Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras.

Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai

Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai.

Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, o įrenginiu, be kurio neįsivaizduojame nė vienos savo dienos.
Inžinerijos, kuriai pasitarnauja tobulėjančios technologijos, sprendimai sutinkami mūsų kasdienybėje nuolat: nuo dantų pastos, išmaniųjų įrenginių, mik-robangų krosnelių iki aukščiausio pasaulyje pastato, Sidnėjaus uosto tilto ir lėktuvų.

LISPA mokyklos vadovas Vaidas Baranauskas sako, kad technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. Pavyzdys – virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Technologijos lengvina mūsų buitį, gerina gyvenimo kokybę.

LISPA mokyklos vadovas Vaidas Baranauskas sako, kad technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. Pavyzdys – virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Technologijos lengvina mūsų buitį, gerina gyvenimo kokybę.

Inžinerija apibrėžiama kaip disciplina ar profesija, praktiškai pritaikanti fizikos, chemijos, matematikos, medžiagiškumo, matematinio modeliavimo, ekonomikos ir praktinės veiklos žinias įvairiose technikos sferose – statinių, kelių, laivybos ir drėkinimo kanalų, ryšio linijų, įrengimų, mašinų ir kitokių įtaisų, technologinių sistemų ir procesų projektavime, kūrime, remontavime ir pan.

Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Šios programos gerokai padidina inžinerinės veiklos efektyvumą, padeda pasiekti stulbinančių rezultatų.

Inžinerija glaudžiai siejasi, persipina su dizaino sritimi. Vienas iš pavyzdžių – Vilniaus televizijos bokštas. Jo pagrindinės funkcijos buvo padidinti televizijos programų perdavimo aprėptį iki 80 km aplink Vilnių ir pastebimai pagerinti televizijos programų transliavimo kokybę. Techninių inžinierių užduotis buvo ne tik pastatyti tvirtą aukštą bokštą, atliekantį savo funkcijas. Svarbi buvo ir estetinė pusė – bokšto vaizdas, architektūra. Svarbus sprendimas buvo įrengti besisukančią aikštelę bokšto viršuje. Sukurti ir įgyvendinti projekto nebūtų buvę įmanoma be dviejų sričių – inžinerijos ir dizaino.

Produkto dizaino vaidmuo yra gerokai platesnis, strategiškai svarbesnis, nei supranta dauguma žmonių. Tai ne tik procesas, kurio tikslas – sukurti kuo geriau atrodantį produktą. Dizainas – platesnė sritis. Juo sprendžiamos problemos, kaip sukurti patrauklų ir funkcionalų produktą, taip pat suprojektuoti jo išvaizdą, numatyti naudojimo galimybes. Šiuolaikinis dizainas padeda rasti sprendimus, kaip pasiekti norimo rezultato, veikia ne tik produkto kūrimo, bet ir bandymų bei pristatymo procesus.

Taigi dizainas šiandien jau tapo inžinerinių produktų kūrimo dalimi. Daugelis iš mūsų dizaino savoką suprantame kaip vaizdą, apibūdinantį gaminį, t. y. linijos, kontūrai, spalvos, formos, tekstūros ar medžiagos. Tačiau produkto dizaineris yra atsakingas ne tik už išvaizdą, bet ir už produkto kokybę, už tai, kad sukurtas produktas pateisintų vartotojo lūkesčius.

Dizainerio sukurtas produkto dizainas tiesiogiai veikia ir tolimesnę įmonės sėkmę. Pateiksiu ne itin sėkmingą pavyzdį, kaip dizainerių sprendimas gali pakenkti įmonės reputacijai ir kartu įamžinti jos vardą ne tik iš teigiamos pusės. Tai – 1973 m. kompanijos „Reliant“ pradėti gaminti triračiai automobiliai. Buvo sukurtas naujas automobilių dizainas – pašalintas vienas iš keturių ratų. Laikui bėgant, unikalus dizainas ir keista inžinerija sulaukė kontroversiškų įvertinimų: nemalonių pašaipų ir pripažinimo, kad automobilis nėra saugus, nes jis apsiversdavo net ir nestaigiuose posūkiuose.

Programavimas – sritis, be kurios šiandien neturėtume taip mums reikalingų išmanių produktų, palengvinančių gyvenimą, pagerinančių jo kokybę. Programavimas bendrąja prasme apibūdinamas kaip veiksmų, kuriuos norima atlikti, planavimas. Jeigu norima, kad veiksmus atliktų kompiuteris, tuomet svarbu užrašyti tų veiksmų planą – algoritmą kuria nors programavimo kalba. Programavimas apima (naudoja) meno, mokslo, matematikos ir inžinerijos elementus.

Inžinerijos, programavimo ir dizaino kombinacijos – mūsų gyvenimo kokybei gerinti

Šiandien jau nieko nestebina po namus važinėjantis savaeigis dulkių siurblys ar žoliapjovė, langus plaunantis robotas, namus šildantys šilumos siurbliai „oras–vanduo“, elektriniai paspirtukai, automatiniai kiemo vartai ar šaldytuvas, kuris atsiunčia į telefoną pranešimą, kad jame esantis pienas neilgai trukus suges… Tokie robotizuoti sprendimai ne tik jau nestebina, bet artimoje ateityje jų išvysime vis daugiau. Prognozuojama, kad taip įvyks dėl besiplečiančių mechatronikos disciplinos galimybių. Nors žodis „mechatronika“ gali skambėti taip, lyg būtų ištrauktas iš mokslinės fantastikos romano, iš tikrųjų ši disciplina tarnauja mūsų realybei.

Mechatronika, kuri dar gali būti vadinama mechatronikos inžinerija, yra tarpdisciplininė inžinerijos šaka, orientuota į elektroniką, programavimą ir mechaniką. Geriausias pavyzdys – buitinis robotas-siurblys. Jo kūrėjai turėjo pasinaudoti mechatronikos žiniomis, kad sukurtų produktą, kuris gebėtų siurbti dulkes iš po kėdžių, spintelių ar kitų baldų ir kartu būtų kompaktiško, patrauklaus dizaino. Kad robotas-siurblys žinotų, kur jam reikia važiuoti ir kaip nepasiklysti patalpoje, buvo reikalingos ir programavimo žinios.

Mechatronikos tikslas yra sukurti produkto sprendimą, kuris suvienytų keletą minėtų sričių.

Mechatronikos ir šiuolaikinio dizaino galimybės neišmatuojamos. Pabandykime įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti įrenginys, sukurtas, pasitelkiant mechaniką, elektroniką, programavimą ir dizainą. Pavyzdžiui, pavasarį visi tvarkome aplinką ir sodiname daržus. Kokie veiksmai tam reikalingi? Kasti, vežti, pjauti, grėbti, padėti… Visus šiuos veiksmus atlikti gali sukurta technika. Kad įsivaizduojamas įrenginys veiktų savarankiškai ar vykdytų mūsų komandas, pasitelkiame programavimą. O kad įrenginys tenkintų mūsų poreikius ir būtų patogus naudoti ir išvaizdus, tam pasitelkiame dizainą. Todėl galimybės priklauso tik nuo kūrėjų, specialistų kūrybiškumo ir gebėjimo tinkamai panaudoti minėtas disciplinas ir technologijas.

Technologijų perspektyvos ir ką jos padės sukurti netolimoje ateityje?

Technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. To pavyzdys – daiktų internetas, dirbtinis intelektas, virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Iliustruodami technologijų perspektyvas galime įsivaizduoti šiuos pavyzdžius:

*Prekių pristatymas į namus bepiločiais orlaiviais, kurių pirminė paskirtis buvo susijusi su naudojimu kariniais tikslais;
*Išmaniųjų namų sistemos, kontroliuojančios išteklius, užtik-rinančios gyventojų saugumą ir komfortą. Tokie namai, anksčiau tebuvę tik fantazijos vaisiai, eksponuojami parodose ir aprašomi fantastinėje literatūroje, vis dažniau virsta realiais būstais.
*Autonominiai automobiliai – tai patys save vairuojantys elektriniai automobiliai, neturintys vairo, stabdžių nei akseleratoriaus pedalų. Tokius automobilius jau išbando Kalifornijos (JAV) „Google“ kompanija. Jau planuojamas viešas šių automobilių pristatymas.

Gyvendami skaitmeninių prietaisų eroje, mes turime galimybę daug ko išmokti naudodamiesi technologijomis. Virtuali realybė, atrodo, yra natūralus kitas švietimo raidos žingsnis.
Tai keletas pavyzdžių, kuriuos išvysime gana greitai, jie taps įprasti, kaip jau tapo įprasti elektromobiliai, elektriniai paspirtukai ir išmanieji įrenginiai. Ar sprendimai absoliučiai patenkins mūsų poreikius, priklausys ir nuo produktų dizaino plačiąja prasme. Triračių automobilių pavyzdys geriausiai iliustruoja, kad technologijų perspektyvos priklauso nuo dizainą ir technologijas kuriančių žmonių sėkmių ir nesėkmių.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga

    2021-04-28Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga
    Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta. Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas. Meilė knygoms sustiprėjo – Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų ...
  • Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino

    2021-04-28Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino
    Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS. – Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl? – Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms. – Kokio žanro literatūra pandemijos ...
  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...
  • Bibliotekų savaitės renginiai – ne tik virtualiai

    2021-04-28
    Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...
  • ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

    2021-04-28ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka
    Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...
  • Katarakta? Padėsime pasveikti.

    2021-04-27Katarakta? Padėsime pasveikti.
    Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...
  • Įstatymų Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

    2021-04-26
    Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...
  • „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

    2021-04-24„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų
    Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...
  • Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?

    2021-04-24Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?
    Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...
  • Unikalūs pastatai primena senus žydų verslo klestėjimo metus

    2021-04-24
    Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...
  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...