Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras.

Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai

Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai.

Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, o įrenginiu, be kurio neįsivaizduojame nė vienos savo dienos.
Inžinerijos, kuriai pasitarnauja tobulėjančios technologijos, sprendimai sutinkami mūsų kasdienybėje nuolat: nuo dantų pastos, išmaniųjų įrenginių, mik-robangų krosnelių iki aukščiausio pasaulyje pastato, Sidnėjaus uosto tilto ir lėktuvų.

LISPA mokyklos vadovas Vaidas Baranauskas sako, kad technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. Pavyzdys – virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Technologijos lengvina mūsų buitį, gerina gyvenimo kokybę.

LISPA mokyklos vadovas Vaidas Baranauskas sako, kad technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. Pavyzdys – virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Technologijos lengvina mūsų buitį, gerina gyvenimo kokybę.

Inžinerija apibrėžiama kaip disciplina ar profesija, praktiškai pritaikanti fizikos, chemijos, matematikos, medžiagiškumo, matematinio modeliavimo, ekonomikos ir praktinės veiklos žinias įvairiose technikos sferose – statinių, kelių, laivybos ir drėkinimo kanalų, ryšio linijų, įrengimų, mašinų ir kitokių įtaisų, technologinių sistemų ir procesų projektavime, kūrime, remontavime ir pan.

Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Šios programos gerokai padidina inžinerinės veiklos efektyvumą, padeda pasiekti stulbinančių rezultatų.

Inžinerija glaudžiai siejasi, persipina su dizaino sritimi. Vienas iš pavyzdžių – Vilniaus televizijos bokštas. Jo pagrindinės funkcijos buvo padidinti televizijos programų perdavimo aprėptį iki 80 km aplink Vilnių ir pastebimai pagerinti televizijos programų transliavimo kokybę. Techninių inžinierių užduotis buvo ne tik pastatyti tvirtą aukštą bokštą, atliekantį savo funkcijas. Svarbi buvo ir estetinė pusė – bokšto vaizdas, architektūra. Svarbus sprendimas buvo įrengti besisukančią aikštelę bokšto viršuje. Sukurti ir įgyvendinti projekto nebūtų buvę įmanoma be dviejų sričių – inžinerijos ir dizaino.

Produkto dizaino vaidmuo yra gerokai platesnis, strategiškai svarbesnis, nei supranta dauguma žmonių. Tai ne tik procesas, kurio tikslas – sukurti kuo geriau atrodantį produktą. Dizainas – platesnė sritis. Juo sprendžiamos problemos, kaip sukurti patrauklų ir funkcionalų produktą, taip pat suprojektuoti jo išvaizdą, numatyti naudojimo galimybes. Šiuolaikinis dizainas padeda rasti sprendimus, kaip pasiekti norimo rezultato, veikia ne tik produkto kūrimo, bet ir bandymų bei pristatymo procesus.

Taigi dizainas šiandien jau tapo inžinerinių produktų kūrimo dalimi. Daugelis iš mūsų dizaino savoką suprantame kaip vaizdą, apibūdinantį gaminį, t. y. linijos, kontūrai, spalvos, formos, tekstūros ar medžiagos. Tačiau produkto dizaineris yra atsakingas ne tik už išvaizdą, bet ir už produkto kokybę, už tai, kad sukurtas produktas pateisintų vartotojo lūkesčius.

Dizainerio sukurtas produkto dizainas tiesiogiai veikia ir tolimesnę įmonės sėkmę. Pateiksiu ne itin sėkmingą pavyzdį, kaip dizainerių sprendimas gali pakenkti įmonės reputacijai ir kartu įamžinti jos vardą ne tik iš teigiamos pusės. Tai – 1973 m. kompanijos „Reliant“ pradėti gaminti triračiai automobiliai. Buvo sukurtas naujas automobilių dizainas – pašalintas vienas iš keturių ratų. Laikui bėgant, unikalus dizainas ir keista inžinerija sulaukė kontroversiškų įvertinimų: nemalonių pašaipų ir pripažinimo, kad automobilis nėra saugus, nes jis apsiversdavo net ir nestaigiuose posūkiuose.

Programavimas – sritis, be kurios šiandien neturėtume taip mums reikalingų išmanių produktų, palengvinančių gyvenimą, pagerinančių jo kokybę. Programavimas bendrąja prasme apibūdinamas kaip veiksmų, kuriuos norima atlikti, planavimas. Jeigu norima, kad veiksmus atliktų kompiuteris, tuomet svarbu užrašyti tų veiksmų planą – algoritmą kuria nors programavimo kalba. Programavimas apima (naudoja) meno, mokslo, matematikos ir inžinerijos elementus.

Inžinerijos, programavimo ir dizaino kombinacijos – mūsų gyvenimo kokybei gerinti

Šiandien jau nieko nestebina po namus važinėjantis savaeigis dulkių siurblys ar žoliapjovė, langus plaunantis robotas, namus šildantys šilumos siurbliai „oras–vanduo“, elektriniai paspirtukai, automatiniai kiemo vartai ar šaldytuvas, kuris atsiunčia į telefoną pranešimą, kad jame esantis pienas neilgai trukus suges… Tokie robotizuoti sprendimai ne tik jau nestebina, bet artimoje ateityje jų išvysime vis daugiau. Prognozuojama, kad taip įvyks dėl besiplečiančių mechatronikos disciplinos galimybių. Nors žodis „mechatronika“ gali skambėti taip, lyg būtų ištrauktas iš mokslinės fantastikos romano, iš tikrųjų ši disciplina tarnauja mūsų realybei.

Mechatronika, kuri dar gali būti vadinama mechatronikos inžinerija, yra tarpdisciplininė inžinerijos šaka, orientuota į elektroniką, programavimą ir mechaniką. Geriausias pavyzdys – buitinis robotas-siurblys. Jo kūrėjai turėjo pasinaudoti mechatronikos žiniomis, kad sukurtų produktą, kuris gebėtų siurbti dulkes iš po kėdžių, spintelių ar kitų baldų ir kartu būtų kompaktiško, patrauklaus dizaino. Kad robotas-siurblys žinotų, kur jam reikia važiuoti ir kaip nepasiklysti patalpoje, buvo reikalingos ir programavimo žinios.

Mechatronikos tikslas yra sukurti produkto sprendimą, kuris suvienytų keletą minėtų sričių.

Mechatronikos ir šiuolaikinio dizaino galimybės neišmatuojamos. Pabandykime įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti įrenginys, sukurtas, pasitelkiant mechaniką, elektroniką, programavimą ir dizainą. Pavyzdžiui, pavasarį visi tvarkome aplinką ir sodiname daržus. Kokie veiksmai tam reikalingi? Kasti, vežti, pjauti, grėbti, padėti… Visus šiuos veiksmus atlikti gali sukurta technika. Kad įsivaizduojamas įrenginys veiktų savarankiškai ar vykdytų mūsų komandas, pasitelkiame programavimą. O kad įrenginys tenkintų mūsų poreikius ir būtų patogus naudoti ir išvaizdus, tam pasitelkiame dizainą. Todėl galimybės priklauso tik nuo kūrėjų, specialistų kūrybiškumo ir gebėjimo tinkamai panaudoti minėtas disciplinas ir technologijas.

Technologijų perspektyvos ir ką jos padės sukurti netolimoje ateityje?

Technologijų tobulėjimui ir perspektyvoms ribų nėra. To pavyzdys – daiktų internetas, dirbtinis intelektas, virtuali realybė, nanotechnologija, bioinžinerija, didieji duomenys. Iliustruodami technologijų perspektyvas galime įsivaizduoti šiuos pavyzdžius:

*Prekių pristatymas į namus bepiločiais orlaiviais, kurių pirminė paskirtis buvo susijusi su naudojimu kariniais tikslais;
*Išmaniųjų namų sistemos, kontroliuojančios išteklius, užtik-rinančios gyventojų saugumą ir komfortą. Tokie namai, anksčiau tebuvę tik fantazijos vaisiai, eksponuojami parodose ir aprašomi fantastinėje literatūroje, vis dažniau virsta realiais būstais.
*Autonominiai automobiliai – tai patys save vairuojantys elektriniai automobiliai, neturintys vairo, stabdžių nei akseleratoriaus pedalų. Tokius automobilius jau išbando Kalifornijos (JAV) „Google“ kompanija. Jau planuojamas viešas šių automobilių pristatymas.

Gyvendami skaitmeninių prietaisų eroje, mes turime galimybę daug ko išmokti naudodamiesi technologijomis. Virtuali realybė, atrodo, yra natūralus kitas švietimo raidos žingsnis.
Tai keletas pavyzdžių, kuriuos išvysime gana greitai, jie taps įprasti, kaip jau tapo įprasti elektromobiliai, elektriniai paspirtukai ir išmanieji įrenginiai. Ar sprendimai absoliučiai patenkins mūsų poreikius, priklausys ir nuo produktų dizaino plačiąja prasme. Triračių automobilių pavyzdys geriausiai iliustruoja, kad technologijų perspektyvos priklauso nuo dizainą ir technologijas kuriančių žmonių sėkmių ir nesėkmių.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne ...
  • Knygoje prisiminimai apie kun. Joną Maksvytį

    2016-06-28
    Mokytoja Genovaitė Beinaravičienė, kilusi iš Liudvinavo seniūnijos Kūlokų kaimo, daug metų mokytojavusi Liudvinavo vidurinėje mokykloje, yra sukaupusi daug medžiagos apie gimtojo kaimo žmones. Pedagogė išleidusi knygą apie Liudvinavo parapijos kleboną kun. Joną Maksvytį. Knygelė pavadinta „Kun. J. Maksvytis. Tauraus gyvenimo momentai“, joje pasakojama apie Liudvinavo bažnyčios istoriją, čia dirbusius klebonus. Daugiausia dėmesio skiriama parapijos klebono, kuris Liudvinave klebonavo nuo 1973 m. iki pat mirties, veiklai. Knygoje gausu šio iškilaus žmogaus biografijos faktų, pasakojimų apie jo būdą, veiklą, darbus, bažnyčios atstatymą. Pasak G. Beinaravičienės, poreikis kaupti gimtojo krašto istoriją atsirado po tėvų mirties. Atėjo suvokimas, kad reikia užrašyti senų žmonių pasakotas istorijas, nes ...
  • Domėjosi, tyrinėjo, užrašė…

    2016-06-28
    Sakoma, kad tikras pilietis yra tas, kuris pažįsta ir brangina tėvynę, siekia išsaugoti jos praeitį, pasirūpinti dabartimi ir kurti ateitį. Liudvinavo miestelio ir seniūnijos istorija, čia gyvenusiais žmonėmis, jų prasmingais darbais savo krašto kultūrai, dvasiniam lobynui, tradicijomis domėjosi, tyrinėjo ir jas užrašė ne vienas Liudvinavo seniūnijos gyventojas.   „Triobiškių dainose“ atgyja senelių dainos, istorijos Išsaugant savojo krašto istoriją didelį įnašą paliko Želsvoje gyvenusi Elvyra Kalindrienė, išleidusi knygą „Triobiškių dainos“. Čia sudėtos dainos surinktos maždaug prieš 140 metų Liudvinavo apylinkėse. Dirbdama Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje ji sutvarkė ir atnaujino „Triobiškių dainų“ leidinį. Knygos pamatas – rusų kalbininkų F. Fortunatovo ir V. Milerio surinktos ...
  • Kraštotyrininkė T. Vizbarienė: ieškoti, atrasti, kaupti, pasidalinti

    2016-06-28
    Knygos apie Liudvinavą, pavadintos „Prie Šešupės, Dovinės ir Sūduonios“ su paantrašte „Liudvinavo kraštas, įvykiai ir žmonės“, kurios sudarytoja yra Teresė Marijona Vizbarienė, ištraukas „Suvalkietis“ spausdino praėjusią vasarą. Šį kartą domėjomės, kaip sekasi autorei įgyvendinti savo svajonę – išleisti knygą, prie kurios rašymo ji sugaišo daug laiko ir įdėjo nemažai pastangų ieškodama istorinės medžiagos, rinkdama ją. Kraštotyrininkės klausėme, kodėl ji ėmėsi tyrinėti gimtojo karšto istoriją. Ar tai pomėgis, ar tiesiog pareiga neleisti užmarštin nugrimzti svarbiems įvykiams, kaupti ir kitiems perduoti žinias apie savo gimtinę? Knyga leidybai paruošta Pasak Teresės Vizbarienės, knyga leidybai jau paruošta. Nuotraukos ir medžiaga atrinkta, peržiūrėti rankraščiai, sudėlioti skyriai. Iš ...
  • Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma

    2016-06-16Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma
    Pasibaigus mokslo metams daugelis vaikų pramogauja kaip išmano. Tačiau kad vasara nenueitų vėjais ir dar būtų galima ko nors išmokti, specialistai siūlo savo atžalą leisti į vasaros stovyklą. Dalis jų remiamos valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos fondų lėšomis.  Ugdo ir lavina Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas Tomas Pūtys tikina, kad prasidėjus vasarai vaikų smalsumas neišblėsta, todėl jį reikia skatinti. Vasaros stovyklos tam – puiki galimybė. „Ar tai būtų dienos, ar stacionari stovykla, vaikams jos labai naudingos. Nors ir vasara, vaikas neturi būti užsidaręs namuose ir užsiimti nežinia kuo, o tėvai ne visada turi laiko rūpintis kokybišku jo užimtumu. Šį rūpestį ...
  • Marijampolės fotografijos puslapiai

    2016-06-14
    Iš Marijampolės kilusio ir Sūduvos krašto fotografijos istoriją tyrinėjusio fotomenininko Valentino Juraičio nuomone, Marijampolę fotografija galėjo pasiekti apie 1863 metus, kai dabartinės Lietuvos teritorijoje veikė jau septynios fotoateljė. 2011-aisiais išleistame leidinyje „Senoji Marijampolė fotografijose“ V. Juraitis nurodo, kad seniausia išlikusia Marijampolės fotografija laikytina 1873 m. fotografo Leono Anšero daryta paviljoninė nuotrauka, kurioje su grupe vietos gimnazistų įamžintas Jonas Basanavičius. Ši nuotrauka saugoma Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Garsiausias XIX a. pabaigos Marijampolės fotografas, pasak V. Juraičio, buvo apie 1890–1892 metus savo veiklą pradėjęs Moisiejus Buhalteris (1868–1941 m.). Pasakojama, kad Buhalteris buvo gabus portretistas. „Kaip prisiminė senieji marijampoliečiai ir fotografo sūnus, M. ...
  • Fotografo A. Senkaičio genus paveldėjo jo vaikaitis

    2016-06-14
    Marijampolėje gyvenusio, prieš 14 metų Amžinybėn išėjusio inžinieriaus, fotografo ir fotografijos kolekcininko Antano Senkaičio artimieji šių metų liepą minės 100-ąsias A. Senkaičio gimimo metines. Fotografo dukra marijampolietė odontologė Lilija Patamsienė, pasakodama apie didįjį tėvo pomėgį, neslepia mananti, kad nors jos tėvas sulaukė 86 metų, jei ne fotografija, būtų gyvenęs dar gerokai ilgiau. „Mano tėvas buvo kilęs iš ilgaamžių giminės, – sako L. Patamsienė. – Štai viena jo sesuo, mano teta, jau sulaukė 96 metų ir yra žvali bei energinga. Manau, kad tėčiui gyvenimo amžių patrumpino fotografijoje naudoti įvairūs chemikalai. Juk jis fotografuoti pradėjo dar Nepriklausomos Lietuvos laikais, kai išvažiavo studijuoti ...
  • Diagnozė – priklausomybė

    2016-06-14
    Profesionalus Marijampolės architektas, jaunosios Marijampolės fotografų kartos atstovas Vytenis Skroblas, keletą kartų paklaustas, kas jam yra fotografija, ištaria: „Priklausomybė“, o paskui paaiškina: „Kaip kitaip visa tai gali pavadinti, kai kažką darai, tačiau nežinai, kodėl.“ Tai, kad tokia „diagnozė“ išties gali būti rimta problema, paaiškėja vėliau, kai Vytenis prisipažįsta pastaruoju metu nebeužsukantis į fototechnikos parduotuves ir fototechnika prekiaujančius interneto portalus. „Tiesiog ten neinu, nes žinau, kad išvydęs kokį naują „žaisliuką“ galiu neįstengti atsilaikyti, – atvirauja fotografas. – Fototechnikos naujienos kainuoja didelius pinigus, todėl nutariau, kad geriau tegul pinigai lieka šeimai, nei būtų išleisti mano įnoriams patenkinti. Juolab kad nesvarbu, koks tas ...
  • Romas Linionis: keturi dešimtmečiai su fotoaparatu

    2016-06-14
    Pastarųjų dešimtmečių Marijampolės fotografijos grandą Romą Linionį iš matymo, ko gero, pažįsta kone visa Marijampolė. Yra žmonių, kurie jį prisimena ir pažįsta dar nuo mokyklos suolo, taip pat nuo tų laikų, kai baigęs aukštąsias inžinieriaus mechaniko studijas grįžo į gimtąjį miestą ir tuometėje Maisto pramonės automatų gamykloje pradėjo inžinieriaus konstruktoriaus karjerą. Ypač puikiai Romą pažįsta vietos kultūros ir meno žmonės, nes jis ir jo gyvenimo bendražygė mūsų kolegė Nijolė Linionienė jau daug metų, kaip sakoma, verda tose pačiose kultūrinio gyvenimo ir meno pasaulio sultyse. Vis dėlto dauguma marijampoliečių Romą Linionį, manau, yra įsidėmėję ir tariasi bent iš matymo pažįstantys dėl ...
  • Kraštotyrininkės darbo rezultatas – mokyklos muziejus

    2016-05-31
    Jono Totoraičio progimnazijos muziejus įkurtas 2001 metais, švenčiant mokyklos 30-metį. Kaip papasakojo progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Salvinija Šimonėlienė, aprodydama jaukią muziejaus patalpą, ne visos šalies mokyklos turi tokius savo muziejus. Šiai mokyklai pasisekė, kad buvo tokia entuziastė kaip mokytoja P. D. Vidrinskienė, kuri tuo užsiėmė, ir kad palaikė mokyklos vadovai. Pasak pavaduotojos, šalyje iš maždaug pusantro tūkstančio mokyklų muziejus teturi apie 400. Istorijos mokytoja S. Šimonėlienė perėmė muziejaus veiklą iš Vidrinskienės, kuri šioje mokykloje dirbo nuo 1971 metų – įkūrimo dienos (pradžioje atėjo kartu su vyru Zigmu, vėliau jis perėjo kitur). „Šiame muziejuje yra 100 proc. to, ką paliko mokytoja. Aišku, palaipsniui kaupiasi ...
  • Sausio 13-osios didvyris Rimantas Juknevičius

    2016-05-31
    2012 m. abiejų Vidrinskų bendras darbas – knyga apie Rimantą Juknevičių išleista pavadinimu „Lietuvos laisvės gynėjas Rimantas Juknevičius. 1991 m. Sausio 13-oji“. 187 puslapių knygoje sudėta gausybė asmeninių nuotraukų, Rimantą pažinojusiųjų atsiminimai, Sausio 13-osios liudininkų pasakojimai, didvyriui skirtų eilėraščių posmai, net užrašai ant laidotuvių vaikinų, nemažai straipsnių iš to laiko spaudos, daugybė nuotraukų iš laidotuvių ir kt. „Aš vis laukiau, kada kas nors apie Rimantą parašys knygą. Tikėjausi, gal žurnalistai. O ką aš – juk tik eilinė kraštotyrininkė. Bet matau, kad niekas nieko nesiima. Tada galvoju: o kas kitas, jei ne aš? Su Rimanto mama Vanda mes kartu dirbome – privalau ...
  • Mokytojos P. D. Vidrinskienės bibliografija

    2016-05-31
    Mokytoja P. D. Vidrinskienė rašo lietuvių ir esperanto kalbomis, verčia iš ir į esperanto k. Yra parašiusi, sudariusi ir išleidusi šias knygas: „Rudens ugnelė“ (vaizdeliai ir atsiminimai, 1997 m.). Išvertė iš esperanto k. P. Gavėno knygą „Šventasis Kazimieras“ (1997 m.). „Marijampolės 5-oji vidurinė mokykla 1971–2001 m.“ (2001 m.). „Neužpustytos pėdos“ (apie nusipelniusią mokytoją Juzefą Jakelaitienę, 2002 m.). „Lernu diligente“ (esperanto k. vadovėlis, 2002 m.). „Koloroj de sopiro“ (skaitiniai esperanto k., 2003 m.). „Švyturiu dek“ (sudarė eilėraščių rinkinį apie mokyklą ir mokytojus, 2003 m.). Suredagavo J. Totoraičio „Sūduvos Suvalkijos istorijos“ antrą leidimą (2003 m.). „Skambančios rugsėjų upės“ (mokytojų atsiminimai, I ir II d., 2006 m., 2010 m.). „Paulina – Žiemgalos dukra“ ...