnienei, Klemensui Kvainauskui ir Onai Miliauskienei buvo įteikti padėkos raštai. Bendruomenės nariams, kultūros darbuotojams, saviveiklininkams gražių darbų ateityje palinkėjo ir Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius, atvykęs kaip kapelos „Rudnia“ dalyvis. Ingos Kidolienės vadovaujamas kolektyvas ...
  • Nuščiuvusioje salėje – „Kraujas ir pelenai“

    2018-02-20Nuščiuvusioje salėje – „Kraujas ir pelenai“
    Marijampolės priemiestyje esančio Baraginės kaimo gyventojus paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio į kultūros namus sukvietė simbolinio tautą budinančio varpo skambėjimas. Minėjimą pradėjusi kultūros renginių organizatorė, Baraginės kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Maziliauskienė pasidžiaugė, kad Lietuvai ypatinga šventė pasiekė daugelio kaimo gyventojų namus. Mat itin daug žmonių prisijungė prie bendruomenės inicijuotos akcijos ir iš kaime dalintų valstybės vėliavos spalvų lapų išsikirpo ir savo namų langus papuošė geltonais, žaliais ir raudonais ąžuolo lapais. Be to, I. Maziliauskienė pažymėjo, kad šių metų Vasario 16-ąją kaip niekad daug trispalvių suplazdėjo ir prie šio kaimo gyventojų namų. Minėjimo dalyviams sugiedojus „Tautišką giesmę“, Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė Ona ...
  • Valstybė prasideda nuo žmogaus

    2018-02-20Valstybė prasideda nuo žmogaus
    Liudvinavo miestelyje iškilmingas valstybės šimtmečio minėjimas prasidėjo šventomis Mišiomis parapijos bažnyčioje. Vidudienį į bendrą varpų gaudesį, švenčiant jubiliejinį valstybės gimtadienį, įsiliejo ir Liudvinavo šv. Liudviko bažnyčios varpas. Ant savanorių kapų senosiose miestelio kapinėse sužibo žvakės. Gyventojai rinkosi į Liudvinavo kultūros centre vykusį šventinį koncertą „Čia mano tėvynė – brangi Lietuva“. Visi atvykusieji gavo po trispalvę vėliavėlę. Šventės režisierė ir vedančioji Vita Gvazdaitienė sveikino bendruomenę, susirinkusią į ypatingą minėjimą, ir kvietė kaip vieninga šeima pasidžiaugti Tėvynės gimtadieniu. Liudvinavo seniūnijos seniūnė Jolanta Maceikienė akcentavo, kad valstybė prasideda nuo žmogaus, nuo jo šeimos, namų, gimtojo miestelio. „Esame ypatingo istorinio įvykio liudininkai, tad išsaugokime prisiminimus ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.