Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino.

Stanislovas Sajauskas (dešinėje) ne kartą susitiko su marijampoliečiais, pristatydamas parodas ir savo knygas. Čia – 2011 metais.

Stanislovas Sajauskas (dešinėje) ne kartą susitiko su marijampoliečiais, pristatydamas parodas ir savo knygas. Čia – 2011 metais.

„Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, tai pristatymus rengiu tik ypatingais atvejais, o kitais apsieinu be jų, nes tai nesusiję su knygų platinimu. Būdamos nedidelio tiražo jos išsiplatina ir be mano aktyvių pastangų. Kiek įdomesnis variantas buvo trys knygos, išleistos didelės Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro leidyklos jos pačios užsakymu: „Pinigų istorija“ (du šiek tiek besiskirią leidimai ir „Lito istorija“). Jų tiražai buvo 1000 ir 1500 egzempliorių.

Nesu žinomas knygų autorius, tad artėjant „įžymiam“ vasariui, o ir paskatintas „koronos“ nutariau kiek pataisyti padėtį, padarydamas tai, kam visą laiką priešinausi. Išleidau autobiografinę knyga, kuri turėtų parodyti, kam aš gyvenau tiek ilgai šiame pasaulyje ir kad nesiruošiu šliaužioti, kaip tas vėžlys, nuo kranto iki jūros ir atgal 300 metų… Tiesa, šiek tiek modifikavau standartinių autobio­grafijų formatą. Vos ne kiekvienam savo gyvenimo „nuotykiui“ patvirtinti įdėdavau atitinkamą argumentą (autentišką dokumentą, fotografiją, savo leidinį ar kokį nors „blizgutį“), ir pačią knygą pavadinau „Iš mano gyvenimo archyvo“. Tiražas nedidelis (100 egz.), ir nežadu jų pardavinėti, nes knygos paskirtis kita – tik dovanoms mano gyvenimo bičiuliams. Tikiuosi, kad skaitytojams ji pateiks nemažai mano gyvenimo veiklos aspektų, tarp jų ir intriguojančių, informatyvių, gal net linksmų, komiškų, bet – ir įžūlių. Mano gyvenimas patvirtino, koks teisus buvo Hansas Seljė, teigęs, kad mokslo pasaulis žiaurus ir negailestingas ir kad oficialusis mokslas laikosi ant idealistų ir naivuolių…“

Taigi – autoriui leidus pakeliaukime po šiuos archyvus…

Nuo pradžios – su tremtinio ženklu

„Gimiau 1946 m. vasario 25 d. Kalvarijos valsčiaus Jungėnų kaime, kurį šiandienėje Lietuvoje garsina Jungėnų kaimo kapela. Tėvai – ne bajoriškos kilmės, kuo taip mėgsta didžiuotis dabartiniai tuščiagarbiai, bet bežemiai Jonas ir Elzbieta Sajauskai; mergautinė motinos pavardė – Viskačkaitė. Turėjau vyriausiąją seserį Juditą ir vyresnius brolius Alvydą bei Justiną (marijampolietis, Lietuvos rašytojų sąjungos narys – N. L.). Taigi buvau jauniausias, bet jau vienerių metų patekau į Lietuvos istoriją – 1947 m. mano vežimėlyje po čiužinėliu KGB agentui aptikus partizanišką „Laisvės žvalgą“, tėtė buvo suimtas ir nuteistas trejus metus kirsti mišką Karelijos Suomijoje.“ Čia – pati „Gyvenimo archyvų“ pradžia. 1949 metais motina su visais keturiais vaikais taip pat buvo ištremta – į Irkutsko sritį netoli Baikalo. Koks buvo gyvenimas ten (beje, ėmus lankyti mokyklą, Stanislovui KGB buvo užvesta „Byla Nr. 6“, kaip paaiškėjo, lydėjusi jį visą sovietmetį), reikėtų atskiro pasakojimo. Tačiau 1957-aisiais grįžus iš tremties laukė ne ką mažesni išbandymai, patirta daug neteisybės. „Tapau nepakantus neteisybei, o ypač – kyšininkams, kurie be jokio sąžinės graužimo vertė net ir ubagą skolintis kyšiui reikalingus pinigus…“

Čia toli gražu ne visi didžiausi jo leidiniai... ir „gyvenimo archyvai“.

Čia toli gražu ne visi didžiausi jo leidiniai… ir „gyvenimo archyvai“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Vaizdingai, jautriai, neretai su graudžiu humoru pasakojama apie mokslus Petro Armino vidurinėje mokykloje, kurią baigė sidabro medaliu, nors atestate buvo penketai. Pasirodo, pagal slaptą KGB instrukciją tremtiniai negalėjo gauti auksinio… Itin pagarbiai mini klasės auklėtoją Eleną Knorienę, patraukusią, kaip pats sako, link istorijos, perspėjusią dėl ateityje būsiančių kliūčių – šie jos patarimai gyvenime labai pravertė. Nors studijos tuomečiame Kauno politechnikos institute prisimenamos kaip „sunkus gyvenimo tarpsnis“, jos suteikė ne tik specialybę. Baigus mokslus bendrakursė ir draugė Nijolė tapo Stanislovo žmona…

„Duobėtas mokslo kelias“

Taip S. Sajauskas pavadino skyrių, kuriame atskleidžiama, kaip sudėtinga buvo tiek jam pačiam, tiek ir kitiems gabiems mokslininkams daryti tai, ką sugeba, gilintis, siekti pripažinimo. Trukdė ne tik buvusio tremtinio šleifas, bet ir asmeninės (ar „iš aukščiau“ padiktuotos) kai kurių galią turinčiųjų nuostatos. Kliūčių buvo ir stojant į aspirantūrą, ir vėliau. „Aš negalėjau būti aspirantų vadovas, negalėjau net sapnuoti išleisti savo darbų monografiją, negalėjau turėti mokslininkais tapusių savo mokinių, nes niekas neskirdavo jų vadovu. (…) Mokslo kelias uždraustas. Ką dar galima nuveikti pasaulyje?

Nutariau tarnauti gėriui, remti skriaudžiamuosius, padėti prašantiems. Niekas gi negalėjo man uždrausti užsiiminėti moksline labdara. (…) Jau tada aš supratau, kas yra tikrasis Valdytojas, kurio visi administratoriai, ypač užimantys aukštesnes pareigas, turi klausyti ir vykdyti.“ Vis dėlto atkakliai dirbant, dalyvaujant konferencijose, publikuojant mokslo darbus apie unikalius išradimus, juos patentuojant (kiek būta pagalių kaišiojimo į ratus, plagiato ir net vagystės – tai atskleidžiama knygoje) šito nebuvo įmanoma nuslėpti. Dokumentai liudija: 1994 m. Stanislovui Sajauskui už elektronikos ir elektrotechnikos darbą „Izotropinių kietų kūnų elektroakustiniai tyrimo metodai“ suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, 1996-aisiais – profesoriaus vardas. Keturios monografijos, 65 išradimai, pirmasis KTU Lietuvos Respublikos patentas, daug straipsnių… Tačiau – kaip čia neprisiminsi sovietmečio – kai atėjo laikas prof. Sajausko kadencijai pratęsti, pasirodė, kad vietos (dabar jau Vytauto Didžiojo) institute, kuriam atiduota didžioji gyvenimo dalis, nebėra. Nes tiesos ieškotojai ir sakytojai nereikalingi…

Numizmatika, kraštotyra, fotografijos ir…

Numizmatika susidomėjęs dar studijuodamas tuomečiame KPI S. Sajauskas teigia, kad, kitaip, nei daugelis mano, tai daug platesnė sritis – ne tik senovinių pinigų rinkimas. Pažintis su žymiausiu Lietuvos kolekcininku Domininku Kaubriu turėjo daug įtakos tam, kad studento susidomėjimas virstų ilgų metų tyrinėjimais, katalogų sudarymu, parodų organizavimu, pareigomis M. K. Čiurlionio nacionaliniame muziejuje…

Taip ir su kitomis sritimis: jeigu tik kuo susidomėdavo ir imdavo gilintis, tai tapdavo Stanislovui nebe pomėgiu, bet atsakingai, nuosekliai, su užsidegimu atliekamu darbu. „1963 metais išvykęs į Kauną ir jame užsibuvęs, netikėtai pajutau ilgesį savo kraštui – tarsi būčiau kažką brangaus praradęs, tarsi likau kažkam skolingas. Išėjęs į pensiją ir atsikratęs valdiškų pareigų, nutariau ką nors nuveikti ir savo Suvalkijai. Sumaniau sukurti trumpą jos istoriją, pasinaudodamas jau „atrastu“ istorijos kūrimo fotografijomis metodu. (…) Sumaniau sukurti svarbiausių Suvalkijos miestų ir miestelių fotografijų albumus bendru pavadinimu „Iš praeities į dabartį“. Pirmoji knyga buvo skirta Marijampolei – nes čia pirmiausia ir atsirado fotografija. Šiame cikle – albumai apie Kalvariją, Vilkaviškio kraštą, Prienų kraštą, paskui „Marijampolė. Partizaninis karas“ (su broliu Justinu), „Senoji Marijampolė“ (su Valentinu Juraičiu), taip pat „Marijampolė. Palaimintasis Jurgis Matulaitis“. Išleista išsamių leidinių, skirtų numizmatikai (nekalbant apie gausybę straipsnių įvairių šalių leidiniuose), įvairių katalogų, edukacinių leidinių, straipsnių, plakečių rinkinys „Lietuvos kūrėjai (1918–2018)“, o 2020 metais – albumas „Atgimstančios Lietuvos heraldika“.

…Paklaidžiojęs po Stanislovo Sajausko gyvenimo „archyvus“, nepaisant to, kad tarsi nemažai žinojai, dar kartą nustembi. Tegalima konstatuoti, kad žmogus, jei tik turi talento ir atkaklumo, gali nuveikti be galo daug. Nepaisant išorinių sąlygų ar aplinkybių.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE

    2021-08-02MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE
    Jubiliejiniai metai leidžia atsigręžti į sukauptą patirtį ir ieškoti naujų krypčių bei idėjų. Per 20 metų Marijampolės kolegija išgyveno įvairius kaitos laikotarpius. Reaguodama į besikeičiančią aplinką ir sąlygas,į kintančius regiono rinkos poreikius, Marijampolės kolegijos bendruomenė didžiausią dėmesį skiria studijų programų rengimui ir tobulinimui. Studijų programų pokyčiai ir atnaujinama studijų bazė atveria galimybes studentams ugdytis reikalingas kompetencijas. Rytų išmintis byloja, kad jeigu kitam nori palinkėti ko nors blogo – linkėk gyventi pokyčių metu. Pažvelkime ar ši išmintis aktuali šiandieninių pokyčių kontekste. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA KVIEČIA RINKTIS ATNAUJINTAS STUDIJŲ PROGRAMAS Aktyviai besikuriantis Marijampolės laisvosios ekonominės zonos sektorius LEZ ir jame įsikūrusios naujos įmonės („Dovista“, IKEA grupei ...
  • Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą…

    2021-07-28Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą...
    Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo… …Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! ...
  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...
  • Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje (Įdomioji istorija)

    2021-07-28
    Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė. Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. „Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas ...
  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...