Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino.

Stanislovas Sajauskas (dešinėje) ne kartą susitiko su marijampoliečiais, pristatydamas parodas ir savo knygas. Čia – 2011 metais.

Stanislovas Sajauskas (dešinėje) ne kartą susitiko su marijampoliečiais, pristatydamas parodas ir savo knygas. Čia – 2011 metais.

„Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, tai pristatymus rengiu tik ypatingais atvejais, o kitais apsieinu be jų, nes tai nesusiję su knygų platinimu. Būdamos nedidelio tiražo jos išsiplatina ir be mano aktyvių pastangų. Kiek įdomesnis variantas buvo trys knygos, išleistos didelės Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro leidyklos jos pačios užsakymu: „Pinigų istorija“ (du šiek tiek besiskirią leidimai ir „Lito istorija“). Jų tiražai buvo 1000 ir 1500 egzempliorių.

Nesu žinomas knygų autorius, tad artėjant „įžymiam“ vasariui, o ir paskatintas „koronos“ nutariau kiek pataisyti padėtį, padarydamas tai, kam visą laiką priešinausi. Išleidau autobiografinę knyga, kuri turėtų parodyti, kam aš gyvenau tiek ilgai šiame pasaulyje ir kad nesiruošiu šliaužioti, kaip tas vėžlys, nuo kranto iki jūros ir atgal 300 metų… Tiesa, šiek tiek modifikavau standartinių autobio­grafijų formatą. Vos ne kiekvienam savo gyvenimo „nuotykiui“ patvirtinti įdėdavau atitinkamą argumentą (autentišką dokumentą, fotografiją, savo leidinį ar kokį nors „blizgutį“), ir pačią knygą pavadinau „Iš mano gyvenimo archyvo“. Tiražas nedidelis (100 egz.), ir nežadu jų pardavinėti, nes knygos paskirtis kita – tik dovanoms mano gyvenimo bičiuliams. Tikiuosi, kad skaitytojams ji pateiks nemažai mano gyvenimo veiklos aspektų, tarp jų ir intriguojančių, informatyvių, gal net linksmų, komiškų, bet – ir įžūlių. Mano gyvenimas patvirtino, koks teisus buvo Hansas Seljė, teigęs, kad mokslo pasaulis žiaurus ir negailestingas ir kad oficialusis mokslas laikosi ant idealistų ir naivuolių…“

Taigi – autoriui leidus pakeliaukime po šiuos archyvus…

Nuo pradžios – su tremtinio ženklu

„Gimiau 1946 m. vasario 25 d. Kalvarijos valsčiaus Jungėnų kaime, kurį šiandienėje Lietuvoje garsina Jungėnų kaimo kapela. Tėvai – ne bajoriškos kilmės, kuo taip mėgsta didžiuotis dabartiniai tuščiagarbiai, bet bežemiai Jonas ir Elzbieta Sajauskai; mergautinė motinos pavardė – Viskačkaitė. Turėjau vyriausiąją seserį Juditą ir vyresnius brolius Alvydą bei Justiną (marijampolietis, Lietuvos rašytojų sąjungos narys – N. L.). Taigi buvau jauniausias, bet jau vienerių metų patekau į Lietuvos istoriją – 1947 m. mano vežimėlyje po čiužinėliu KGB agentui aptikus partizanišką „Laisvės žvalgą“, tėtė buvo suimtas ir nuteistas trejus metus kirsti mišką Karelijos Suomijoje.“ Čia – pati „Gyvenimo archyvų“ pradžia. 1949 metais motina su visais keturiais vaikais taip pat buvo ištremta – į Irkutsko sritį netoli Baikalo. Koks buvo gyvenimas ten (beje, ėmus lankyti mokyklą, Stanislovui KGB buvo užvesta „Byla Nr. 6“, kaip paaiškėjo, lydėjusi jį visą sovietmetį), reikėtų atskiro pasakojimo. Tačiau 1957-aisiais grįžus iš tremties laukė ne ką mažesni išbandymai, patirta daug neteisybės. „Tapau nepakantus neteisybei, o ypač – kyšininkams, kurie be jokio sąžinės graužimo vertė net ir ubagą skolintis kyšiui reikalingus pinigus…“

Čia toli gražu ne visi didžiausi jo leidiniai... ir „gyvenimo archyvai“.

Čia toli gražu ne visi didžiausi jo leidiniai… ir „gyvenimo archyvai“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Vaizdingai, jautriai, neretai su graudžiu humoru pasakojama apie mokslus Petro Armino vidurinėje mokykloje, kurią baigė sidabro medaliu, nors atestate buvo penketai. Pasirodo, pagal slaptą KGB instrukciją tremtiniai negalėjo gauti auksinio… Itin pagarbiai mini klasės auklėtoją Eleną Knorienę, patraukusią, kaip pats sako, link istorijos, perspėjusią dėl ateityje būsiančių kliūčių – šie jos patarimai gyvenime labai pravertė. Nors studijos tuomečiame Kauno politechnikos institute prisimenamos kaip „sunkus gyvenimo tarpsnis“, jos suteikė ne tik specialybę. Baigus mokslus bendrakursė ir draugė Nijolė tapo Stanislovo žmona…

„Duobėtas mokslo kelias“

Taip S. Sajauskas pavadino skyrių, kuriame atskleidžiama, kaip sudėtinga buvo tiek jam pačiam, tiek ir kitiems gabiems mokslininkams daryti tai, ką sugeba, gilintis, siekti pripažinimo. Trukdė ne tik buvusio tremtinio šleifas, bet ir asmeninės (ar „iš aukščiau“ padiktuotos) kai kurių galią turinčiųjų nuostatos. Kliūčių buvo ir stojant į aspirantūrą, ir vėliau. „Aš negalėjau būti aspirantų vadovas, negalėjau net sapnuoti išleisti savo darbų monografiją, negalėjau turėti mokslininkais tapusių savo mokinių, nes niekas neskirdavo jų vadovu. (…) Mokslo kelias uždraustas. Ką dar galima nuveikti pasaulyje?

Nutariau tarnauti gėriui, remti skriaudžiamuosius, padėti prašantiems. Niekas gi negalėjo man uždrausti užsiiminėti moksline labdara. (…) Jau tada aš supratau, kas yra tikrasis Valdytojas, kurio visi administratoriai, ypač užimantys aukštesnes pareigas, turi klausyti ir vykdyti.“ Vis dėlto atkakliai dirbant, dalyvaujant konferencijose, publikuojant mokslo darbus apie unikalius išradimus, juos patentuojant (kiek būta pagalių kaišiojimo į ratus, plagiato ir net vagystės – tai atskleidžiama knygoje) šito nebuvo įmanoma nuslėpti. Dokumentai liudija: 1994 m. Stanislovui Sajauskui už elektronikos ir elektrotechnikos darbą „Izotropinių kietų kūnų elektroakustiniai tyrimo metodai“ suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, 1996-aisiais – profesoriaus vardas. Keturios monografijos, 65 išradimai, pirmasis KTU Lietuvos Respublikos patentas, daug straipsnių… Tačiau – kaip čia neprisiminsi sovietmečio – kai atėjo laikas prof. Sajausko kadencijai pratęsti, pasirodė, kad vietos (dabar jau Vytauto Didžiojo) institute, kuriam atiduota didžioji gyvenimo dalis, nebėra. Nes tiesos ieškotojai ir sakytojai nereikalingi…

Numizmatika, kraštotyra, fotografijos ir…

Numizmatika susidomėjęs dar studijuodamas tuomečiame KPI S. Sajauskas teigia, kad, kitaip, nei daugelis mano, tai daug platesnė sritis – ne tik senovinių pinigų rinkimas. Pažintis su žymiausiu Lietuvos kolekcininku Domininku Kaubriu turėjo daug įtakos tam, kad studento susidomėjimas virstų ilgų metų tyrinėjimais, katalogų sudarymu, parodų organizavimu, pareigomis M. K. Čiurlionio nacionaliniame muziejuje…

Taip ir su kitomis sritimis: jeigu tik kuo susidomėdavo ir imdavo gilintis, tai tapdavo Stanislovui nebe pomėgiu, bet atsakingai, nuosekliai, su užsidegimu atliekamu darbu. „1963 metais išvykęs į Kauną ir jame užsibuvęs, netikėtai pajutau ilgesį savo kraštui – tarsi būčiau kažką brangaus praradęs, tarsi likau kažkam skolingas. Išėjęs į pensiją ir atsikratęs valdiškų pareigų, nutariau ką nors nuveikti ir savo Suvalkijai. Sumaniau sukurti trumpą jos istoriją, pasinaudodamas jau „atrastu“ istorijos kūrimo fotografijomis metodu. (…) Sumaniau sukurti svarbiausių Suvalkijos miestų ir miestelių fotografijų albumus bendru pavadinimu „Iš praeities į dabartį“. Pirmoji knyga buvo skirta Marijampolei – nes čia pirmiausia ir atsirado fotografija. Šiame cikle – albumai apie Kalvariją, Vilkaviškio kraštą, Prienų kraštą, paskui „Marijampolė. Partizaninis karas“ (su broliu Justinu), „Senoji Marijampolė“ (su Valentinu Juraičiu), taip pat „Marijampolė. Palaimintasis Jurgis Matulaitis“. Išleista išsamių leidinių, skirtų numizmatikai (nekalbant apie gausybę straipsnių įvairių šalių leidiniuose), įvairių katalogų, edukacinių leidinių, straipsnių, plakečių rinkinys „Lietuvos kūrėjai (1918–2018)“, o 2020 metais – albumas „Atgimstančios Lietuvos heraldika“.

…Paklaidžiojęs po Stanislovo Sajausko gyvenimo „archyvus“, nepaisant to, kad tarsi nemažai žinojai, dar kartą nustembi. Tegalima konstatuoti, kad žmogus, jei tik turi talento ir atkaklumo, gali nuveikti be galo daug. Nepaisant išorinių sąlygų ar aplinkybių.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga

    2021-04-28Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga
    Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta. Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas. Meilė knygoms sustiprėjo – Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų ...
  • Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino

    2021-04-28Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino
    Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS. – Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl? – Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms. – Kokio žanro literatūra pandemijos ...
  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...