Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...

(Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę)

Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba.

Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų Rūdos savivaldybės viešajai bibliotekai.

Domicelės nuotraukų beveik nelikę: apie 1960 metus kartu su drauge Kazimiera Paltanavičiene prie namo (perfotografuota).

Domicelės nuotraukų beveik nelikę: apie 1960 metus kartu su drauge Kazimiera Paltanavičiene prie namo (perfotografuota).

Noriu pasidalinti su jumis Domicelės kūryba ir savo mintimis, nors tai nėra lengva: lyg žiūrėčiau pro rakto skylutę į svetimą gyvenimą. Jau buvusį, praėjusį… Jame būta džiaugsmo ir liūdesio, nevilties akimirkų. Sąsiuviniuose yra keletas prozos puslapių. Negali likti abejingas skaitydamas: „Kaip išgyventi iš 23 rublių pensijos?“ Juk mėnuo turi daugiau dienų, o kai atimti namai, tenka pas svetimus glaustis, nėra artimųjų, nežinai net kur jų kapai, turi mokėti išgyventi. Tada padeda kūryba…

O man taip nedaug tereikia:/ Sodraus dobilų kvapo,/ Tų žingsnių nepakartojamo aido/ Iš vaikystės tolių negrąžinamo tako…

D. Stankevičienės, kaip ir Juozapos Murauskaitės-Feiferienės (1918–1998), palikimas – poezijos posmai. Tarp tų poezijos sąsiuvinių Domicelė saugojo Liaudies kultūros centro (dabar Nacionalinis kultūros centras) darbuotojo Aleksandro Šidlausko 1992 metais rašytą laišką, kuriame jis prašė atsiųsti kūrybą Lietuvos eiliuotojų poezijos rinkiniui „Eiliavimai“ ir 1995 metų kvietimą atvykti į šios rinktinės sutiktuves Vilniuje. Tarp eilėraščių – ir jai brangių rašytojų Ievos Simonaitytės, Antano Vienuolio, Bernardo Brazdžionio nuotraukos. Juk kūrybos pradžia – vaikystėje perskaityti Vytės Nemunėlio (B. Brazdžionio) eilėraščiai vaikams. Tada ir pati pradėjo kurti, tačiau pokario metais visa pradingo. Dar randu 1996 metų kovo mėnesį siųstą kvietimą dalyvauti atsiminimų rašymo apžiūroje-konkurse, leidžiant knygą „Žmonės viską atsimena“. Jau nespėjo…

Domicelė Draugelytė-Stankevičienė gimė 1917 metų gegužės 21 dieną Jūrės kaime. Jos tėtė Antanas Draugelis buvo kaimo šaltyšius (taip gražiai vadino kaimo seniūną), mirė 1934 metais. Šeima buvo gausi: Antanas, Pranas, Petras, Stasys, Jurgis, Vincas, Anelė ir Domicelė. Jurgis Draugelis baigė Veiverių gimnaziją, tapo Lietuvos armijos karininku, turėjo kapitono laipsnį, vėliau įstojo į lakūnų mokyklą Kaune. 1944–1955 metais buvo tremtyje Pečioroje.

Talentingiems žmonėms likimas būna negailestingas: 1941 metais Domicelė neteko mamos ir brolio, 1944 metais – vyro Vinco (jis priklausė šaulių organizacijai) ir namų. Ilgus metus persekiojo baimė. Brežneviniais laikais sužinoję, jog Domicelė yra iš tremtinių šeimos, nustojo spausdinti jos eilėraščius… 1990 metais skriaudos iš dalies buvo atitaisytos: reabilituotas brolis Pranas, išmokėta kompensacija.

Domicelė Stankevičienė tada sakė: „Kam tie pinigai reikalingi dabar, kai mamos, brolių ir vyro jau nebėra…“. Eilėraščiuose vis kartojasi vartų, vartelių įvaizdis, pro kuriuos Nebūtin iškeliavo visi artimi žmonės. „Mano trijų artimųjų kapai prakeiktoje Sibiro žemėje…“

Tu pilkas, sunkus akmenėli,
Atgulęs ant mano širdies!
Kieno gi ranka maloninga
Nuristi man jį bepadės?
(„Neišsiųstas laiškas“)

O 1990 metų balandžio 28 dieną „Naujajame kelyje“ išspausdinta 10 eilėraščių ir straipsnis „Gimtųjų šilų ošimas“ apie jos gyvenimą ir kūrybą.

…Pavartykime Domicelės Stankevičienės poezijos rankraščius. Pirmasis, pradėtas 1971 metais, ploniausias, o kiti trys – 96 lapų, pilni poezijos posmų. Pavasaris – kūrybingiausias metas, tada aplanko įkvėpimas. Dažnai pasikartojančios eilėraščių temos – gamta: giria, medžiai, sodas, gėlės, paukščiai, saulė, mėnulis, upeliai, pievos, vėjai; metų laikai, rytas, vakaras, naktis; gimtasis kaimas – artimieji, draugai, Tėvynė, Lietuvos laisvė. Pati taip sako: Kiekviename eilėraštyje lieka širdies dalelė, tad skambėkite, eilėraščiai, mano širdies stygomis! Arba: „Nei jūs, savi, nei svetimi/ Mano širdies suprast negalit…/ Kreipiuos į saulę, į paukščius,/ Į gamtą visagalę…“

Domicelė – poetė lyrikė, tačiau patirtos gyvenimo kančios kartais prasiveržia ir aštresniais žodžiais.

Įdomus faktas: nuo 1991 metų, kai Lietuva tapo nepriklausoma, iki 1995-ųjų Domicelės mūza nelanko. Paskutiniame sąsiuvinyje ji pažymi datą: „1995 02 01. Po ilgos pertraukos“. Gal ji, taip ilgai laukusi išsvajotos Tėvynės laisvės, šį džiaugsmą laikė tik savo širdyje? Žinau, kaip ji džiaugėsi sulaukusi laisvos gimtinės: „Gana jums teršti Lietuvos žemę./ Ilgai, oi, ilgai buvo sutemę./ Išeikit, iš kur atėję, /Išeikit, vien blogį pasėję“.

Senoji Jūrės kaimo pradinė mokykla, čia vėliau gyveno Domicelė Stankevičienė (1990 metų nuotrauka).

Senoji Jūrės kaimo pradinė mokykla, čia vėliau gyveno Domicelė Stankevičienė (1990 metų nuotrauka).

Jūrės kaimo senbuviai dar prisimena Domicelę – aukštą, tvirtą, išdidžią (nesiskundė savo sunkiu likimu), trumpai kirptais plaukais, teisingą (niekada nieko nesmerkė ir neapkalbinėjo), mylimą ir gerbiamą kaimynų, jautrios širdies, kartais paslaptingą ir susimąsčiusią… Jos požiūris į žmogaus gyvenimą tvirtas: „Ko boditės, jaunieji, veidais senių? Kas išnešiojo Meilę, Tiesą, tas ir pasenęs turi būt gražus“. Visada kūrėjai skaudėjo širdį dėl svetimųjų sugriauto jos šeimos gyvenimo, todėl gimė prašymas: „Ant mano kapo tegul lieka/ Įrašytas posmas šis:/ Aš gyvenimą mylėjau,/ Bet manęs nemėgo jis…“

Paskutinis D. Stankevičienės eilėraštis ketvirtajame sąsiuvinyje parašytas 1995 metais „Žemėj ir danguj“:

…O vienišai širdžiai taip ilgu ilgu.
Kad bent koks ateitų svečias,
Atverčiau greit duris.
Nežinau, ką jis sakytų,
Bent jau pažvelgtų į akis.
Širdžiai neįsakysi uždainuoti –
Kad bent galėčiau ilgesį
Kaip žirgą pažaboti…
Bet ilgesys vis rymo,
Tai stovi pas duris –
Kasdienis mano draugas –
Ir tyli, tyli vis…
Tiktai delčia mėnulio
Šypso pro dantis.

Skaitai šias eiles ir supranti, kokia yra sunki ir slegianti vienatvė. Dabar mes tikrai suvokiame šį jausmą, nes siaučiant pandemijai juk nenueisi, nepaguosi, neapkabinsi… Nei telefonai, nei kompiuteriai niekada nepakeis gyvo, prasmingo žmonių bendravimo. Ir jeigu dar geru žodžiu prisimename Amžinybėn iškeliavusius šviesių sielų žmones, gal ir turi prasmę mūsų buvimas, mūsų gyvenimas?

…Bebaigdama rašyti sulaukiau skambučio iš Vilniaus – skambino Laima Draugelytė-Kutkienė, brolio Stasio (g. 1905 metais) dukra. Jai jau 85-eri ir ji taip pat vieniša, todėl ilgai ilgai kalbėjomės. Laima patvirtino tai, ką rašiau apie Domicelę, tik papildė, jog tetą mylėjo ir gerbė kaimynai, Jūrės kaimo žmonės. Jie lyg ir didžiavosi, jog kaimynė – kaimo poetė, mėgo jos eilėraščius. Ir pridūrė, jog visi Draugelių vaikai buvo labai gabūs.

Vitalija KAVALIŪNAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Artu – kaip meilės glėbys…

    2021-05-08Artu – kaip meilės glėbys...
    Leidus atsiverti parodų erdvėms Marijampolės kultūros centre parodų užderėjo dar gausiau, nei įprasta: be kitų, gražiai viena kitą keičia projekto „Pasaulio sūduviečiai“ ekspozicijos. Baigiantis balandžiui parengta ir lankytojų II aukšto fojė laukia netikėta (ir vėl!) Ievos Voroneckytės kūryba – paroda „Artu“. Netikėtas pavadinimas? Netikėtas ir žanras – juvelyrika („Mano smalsumo segė“, „Mamos Rasos pakabukas“, „Močiutės Gražinos segė“). Originali, subtili ekspozicija, meniškas prisistatymas būsimiems lankytojams: „Jau daugiau kaip dešimtmetį kūryboje man artimos žmogaus ir gamtos temos. Visi sidabriniai papuošalai sukurti iš mano pačios ir artimųjų delnų ir pirštų atspaudų, siekiant perteikti asmenybės individualumą – mamos delne rasos lašelis, mylimojo pirštų atspaudai lyg ...
  • …Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)

    2021-05-08...Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)
    2020-ieji – Tautodailės metai – nepaisant tikrai nepalankios kultūros gyvenimui ir numatytiems vyksmams situacijos, buvo ir įvairūs, ir turtingi įvairių renginių (spėtų realizuoti per trumpą laiką), išleista nemažai leidinių. Vienas tokių – Vilniaus etninės kultūros centro solidi knyga „Riešinės seniau ir dabar“. Tai antrasis (papildytas) Irenos Felomenos Juškienės sudarytas kelių dalių albumas, kurį pastudijavus galima sužinoti ir riešinių, ir pirštinių, ir antkrūtinių (retenybė) atsiradimo istoriją, pamatyti ir seniausius, muziejuose saugomus, pavyzdžius. Taip pat daug vietos skirta šių dienų mezgėjoms, pateikiama daugybė nuotraukų ir grafinių raštų pavyzdžių. Jie – iš visų Lietuvos regionų (keletas pavyzdžių ir iš Suvalkijos). Smagu, kad tarp kitų ...
  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...