Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kai dienoje pritrūksta valandų...

Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje…

– Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ta Dievo dovana? O gal tai atėjo iš giminės per genus?

– Gimiau Marijampolėje, užaugau ir mokiausi Kalvarijoje. Čia lankiau ir meno mokyklą – dailės skyrių. Vėliau studijavau anglų filologiją Vytauto Didžiojo universitete. Keletą metų buvau išvykusi dirbti į Angliją (įdomu, jog jau tuomet vienas iš mano darbų siejosi su gėlėmis). Grįžusi baigiau mokslus, pradėjau dirbti tarptautinėje kompanijoje, vėliau susilaukiau vaikelio ir keliai sugrąžino atgal…

Aistė Čerkauskienė, Kalvarijos viešosios bibliotekos darbuotoja, laiminga atradusi save kūryboje.

Aistė Čerkauskienė, Kalvarijos viešosios bibliotekos darbuotoja, laiminga atradusi save kūryboje.

Floristika į mano gyvenimą atėjo netikėtai, negaliu teigti, jog visada mylėjau gėles (net truputį jų prisibijojau, jaučiau pagarbą augalui), tačiau jos mane supo nuo vaikystės. Padėdavau močiutei ir mamai prižiūrėti kambarinius augalus, laisčiau gėlynus lauke ir netgi turėjau savo gėlių darželį. Galiu teigti, jog augau apsupta darbščių ir kūrybingų artimiausių moterų. Mama yra linkusi prie meno, ką bepaimtų į rankas, jai viskas pavyksta: ir siūti, ir megzti, ir nerti bei piešti (visos vaikystės suknelės jos pasiūtos, numegzti megztukai, pagaminti rankų darbo žaisliukai…). Močiutė taip pat visada puoselėjo harmoningą aplinką, man vaikystėje skaitė pasakas, kurios lavino vaizduotę.

– Ar nebuvo minčių (norų) eiti į menus iš karto?

– Noras kurti buvo visada, tik ieškojau, kaip jį realizuoti. Meno mokykloje domėjausi fotografija, lankiau keramikos užsiėmimus. Turėjau minčių studijuoti fotografiją, bet pabūgau stojamųjų egzaminų, nes piešimas nebuvo mano stiprioji pusė, geriau sekėsi kurti ir konstruoti darbus iš skirtingų medžiagų. Baigusi filologijos studijas, tęsiau savęs paieškas. Motinystės atostogų metu savo dailės mokytojos paskatinta išbandžiau save aksesuarų gamyboje, kūriau įvairiausius gėlėtus papuošalus iš audinių. Vėliau spontaniškai gimusi idėja kurti valgomas puokštes išaugo į ,,Mėlyną bananą“ – valgomų puokščių hobį-verslą. Supratusi, jog vis daugiau noriu sužinoti apie gėles ir pajutusi šių žinių trūkumą, Kauno karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre pasirinkau floristikos programą. Nors pradžioje nerimavau, kaip suderinsiu studijas, naują darbą ir vaikelio auginimą, į studijas panirau visa širdimi. Turėjau galimybę dalyvauti žymaus floristo Antano Mažono (studijos „Floristai ant ribos“ įkūrėjo) mokymuose, jie skatino perlipti per save, išdrįsti eksperimentuoti. Taip pat sutikau nuostabią studijos „Pūkuotas vėjas“ floristę Neringą Paukštytę-Simonavičę, per praktiką įgijau daug žinių. Labai įstrigo mintis, jog augalas yra gyvas organizmas, kuris jaučia, ir mūsų užduotis – padėti jam jaustis gerai. Pažintis išaugo į gražią draugystę.
Iš tiesų džiaugiuosi pagaliau supratusi, jog netgi likimas mane nuolat vedė prie kūrybos įvairiomis formomis (išdrįsau taip pasakyti) ir savęs kitur nematau. Dėl to esu labai dėkinga ir šeimai, artimiausiems draugams, kurie palaikė ir skatino nenuleisti rankų.

– Esate bibliotekos, o tiksliau – Kalvarijos krašto muziejaus/ Informacijos centro – darbuotoja. Ar yra vietos savirealizacijai? Kur kitur norėtumėte būti, gyventi?..

– Čia darbuojuosi metus. Praėję metai iš tiesų buvo įdomūs ir nenuspėjami, vos pradėjus dėliotis renginius ir veiklas, užklupo pandemija. Esu labai laiminga, jog čia tikrai yra vietos kūrybai ir savirealizacijai. Kai reikia papuošti biblioteką (atidarymo šventė), ateina savivaldybės šventė „Šypsausi savo kraštui“, Kalėdos, galiu prisidėti ar net pati įkvėpti kolektyvą kažką sukurti. Kyla natūralus noras savo žiniomis pasidalinti. Gyventojams organizavau vainikų kūrybos dirbtuves, kūrėme rudenines stalo kompozicijas. Smagu, kai susirenka įvairaus amžiaus žmonės, bendrauja, dalijasi – tai būdas stiprinti bendruomenę, o šiuo metu tai ypač svarbu. Išbandymas – persikelti į virtualią erdvę ir tiesioginėse transliacijose mokyti pasigaminti kalėdinių žaisliukų, nusipinti vainiką. Turiu ir daugiau idėjų, kurias planuoju įgyvendinti. Nors visi sako, kad svajoti reikia tyliai, mano svajonė – sukurti savo gėlių studiją kartu su miela kavine, kur žmonės megztų draugystes ir prisipildytų laimės, gerų emocijų. Link šio tikslo esu žengusi mažą žingsnelį – sukūriau feisbuko paskyrą „Gėlės tarp eilučių“, kur dalijuosi savo gėlėta kelione. Tikriausiai kyla klausimas dėl pavadinimo? Tai aliuzija į mano pomėgį skaityti, romantišką prigimtį ir gebėjimą kalbėti žiedais: žiedai vietoje žodžių…

– Kur randate atgaivos ir sielos ramybės, kai labai reikia? Ar niekada neviliojo tolimesni (turtingesni, įdomesni) kraštai?

– Geriausias pabėgimas man – knygos. Tai tiesiog mūsų šeimos moterų kraujyje. Augdama mačiau nuolat skaitančias mamą su močiute, buvo daug skaitoma man – ir aš pati negaliu be knygų, to mokau ir savo sūnų. Knygose randu ramybę, jos leidžia keliauti laiku ir erdve, augti ir atrasti save kaip asmenybę.

Aistės kūrybos puokštės, pavasariniai vainikai ir kompozicijos.

Aistės kūrybos puokštės, pavasariniai vainikai ir kompozicijos.

Studijų laiku metus gyvenau Kipre (Nikosijoje), porą mėnesių atlikau praktiką Ispanijoje (Valensijoje). Turėjau progą aplankyti Izraelį, Gruziją, Kretą, Graikiją. Tai buvo nuostabus laikas, patirtys, pažintys. Prisipildžiau gausybe nuotykių, patyrimų, vaizdų. Aistra keliauti niekur nedingo. Tačiau gyventi svetur yra didelis iššūkis dėl kalbos barjero, kultūros, teisinės, politinės sistemos išmanymo, turi įdėti daug pastangų norėdamas pasijusti savas. Manau, kad svarbiausia jaustis gerai savyje, realizuoti save, tuomet gera bus visur: ar mažame Kalvarijos miestelyje, ar kosmopolitiškame Londone. Žinoma, nesu kategoriška – ir kas gi žino, kur mane gali nunešti likimas.

– Dabar sunkus metas, daug neaiškumų. Kaip tai veikia Jus, kas padeda?

– Situacija sudėtinga visomis prasmėmis, bet mes patys kuriame savo realybę. Mano pirmoji taisyklė – apsupti save pozityvu, neįsileisti nuolatinio niurnėjimo, baimės, nerimo iš aplinkos. Padeda tai, kad nežiūriu televizijos, vietoje žinių laidos renkuosi knygą. Taip pat atradau virtualios realybės naudą. Dalyvauju nuotoliniuose mokymuose, gilinu profesines žinias, pradėjau domėtis saviugda ir savirealizacija. Manau, tai puikus laikas investuoti į save, gilinti, kaupti žinias, išmokti naujų dalykų. Stengiuosi skirti laiko fizinei veiklai, pabūti gryname ore, leisti laiką su vaiku (kartu gaminti maistą, piešti, statyti smėlio pilis). Visa tai pripildo gerų emocijų. Man dienoje kartais net pritrūksta laiko… Taip pat labai gelbsti ir kūryba: pradėjusi pinti vainiką atsiriboju nuo pasaulio, panyru į save – tai mano meditacijos forma. Linkiu kiekvienam atrasti savąją.

– Kuris metų laikas mieliausias?

– Esu gimusi žiemą – ir tai man baisu. Visi teisinasi, kad neverta dovanoti gėlių per tokį šaltį, pikniko ant žolytės irgi nesurengsi – nebent sniego karą… Kartą esu savo gimtadienį net perkėlusi į vasarą, nes ji – mano meilė. Tai basos pėdos ant žolės, dešimt porcijų ledų per dieną, saulės nubučiuoti skruostai, o kur dar visa pieva žydinčių lauko gėlių! Floristikoje išskirti metų laiką būtų sunku, nes kiekvienas dovanoja skirtingas dovanas ir visos jos vertingos, tik reikia mokėti jas laiku pastebėti ir panaudoti. Žiemą pasitarnauja visžaliai augalai, kankorėžiai; rudenį prireikia šermukšnių uogų, baltųjų tuopų, klevo lapų, gilių ir kaštonų; vasarą – smilgų ir pievų gėlių; pavasarinius darbus pagyvina sprogstantys pumpurai, želmenys, „kačiukai“.

– Miškas, jūra, kalnai, upė ar miestas su daug kultūros – ką rinktumėtės?

– Esu turėjusi galimybę kopinėti kalnuose, atrasti stalaktitų ir stalagmitų urvus, plaukioti baidare upėmis, tačiau jei rinkčiausi vietą, kur mano širdis dainuoja ir aš galiu pailsėti – tai būtų jūra, pajūris. Druskos skonis ant lūpų, suvelti plaukai, smėlis, bangų melodija mane keri ir vilioja… Nesibaidau ir perpildytų miestų, spalvų, žmonių, judėjimo ir greičio – tai mane pakrauna, stebina ir žavi. Tačiau kartu ir vargina, todėl smagu tame spiečiuje pabūti, bet gyvenamoji vieta turi būti ramesnė. Puikiai jausčiausi gyvendama gamtoje – šalia miško, vandens telkinio, kur galiu atsiduoti kūrybai. Tokių nuostabių vietų gausu mūsų šalyje.

– Tai kodėl mums ne visada gera Lietuvoje?

– Negaliu pasakyti, nes pati taip nesijaučiu. Esu gyvenusi keletą metų Anglijoje ir galiu pasakyti, kad ten man tikrai nebuvo gera. Industriniame mieste trūko gamtos, žmonių geranoriškumo, o etiketė „emigrantas“ užverdavo daug kelių. Žinoma, tada buvau daug jaunesnė, neturėjau tiek drąsos, trūko kalbos žinių, gal šiandien nuomonė būtų visai kitokia. Manau, kad žmogui pirmiausia turi būti gera savyje, tuomet nekils noro skųstis valdžia, ekonomine situacija, nes norėsis pačiam daryti kažką, kad būtų geriau. Neapsakomas jausmas dovanoti emocijas artimiesiems ir džiuginti žmones savo kūryba. Prieš pradėdama kiekvieną savo darbą, atsižvelgiu į sezoną, tuo metu žydinčias gėles, gamtines medžiagas, todėl darbai tampa artimi gamtai, jaučiamas ryšys su žeme.
– Ačiū už pokalbį – ir gražių darbų bei emocijų ne tik vasarą…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kaip išsirinkti krautuvą nuomai?

    2021-12-15Kaip išsirinkti krautuvą nuomai?
    Išsirinkti krautuvą gali būti tikrai sudėtinga užduotis, ypatingai, jeigu dar nesate tikri, kokio jums reikėtų. Jeigu nusprendėte nuomotis, svarbiausia atsižvelgti į savo poreikius ir jau anksčiau naudotus krautuvus – apsvarstyti, kuo jie tiko, kuo ne. Jeigu nuomotis dar neteko, tuomet pasitarkite su nuomos specialistais, kurie padės išsirinkti geriausią variantą. Nuomodamiesi krautuvus nepadarysite ilgalaikio įsipareigojimo, todėl atsižvelgdami į krautuvų vairuotojų pageidavimus dar galėsite pakeisti savo sprendimus ir įsigyti kitus prietaisus. Rinkitės patikimą nuomininką Šakinių krautuvai nuomos punktus galite rasti savo mieste. Žinoma, šakiniai krautuvai Šiauliuose gali kainuoti skirtingai negu Vilniuje, ar kituose miestuose, tačiau jums svarbiausia tai, kad nuomininkas būtų netoli jūsų ir ...
  • Užburia spalvomis, minties gelme ir paslaptimi…

    2021-12-15Užburia spalvomis, minties gelme ir paslaptimi...
    Net nežinia, kaip iš tiesų apibūdinti Marijampolės kultūros centre šventėms artėjant atidarytas dvi išskirtines parodas, kurios, ką besakytume, labiausiai turbūt žavės moteris… Nes abi autorės – pateikusios visai skirtingų žanrų kolekcijas – tarsi unisonu muzikuoja pačiomis jautriausiomis stygomis (gal arfos ar kito panašaus instrumento, kaip tik labai tinkamo šiuo įstabiu laiku…). Kalėdiniu stebuklu jas įvardijo ir parodų organizatorė Onutė Surdokienė, galėjusi apgailestauti tik dėl vieno – visi Dovilės Tomkutės atsivežti darbai netilpo Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje (pirmą kartą nepažįstamoje erdvėje rengianti parodą menininkė apsvarstė keletą galimų ekspozicijos variantų). Tad Jūratės Kalvaitienės autorinių papuošalų kolekciją teko eksponuoti kaip atskirą parodą… Šiaip jau ...
  • Žemaitės fenomenas: tebeintriguoja ir asmenybė, ir darbai

    2021-12-15Žemaitės fenomenas: tebeintriguoja ir asmenybė, ir darbai
    Gruodžio 7-ąją sukako šimtas metų, kai Marijampolėje, advokato Andriaus Bulotos ir jo žmonos Aleksandros namuose, mirė Žemaitė – rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja, dabar įvardijama ir kaip viena feminizmo idėjų pradininkių. Šios dienos vidurdienį dešimties Lietuvos vietovių, kur gyveno ar kitaip su jomis buvo susijusi Žemaitė, bažnyčių varpai skambėjo po dešimtį kartų… O Marijampolės Jono Basanavičiaus aikštėje prie didžiosios parodos „Aleksandra ir Andrius Bulotai – rašytojos Žemaitės globėjai“ prasidėjo minėjimas, kuris yra Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus projekto, vykusio visus šiuos metus, baigiamasis akcentas. Prie informatyvių stendų, kuriuose ir nuotraukos, ir dokumentų, tekstų faksimilės, gausiai susirinkusius marijampoliečius, svečius – tarp ...
  • „Margai skamba“ aidas ne tik Marijampolėje…

    2021-12-11„Margai skamba“ aidas ne tik Marijampolėje...
    Pernai Marijampolės kultūros centre (KC) vyko daug įvairių renginių, kuriuos vienijo intriguojantis pavadinimas „Margai skamba“, tarsi skėtis apgaubęs atrodytų skirtingas, bet turinčias tą patį tikslą veiklas. Šiemet modernaus folkloro projektas „Margai skamba“ vyko jau antrą kartą. Kaip sako jo vadovė, KC vyr. specialistė etnokultūrai Dalia Venckienė, pagrindinis tikslas – populiarinti lietuvių liaudies muziką. Bet svarbiausias klausimas, etnokultūros puoselėtojams rūpintis jau seniai – kaip? Į tą „kaip“ ir stengtasi atsakyti: skatinant kūrybinę raišką, ieškant ir atrandant naujų, šiuolaikiškų įprastų kūrinių pateikimo formų, ugdant improvizacijos įgūdžius. Dar vienas tikslų – plėtoti bendradarbiavimą neprofesionalių atlikėjų ir profesionalų, ugdyti bendruomeniškumą. Dalia Venckienė pasidžiaugė, kad ...
  • „Balti vėjai“ – jauni, gabūs ir ambicingi

    2021-12-11„Balti vėjai“ – jauni, gabūs ir ambicingi
    Antradienį Marijampolės kultūros centre surengtas adventinis vakaras „Pabūkim laukime“, kurio metu koncertavo modernaus folkloro grupė „Balti vėjai“ ir vyrų vokalinis ansamblis „Sūduvietis“. Jaukaus renginio metu degant dviem advento vainiko žvakėms netrūko gerai žinomų melodijų, žiūrovai šiltai sutiko atlikėjus ir negailėjo plojimų. Sūduviečio“ vardas Marijampolėje gerai žinomas, ir tai nenuostabu – ansamblis gyvuoja jau šeštą dešimtmetį, yra surengęs daugybę koncertų ir Lietuvoje, ir užsienyje, o „Balti vėjai“ – dar jaunas Marijampolės kultūros centro kolektyvas, susikūręs 2019 metais, bet vis dažniau matomas įvairiuose renginiuose, šventėse. „Baltų vėjų“ vadovas Artūras Pet­raška pasakoja, kad idėja susiburti ir groti modernaus folkloro kūrinius jo galvoje kirbėjo jau kurį ...
  • Artėjant šventėms VMVT primena: gyvūnas – ne dovana, o didžiulė atsakomybė

    2021-12-10Artėjant šventėms VMVT primena: gyvūnas – ne dovana, o didžiulė atsakomybė
    Paklauskite elfų, kiek Kalėdų Senelis gauna vaikų laiškų su prašymais švenčių proga padovanoti gyvūną – augintinį. Turbūt kiekvienas yra bent kartą svajojęs turėti šalia savęs keturkojį draugą, tačiau Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMT) primena, kad pagauti šventinės euforijos dažnai pamirštame, jog gyvybė – ne tik aukščiausia vertybė bei didžiausia dovana, bet kartu ir didžiulis įsipareigojimas bei atsakomybė. Švenčių išvakarėse kalbėjomės su aktoriumi ir televizijos laidų vedėju, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūno ir žmogaus sąveikos trečio kurso studentu, Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos asistentu Mindaugu Sėjūnu, kuris perspėjo tėvelius ir vaikus nepasiduoti spontaniškiems sprendimams ir gerai pagalvoti prieš apsisprendžiant namuose ...
  • Kaip pasirinkti tinkamiausią krautuvą sandėliavimo darbams?

    2021-12-08Kaip pasirinkti tinkamiausią krautuvą sandėliavimo darbams?
    Tinkamo krautuvo sandėliavimo darbams pasirinkimas yra kur kas rimtesnis darbas nei kada nors teko pagalvoti. Labai svarbu įvertinti daugelį smulkmenų, kadangi jos lemia galutinį rezultatą. Tokį, kokios reikia daugeliui, ir tokį, kuris atitinka sandėliuojamų prekių poreikius. Galiausiai, šiuo metu rinkoje siūlomi krautuvai yra labai įvairūs, tad tartis su pardavėjais – verta. Tai gali Jums padėti ne tik sutaupyti daug laiko, tačiau taip pat ir kur kas greičiau rasti įrengimą darbų atlikimui. Galingumo rodikliai Svarbus aspektas yra galingumas, kadangi jis dažniausiai lemia ne tik krautuvo judėjimo greitį, tačiau taip pat ir išlaikomą svorį. Juk sveria ne tik krovinys, tačiau taip pat ir paletė, kurią ...
  • Kaip pagerinti būsto energetinę klasę?

    2021-12-08Kaip pagerinti būsto energetinę klasę?
    Norite gyventi tokiuose namuose, kurie yra draugiški Jūsų piniginei ir tuo pačiu gamtai? Tokiu atveju labai svarbus pastatų sertifikavimas, kuris padeda gana tiksliai numatyti savo namo arba buto energetinę vertę. Žinoma, sužinojus vertinimą daugelis suskubsta ieškoti priemonių, kurios gali būstą padaryti sandaresniu ir tai yra labai sveikintina. Pateiksime Jums kelis patarimus, kurie pagerina sunaudojamos energijos kiekius, jie tampa mažesni, tad žmogui tuo pačiu kur kas mažiau kainuoja. Specialistų pateikti patarimai Po atlikto sertifikavimo specialistai pateikia gaires – kaip galima pagerinti būklę. Dažniausiai pastatų sertifikavimas apima labai detalius rodmenis, patarimus. Tačiau ne visada, tad reikia atsakingai rinktis specialistus. Jų paieškoms siūlome skirti laiko. Svarbiausia yra ...
  • Juosmens kompiuterinė tomografija: poreikis ir rezultatas

    2021-12-08Juosmens kompiuterinė tomografija: poreikis ir rezultatas
    Šiais laikais labai dažnai juosmens skausmais skundžiasi tie, kurie ne tik gyvena aktyviai, tačiau ir tie, kurie dienas leidžia prie kompiuterio. Gana dažnai tokie skausmai tampa lėtiniai, tad apsunkina gyvenimą. Ką daryti tokiu atveju? Kuo skubiau kreiptis į medikus, kurie po tyrimų gali patirti dėl labiausiai tinkamo gydymo būdo. Dažniausiai siūloma kompiuterinė tomografija, kuri gali padėti susitvarkyti ne tik su problemos židiniu. Tiksliau, ji padeda jį rasti, o kai žinoma problema – gydymas dažniausiai paskiriamas labai greitai. Ar reikalingas pasiruošimas? Daugelis žmonių bijo, kad tyrimas gali turėti kokių nors neigiamų pasekmių. Tačiau taip tikrai nebus. Pirmiausia atsiminkite, kad kompiuterinė tomografija yra ne tas ...
  • Kokios seniausios Marijampolės miesto pirmtakų paminėjimo datos?

    2021-12-08Kokios seniausios Marijampolės miesto pirmtakų paminėjimo datos?
    Romėnai sakė: „Homines historiarum ignari semper sunt pueri“ – žmonės, nežinantys savo istorijos, visada lieka vaikai. „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta Akelienė su istoriku Benjaminu MAŠALAIČIU pasikartojo Marijampolės miesto istorijos fragmentus. – XVII a. antroje pusėje Prienų seniūnas Aleksandras Butleris valdė žemes, į kurias po 1655–1560 metų švedų ir kazokų invazijos ėmė keltis ir slėptis naujakuriai iš Prienų ir dešiniojo Nemuno kranto. Tuomet Užnemunės viduryje ir įsikūrė nemažai kaimų. Dabar Marijampolės teritorijoje esantys kai kurie egzistavę kaimai buvo paminėti tuo laikotarpiu: Degučiai, Triobiškiai – 1677 ir 1682, Mokolai – 1683 metais. Deja, nerandama jokios patikimos XVII amžiaus datos, kurią būtų galima sieti su ...
  • Kaip skamba suvalkiečių kanklės?

    2021-12-08Kaip skamba suvalkiečių kanklės?
    Svajingai ir ilgesingai, linksmai ir kviečiančiai – ir valso, ir maršo ritmu… Ir tik jau nesakykite, kad visi šie instrumentai skamba vienodai! Tai būtų įžeidimas ir meistrams, ir kankliuotojams – juo labiau tokiam kanklių mylėtojui, žinovui, mokytojui ir tyrinėtojui, kaip Jaunius Vylius. Tai jis besibaigiančio lapkričio popietę sukvietė gražų būrį žmonių į Marijampolės kultūros centrą. Nijolė LINIONIENĖ Čia pristatyta jo knyga-katalogas „Skambančios suvalkiečių kanklės“ – tai antroji leidinio „Kankliavimas Suvalkijoje“ dalis. Pirmojoje (2017 metais) autorius pristatė kanklininkus, jų muzikavimo tradicijas, o šioje – šimto dvidešimties tebeskambančių kanklių nuotraukas ir aprašus (techninius duomenis), taip pat ir kankliuotojus, grojančius vieno ar kito meistro instrumentais. Yra ...
  • Pasaulį sužavėjęs pianistas A. Žlabys Marijampolėje gros pažįstamu instrumentu

    2021-12-07Pasaulį sužavėjęs pianistas A. Žlabys Marijampolėje gros pažįstamu instrumentu
    Svarbiose Niujorko, Tokijo, Buenos Airių, Europos sostinių salėse grojęs, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis vienas žymiausių šiuolaikinių lietuvių pianistų Andrius ŽLABYS visada su džiaugsmu grįžta koncertuoti gimtinėje. Ne tik Filharmonijoje ar kitose svarbiose erdvėse – mažesnių miestų ir miestelių publika „Grammy“ nominuotam muzikantui lygiai tiek pat svarbi kiek didmiesčių. Tai gruodžio 8-ąją pajus jo paklausyti Marijampolės kultūros centre atėję muzikos mėgėjai. – Visada laukiu susitikimų su Lietuvos klausytojais. Jau daug kartų įsitikinau, kad muzika Lietuvoje turi tokias gilias genetines šaknis, kad ši per amžius sukaupta kultūrinė atmintis yra dar nesugadinta skaitmeninio pertekliaus infliacijos“, – sako pianistas, visuomet su džiaugsmu grįžtantis koncertuoti į ...
  • Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje

    2021-12-04Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje
    Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma. Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti. Sveikas maistas – arčiau vartotojų Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos ...
  • Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!

    2021-12-03Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!
    Marijampolietę Neilą Danilevičiūtę pokalbiui pakviečiau tik ką grįžusią iš Europos kiokušin karatė jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionato, vykusio Rumunijoje. 18-metė Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, karatė klubo „Kariai“ sportininkė iš čempionato parsivežė du bronzos medalius ir mėlynę paakyje. Bet dėl mėlynės visai nesuko sau galvos – ji tik jos, Neilos. O va štai medaliai – Lietuvai, garbė – Marijampolei. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dalyvavo dvejose varžybose Neila turėjo du kartus patekti į finalą Lietuvoje, kad galėtų vykti į varžybas Europoje. Kiokušin karatė katos varžybose Lietuvoje mergina yra daugkartinė čempionė, nugalėjusi varžoves šešis kartus ir tik šiemet pirmą kartą likusi antra. – Nedaug yra sportininkių, kurios dalyvauja abiejose ...
  • Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą

    2021-12-03Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą
    49-erių Leta Trajanauskaitė-Viggiani, buvusi marijampolietė, jau 15 metų gyvena Italijoje. Su vyru gydytoju Bruno Viggiani prieš dvejus metus nusipirko namus Manziana miestelyje Romos provincijoje. Dukra Jovita, kuriai 27-eri, baigė industrinio dizaino magistro studijas ir gyvena Romoje. Leta su kitomis bendramintėmis aktyviai dalyvauja miestelio moterų sambūrio veikloje – kuria rankdarbius ir juos parduoda, o už surinktas lėšas organizuoja renginius ir akcijas. „Dabar ruošiamės labai rimtam renginiui, skirtam smurto prieš moteris prevencijai“, – sakė mūsų pakalbinta Italijos lietuvė. O kalbinome Letą Viggiani apie Kalėdas (nes jos artėja nenumaldomai) – ką italai deda ant šventinio stalo ir ką jiems apskritai reiškia maistas. Na, žinoma, ...
  • 5 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI

    2021-12-015 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI
    Parduotuvių lentynos, besipildančios kalėdiniais papuošimais, skambanti kalėdinė muzika, mandarinių ir cinamono kvapas, pirmos krintančios snaigės primena, jog artėja gražiausios metų šventės. Tam, kad kalėdinių dovanų paieška nevirstų galvos skausmu, mes turime net 5 originalias idėjas, kurios nustebins ir pačius išrankiausius! Beliks tik išsirinkti pramogos pobūdį, o tai padaryti internetu tinklalapyje Beta.lt dabar itin paprasta. Vos keliais paspaudimais dovanų kuponas bus jūsų, todėl dovaną įsigysite ne tik greičiau, bet ir pigiau! POILSIS GAMTOJE Norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio idealiai tiks gamtos apsuptyje įsikūrusios mini vilos ERDVĖS, o čia – šlamantys medžiai, tyvuoliuojantys vandens telkiniai, jaukumu ir ramybe kvepiantis kiemas. Skandinaviško stiliaus jaukumas, apgalvotos detalės, žvakių šviesa, ...
  • Palaidinė – kas ji tokia?

    2021-12-01Palaidinė - kas ji tokia?
    Palaidinės tai moteriški viršutiniai drabužiai, kurie dažniausiai būna panašūs į marškinius. Jos atsirado dar XIX a. pabaigoje, apie 1890 metus. Ypač išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tad šio stiliaus drabužis skaičiuoja daugiau nei šimtmetį ir vis dar yra labai populiarus, todėl tikėtina, kad iš mados pasaulio taip pat ilgai ir nesitrauks. Pasirinkimo gausa kiekvienam skoniui Moterų apranga visais laikais žavėjo savo išradingumu bei subtilumu. Pasirinkimas labai platus, o kalbant apie kiekvieną drabužį atskirai galima juos klasifikuoti į dar kelis tipus. Palaidinės taip pat būna kelių tipų. Jos būna vienspalvės arba įvairių atspalvių, su raštais ar kitokiais piešiniais, dažniausiai su plastikinėmis ar metalinėmis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.