Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...

(Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę)

Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba.

Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų Rūdos savivaldybės viešajai bibliotekai.

Domicelės nuotraukų beveik nelikę: apie 1960 metus kartu su drauge Kazimiera Paltanavičiene prie namo (perfotografuota).

Domicelės nuotraukų beveik nelikę: apie 1960 metus kartu su drauge Kazimiera Paltanavičiene prie namo (perfotografuota).

Noriu pasidalinti su jumis Domicelės kūryba ir savo mintimis, nors tai nėra lengva: lyg žiūrėčiau pro rakto skylutę į svetimą gyvenimą. Jau buvusį, praėjusį… Jame būta džiaugsmo ir liūdesio, nevilties akimirkų. Sąsiuviniuose yra keletas prozos puslapių. Negali likti abejingas skaitydamas: „Kaip išgyventi iš 23 rublių pensijos?“ Juk mėnuo turi daugiau dienų, o kai atimti namai, tenka pas svetimus glaustis, nėra artimųjų, nežinai net kur jų kapai, turi mokėti išgyventi. Tada padeda kūryba…

O man taip nedaug tereikia:/ Sodraus dobilų kvapo,/ Tų žingsnių nepakartojamo aido/ Iš vaikystės tolių negrąžinamo tako…

D. Stankevičienės, kaip ir Juozapos Murauskaitės-Feiferienės (1918–1998), palikimas – poezijos posmai. Tarp tų poezijos sąsiuvinių Domicelė saugojo Liaudies kultūros centro (dabar Nacionalinis kultūros centras) darbuotojo Aleksandro Šidlausko 1992 metais rašytą laišką, kuriame jis prašė atsiųsti kūrybą Lietuvos eiliuotojų poezijos rinkiniui „Eiliavimai“ ir 1995 metų kvietimą atvykti į šios rinktinės sutiktuves Vilniuje. Tarp eilėraščių – ir jai brangių rašytojų Ievos Simonaitytės, Antano Vienuolio, Bernardo Brazdžionio nuotraukos. Juk kūrybos pradžia – vaikystėje perskaityti Vytės Nemunėlio (B. Brazdžionio) eilėraščiai vaikams. Tada ir pati pradėjo kurti, tačiau pokario metais visa pradingo. Dar randu 1996 metų kovo mėnesį siųstą kvietimą dalyvauti atsiminimų rašymo apžiūroje-konkurse, leidžiant knygą „Žmonės viską atsimena“. Jau nespėjo…

Domicelė Draugelytė-Stankevičienė gimė 1917 metų gegužės 21 dieną Jūrės kaime. Jos tėtė Antanas Draugelis buvo kaimo šaltyšius (taip gražiai vadino kaimo seniūną), mirė 1934 metais. Šeima buvo gausi: Antanas, Pranas, Petras, Stasys, Jurgis, Vincas, Anelė ir Domicelė. Jurgis Draugelis baigė Veiverių gimnaziją, tapo Lietuvos armijos karininku, turėjo kapitono laipsnį, vėliau įstojo į lakūnų mokyklą Kaune. 1944–1955 metais buvo tremtyje Pečioroje.

Talentingiems žmonėms likimas būna negailestingas: 1941 metais Domicelė neteko mamos ir brolio, 1944 metais – vyro Vinco (jis priklausė šaulių organizacijai) ir namų. Ilgus metus persekiojo baimė. Brežneviniais laikais sužinoję, jog Domicelė yra iš tremtinių šeimos, nustojo spausdinti jos eilėraščius… 1990 metais skriaudos iš dalies buvo atitaisytos: reabilituotas brolis Pranas, išmokėta kompensacija.

Domicelė Stankevičienė tada sakė: „Kam tie pinigai reikalingi dabar, kai mamos, brolių ir vyro jau nebėra…“. Eilėraščiuose vis kartojasi vartų, vartelių įvaizdis, pro kuriuos Nebūtin iškeliavo visi artimi žmonės. „Mano trijų artimųjų kapai prakeiktoje Sibiro žemėje…“

Tu pilkas, sunkus akmenėli,
Atgulęs ant mano širdies!
Kieno gi ranka maloninga
Nuristi man jį bepadės?
(„Neišsiųstas laiškas“)

O 1990 metų balandžio 28 dieną „Naujajame kelyje“ išspausdinta 10 eilėraščių ir straipsnis „Gimtųjų šilų ošimas“ apie jos gyvenimą ir kūrybą.

…Pavartykime Domicelės Stankevičienės poezijos rankraščius. Pirmasis, pradėtas 1971 metais, ploniausias, o kiti trys – 96 lapų, pilni poezijos posmų. Pavasaris – kūrybingiausias metas, tada aplanko įkvėpimas. Dažnai pasikartojančios eilėraščių temos – gamta: giria, medžiai, sodas, gėlės, paukščiai, saulė, mėnulis, upeliai, pievos, vėjai; metų laikai, rytas, vakaras, naktis; gimtasis kaimas – artimieji, draugai, Tėvynė, Lietuvos laisvė. Pati taip sako: Kiekviename eilėraštyje lieka širdies dalelė, tad skambėkite, eilėraščiai, mano širdies stygomis! Arba: „Nei jūs, savi, nei svetimi/ Mano širdies suprast negalit…/ Kreipiuos į saulę, į paukščius,/ Į gamtą visagalę…“

Domicelė – poetė lyrikė, tačiau patirtos gyvenimo kančios kartais prasiveržia ir aštresniais žodžiais.

Įdomus faktas: nuo 1991 metų, kai Lietuva tapo nepriklausoma, iki 1995-ųjų Domicelės mūza nelanko. Paskutiniame sąsiuvinyje ji pažymi datą: „1995 02 01. Po ilgos pertraukos“. Gal ji, taip ilgai laukusi išsvajotos Tėvynės laisvės, šį džiaugsmą laikė tik savo širdyje? Žinau, kaip ji džiaugėsi sulaukusi laisvos gimtinės: „Gana jums teršti Lietuvos žemę./ Ilgai, oi, ilgai buvo sutemę./ Išeikit, iš kur atėję, /Išeikit, vien blogį pasėję“.

Senoji Jūrės kaimo pradinė mokykla, čia vėliau gyveno Domicelė Stankevičienė (1990 metų nuotrauka).

Senoji Jūrės kaimo pradinė mokykla, čia vėliau gyveno Domicelė Stankevičienė (1990 metų nuotrauka).

Jūrės kaimo senbuviai dar prisimena Domicelę – aukštą, tvirtą, išdidžią (nesiskundė savo sunkiu likimu), trumpai kirptais plaukais, teisingą (niekada nieko nesmerkė ir neapkalbinėjo), mylimą ir gerbiamą kaimynų, jautrios širdies, kartais paslaptingą ir susimąsčiusią… Jos požiūris į žmogaus gyvenimą tvirtas: „Ko boditės, jaunieji, veidais senių? Kas išnešiojo Meilę, Tiesą, tas ir pasenęs turi būt gražus“. Visada kūrėjai skaudėjo širdį dėl svetimųjų sugriauto jos šeimos gyvenimo, todėl gimė prašymas: „Ant mano kapo tegul lieka/ Įrašytas posmas šis:/ Aš gyvenimą mylėjau,/ Bet manęs nemėgo jis…“

Paskutinis D. Stankevičienės eilėraštis ketvirtajame sąsiuvinyje parašytas 1995 metais „Žemėj ir danguj“:

…O vienišai širdžiai taip ilgu ilgu.
Kad bent koks ateitų svečias,
Atverčiau greit duris.
Nežinau, ką jis sakytų,
Bent jau pažvelgtų į akis.
Širdžiai neįsakysi uždainuoti –
Kad bent galėčiau ilgesį
Kaip žirgą pažaboti…
Bet ilgesys vis rymo,
Tai stovi pas duris –
Kasdienis mano draugas –
Ir tyli, tyli vis…
Tiktai delčia mėnulio
Šypso pro dantis.

Skaitai šias eiles ir supranti, kokia yra sunki ir slegianti vienatvė. Dabar mes tikrai suvokiame šį jausmą, nes siaučiant pandemijai juk nenueisi, nepaguosi, neapkabinsi… Nei telefonai, nei kompiuteriai niekada nepakeis gyvo, prasmingo žmonių bendravimo. Ir jeigu dar geru žodžiu prisimename Amžinybėn iškeliavusius šviesių sielų žmones, gal ir turi prasmę mūsų buvimas, mūsų gyvenimas?

…Bebaigdama rašyti sulaukiau skambučio iš Vilniaus – skambino Laima Draugelytė-Kutkienė, brolio Stasio (g. 1905 metais) dukra. Jai jau 85-eri ir ji taip pat vieniša, todėl ilgai ilgai kalbėjomės. Laima patvirtino tai, ką rašiau apie Domicelę, tik papildė, jog tetą mylėjo ir gerbė kaimynai, Jūrės kaimo žmonės. Jie lyg ir didžiavosi, jog kaimynė – kaimo poetė, mėgo jos eilėraščius. Ir pridūrė, jog visi Draugelių vaikai buvo labai gabūs.

Vitalija KAVALIŪNAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...