Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino.

Stanislovas Sajauskas (dešinėje) ne kartą susitiko su marijampoliečiais, pristatydamas parodas ir savo knygas. Čia – 2011 metais.

Stanislovas Sajauskas (dešinėje) ne kartą susitiko su marijampoliečiais, pristatydamas parodas ir savo knygas. Čia – 2011 metais.

„Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, tai pristatymus rengiu tik ypatingais atvejais, o kitais apsieinu be jų, nes tai nesusiję su knygų platinimu. Būdamos nedidelio tiražo jos išsiplatina ir be mano aktyvių pastangų. Kiek įdomesnis variantas buvo trys knygos, išleistos didelės Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro leidyklos jos pačios užsakymu: „Pinigų istorija“ (du šiek tiek besiskirią leidimai ir „Lito istorija“). Jų tiražai buvo 1000 ir 1500 egzempliorių.

Nesu žinomas knygų autorius, tad artėjant „įžymiam“ vasariui, o ir paskatintas „koronos“ nutariau kiek pataisyti padėtį, padarydamas tai, kam visą laiką priešinausi. Išleidau autobiografinę knyga, kuri turėtų parodyti, kam aš gyvenau tiek ilgai šiame pasaulyje ir kad nesiruošiu šliaužioti, kaip tas vėžlys, nuo kranto iki jūros ir atgal 300 metų… Tiesa, šiek tiek modifikavau standartinių autobio­grafijų formatą. Vos ne kiekvienam savo gyvenimo „nuotykiui“ patvirtinti įdėdavau atitinkamą argumentą (autentišką dokumentą, fotografiją, savo leidinį ar kokį nors „blizgutį“), ir pačią knygą pavadinau „Iš mano gyvenimo archyvo“. Tiražas nedidelis (100 egz.), ir nežadu jų pardavinėti, nes knygos paskirtis kita – tik dovanoms mano gyvenimo bičiuliams. Tikiuosi, kad skaitytojams ji pateiks nemažai mano gyvenimo veiklos aspektų, tarp jų ir intriguojančių, informatyvių, gal net linksmų, komiškų, bet – ir įžūlių. Mano gyvenimas patvirtino, koks teisus buvo Hansas Seljė, teigęs, kad mokslo pasaulis žiaurus ir negailestingas ir kad oficialusis mokslas laikosi ant idealistų ir naivuolių…“

Taigi – autoriui leidus pakeliaukime po šiuos archyvus…

Nuo pradžios – su tremtinio ženklu

„Gimiau 1946 m. vasario 25 d. Kalvarijos valsčiaus Jungėnų kaime, kurį šiandienėje Lietuvoje garsina Jungėnų kaimo kapela. Tėvai – ne bajoriškos kilmės, kuo taip mėgsta didžiuotis dabartiniai tuščiagarbiai, bet bežemiai Jonas ir Elzbieta Sajauskai; mergautinė motinos pavardė – Viskačkaitė. Turėjau vyriausiąją seserį Juditą ir vyresnius brolius Alvydą bei Justiną (marijampolietis, Lietuvos rašytojų sąjungos narys – N. L.). Taigi buvau jauniausias, bet jau vienerių metų patekau į Lietuvos istoriją – 1947 m. mano vežimėlyje po čiužinėliu KGB agentui aptikus partizanišką „Laisvės žvalgą“, tėtė buvo suimtas ir nuteistas trejus metus kirsti mišką Karelijos Suomijoje.“ Čia – pati „Gyvenimo archyvų“ pradžia. 1949 metais motina su visais keturiais vaikais taip pat buvo ištremta – į Irkutsko sritį netoli Baikalo. Koks buvo gyvenimas ten (beje, ėmus lankyti mokyklą, Stanislovui KGB buvo užvesta „Byla Nr. 6“, kaip paaiškėjo, lydėjusi jį visą sovietmetį), reikėtų atskiro pasakojimo. Tačiau 1957-aisiais grįžus iš tremties laukė ne ką mažesni išbandymai, patirta daug neteisybės. „Tapau nepakantus neteisybei, o ypač – kyšininkams, kurie be jokio sąžinės graužimo vertė net ir ubagą skolintis kyšiui reikalingus pinigus…“

Čia toli gražu ne visi didžiausi jo leidiniai... ir „gyvenimo archyvai“.

Čia toli gražu ne visi didžiausi jo leidiniai… ir „gyvenimo archyvai“. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Vaizdingai, jautriai, neretai su graudžiu humoru pasakojama apie mokslus Petro Armino vidurinėje mokykloje, kurią baigė sidabro medaliu, nors atestate buvo penketai. Pasirodo, pagal slaptą KGB instrukciją tremtiniai negalėjo gauti auksinio… Itin pagarbiai mini klasės auklėtoją Eleną Knorienę, patraukusią, kaip pats sako, link istorijos, perspėjusią dėl ateityje būsiančių kliūčių – šie jos patarimai gyvenime labai pravertė. Nors studijos tuomečiame Kauno politechnikos institute prisimenamos kaip „sunkus gyvenimo tarpsnis“, jos suteikė ne tik specialybę. Baigus mokslus bendrakursė ir draugė Nijolė tapo Stanislovo žmona…

„Duobėtas mokslo kelias“

Taip S. Sajauskas pavadino skyrių, kuriame atskleidžiama, kaip sudėtinga buvo tiek jam pačiam, tiek ir kitiems gabiems mokslininkams daryti tai, ką sugeba, gilintis, siekti pripažinimo. Trukdė ne tik buvusio tremtinio šleifas, bet ir asmeninės (ar „iš aukščiau“ padiktuotos) kai kurių galią turinčiųjų nuostatos. Kliūčių buvo ir stojant į aspirantūrą, ir vėliau. „Aš negalėjau būti aspirantų vadovas, negalėjau net sapnuoti išleisti savo darbų monografiją, negalėjau turėti mokslininkais tapusių savo mokinių, nes niekas neskirdavo jų vadovu. (…) Mokslo kelias uždraustas. Ką dar galima nuveikti pasaulyje?

Nutariau tarnauti gėriui, remti skriaudžiamuosius, padėti prašantiems. Niekas gi negalėjo man uždrausti užsiiminėti moksline labdara. (…) Jau tada aš supratau, kas yra tikrasis Valdytojas, kurio visi administratoriai, ypač užimantys aukštesnes pareigas, turi klausyti ir vykdyti.“ Vis dėlto atkakliai dirbant, dalyvaujant konferencijose, publikuojant mokslo darbus apie unikalius išradimus, juos patentuojant (kiek būta pagalių kaišiojimo į ratus, plagiato ir net vagystės – tai atskleidžiama knygoje) šito nebuvo įmanoma nuslėpti. Dokumentai liudija: 1994 m. Stanislovui Sajauskui už elektronikos ir elektrotechnikos darbą „Izotropinių kietų kūnų elektroakustiniai tyrimo metodai“ suteiktas habilituoto daktaro mokslo laipsnis, 1996-aisiais – profesoriaus vardas. Keturios monografijos, 65 išradimai, pirmasis KTU Lietuvos Respublikos patentas, daug straipsnių… Tačiau – kaip čia neprisiminsi sovietmečio – kai atėjo laikas prof. Sajausko kadencijai pratęsti, pasirodė, kad vietos (dabar jau Vytauto Didžiojo) institute, kuriam atiduota didžioji gyvenimo dalis, nebėra. Nes tiesos ieškotojai ir sakytojai nereikalingi…

Numizmatika, kraštotyra, fotografijos ir…

Numizmatika susidomėjęs dar studijuodamas tuomečiame KPI S. Sajauskas teigia, kad, kitaip, nei daugelis mano, tai daug platesnė sritis – ne tik senovinių pinigų rinkimas. Pažintis su žymiausiu Lietuvos kolekcininku Domininku Kaubriu turėjo daug įtakos tam, kad studento susidomėjimas virstų ilgų metų tyrinėjimais, katalogų sudarymu, parodų organizavimu, pareigomis M. K. Čiurlionio nacionaliniame muziejuje…

Taip ir su kitomis sritimis: jeigu tik kuo susidomėdavo ir imdavo gilintis, tai tapdavo Stanislovui nebe pomėgiu, bet atsakingai, nuosekliai, su užsidegimu atliekamu darbu. „1963 metais išvykęs į Kauną ir jame užsibuvęs, netikėtai pajutau ilgesį savo kraštui – tarsi būčiau kažką brangaus praradęs, tarsi likau kažkam skolingas. Išėjęs į pensiją ir atsikratęs valdiškų pareigų, nutariau ką nors nuveikti ir savo Suvalkijai. Sumaniau sukurti trumpą jos istoriją, pasinaudodamas jau „atrastu“ istorijos kūrimo fotografijomis metodu. (…) Sumaniau sukurti svarbiausių Suvalkijos miestų ir miestelių fotografijų albumus bendru pavadinimu „Iš praeities į dabartį“. Pirmoji knyga buvo skirta Marijampolei – nes čia pirmiausia ir atsirado fotografija. Šiame cikle – albumai apie Kalvariją, Vilkaviškio kraštą, Prienų kraštą, paskui „Marijampolė. Partizaninis karas“ (su broliu Justinu), „Senoji Marijampolė“ (su Valentinu Juraičiu), taip pat „Marijampolė. Palaimintasis Jurgis Matulaitis“. Išleista išsamių leidinių, skirtų numizmatikai (nekalbant apie gausybę straipsnių įvairių šalių leidiniuose), įvairių katalogų, edukacinių leidinių, straipsnių, plakečių rinkinys „Lietuvos kūrėjai (1918–2018)“, o 2020 metais – albumas „Atgimstančios Lietuvos heraldika“.

…Paklaidžiojęs po Stanislovo Sajausko gyvenimo „archyvus“, nepaisant to, kad tarsi nemažai žinojai, dar kartą nustembi. Tegalima konstatuoti, kad žmogus, jei tik turi talento ir atkaklumo, gali nuveikti be galo daug. Nepaisant išorinių sąlygų ar aplinkybių.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga

    2021-04-28Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga
    Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta. Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas. Meilė knygoms sustiprėjo – Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų ...
  • Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino

    2021-04-28Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino
    Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS. – Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl? – Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms. – Kokio žanro literatūra pandemijos ...
  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...
  • Bibliotekų savaitės renginiai – ne tik virtualiai

    2021-04-28
    Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...
  • ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

    2021-04-28ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka
    Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...
  • Katarakta? Padėsime pasveikti.

    2021-04-27Katarakta? Padėsime pasveikti.
    Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...
  • Įstatymų Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

    2021-04-26
    Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...
  • „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

    2021-04-24„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų
    Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...
  • Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?

    2021-04-24Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?
    Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...
  • Unikalūs pastatai primena senus žydų verslo klestėjimo metus

    2021-04-24
    Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...
  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...