Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras.

Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai

Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai.

Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, o įrenginiu, be kurio neįsivaizduojame nė vienos savo dienos.
Inžinerijos, kuriai pasitarnauja tobulėjančios technologijos, sprendimai sutinkami mūsų kasdienybėje nuolat: nuo dantų pastos, išmaniųjų įrenginių, mik-robangų krosnelių iki aukščiausio pasaulyje pastato, Sidnėjaus uosto tilto ir lėktuvų.

LISPA mokyklos vadovas Vaidas Baranauskas sako, kad technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. Pavyzdys – virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Technologijos lengvina mūsų buitį, gerina gyvenimo kokybę.

LISPA mokyklos vadovas Vaidas Baranauskas sako, kad technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. Pavyzdys – virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Technologijos lengvina mūsų buitį, gerina gyvenimo kokybę.

Inžinerija apibrėžiama kaip disciplina ar profesija, praktiškai pritaikanti fizikos, chemijos, matematikos, medžiagiškumo, matematinio modeliavimo, ekonomikos ir praktinės veiklos žinias įvairiose technikos sferose – statinių, kelių, laivybos ir drėkinimo kanalų, ryšio linijų, įrengimų, mašinų ir kitokių įtaisų, technologinių sistemų ir procesų projektavime, kūrime, remontavime ir pan.

Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Šios programos gerokai padidina inžinerinės veiklos efektyvumą, padeda pasiekti stulbinančių rezultatų.

Inžinerija glaudžiai siejasi, persipina su dizaino sritimi. Vienas iš pavyzdžių – Vilniaus televizijos bokštas. Jo pagrindinės funkcijos buvo padidinti televizijos programų perdavimo aprėptį iki 80 km aplink Vilnių ir pastebimai pagerinti televizijos programų transliavimo kokybę. Techninių inžinierių užduotis buvo ne tik pastatyti tvirtą aukštą bokštą, atliekantį savo funkcijas. Svarbi buvo ir estetinė pusė – bokšto vaizdas, architektūra. Svarbus sprendimas buvo įrengti besisukančią aikštelę bokšto viršuje. Sukurti ir įgyvendinti projekto nebūtų buvę įmanoma be dviejų sričių – inžinerijos ir dizaino.

Produkto dizaino vaidmuo yra gerokai platesnis, strategiškai svarbesnis, nei supranta dauguma žmonių. Tai ne tik procesas, kurio tikslas – sukurti kuo geriau atrodantį produktą. Dizainas – platesnė sritis. Juo sprendžiamos problemos, kaip sukurti patrauklų ir funkcionalų produktą, taip pat suprojektuoti jo išvaizdą, numatyti naudojimo galimybes. Šiuolaikinis dizainas padeda rasti sprendimus, kaip pasiekti norimo rezultato, veikia ne tik produkto kūrimo, bet ir bandymų bei pristatymo procesus.

Taigi dizainas šiandien jau tapo inžinerinių produktų kūrimo dalimi. Daugelis iš mūsų dizaino savoką suprantame kaip vaizdą, apibūdinantį gaminį, t. y. linijos, kontūrai, spalvos, formos, tekstūros ar medžiagos. Tačiau produkto dizaineris yra atsakingas ne tik už išvaizdą, bet ir už produkto kokybę, už tai, kad sukurtas produktas pateisintų vartotojo lūkesčius.

Dizainerio sukurtas produkto dizainas tiesiogiai veikia ir tolimesnę įmonės sėkmę. Pateiksiu ne itin sėkmingą pavyzdį, kaip dizainerių sprendimas gali pakenkti įmonės reputacijai ir kartu įamžinti jos vardą ne tik iš teigiamos pusės. Tai – 1973 m. kompanijos „Reliant“ pradėti gaminti triračiai automobiliai. Buvo sukurtas naujas automobilių dizainas – pašalintas vienas iš keturių ratų. Laikui bėgant, unikalus dizainas ir keista inžinerija sulaukė kontroversiškų įvertinimų: nemalonių pašaipų ir pripažinimo, kad automobilis nėra saugus, nes jis apsiversdavo net ir nestaigiuose posūkiuose.

Programavimas – sritis, be kurios šiandien neturėtume taip mums reikalingų išmanių produktų, palengvinančių gyvenimą, pagerinančių jo kokybę. Programavimas bendrąja prasme apibūdinamas kaip veiksmų, kuriuos norima atlikti, planavimas. Jeigu norima, kad veiksmus atliktų kompiuteris, tuomet svarbu užrašyti tų veiksmų planą – algoritmą kuria nors programavimo kalba. Programavimas apima (naudoja) meno, mokslo, matematikos ir inžinerijos elementus.

Inžinerijos, programavimo ir dizaino kombinacijos – mūsų gyvenimo kokybei gerinti

Šiandien jau nieko nestebina po namus važinėjantis savaeigis dulkių siurblys ar žoliapjovė, langus plaunantis robotas, namus šildantys šilumos siurbliai „oras–vanduo“, elektriniai paspirtukai, automatiniai kiemo vartai ar šaldytuvas, kuris atsiunčia į telefoną pranešimą, kad jame esantis pienas neilgai trukus suges… Tokie robotizuoti sprendimai ne tik jau nestebina, bet artimoje ateityje jų išvysime vis daugiau. Prognozuojama, kad taip įvyks dėl besiplečiančių mechatronikos disciplinos galimybių. Nors žodis „mechatronika“ gali skambėti taip, lyg būtų ištrauktas iš mokslinės fantastikos romano, iš tikrųjų ši disciplina tarnauja mūsų realybei.

Mechatronika, kuri dar gali būti vadinama mechatronikos inžinerija, yra tarpdisciplininė inžinerijos šaka, orientuota į elektroniką, programavimą ir mechaniką. Geriausias pavyzdys – buitinis robotas-siurblys. Jo kūrėjai turėjo pasinaudoti mechatronikos žiniomis, kad sukurtų produktą, kuris gebėtų siurbti dulkes iš po kėdžių, spintelių ar kitų baldų ir kartu būtų kompaktiško, patrauklaus dizaino. Kad robotas-siurblys žinotų, kur jam reikia važiuoti ir kaip nepasiklysti patalpoje, buvo reikalingos ir programavimo žinios.

Mechatronikos tikslas yra sukurti produkto sprendimą, kuris suvienytų keletą minėtų sričių.

Mechatronikos ir šiuolaikinio dizaino galimybės neišmatuojamos. Pabandykime įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti įrenginys, sukurtas, pasitelkiant mechaniką, elektroniką, programavimą ir dizainą. Pavyzdžiui, pavasarį visi tvarkome aplinką ir sodiname daržus. Kokie veiksmai tam reikalingi? Kasti, vežti, pjauti, grėbti, padėti… Visus šiuos veiksmus atlikti gali sukurta technika. Kad įsivaizduojamas įrenginys veiktų savarankiškai ar vykdytų mūsų komandas, pasitelkiame programavimą. O kad įrenginys tenkintų mūsų poreikius ir būtų patogus naudoti ir išvaizdus, tam pasitelkiame dizainą. Todėl galimybės priklauso tik nuo kūrėjų, specialistų kūrybiškumo ir gebėjimo tinkamai panaudoti minėtas disciplinas ir technologijas.

Technologijų perspektyvos ir ką jos padės sukurti netolimoje ateityje?

Technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. To pavyzdys – daiktų internetas, dirbtinis intelektas, virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Iliustruodami technologijų perspektyvas galime įsivaizduoti šiuos pavyzdžius:

*Prekių pristatymas į namus bepiločiais orlaiviais, kurių pirminė paskirtis buvo susijusi su naudojimu kariniais tikslais;
*Išmaniųjų namų sistemos, kontroliuojančios išteklius, užtik-rinančios gyventojų saugumą ir komfortą. Tokie namai, anksčiau tebuvę tik fantazijos vaisiai, eksponuojami parodose ir aprašomi fantastinėje literatūroje, vis dažniau virsta realiais būstais.
*Autonominiai automobiliai – tai patys save vairuojantys elektriniai automobiliai, neturintys vairo, stabdžių nei akseleratoriaus pedalų. Tokius automobilius jau išbando Kalifornijos (JAV) „Google“ kompanija. Jau planuojamas viešas šių automobilių pristatymas.

Gyvendami skaitmeninių prietaisų eroje, mes turime galimybę daug ko išmokti naudodamiesi technologijomis. Virtuali realybė, atrodo, yra natūralus kitas švietimo raidos žingsnis.
Tai keletas pavyzdžių, kuriuos išvysime gana greitai, jie taps įprasti, kaip jau tapo įprasti elektromobiliai, elektriniai paspirtukai ir išmanieji įrenginiai. Ar sprendimai absoliučiai patenkins mūsų poreikius, priklausys ir nuo produktų dizaino plačiąja prasme. Triračių automobilių pavyzdys geriausiai iliustruoja, kad technologijų perspektyvos priklauso nuo dizainą ir technologijas kuriančių žmonių sėkmių ir nesėkmių.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Artu – kaip meilės glėbys…

    2021-05-08Artu – kaip meilės glėbys...
    Leidus atsiverti parodų erdvėms Marijampolės kultūros centre parodų užderėjo dar gausiau, nei įprasta: be kitų, gražiai viena kitą keičia projekto „Pasaulio sūduviečiai“ ekspozicijos. Baigiantis balandžiui parengta ir lankytojų II aukšto fojė laukia netikėta (ir vėl!) Ievos Voroneckytės kūryba – paroda „Artu“. Netikėtas pavadinimas? Netikėtas ir žanras – juvelyrika („Mano smalsumo segė“, „Mamos Rasos pakabukas“, „Močiutės Gražinos segė“). Originali, subtili ekspozicija, meniškas prisistatymas būsimiems lankytojams: „Jau daugiau kaip dešimtmetį kūryboje man artimos žmogaus ir gamtos temos. Visi sidabriniai papuošalai sukurti iš mano pačios ir artimųjų delnų ir pirštų atspaudų, siekiant perteikti asmenybės individualumą – mamos delne rasos lašelis, mylimojo pirštų atspaudai lyg ...
  • …Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)

    2021-05-08...Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)
    2020-ieji – Tautodailės metai – nepaisant tikrai nepalankios kultūros gyvenimui ir numatytiems vyksmams situacijos, buvo ir įvairūs, ir turtingi įvairių renginių (spėtų realizuoti per trumpą laiką), išleista nemažai leidinių. Vienas tokių – Vilniaus etninės kultūros centro solidi knyga „Riešinės seniau ir dabar“. Tai antrasis (papildytas) Irenos Felomenos Juškienės sudarytas kelių dalių albumas, kurį pastudijavus galima sužinoti ir riešinių, ir pirštinių, ir antkrūtinių (retenybė) atsiradimo istoriją, pamatyti ir seniausius, muziejuose saugomus, pavyzdžius. Taip pat daug vietos skirta šių dienų mezgėjoms, pateikiama daugybė nuotraukų ir grafinių raštų pavyzdžių. Jie – iš visų Lietuvos regionų (keletas pavyzdžių ir iš Suvalkijos). Smagu, kad tarp kitų ...
  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...