Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį.
Nijolė Latvaitienė, pedagogė
Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas.
Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai kontroliuojama vieta, kur plinta patyčios, diskriminacija, informacijos vagystės ir pan. Ypač sunku virtualiame pasaulyje nepasiklysti vaikams, paaugliams, nes tai amžiaus tarpsnis, kai daug kuo naiviai pasitikima, negebama tinkamai bendrauti, atsirinkti, kur tiesa, kur pavojus, ir galvojama, kad pasislėpus už monitoriaus ekrano, pasikeitus vardą ir nerodant savo tikrojo veido galima įžeidinėti, keiktis, tyčiotis ir platinti nemalonias nuotraukas ar turinį. Neabejoju, yra manančių, jog laisvos šalies laisvas pilietis gali savo nuomonę reikšti taip, kaip jam patinka. Bet ar laisvė – tai patyčios, keiksmažodžiai, diskriminacija ir šmeižtas? Manau, visur turime laikytis teisės aktų ir būti atsakingi už savo veiksmus. Pagarba žmogui, kultūringo elgesio taisyklės ir įstatymai turi veikti visur vienodai: darbe, gatvėje, namuose, mokykloje, socialiniuose tinkluose, internete. Faktai kalba, kad matomi viešai gebame suvaldyti savo „demonus“, o virtualioji erdvė atlaisvina visus suvaržymus, ir ten pasijuntame nebaudžiami. Tenka kartais nemaloniai nustebti, kai visoje Lietuvoje žinomi žmonės šiurkščiai įžeidinėja savo oponentus, žemina, tyčiojasi ar skatina kitus tyčiotis. Jeigu sutinkame, kad policija yra mūsų realaus gyvenimo dalis, manau, kol neišmoksime gerbti vieni kitų ir pirmiausia savęs, virtualus policijos patrulis bus tik geras pagalbininkas neužsimiršti virtualiajame pasaulyje.
Žodis neturi skaudinti
Irena Zubrickienė, žurnalistė
Aš visada sveikinu visas iniciatyvas, kurios padėtų žmonėms jaustis ir gyventi saugiau. Ar ši iniciatyva duos naudos, parodys laikas. Esu nusiteikusi pozityviai, galvoju, kad tegul ir vieną rimtą pažeidimą pastebės ir užkardys viešojoje erdvėje virtualusis patrulis, tai bus pliusas. Jeigu tokiam pareigūnui pavyks aptikti sukčiaujančių žmonių pranešimus, bus mažiau apgautų ir nukentėjusių. Tai yra teigiamos pusės.
Policijos departamento pristatytame projekte nurodoma, kad virtualusis patrulis į asmeninį piliečių susirašinėjimą, komentarus nesikiš. Mes visi branginame laisvę, kartu ir žodžio, vis dėlto žodis neturėtų nešti įžeidimų, neturėtų skaudinti kito, neturėtų sukelti skaitantiems neigiamų emocijų. Juk tai labai jautru, viešai užsipuolamas be jokių argumentų žmogus ne tik pats nukenčia, jis turi artimuosius, kuriems taip pat labai nemalonu skaityti tokius užgauliojimus. Tiesiog sutrikdoma žmonių ramybė, gera savijauta, sveikata. Būna labai nemalonu skaityti pykčio, šlykščių žodžių persmelktus komentarus, jeigu jie net ir neliečia mūsų. Dar bjauriau ir nemaloniau, kai taip daro žurnalistai ar kiti žinomi, vieši žmonės. Visada pasidžiaugiu pamačiusi, kad yra piliečių, kurie tokių negatyvių, bjaurių komentarų autorius perspėja, kad taip negalima elgtis. Todėl nebūčiau prieš, jeigu tokios funkcijos imtųsi ir virtualusis policijos patrulis. Jis galėtų tokius autorius įspėti ir net blokuoti. Būtume apsaugoti nuo purvino negatyvumo, kuris nieko gero neduoda, nieko neišsprendžia. Aišku, nepritarčiau, jeigu toks pareigūnas lįstų į asmeninį žmonių susirašinėjimą.
„Juk nemalonu, kai tave seka“
Vaclovas Vekerotas, dailininkas
Manau, kad virtualusis policijos patrulis elektroninėje erdvėje būtų reikalingas nebent tam, kad pristabdytų įžeidinėtojus, kai akivaizdžiai žeminamas kitas žmogus, arba kai pateikiama akivaizdi sovietų melo propaganda. Yra ir kita šio reiškinio pusė. Ką besakytume, juk nesmagu, kai tave seka. Kartą viešoje erdvėje pasisakiau, ką manau apie seksualines mažumas. Iš karto gavau „bloką“, mane užsipuolė, tai reikštų, kad aš negaliu atvirai sakyti, ką galvoju. Manau, to neturėtų būti.
