Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas?

„Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.
Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos medžiagos, reikalingos šilumos gamybai) tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio. Todėl jei po daugiabučio renovacijos sumažėja energijos poreikis, tai proporcingai sumažėja ir šios išlaidos.

Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Nuotrauka iš BETA archyvo

Pasak Šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, pastoviosios išlaidos (būtinosios šilumos tinklų išlaidos) po renovacijos laikinai padidėja, nes sunku greitai pritaikyti šilumos tinklų infrastruktūrą. Tačiau atnaujinus šilumos punktą, jis tampa kur kas efektyvesnis, todėl šilumos kaina taip pat mažėja.

Mokesčių už šilumą dydžiui didžiausią įtaką turi suvartotos šilumos kiekis, kurį lemia ne tik lauko temperatūra, bet ir namo būklė (naujas namas, senas ar renovuotas). Todėl šilumos suvartojimas tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų.

Šilumos suvartojimui įtakos gali turėti ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomai prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą namo šilumos ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija ir pastangos.

Šiandien 14 proc. daugiabučių vis dar naudojasi senais elevatoriniais šilumos punktais, kurie lemia 7–15 proc. didesnes šildymo sąskaitas. O namo renovacijos metu tokie neefektyvūs šilumos punktai keičiami į automatizuotus, taip ženkliai sumažinant šilumos sąnaudas.

Šilumos tinklų  atnaujinimas

„Investicijos į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) vamzdynus labai didelės, tačiau būtinos, nes sukuria didžiulę socialinę-ekonominę naudą. Jos padeda efektyviau panaudoti saulės, aplinkos ir liekamosios energijos srautus, padidina vamzdynų patikimumą ir ilgaamžiškumą, taip netiesiogiai sumažinant oro taršą, sergamumą ir paskatinant platesnį atsinaujinančio vietinio kuro panaudojimą“, – sako V. Lukoševičius.

Tiesa, šios naudos neatsispindi reguliuojamoje kainodaroje ir tokios investicijos kuriam laikui gali padidinti galutinę šildymo kainą. Tačiau svarbu įvertinti, kad įgyvendinus šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą pasiekta nauda yra ilgalaikė.

V. Serbenta pažymi, kad siekiant mažinti šilumos gamybos sąnaudas, savivaldybėms svarbu kuo kruopščiau derinti pastatų modernizavimą kartu su šilumos tiekimo sistemų atnaujinimu. „Efektyviausia, kai renovuojami pastatai grupuojami kvartalais, o ne „išmėtyti“ po visą miestą. Tokiu atveju, kartu su renovacija galima atnaujinti ir CŠT infrastruktūrą, kuri iš karto pritaikoma prie pasikeitusių šilumos vartotojų poreikių.“

Šildymo kainos nustatymas

Šilumos kainas šilumos tiekimo įmonėms nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Jos yra perskaičiuojamos ir skelbiamos kiekviename mieste ar net regione kas mėnesį, įvertinus kintamuosius ir pastoviuosius kaštus. Todėl konkrečiam daugiabučiui ji nėra nustatoma atskirai ir negali būti tyčia pakeliama.

Užs. 424.