Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras.

Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai

Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai.

Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, o įrenginiu, be kurio neįsivaizduojame nė vienos savo dienos.
Inžinerijos, kuriai pasitarnauja tobulėjančios technologijos, sprendimai sutinkami mūsų kasdienybėje nuolat: nuo dantų pastos, išmaniųjų įrenginių, mik-robangų krosnelių iki aukščiausio pasaulyje pastato, Sidnėjaus uosto tilto ir lėktuvų.

LISPA mokyklos vadovas Vaidas Baranauskas sako, kad technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. Pavyzdys – virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Technologijos lengvina mūsų buitį, gerina gyvenimo kokybę.

LISPA mokyklos vadovas Vaidas Baranauskas sako, kad technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. Pavyzdys – virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Technologijos lengvina mūsų buitį, gerina gyvenimo kokybę.

Inžinerija apibrėžiama kaip disciplina ar profesija, praktiškai pritaikanti fizikos, chemijos, matematikos, medžiagiškumo, matematinio modeliavimo, ekonomikos ir praktinės veiklos žinias įvairiose technikos sferose – statinių, kelių, laivybos ir drėkinimo kanalų, ryšio linijų, įrengimų, mašinų ir kitokių įtaisų, technologinių sistemų ir procesų projektavime, kūrime, remontavime ir pan.

Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Šios programos gerokai padidina inžinerinės veiklos efektyvumą, padeda pasiekti stulbinančių rezultatų.

Inžinerija glaudžiai siejasi, persipina su dizaino sritimi. Vienas iš pavyzdžių – Vilniaus televizijos bokštas. Jo pagrindinės funkcijos buvo padidinti televizijos programų perdavimo aprėptį iki 80 km aplink Vilnių ir pastebimai pagerinti televizijos programų transliavimo kokybę. Techninių inžinierių užduotis buvo ne tik pastatyti tvirtą aukštą bokštą, atliekantį savo funkcijas. Svarbi buvo ir estetinė pusė – bokšto vaizdas, architektūra. Svarbus sprendimas buvo įrengti besisukančią aikštelę bokšto viršuje. Sukurti ir įgyvendinti projekto nebūtų buvę įmanoma be dviejų sričių – inžinerijos ir dizaino.

Produkto dizaino vaidmuo yra gerokai platesnis, strategiškai svarbesnis, nei supranta dauguma žmonių. Tai ne tik procesas, kurio tikslas – sukurti kuo geriau atrodantį produktą. Dizainas – platesnė sritis. Juo sprendžiamos problemos, kaip sukurti patrauklų ir funkcionalų produktą, taip pat suprojektuoti jo išvaizdą, numatyti naudojimo galimybes. Šiuolaikinis dizainas padeda rasti sprendimus, kaip pasiekti norimo rezultato, veikia ne tik produkto kūrimo, bet ir bandymų bei pristatymo procesus.

Taigi dizainas šiandien jau tapo inžinerinių produktų kūrimo dalimi. Daugelis iš mūsų dizaino savoką suprantame kaip vaizdą, apibūdinantį gaminį, t. y. linijos, kontūrai, spalvos, formos, tekstūros ar medžiagos. Tačiau produkto dizaineris yra atsakingas ne tik už išvaizdą, bet ir už produkto kokybę, už tai, kad sukurtas produktas pateisintų vartotojo lūkesčius.

Dizainerio sukurtas produkto dizainas tiesiogiai veikia ir tolimesnę įmonės sėkmę. Pateiksiu ne itin sėkmingą pavyzdį, kaip dizainerių sprendimas gali pakenkti įmonės reputacijai ir kartu įamžinti jos vardą ne tik iš teigiamos pusės. Tai – 1973 m. kompanijos „Reliant“ pradėti gaminti triračiai automobiliai. Buvo sukurtas naujas automobilių dizainas – pašalintas vienas iš keturių ratų. Laikui bėgant, unikalus dizainas ir keista inžinerija sulaukė kontroversiškų įvertinimų: nemalonių pašaipų ir pripažinimo, kad automobilis nėra saugus, nes jis apsiversdavo net ir nestaigiuose posūkiuose.

Programavimas – sritis, be kurios šiandien neturėtume taip mums reikalingų išmanių produktų, palengvinančių gyvenimą, pagerinančių jo kokybę. Programavimas bendrąja prasme apibūdinamas kaip veiksmų, kuriuos norima atlikti, planavimas. Jeigu norima, kad veiksmus atliktų kompiuteris, tuomet svarbu užrašyti tų veiksmų planą – algoritmą kuria nors programavimo kalba. Programavimas apima (naudoja) meno, mokslo, matematikos ir inžinerijos elementus.

Inžinerijos, programavimo ir dizaino kombinacijos – mūsų gyvenimo kokybei gerinti

Šiandien jau nieko nestebina po namus važinėjantis savaeigis dulkių siurblys ar žoliapjovė, langus plaunantis robotas, namus šildantys šilumos siurbliai „oras–vanduo“, elektriniai paspirtukai, automatiniai kiemo vartai ar šaldytuvas, kuris atsiunčia į telefoną pranešimą, kad jame esantis pienas neilgai trukus suges… Tokie robotizuoti sprendimai ne tik jau nestebina, bet artimoje ateityje jų išvysime vis daugiau. Prognozuojama, kad taip įvyks dėl besiplečiančių mechatronikos disciplinos galimybių. Nors žodis „mechatronika“ gali skambėti taip, lyg būtų ištrauktas iš mokslinės fantastikos romano, iš tikrųjų ši disciplina tarnauja mūsų realybei.

Mechatronika, kuri dar gali būti vadinama mechatronikos inžinerija, yra tarpdisciplininė inžinerijos šaka, orientuota į elektroniką, programavimą ir mechaniką. Geriausias pavyzdys – buitinis robotas-siurblys. Jo kūrėjai turėjo pasinaudoti mechatronikos žiniomis, kad sukurtų produktą, kuris gebėtų siurbti dulkes iš po kėdžių, spintelių ar kitų baldų ir kartu būtų kompaktiško, patrauklaus dizaino. Kad robotas-siurblys žinotų, kur jam reikia važiuoti ir kaip nepasiklysti patalpoje, buvo reikalingos ir programavimo žinios.

Mechatronikos tikslas yra sukurti produkto sprendimą, kuris suvienytų keletą minėtų sričių.

Mechatronikos ir šiuolaikinio dizaino galimybės neišmatuojamos. Pabandykime įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti įrenginys, sukurtas, pasitelkiant mechaniką, elektroniką, programavimą ir dizainą. Pavyzdžiui, pavasarį visi tvarkome aplinką ir sodiname daržus. Kokie veiksmai tam reikalingi? Kasti, vežti, pjauti, grėbti, padėti… Visus šiuos veiksmus atlikti gali sukurta technika. Kad įsivaizduojamas įrenginys veiktų savarankiškai ar vykdytų mūsų komandas, pasitelkiame programavimą. O kad įrenginys tenkintų mūsų poreikius ir būtų patogus naudoti ir išvaizdus, tam pasitelkiame dizainą. Todėl galimybės priklauso tik nuo kūrėjų, specialistų kūrybiškumo ir gebėjimo tinkamai panaudoti minėtas disciplinas ir technologijas.

Technologijų perspektyvos ir ką jos padės sukurti netolimoje ateityje?

Technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. To pavyzdys – daiktų internetas, dirbtinis intelektas, virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Iliustruodami technologijų perspektyvas galime įsivaizduoti šiuos pavyzdžius:

*Prekių pristatymas į namus bepiločiais orlaiviais, kurių pirminė paskirtis buvo susijusi su naudojimu kariniais tikslais;
*Išmaniųjų namų sistemos, kontroliuojančios išteklius, užtik-rinančios gyventojų saugumą ir komfortą. Tokie namai, anksčiau tebuvę tik fantazijos vaisiai, eksponuojami parodose ir aprašomi fantastinėje literatūroje, vis dažniau virsta realiais būstais.
*Autonominiai automobiliai – tai patys save vairuojantys elektriniai automobiliai, neturintys vairo, stabdžių nei akseleratoriaus pedalų. Tokius automobilius jau išbando Kalifornijos (JAV) „Google“ kompanija. Jau planuojamas viešas šių automobilių pristatymas.

Gyvendami skaitmeninių prietaisų eroje, mes turime galimybę daug ko išmokti naudodamiesi technologijomis. Virtuali realybė, atrodo, yra natūralus kitas švietimo raidos žingsnis.
Tai keletas pavyzdžių, kuriuos išvysime gana greitai, jie taps įprasti, kaip jau tapo įprasti elektromobiliai, elektriniai paspirtukai ir išmanieji įrenginiai. Ar sprendimai absoliučiai patenkins mūsų poreikius, priklausys ir nuo produktų dizaino plačiąja prasme. Triračių automobilių pavyzdys geriausiai iliustruoja, kad technologijų perspektyvos priklauso nuo dizainą ir technologijas kuriančių žmonių sėkmių ir nesėkmių.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Meistrą giria jo darbai

    2016-11-02Meistrą giria jo darbai
    Liudvinavietis Arūnas Matulevičius sako lipdantis nuo penkerių – tiesiog toks buvo noras, nors šeimoje tuo niekas neužsiėmė. Ką nors nulipdyti iš plastilino, paskui iš molio, pasak jo, visa gatvė prašydavo. Taip vaikiškas pomėgis atvedė jį į dabartinę Kauno taikomosios dailės mokyklą, kur nedvejodamas pasirinko keramiką. Keramika jį suvedė ir su žmona Asta, kuri molio lipdymo išmoko iš mamos Onos Martinaitienės. „Tai buvo tarnybinis romanas, – juokdamasi sako A. Matulevičienė, prisipažinusi, kad būtent Arūno darbai pirmiausia ir patraukė jos dėmesį. – Mudvi su mama – savamokslės, lipdėme, kūrėme papuošalus, siūlais, dažais dekoravome vazas. Ne kartą bandžiau piešti ir ant Arūno pagamintų molio ...
  • Kiekviename ornamente gieda paukštelis

    2016-11-02Kiekviename ornamente gieda paukštelis
    Vienu seniausių tradicinių lietuvių amatų – keramika marijampolietę Angelę Česonienę sudomino vyras Kęstutis, profesionalus keramikas. – Augau Marcinkonyse, kur rankų darbas visada buvo populiarus – kiekvienuose namuose audė, mezgė, siuvinėjo, – sako Dzūkijos krašto šviesuolių Juzės ir Stasio Česnulevičių dukra Angelė. – Liaudies menas ir man visada buvo prie širdies, todėl stengiausi viską išmokti. Augdama miškų apsuptyje mėgau stebėti medžius, paukščius, o namo iš laukų sunešdavau visus akmenėlius, visokių augalėlių. Taip gamtos motyvai atsikartojo ir mano darbuose – piešiniuose, siuviniuose, audiniuose. Kelio galas jai buvo Putliųjų verpalų fabriko suvenyrų ceche pas Audronę Šlyterienę, kuri vis skatino kurti. Pirmus lipdinius Angelė darė iš ...
  • Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis…

    2016-11-02Tautodailininkė Alma Kisnieriūtė: kai molis pasidaro daugiau negu brolis...
    Marijampolėje gyvenanti keramikė, tautodailininkė Alma Kisnieriūtė su moliu susipažino kone prieš tris dešimtis metų, kai mokėsi dailės mokykloje. Susipažino ir… susidraugavo. Almos rankose iš molio gimsta dailus puodas, lėkštė, kalėdinis papuošalas, o kartais – angelas ar kažkas kita, ką sunkiai gali įsivaizduoti rasiąs keramiko dirbtuvėje. – Tai darai „dūšiai“… Tokiems dirbiniams turi ateiti laikas, jų taip sau nenulipdysi. Kartais mintis kirba kokius metus ar dar ilgiau, o nepadarai nieko. Tačiau kai ateina laikas, žiūrėk, ir atsiranda kažkas tokio per dieną ar dvi, – kalba keramikė.   Kilusi iš meniškos giminės Šiluvos apylinkėse gimusios ir augusios Almos giminėje gausu gabių ir meniškų žmonių – ...
  • Netradicinė pamoka Matutynėje

    2016-10-25Netradicinė pamoka Matutynėje
    Spalio 4 d. į netradicinę pamoką „Pagauk rudens spalvas“ Anzelmo Matučio tėviškėje Zomčinės kaime mokinius pakvietė Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos pedagogės. Vyko integruota pamoka ir kūrybinės dirbtuvės. Čia susijungė dailė, technologijos, muzika, fotografija ir literatūra. Vaikai kūrė puokštes iš rudens gėrybių, gamino kompoziciją iš įvairių gamtos dovanų. Grupė mokinių po sodybą ieškojo gražių rudeniškų kadrų fotografijoms, kiti tapė, dar kiti kūrė žodžio meną. Buvo atvykę mokinių iš Padovinio pagrindinės mokyklos, kurie taip pat susidomėjo ir pasinaudojo netradicinės pamokos galimybėmis. Mokiniai skaitė poetų eiles, dainavo dainas apie rudenį ir gamtos grožį. Mokytojos lituanistės Aušros Brusokienės vadovaujamų literatūrinės kūrybos dirbtuvių nariai skaitė savo kūrybą. A. ...
  • Poeto vardą garbingai neša gimnazija

    2016-10-25Poeto vardą garbingai neša gimnazija
    1989 m. gegužės 20 d. Igliaukos vidurinei mokyklai buvo suteiktas A. Matučio vardas. Dabar tai – Igliaukos A. Matučio gimnazija. Geros ugdymo sąlygos Gimnazijos direktorė Janina Alesienė sako, kad čia ugdymo sąlygos net geresnės negu kai kuriose miesto mokyklose. „Mes turime aplink tiek puikių vietų, kur galima vesti neformalias pamokas. Štai vasarą prie šalia esančio Yglos ežero buvome pasikvietę narus, ugniagesius gelbėtojus, kad pademonstruotų vaikams savo darbo specifiką. Iš tiesų, nenoriu sutikti, kad mieste mokiniams sąlygos geresnės. Mes taip pat turime labai daug galimybių, tik reikia noro jas išnaudoti. Džiaugiuosi iniciatyviu pedagogų kolektyvu, kuris turi įdomių idėjų ir jas įgyvendina. Tai padeda labiau ...
  • Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai

    2016-10-25Mokytojų seminarijos absolvento Anzelmo Matučio pamokos ir posmai
    Anzelmas Matulevičius-Matutis gimė 1923 m. sausio 7 d. Marijampolės apskrities Zomčinės kaime. Dar mažas būdamas pamėgo skaityti ir su knyga nesiskyrė visą gyvenimą. Eilėraščius kurti ėmė besimokydamas Marijampolės gimnazijoje. Šešiolikmetis gimnazistas žurnalo „Žiburėlis“ surengtame jaunųjų literatų konkurse laimėjo dvi premijas. Mokytojo profesiją įgijo besimokydamas Marijampolės mokytojų seminarijoje (baigė 1942 m.). Mokytojavo Santaikos kaime, Simne (Alytaus r.), Seirijuose (Lazdijų r.). Nuo 1950 metų gyveno Alytuje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, dirbo pionierių namuose, vadovavo literatų ir turistų būreliams. Savo talentą A. Matutis paskyrė vaikų literatūrai. Daugiau kaip ket­virtį amžiaus dirbęs mokytoju, jis vaikus pažinojo kaip reta puikiai. Poeto veikla neliko neįvertinta – gavo ne vieną ...
  • Ne tik pažiūrėti…

    2016-10-18Ne tik pažiūrėti...
    Beveik tuo pat metu, kai buvo rengiamas pirmasis, juostų, katalogas, muziejuje prasidėjo intensyvi edukacinė veikla. Buvo siūloma pabandyti įvairių dalykų, tarp kitų – ir patiems pasidaryti juosteles. Šie užsiėmimai sulaukė didelio dėmesio, muziejininkai sako nė patys nesitikėję, kad susidomėjimas taip ilgai neslūgs. Reikėjo registruotis iš anksto ir dar palaukti eilės – mat, be marijampoliečių, į muziejų ėmė plūsti grupės iš Kauno… Viena priežasčių, tai paskatinusių, buvo paroda Kaune „Sūduvos spalvos“ (tų parodų buvo daug – su muziejaus eksponatais, tarp kurių buvo ir šio krašto tautinis kostiumas, pabuvota ir Danijoje). Ją pristatant Jurgita Jasevičienė, atsakinga už edukacinę veiklą, taip mokėjo sudominti ...
  • Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“

    2016-10-18Asta Vandytė: „Marijampoliečiai neabejotinai pirmauja“
    Rengiant visus tekstilės katalogus viena sudarytojų, lydėjusi leidinius visu keliu, buvo Asta Vandytė – tautodailininkė, tautinio kostiumo ekspertė, įmonės „Tautinio kostiumo studija“ Kaune vadovė, pati surinkusi, atgaivinusi daug tradicinės tekstilės pavyzdžių, išleidusi leidinių. Paprašėme išsakyti savo minčių apie sritį, į kurią yra giliai panirusi. „Kiek prisimenu, vaikystėje ir paauglystėje vartant namuose buvusį Mikalinos Glemžaitės tautinių kostiumų leidinį, vis pagalvodavau, kad norėčiau kada nors taip apsirengti… Buvo gražu žiūrėti į plačius, „kaip karalaitės“, sijonus, liemenes ir švarkelius. Vaikystės noras išsipildė vėliau, baigus studijas Šiaulių pedagoginiame institute, Kaune pradėjus lankyti folkloro ansamblį. Iškilo būtinybė pasisiūti kostiumą, pradėjau giliau domėtis – ir panirau… Kostiumuose man, ...
  • Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą

    2016-10-18Mažoji audimo artelė traukia ir jaunimą
    Vilkaviškio kultūros centre veikianti Mažoji audimo artelė šiemet minėjo pirmąjį apvalų jubiliejų. Prieš dešimtmetį, po netrumpo parengiamojo darbo (kultūros centrui pritarus projektui ir skyrus patalpas, reikėjo surasti ne tik stakles, bet ir audėjas – vienas, kad mokytų, kitas – kad norėtų išmokti šio nelengvo amato, tampančio ir kūryba) ji buvo iškilmingai atidaryta. Buvo garbių svečių, gražių palinkėjimų, nuostabos – panašių centrų ar sambūrių visoje Lietuvoje buvo vos vienas kitas, ne ką daugiau ir dabar… Idėja suburti bei mokyti moteris tradicinio audimo buvo užvaldžiusi ilgametę kultūros centro darbuotoją etnografę Nijolę Skinkienę, vadovaujančią ir folkloro ansambliui „Sūduviai“. Nežinia, kas labiausiai lėmė, bet visi ...
  • Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“

    2016-10-18Muziejininkė Danutė Katkuvienė: „Gyvenimas – kaip juostos ar audeklo raštas“
    „Ligi 1890 m. gyventojai pagal Šešupę labai mėgdavo baltai dėvėti… Lietuvės tiesiog didžiuodavosi ir stengdavosi kita kitą apkirsti išadytomis baltomis drobulėmis. Tai buvo lininė skara, išadytu viduriniu ruožu. Paskutines metų dešimtis visi tie apdarai labai nyko…“   Marijampolės kraštotyros muziejaus vyr. muziejininkė Danutė Katkuvienė sako, kad jai labai gražūs šie Vydūno žodžiai, kuriais didysis Lietuvos mąstytojas, filosofas jau daugiau nei prieš šimtmetį reiškė ir pasigėrėjimą mūsų tautos sugebėjimu pasipuošti, ir nerimą dėl benykstančių konkrečių daiktų ir tradicijų… Juo labiau smagu, kad šiame muziejuje, kaip retame kitame, drobulių kolekcija itin gausi, jos pasižymi ir paties audimo įvairove, raštų sudėtingumu, nemažai itin puošnių. Iškėlus ...
  • Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

    2016-10-03
      „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – sako lietuvių patarlė. Juolab kad ir mokymosi visą gyvenimą galimybių vis daugiau: siūlomi įvairūs kursai, paskaitos internetu, universitetų ir profesinių mokyklų programos. Prieš dvejus metus patvirtintas ir naujas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, jame pirmą kartą numatytos iki penkių dienų trunkančios darbuotojų atostogos neformaliajam mokymuisi.   Kartą išmokti nepakanka Nors tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo mažiau mokosi, o baigiantys karjerą asmenys dažnai praranda motyvaciją įgyti naujų žinių, Lietuvoje pamažu įsitvirtina suvokimas, kad amžius tobulėjimui – ne kliūtis. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius dr. Saulius Zybartas sako, kad norint išlikti reikalingam darbo rinkoje, neprarasti ...
  • „Kol matau gimtinės grožį, giedu ir dainuoju“…

    2016-09-26
    Vida MICKUVIENĖ, Marijampolės kolegijos lektorė, skaitovė: Tai paskutinės eilutės iš nuoširdaus paties K. Knoro sukurto eilėraščio apie gimtinę, jos grožį, apie save. Atviras, vyriškai lyriškas gimtųjų vietų ir savo gyvenimo apdainavimas, kuris vėliau sugulė į dainų knygą „Esu čia, gimtine“. Pirmasis susitikimas su Maestro K. Knoru įvyko, kaip ir daugeliui marijampoliečių, tuometiniame J. Bendoriaus muziejuje. Koks renginys ar vakaras tada buvo, jau nepamenu. Širdin įstrigo gražaus, aukšto, žilo, be galo inteligentiško vyriškio (jau vien rankos pabučiavimas man anuomet, apie 1994-uosius, reiškė nepaprastai daug) įspūdingas siluetas. O jau kai uždainavo! Ypatingas balsas, gražus baritonas, jausmų gelmė. Kolegė iš Pedagogikos mokyklos laikų Frida Lokomina ...
  • Geranoriškas, patarimų negailėjęs kolega

    2016-09-26
    Virginija JUNEVIČIENĖ – chorvedė, „Suvalkijos“ ir Šv. Cecilijos gimnazijos berniukų choro vadovė: Su K. Knoru, savo vyresniuoju kolega, bendrauti pradėjome, kai aš buvau visai dar „žalia“ chorvedė – tik ką baigusi studijas atvykau dirbti. Tai – nepaprastai geranoriškas žmogus, suteikęs man labai daug vertingų patarimų. Ne paslaptis, į jaunus specialistus daug kas žiūri kaip į būsimus konkurentus, galinčius vėliau užimti jų vietą ir neskuba dalintis savo patirtimi. Tačiau Maestro Knorui tai netiko. Sulaukiau nepaprastai daug vertingų, nuoširdžių patarimų kaip organizuoti chorą, kaip pasirinkti repertuarą; pasidalijo ir neįkainojamomis žiniomis apie vokalą. Be to, tai buvo labai taktiška, kitus suprantanti asmenybė, mokėjo gražiai ...
  • „Esu čia, gimtine“

    2016-09-26
    Česlova JAKŠTYTĖ – poetė, Marijampolės kraštotyros muziejaus darbuotoja, surengusi nemažai literatūros vakarų, skirtų ne tik savo, bet ir kitų iškilių meno žmonių kūrybai pristatyti: Muzikų, o vaizdžiau tariant – šios srities menininkų miške, Maestro Kazimieras Knoras buvo aukštas, tvirtas ir daugiašakis medis. Daug metų reikliai ir oriai muzikos meno paslapčių mokė jaunimą, reiškėsi kaip solistas, turintis pavydėtinai gražų balsą, buvo puikus chorvedys. Turėjo ir ryškų kompozitoriaus – melodisto talentą. Kadangi kūrė ne tik instrumentinę muziką, bet ir giesmes, balades, įvairaus žanro dainas, Maestro tekstų kūrybai ieškojo ir tarp vietos literatų – taip teko susipažinti ir mums. Iš šių dienų žvelgiant – ...
  • Imponavo įvairiapusiška K. Knoro veikla, humoro jausmas, inteligencija

    2016-09-26
    Aldona MURAUSKIENĖ – literatūros ir muzikos renginių organizatorė, P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos darbuotoja: Jo sukurtų dainų knyga „Esu čia, gimtine“ su autoriaus autografu bei kartu su kitais autoriais sudarytas populiarių dainų rinkinėlis „Dainuokim visi“ ir šiandien tebepuošia mūsų – Marijampolės P. Kriaučiūno viešosios bibliotekos Muzikos ir meno skaityklą, iš bibliotekoje organizuotų ir vestų renginių įrašų tebeskamba Jo galingu vargonininko balsu atliekamos dainos. Tik paties Maestro – dainininko, chorvedžio, pedagogo, kompozitoriaus K. Knoro jau seniai nebėra tarp mūsų. Labai trūksta to tikro, nesuvaidinto nuoširdumo, skalsios išminties, patarimų, paskatinimų, dosnių padėkos žodžių po eilinės mano surengtos muzikos valandėlės (jos būna skirtos pasaulio kompozitorių jubiliejams). Tais ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.