Užs. 149.


 

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

 

Suvalkų koridorius

Sekite mus:

_____________

Skelbimai, sveikinimai, užuojautos

______________

Kai dienoje pritrūksta valandų...

Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje…

– Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ta Dievo dovana? O gal tai atėjo iš giminės per genus?

– Gimiau Marijampolėje, užaugau ir mokiausi Kalvarijoje. Čia lankiau ir meno mokyklą – dailės skyrių. Vėliau studijavau anglų filologiją Vytauto Didžiojo universitete. Keletą metų buvau išvykusi dirbti į Angliją (įdomu, jog jau tuomet vienas iš mano darbų siejosi su gėlėmis). Grįžusi baigiau mokslus, pradėjau dirbti tarptautinėje kompanijoje, vėliau susilaukiau vaikelio ir keliai sugrąžino atgal…

Aistė Čerkauskienė, Kalvarijos viešosios bibliotekos darbuotoja, laiminga atradusi save kūryboje.

Aistė Čerkauskienė, Kalvarijos viešosios bibliotekos darbuotoja, laiminga atradusi save kūryboje.

Floristika į mano gyvenimą atėjo netikėtai, negaliu teigti, jog visada mylėjau gėles (net truputį jų prisibijojau, jaučiau pagarbą augalui), tačiau jos mane supo nuo vaikystės. Padėdavau močiutei ir mamai prižiūrėti kambarinius augalus, laisčiau gėlynus lauke ir netgi turėjau savo gėlių darželį. Galiu teigti, jog augau apsupta darbščių ir kūrybingų artimiausių moterų. Mama yra linkusi prie meno, ką bepaimtų į rankas, jai viskas pavyksta: ir siūti, ir megzti, ir nerti bei piešti (visos vaikystės suknelės jos pasiūtos, numegzti megztukai, pagaminti rankų darbo žaisliukai…). Močiutė taip pat visada puoselėjo harmoningą aplinką, man vaikystėje skaitė pasakas, kurios lavino vaizduotę.

– Ar nebuvo minčių (norų) eiti į menus iš karto?

– Noras kurti buvo visada, tik ieškojau, kaip jį realizuoti. Meno mokykloje domėjausi fotografija, lankiau keramikos užsiėmimus. Turėjau minčių studijuoti fotografiją, bet pabūgau stojamųjų egzaminų, nes piešimas nebuvo mano stiprioji pusė, geriau sekėsi kurti ir konstruoti darbus iš skirtingų medžiagų. Baigusi filologijos studijas, tęsiau savęs paieškas. Motinystės atostogų metu savo dailės mokytojos paskatinta išbandžiau save aksesuarų gamyboje, kūriau įvairiausius gėlėtus papuošalus iš audinių. Vėliau spontaniškai gimusi idėja kurti valgomas puokštes išaugo į ,,Mėlyną bananą“ – valgomų puokščių hobį-verslą. Supratusi, jog vis daugiau noriu sužinoti apie gėles ir pajutusi šių žinių trūkumą, Kauno karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre pasirinkau floristikos programą. Nors pradžioje nerimavau, kaip suderinsiu studijas, naują darbą ir vaikelio auginimą, į studijas panirau visa širdimi. Turėjau galimybę dalyvauti žymaus floristo Antano Mažono (studijos „Floristai ant ribos“ įkūrėjo) mokymuose, jie skatino perlipti per save, išdrįsti eksperimentuoti. Taip pat sutikau nuostabią studijos „Pūkuotas vėjas“ floristę Neringą Paukštytę-Simonavičę, per praktiką įgijau daug žinių. Labai įstrigo mintis, jog augalas yra gyvas organizmas, kuris jaučia, ir mūsų užduotis – padėti jam jaustis gerai. Pažintis išaugo į gražią draugystę.
Iš tiesų džiaugiuosi pagaliau supratusi, jog netgi likimas mane nuolat vedė prie kūrybos įvairiomis formomis (išdrįsau taip pasakyti) ir savęs kitur nematau. Dėl to esu labai dėkinga ir šeimai, artimiausiems draugams, kurie palaikė ir skatino nenuleisti rankų.

– Esate bibliotekos, o tiksliau – Kalvarijos krašto muziejaus/ Informacijos centro – darbuotoja. Ar yra vietos savirealizacijai? Kur kitur norėtumėte būti, gyventi?..

– Čia darbuojuosi metus. Praėję metai iš tiesų buvo įdomūs ir nenuspėjami, vos pradėjus dėliotis renginius ir veiklas, užklupo pandemija. Esu labai laiminga, jog čia tikrai yra vietos kūrybai ir savirealizacijai. Kai reikia papuošti biblioteką (atidarymo šventė), ateina savivaldybės šventė „Šypsausi savo kraštui“, Kalėdos, galiu prisidėti ar net pati įkvėpti kolektyvą kažką sukurti. Kyla natūralus noras savo žiniomis pasidalinti. Gyventojams organizavau vainikų kūrybos dirbtuves, kūrėme rudenines stalo kompozicijas. Smagu, kai susirenka įvairaus amžiaus žmonės, bendrauja, dalijasi – tai būdas stiprinti bendruomenę, o šiuo metu tai ypač svarbu. Išbandymas – persikelti į virtualią erdvę ir tiesioginėse transliacijose mokyti pasigaminti kalėdinių žaisliukų, nusipinti vainiką. Turiu ir daugiau idėjų, kurias planuoju įgyvendinti. Nors visi sako, kad svajoti reikia tyliai, mano svajonė – sukurti savo gėlių studiją kartu su miela kavine, kur žmonės megztų draugystes ir prisipildytų laimės, gerų emocijų. Link šio tikslo esu žengusi mažą žingsnelį – sukūriau feisbuko paskyrą „Gėlės tarp eilučių“, kur dalijuosi savo gėlėta kelione. Tikriausiai kyla klausimas dėl pavadinimo? Tai aliuzija į mano pomėgį skaityti, romantišką prigimtį ir gebėjimą kalbėti žiedais: žiedai vietoje žodžių…

– Kur randate atgaivos ir sielos ramybės, kai labai reikia? Ar niekada neviliojo tolimesni (turtingesni, įdomesni) kraštai?

– Geriausias pabėgimas man – knygos. Tai tiesiog mūsų šeimos moterų kraujyje. Augdama mačiau nuolat skaitančias mamą su močiute, buvo daug skaitoma man – ir aš pati negaliu be knygų, to mokau ir savo sūnų. Knygose randu ramybę, jos leidžia keliauti laiku ir erdve, augti ir atrasti save kaip asmenybę.

Aistės kūrybos puokštės, pavasariniai vainikai ir kompozicijos.

Aistės kūrybos puokštės, pavasariniai vainikai ir kompozicijos.

Studijų laiku metus gyvenau Kipre (Nikosijoje), porą mėnesių atlikau praktiką Ispanijoje (Valensijoje). Turėjau progą aplankyti Izraelį, Gruziją, Kretą, Graikiją. Tai buvo nuostabus laikas, patirtys, pažintys. Prisipildžiau gausybe nuotykių, patyrimų, vaizdų. Aistra keliauti niekur nedingo. Tačiau gyventi svetur yra didelis iššūkis dėl kalbos barjero, kultūros, teisinės, politinės sistemos išmanymo, turi įdėti daug pastangų norėdamas pasijusti savas. Manau, kad svarbiausia jaustis gerai savyje, realizuoti save, tuomet gera bus visur: ar mažame Kalvarijos miestelyje, ar kosmopolitiškame Londone. Žinoma, nesu kategoriška – ir kas gi žino, kur mane gali nunešti likimas.

– Dabar sunkus metas, daug neaiškumų. Kaip tai veikia Jus, kas padeda?

– Situacija sudėtinga visomis prasmėmis, bet mes patys kuriame savo realybę. Mano pirmoji taisyklė – apsupti save pozityvu, neįsileisti nuolatinio niurnėjimo, baimės, nerimo iš aplinkos. Padeda tai, kad nežiūriu televizijos, vietoje žinių laidos renkuosi knygą. Taip pat atradau virtualios realybės naudą. Dalyvauju nuotoliniuose mokymuose, gilinu profesines žinias, pradėjau domėtis saviugda ir savirealizacija. Manau, tai puikus laikas investuoti į save, gilinti, kaupti žinias, išmokti naujų dalykų. Stengiuosi skirti laiko fizinei veiklai, pabūti gryname ore, leisti laiką su vaiku (kartu gaminti maistą, piešti, statyti smėlio pilis). Visa tai pripildo gerų emocijų. Man dienoje kartais net pritrūksta laiko… Taip pat labai gelbsti ir kūryba: pradėjusi pinti vainiką atsiriboju nuo pasaulio, panyru į save – tai mano meditacijos forma. Linkiu kiekvienam atrasti savąją.

– Kuris metų laikas mieliausias?

– Esu gimusi žiemą – ir tai man baisu. Visi teisinasi, kad neverta dovanoti gėlių per tokį šaltį, pikniko ant žolytės irgi nesurengsi – nebent sniego karą… Kartą esu savo gimtadienį net perkėlusi į vasarą, nes ji – mano meilė. Tai basos pėdos ant žolės, dešimt porcijų ledų per dieną, saulės nubučiuoti skruostai, o kur dar visa pieva žydinčių lauko gėlių! Floristikoje išskirti metų laiką būtų sunku, nes kiekvienas dovanoja skirtingas dovanas ir visos jos vertingos, tik reikia mokėti jas laiku pastebėti ir panaudoti. Žiemą pasitarnauja visžaliai augalai, kankorėžiai; rudenį prireikia šermukšnių uogų, baltųjų tuopų, klevo lapų, gilių ir kaštonų; vasarą – smilgų ir pievų gėlių; pavasarinius darbus pagyvina sprogstantys pumpurai, želmenys, „kačiukai“.

– Miškas, jūra, kalnai, upė ar miestas su daug kultūros – ką rinktumėtės?

– Esu turėjusi galimybę kopinėti kalnuose, atrasti stalaktitų ir stalagmitų urvus, plaukioti baidare upėmis, tačiau jei rinkčiausi vietą, kur mano širdis dainuoja ir aš galiu pailsėti – tai būtų jūra, pajūris. Druskos skonis ant lūpų, suvelti plaukai, smėlis, bangų melodija mane keri ir vilioja… Nesibaidau ir perpildytų miestų, spalvų, žmonių, judėjimo ir greičio – tai mane pakrauna, stebina ir žavi. Tačiau kartu ir vargina, todėl smagu tame spiečiuje pabūti, bet gyvenamoji vieta turi būti ramesnė. Puikiai jausčiausi gyvendama gamtoje – šalia miško, vandens telkinio, kur galiu atsiduoti kūrybai. Tokių nuostabių vietų gausu mūsų šalyje.

– Tai kodėl mums ne visada gera Lietuvoje?

– Negaliu pasakyti, nes pati taip nesijaučiu. Esu gyvenusi keletą metų Anglijoje ir galiu pasakyti, kad ten man tikrai nebuvo gera. Industriniame mieste trūko gamtos, žmonių geranoriškumo, o etiketė „emigrantas“ užverdavo daug kelių. Žinoma, tada buvau daug jaunesnė, neturėjau tiek drąsos, trūko kalbos žinių, gal šiandien nuomonė būtų visai kitokia. Manau, kad žmogui pirmiausia turi būti gera savyje, tuomet nekils noro skųstis valdžia, ekonomine situacija, nes norėsis pačiam daryti kažką, kad būtų geriau. Neapsakomas jausmas dovanoti emocijas artimiesiems ir džiuginti žmones savo kūryba. Prieš pradėdama kiekvieną savo darbą, atsižvelgiu į sezoną, tuo metu žydinčias gėles, gamtines medžiagas, todėl darbai tampa artimi gamtai, jaučiamas ryšys su žeme.
– Ačiū už pokalbį – ir gražių darbų bei emocijų ne tik vasarą…

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pratybos vyko ir Kazlų Rūdos poligone

    2022-11-16Pratybos vyko ir Kazlų Rūdos poligone
    Nuotraukos vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS Kovo mėnesį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių pratybų „Kardo kirtis“ metu Lietuvos ir JAV kariuomenių Sausumos pajėgų kariai atliko bendrą mokomąją operaciją, kurios metu, pagal pratybų scenarijų, treniravosi sunaikinti svarbioje teritorijoje veikiančias nekonvencines priešo grupuotes. Iš susitelkimo rajono Pabradėje į atakos vietą poligone Kazlų Rūdoje kariai buvo permesti JAV ir Jungtinės Karalystės sraigtasparniais CH-47 „Chinook“, operaciją iš oro rėmė JAV kovos sraigtasparniai AH-64 „Apache“.Ši mokomoji operacija skirta treniruotis atlikti bendras operacijas su sąjungininkais, taip pat treniruotis kartu veikti sausumos ir oro pajėgų vienetams. Pratybas „Kardo kirtis“ organizuoja JAV Sausumos pajėgų vadavietė Europoje ir Afrikoje, jose iš ...
  • Suvalkų koridorius ir Baltijos jūros zona išlieka strategiškai svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui

    2022-11-16Suvalkų koridorius ir Baltijos jūros zona išlieka strategiškai svarbūs viso regiono ir Aljanso saugumui
    Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas R. T. Andžeičakas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. V. Rupšiu.Vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS nuotrauka Lapkričio pradžioje Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Raimundas T. Andžeičakas (Rajmund T. Andrzejczak). Vizito metu generolas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu ir Lietuvos kariuomenės atstovais. Pagrindinis gen. R. T. Andžeičako vizito tikslas – Lenkijos ir Lietuvos karinio bendradarbiavimo stiprinimas, susitarimo „Orša“ pasirašymas, kuriame išdėstyti prioritetai ir pagrindinės tolimesnio bendradarbiavimo sritys. – Praėjusių metų karo patirtys rodo, kad žvalgyba yra nematomas, bet privalomas įrankis šiuolaikiniame kare, tad susitarime numatytos aiškios pasikeitimo ...
  • Teritorijos tarp agresorių nasrų vis labiau saugomos

    2022-11-12Teritorijos tarp agresorių nasrų vis labiau saugomos
    Pasienyje su grobuoniška Rusija apsauga sustiprinta. Mariaus MORKEVIČIAUS nuotraukos (ELTA) Skaičiuojame devintąjį viską naikinančio karo Ukrainoje mėnesį. Trečiadienį Rusija pareiškė atsitraukianti iš strategiškai svarbaus Chersono miesto Pietų Ukrainoje, tačiau mūšiai dėl Donecko intensyvūs. Ant Ukrainos gyvenviečių vis dar krenta okupantų bombos. Neaišku, kokių dar gali imtis veiksmų neprognozuojama Rusija – kam dar paskelbti karą, į kokią šalį barbariškai įsiveržti, kur pradėti hibridinę ataką. Todėl valstybės, turinčios su Rusija sienas, imasi visų įmanomų priemonių, kad apgintų savo šalis nuo provokacijų, joms kenksmingų veiksmų, invazijų. Stiprinama apsauga ne tik Suvalkų koridoriaus teritorijoje, bet ir prie sienų su Kaliningradu, Baltarusija. Kaliningrado pasienyje Lenkija stato koncertiną Lenkija, ...
  • Ką lenkai galvoja ir rašo apie Suvalkų koridorių?

    2022-11-12Ką lenkai galvoja ir rašo apie Suvalkų koridorių?
    Pradedant kaimyninės šalies spaudos apžvalgą, pirmiausia, reikia paaiškinti terminus, nes lenkai tai, ką mes vadiname Suvalkų koridoriumi, supranta šiek tiek kitaip. Šis terminas jiems reiškia praėjusio amžiaus 90-aisiais metais Rusijos sumanytą ir proteguotą idėją – sujungti Kaliningrado sritį per Lenkiją su Baltarusija naujai nutiesta ekstrateritorine autostrada. XX a. pradžioje mažiausiai apgyvendintoje, tačiau strategiškai svarbioje Lenkijos dalyje kariniais tikslais – kariuomenės transportavimui – buvo suprojektuota geležinkelio linija Goldapė (Gołdap) – Žydkiemis (Żytkiejmy) – Gumbinė (Gumbin). Tam tikslui buvo numatyta pastatyti daugiau nei 10 įvairaus dydžio tiltų ir viadukų. Tarp jų ir Stančikų. Planai nutiesti autostradą 1992 metais pasirodė pirmieji Rusijos planai apie autostradą, ...
  • Tradiciniame Verslo dienos renginyje: IQ forumas, diskusija ir apdovanojimai

    2022-11-11Tradiciniame Verslo dienos renginyje: IQ forumas, diskusija ir apdovanojimai
    Kasmet antrąjį lapkričio penktadienį švenčiama profesinė verslo atstovų šventė – Verslo diena. Šia proga Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas organizavo ekonomikos (IQ) forumą „SŪDUVA 2022: kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės?“. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė papasakojo apie Europos Sąjungos atsaką į krizes, apimančias karą Ukrainoje ir energetikos saugumą. LR finansų ministerijos atstovas Paulius Baniūnas supažindino su planuojamomis reformomis ir investicijomis, skirtomis naujos kartos Lietuvai, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis pasakojo apie Lietuvos ir Marijampolės regiono tvarią plėtrą, esamą situaciją ir planus, nekilnojamojo turto tendencijas, o „Faktoro“ direktorius Algirdas ...
  • Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas: „Labai smagu bendradarbiauti su Marijampolės regiono žmonėmis“

    2022-11-09Nacionalinio kraujo centro vadovas  Daumantas Gutauskas: „Labai smagu  bendradarbiauti su Marijampolės regiono žmonėmis“
    Spalio pabaigoje Marijampolėje vyko renginys, kuriame buvo pagerbti 20 ir 30 ar daugiau kartų kraujo paaukoję donorai. Tokių ištikimų donorų Marijampolės savivaldybėje yra net 38, dar 2 – Kalvarijos savivaldybėje. Lietuvos donorystės žymūno (20 kartų aukojusiems kraujo) ir 10-čiai – Lietuvos nusipelniusio donoro (30 kartų aukojusiems kraujo) vardai turėjo būti suteikti 2021 metais, tačiau dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos to nepavyko padaryti. Užtat renginio metu Nacionalinio kraujo centro (toliau – NKC) vadovas stengėsi kiekvienam donorui padėkoti asmeniškai. Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas: „Donorystė – ne tik gyvybių gelbėjimas, bet ir bendruomeniškumo, pilietiškumo suvokimas“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka – Giriate Marijampolės apskrities gyventojus, ...
  • „Kaip nepadėsi ligoniams, kai pats esi sveikas?“

    2022-11-09„Kaip nepadėsi ligoniams,  kai pats esi sveikas?“
    Renginio Prezidentūroje metu. Vaidas ir Zita Kubiliai su NKC direktoriumi Daumantu Gutausku (dešinėje). Nuotrauka iš Prezidentūros archyvo Zita ir Vaidas Kubiliai gyvena Kalvarijos sav. Pagraužių kaime (dar priduria, kad Jurgiškių vienkiemyje). Jų gyvenime neatlygintina donorystė atsirado natūraliai. P. Zita pasakoja, kad šeima pati susidūrusi su sveikatos problemomis, turi patirties ir žino, kad kiekvienam bet kada gali prireikti kraujo. „Mūsų šeimai teko daug visko matyti“, – sako moteris, kuri jau 42 kartus yra neatlygintinai davusi kraujo. Jos vyras Vaidas – 46 kartus. O 20-metis sūnus Lukas (studentas) taip pat yra donoras, jau penkis kartus dovanojęs kraujo. Spalio 21-ąją šeima buvo pakviesta į ...
  • Kraujo nuleidimo paslaugas galėjo suteikti bet kuris barzdaskutys

    2022-11-09Kraujo nuleidimo  paslaugas galėjo suteikti  bet kuris barzdaskutys
    Viduramžiais daugybė ligų buvo gydoma nuleidžiant kraują. Manyta, kad kraujo nuleidimas stiprindavo sveikatą. Tai buvo daroma dviem būdais: naudojant medicinines dėles ir atveriant venas. Medicininiuose traktatuose dažnai galima rasti piešinėlių, kuriuose ant žmogaus atvaizdo sužymėti kraujo nuleidimo taškai. Įrankis kraujui nuleisti. Geležinis įrankis rastas 1992 metais tyrinėjant Valdovų rūmų pietinio korpuso išorę. Vienas jo galas užsibaigia kilpele, kitas – turi aštrią trikampio formos ataugą. Valdovurumai.lt nuotrauka Taip pat vadovautasi ir garsiojo senovės gydytojo Klaudijaus Elijaus Galeno (II a.) priesaku. Gydytojas tvirtino, jog visiems vyrams labai sveika bent kartą per mėnesį nuleisti šiek tiek kraujo. Anot jo, visos moterys, kas mėnesį prarandančios šiek ...
  • Donorystė tampa madinga

    2022-11-09Donorystė tampa madinga
    Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda – kraujo donoras nuo 2014-ųjų. Per 8-erius metus 34 kartus yra neatlygintinai davęs kraujo. „Nesąmonė, kad gerus darbus reikia daryti tyliai. Kalbėkime apie donorystę garsiai! Smagu, kad ji tampa mada – esame vieni aktyviausių kraujo donorų Lietuvoje. Mūsų kraujas kitam žmogui gali tapti iš naujo padovanotu gyvenimu“, – sakė P. Isoda. Povilas Isoda: „Reikia garsiai kalbėti apie donorystę“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Paklaustas, kas jį paskatino tapti kraujo donoru, Povilas prisimena pokalbį su kitu donoru: – Sakydavau, kai reikės kraujo artimajam ar draugui, tada duosiu. O jis man sako: „Kai tau reikės, naudos kitų žmonių kraują. Kai esi ...
  • Donoru tapti verta

    2022-11-09Donoru tapti verta
    Donorams rekomenduojama atsisiųsti programėlę „Mano kraujas“. Lietuvos bei kitų šalių ilgametė patirtis liudija: nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Atvirkščiai – duodant kraujo stimuliuojama kaulų čiulpų funkcija. Kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė skatina audinių atsinaujinimo procesus. Taip pat pažymėtina, kad tai mažina kraujo klampumą, eliminuoja geležies perteklių, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi nei kraujo neduodantys žmonės. (adsbygoogle = window.adsbygoogle || ).push({}); Donorams prieš kraujo davimą ir po jo atliekami išsamūs kraujo tyrimai, vadinasi, duodamas kraujo ...
  • Ne tik kraujas teka mūsų arterijomis

    2022-11-09Ne tik kraujas teka mūsų arterijomis
    Ingridai Pucėtienei neseniai sukako 50 metų. Bet moteris užsimanė antro 50-tuko, ir jai pavyko: rugsėjo 21-ąją ji 50-ąjį kartą neatlygintinai davė kraujo! Marijampolės sav. Smilgių kaime su šeima gyvenanti Ingrida, trijų vaikų mama ir vieno anūko – Jokūbėlio – močiutė, yra profesionali teisininkė, dirbanti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patarėja. Taip pat jau daug metų yra Trečiojo amžiaus universiteto teisės dėstytoja. Ingrida Pucėtienė: „Donorystė – ne tik savanorystė. Tai draugystė, tai vienijanti veikla“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ingrida pasakoja, kad jai studijuojant teisę atsirado nauja – bioteisės studijų programa. Kadangi jai visada tai buvo labai įdomi tema, ...
  • Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?

    2022-11-09Ar keliaudami elgiamės (ne)atsakingai?
    Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau? Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė. Griežtų reikalavimų nebėra, tačiau pandemija tęsiasi R. Liausėdienė džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykstant į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis ir konsultuojasi su specialistais. Nuotr. iš asmeninio archyvo Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metų ...
  • Būkime kartu: prasideda 2023 metų Suvalkiečio“ prenumeratos akcija

    2022-11-07Būkime kartu: prasideda 2023 metų  Suvalkiečio“ prenumeratos akcija
    Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Kai prieš dvejus metus Kovo 11-ąją šventėme Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, o pernai minėjome „Suvalkiečio“ 80-metį, nė į galvą neatėjo mintis, kad jau šį rudenį spręsime sudėtingus ne tik „Suvalkiečio“, bet visos popierinės spaudos išlikimo klausimus. Kaip ir kitoms šalies įmonėms, laikraščius bei žurnalus leidžiančioms redakcijoms nerealiai – kartais – pabrango energetiniai ištekliai ir spaustuvių paslaugos. Tiesa, spaustuvės, motyvuodamos kylančiomis popieriaus, spaudos plokščių bei kitų žaliavų kainomis, savo paslaugas ėmė branginti jau prieš metus, dar neprasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą. Vis dėlto skaudžiausią smūgį popierinei spaudai sudavė ne verslas, o, sako, irgi ne pačius geriausius laikus gyvenanti ...
  • „Aš/mano teptukai ir emocija“

    2022-11-05„Aš/mano teptukai ir emocija“
    Taip savo pirmąją kūrybos parodą pavadino Nelija Būdžiuvienė – iš Marijampolės kilusi, jau pustrečio dešimtmečio Londone gyvenanti moteris, atvežusi tai, kas iki šiol buvo žinoma tik toli nuo Lietuvos – tenykščiams draugams, aplinkai, kurioje jau tiek laiko ji su šeima gyvena. Ten, sakė, buvusi ramesnė – o čia atvykusi su savo paveikslais jautėsi labai nedrąsiai. „Visada esu nedrąsi, vis bijojau plačiai rodyti darbus, nežinojau, kaip bus. O dabar išėjau iš savo komforto zonos…“ Keletą mėnesių intensyviai tapiusi Nelija sako pajutusi, kad turi tai parodyti. Marijampolėje. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbėjomės likus dar dienai kitai iki parodos atidarymo: nebuvau mačiusi jos paveikslų – nė ...
  • Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė

    2022-11-05Kalvarijoje nuvilnijo poezijos šventė
    Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko poezijos šventė „Rudens spalvos“. Tradicinį renginį organizavo Kalvarijos literatų klubas „Rasa“ (vadovė Vilija Vilkelienė). Šiemet klubas švenčia savo veiklos 25-metį – jis įkurtas 1997 metais, pirmoji poezijos šventė „Rudens spalvos“ įvyko 1998-aisiais. Kiek per tuos metus buvo švenčių, kiek literatų skaitė savo kūrybą, kiek skambėjo dainuojamosios poezijos posmų… Neskaičiavome, nes svarbiausia buvo ir yra – būti kartu bendraminčių būryje bei dalintis savo kūryba. Pasidžiaugti „Rudens spalvomis“ susirinko ir kalvarijiečiai, ir nemažas svečių būrelis. Autorės nuotraukos Šių metų šventė į Kalvariją sukvietė rašančius žmones iš įvairių Lietuvos vietovių ir ne tik: Vilniaus, Elektrėnų, Kauno, Garliavos, Marijampolės, Šakių, ...

 

Galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.