Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...

(Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę)

Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba.

Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų Rūdos savivaldybės viešajai bibliotekai.

Domicelės nuotraukų beveik nelikę: apie 1960 metus kartu su drauge Kazimiera Paltanavičiene prie namo (perfotografuota).

Domicelės nuotraukų beveik nelikę: apie 1960 metus kartu su drauge Kazimiera Paltanavičiene prie namo (perfotografuota).

Noriu pasidalinti su jumis Domicelės kūryba ir savo mintimis, nors tai nėra lengva: lyg žiūrėčiau pro rakto skylutę į svetimą gyvenimą. Jau buvusį, praėjusį… Jame būta džiaugsmo ir liūdesio, nevilties akimirkų. Sąsiuviniuose yra keletas prozos puslapių. Negali likti abejingas skaitydamas: „Kaip išgyventi iš 23 rublių pensijos?“ Juk mėnuo turi daugiau dienų, o kai atimti namai, tenka pas svetimus glaustis, nėra artimųjų, nežinai net kur jų kapai, turi mokėti išgyventi. Tada padeda kūryba…

O man taip nedaug tereikia:/ Sodraus dobilų kvapo,/ Tų žingsnių nepakartojamo aido/ Iš vaikystės tolių negrąžinamo tako…

D. Stankevičienės, kaip ir Juozapos Murauskaitės-Feiferienės (1918–1998), palikimas – poezijos posmai. Tarp tų poezijos sąsiuvinių Domicelė saugojo Liaudies kultūros centro (dabar Nacionalinis kultūros centras) darbuotojo Aleksandro Šidlausko 1992 metais rašytą laišką, kuriame jis prašė atsiųsti kūrybą Lietuvos eiliuotojų poezijos rinkiniui „Eiliavimai“ ir 1995 metų kvietimą atvykti į šios rinktinės sutiktuves Vilniuje. Tarp eilėraščių – ir jai brangių rašytojų Ievos Simonaitytės, Antano Vienuolio, Bernardo Brazdžionio nuotraukos. Juk kūrybos pradžia – vaikystėje perskaityti Vytės Nemunėlio (B. Brazdžionio) eilėraščiai vaikams. Tada ir pati pradėjo kurti, tačiau pokario metais visa pradingo. Dar randu 1996 metų kovo mėnesį siųstą kvietimą dalyvauti atsiminimų rašymo apžiūroje-konkurse, leidžiant knygą „Žmonės viską atsimena“. Jau nespėjo…

Domicelė Draugelytė-Stankevičienė gimė 1917 metų gegužės 21 dieną Jūrės kaime. Jos tėtė Antanas Draugelis buvo kaimo šaltyšius (taip gražiai vadino kaimo seniūną), mirė 1934 metais. Šeima buvo gausi: Antanas, Pranas, Petras, Stasys, Jurgis, Vincas, Anelė ir Domicelė. Jurgis Draugelis baigė Veiverių gimnaziją, tapo Lietuvos armijos karininku, turėjo kapitono laipsnį, vėliau įstojo į lakūnų mokyklą Kaune. 1944–1955 metais buvo tremtyje Pečioroje.

Talentingiems žmonėms likimas būna negailestingas: 1941 metais Domicelė neteko mamos ir brolio, 1944 metais – vyro Vinco (jis priklausė šaulių organizacijai) ir namų. Ilgus metus persekiojo baimė. Brežneviniais laikais sužinoję, jog Domicelė yra iš tremtinių šeimos, nustojo spausdinti jos eilėraščius… 1990 metais skriaudos iš dalies buvo atitaisytos: reabilituotas brolis Pranas, išmokėta kompensacija.

Domicelė Stankevičienė tada sakė: „Kam tie pinigai reikalingi dabar, kai mamos, brolių ir vyro jau nebėra…“. Eilėraščiuose vis kartojasi vartų, vartelių įvaizdis, pro kuriuos Nebūtin iškeliavo visi artimi žmonės. „Mano trijų artimųjų kapai prakeiktoje Sibiro žemėje…“

Tu pilkas, sunkus akmenėli,
Atgulęs ant mano širdies!
Kieno gi ranka maloninga
Nuristi man jį bepadės?
(„Neišsiųstas laiškas“)

O 1990 metų balandžio 28 dieną „Naujajame kelyje“ išspausdinta 10 eilėraščių ir straipsnis „Gimtųjų šilų ošimas“ apie jos gyvenimą ir kūrybą.

…Pavartykime Domicelės Stankevičienės poezijos rankraščius. Pirmasis, pradėtas 1971 metais, ploniausias, o kiti trys – 96 lapų, pilni poezijos posmų. Pavasaris – kūrybingiausias metas, tada aplanko įkvėpimas. Dažnai pasikartojančios eilėraščių temos – gamta: giria, medžiai, sodas, gėlės, paukščiai, saulė, mėnulis, upeliai, pievos, vėjai; metų laikai, rytas, vakaras, naktis; gimtasis kaimas – artimieji, draugai, Tėvynė, Lietuvos laisvė. Pati taip sako: Kiekviename eilėraštyje lieka širdies dalelė, tad skambėkite, eilėraščiai, mano širdies stygomis! Arba: „Nei jūs, savi, nei svetimi/ Mano širdies suprast negalit…/ Kreipiuos į saulę, į paukščius,/ Į gamtą visagalę…“

Domicelė – poetė lyrikė, tačiau patirtos gyvenimo kančios kartais prasiveržia ir aštresniais žodžiais.

Įdomus faktas: nuo 1991 metų, kai Lietuva tapo nepriklausoma, iki 1995-ųjų Domicelės mūza nelanko. Paskutiniame sąsiuvinyje ji pažymi datą: „1995 02 01. Po ilgos pertraukos“. Gal ji, taip ilgai laukusi išsvajotos Tėvynės laisvės, šį džiaugsmą laikė tik savo širdyje? Žinau, kaip ji džiaugėsi sulaukusi laisvos gimtinės: „Gana jums teršti Lietuvos žemę./ Ilgai, oi, ilgai buvo sutemę./ Išeikit, iš kur atėję, /Išeikit, vien blogį pasėję“.

Senoji Jūrės kaimo pradinė mokykla, čia vėliau gyveno Domicelė Stankevičienė (1990 metų nuotrauka).

Senoji Jūrės kaimo pradinė mokykla, čia vėliau gyveno Domicelė Stankevičienė (1990 metų nuotrauka).

Jūrės kaimo senbuviai dar prisimena Domicelę – aukštą, tvirtą, išdidžią (nesiskundė savo sunkiu likimu), trumpai kirptais plaukais, teisingą (niekada nieko nesmerkė ir neapkalbinėjo), mylimą ir gerbiamą kaimynų, jautrios širdies, kartais paslaptingą ir susimąsčiusią… Jos požiūris į žmogaus gyvenimą tvirtas: „Ko boditės, jaunieji, veidais senių? Kas išnešiojo Meilę, Tiesą, tas ir pasenęs turi būt gražus“. Visada kūrėjai skaudėjo širdį dėl svetimųjų sugriauto jos šeimos gyvenimo, todėl gimė prašymas: „Ant mano kapo tegul lieka/ Įrašytas posmas šis:/ Aš gyvenimą mylėjau,/ Bet manęs nemėgo jis…“

Paskutinis D. Stankevičienės eilėraštis ketvirtajame sąsiuvinyje parašytas 1995 metais „Žemėj ir danguj“:

…O vienišai širdžiai taip ilgu ilgu.
Kad bent koks ateitų svečias,
Atverčiau greit duris.
Nežinau, ką jis sakytų,
Bent jau pažvelgtų į akis.
Širdžiai neįsakysi uždainuoti –
Kad bent galėčiau ilgesį
Kaip žirgą pažaboti…
Bet ilgesys vis rymo,
Tai stovi pas duris –
Kasdienis mano draugas –
Ir tyli, tyli vis…
Tiktai delčia mėnulio
Šypso pro dantis.

Skaitai šias eiles ir supranti, kokia yra sunki ir slegianti vienatvė. Dabar mes tikrai suvokiame šį jausmą, nes siaučiant pandemijai juk nenueisi, nepaguosi, neapkabinsi… Nei telefonai, nei kompiuteriai niekada nepakeis gyvo, prasmingo žmonių bendravimo. Ir jeigu dar geru žodžiu prisimename Amžinybėn iškeliavusius šviesių sielų žmones, gal ir turi prasmę mūsų buvimas, mūsų gyvenimas?

…Bebaigdama rašyti sulaukiau skambučio iš Vilniaus – skambino Laima Draugelytė-Kutkienė, brolio Stasio (g. 1905 metais) dukra. Jai jau 85-eri ir ji taip pat vieniša, todėl ilgai ilgai kalbėjomės. Laima patvirtino tai, ką rašiau apie Domicelę, tik papildė, jog tetą mylėjo ir gerbė kaimynai, Jūrės kaimo žmonės. Jie lyg ir didžiavosi, jog kaimynė – kaimo poetė, mėgo jos eilėraščius. Ir pridūrė, jog visi Draugelių vaikai buvo labai gabūs.

Vitalija KAVALIŪNAITĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

    2021-04-21Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga
    Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras. Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, ...
  • Ko galima išmokti Marijampolėje?

    2021-04-21Ko galima išmokti Marijampolėje?
    Inžinerija, dizainas, programavimas – kertinės mūsų miesto centre įsikūrusios neformaliojo švietimo mokyklos LISPA sritys. Viso to pradmenis galima įgyti čia. Rengiami mokymai grupėms, norintys labiau tobulėti mokosi individualiai – yra visos galimybės ir pakankama techninė bazė. Neseniai mokykla įsigijo naujos įrangos. Ji ypač naudinga besimokantiems inžinerijos pagrindų. Inžinerija – tai viena plačiausių disciplinų, joje taikomos, galima sakyti, visų mokslo šakų žinios. Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Ši sritis sparčiai tobulėja, todėl kartu su pačia sfera sparčiai tobulėti privalo ir visi profesijos atstovai – inžinieriai, kurių šiuo metu pasigendama. LISPA jau ...
  • Besidomintiems programavimu…

    2021-04-21Besidomintiems programavimu...
    Programavimas patrauklus šių dienų vaikams ir jaunimui. Ne vieną ši veikla įtraukia, o ir profesija yra paklausi. Tad ką verta žinoti besidomintiems programavimu vaikams, jaunimui ir jų tėvams, kad padėtų savo atžaloms realizuoti tikslus? Kodėl naudinga mokytis programavimo? Jei susidomime programavimu, turime iš pradžių patys suprasti, kodėl šiandien programavimas yra toks svarbus. Iš tiesų, programavimas primena mokymą, tik šiuo atveju konkrečios užduoties mokote kompiuterį, o kompiuteris jus supras ir jūsų klausys tik tuo atveju, jei mokėsite programavimo kalbą. Bėgant metams, programavimo kalbos keitėsi, tad vargu ar kas nors suprastų, kas buvo užprogramuota prieš 60 ar 70 metų. Iš pradžių programavimo kalba nė iš ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...