Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas…

Birutė MONTVILIENĖ

Redakcijos kolektyvas: (pirmoje eilėje) Ričardas Pasiliauskas, Jolanta Račaitė, Birutė Montvilienė, Erika Stankevičienė, Eglė Burbaitė, (antroje eilėje) Loreta Akelienė, Rimantas Vosylius, Nijolė Linionienė, Loreta Tumelienė, Dalia Jaudegienė, Rita Ližaitytė, Marija Burbienė.

1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti vos aštuonis kartus. Prieškarinį „Naująjį kelią“ redagavo redaktorė L. Balsytė. Nutilus patrankoms, 1945 metais, laikraščio leidyba buvo atnaujinta.

Dabartinis „Suvalkietis“, jau antri metai rengiamas ir spausdinamas pasaulinės pandemijos ir karantino sąlygomis, savo jubiliejų mini išleisdamas net 10725 numerį. Kiek namų, sodybų, butų ir įstaigų per tiek metų laikraštis aplankė, kiek kartų „Suvalkiečio“ žurnalistai rinkdamiesi medžiagą būsimoms publikacijoms važinėjo krašto keliais, keleliais ir užkaboriais, kiek straipsnių, korespondencijų, interviu ir reportažų parašė, šiandien net neįmanoma suskaičiuoti. Tačiau ne tokia statistika ir yra svarbiausia, o tai, kad lig šiol laikraštis vis dar yra laukiamas daugybės mūsų krašto žmonių namuose. Dukart per savaitę išeinantis „Suvalkietis“ šiais, jubiliejiniais metais, trečiadieniais leidžiamas 3720 egzempliorių, o šeštadieniais – 4700 egzempliorių tiražu. Šie skaičiai mums liudija, kad daugelio gyvenimus sukausčiusi pandemija neįstengė paralyžiuoti ištikimų mūsų skaitytojų poreikio sulaukti vis naujo popierinio laikraščio numerio ir paimti jį į rankas. Tuo pačiu tai ir patvirtinimas, kad „Suvalkiečio“ skaitytojai vertina laikraščio kolektyvo pastangas prenumeratoriams ir kitiems skaitytojams pateikti kuo platesnį ir gilesnį mūsų regiono aktualijų spektrą, kad krašto žmonėms svarbu, jog laikraščio puslapiuose jie randa išsamią ir įvairiapusę informaciją apie laikmečio diktuojamas didžiausias aktualijas, kaip kad pasaulinė COVID 19 pandemija. Skaitytojai taip pat neslepia, kad mūsų krašte „Suvalkietis“ populiarus ir dėl to, kad jo puslapiuose ką paskaityti randa įvairiausių poreikių ir polėkių žmonės. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriuos džiugina, kad „Suvalkietyje“ daug vietos skiriama kultūrai, istorijai, švietimui, gamtos apsaugai ir net gyvūnų gerovei, kad laikraščio žurnalistams rūpi medicininis skaitytojų švietimas, verslo reikalai, bendruomenių gyvenimas ir net mada, kad pagaliau redakcija yra tokia įstaiga, kurioje visada būsi išklausytas – ir kai norėsi pasidalinti džiaugsmu, ir kai tiesiog nebežinosi, kur kreiptis pečius užgriuvus nepakeliamai neišspręstų problemų naštai…

Laikraščio istorijoje būta visokių vingių, apie kuriuos dauguma dabartinio kolektyvo narių yra tik girdėję pasakojant vyresnius kolegas. Šiandien daug kam tarsi legendos gali nuskambėti pasakojimai apie kone kasdienius telefono skambučius iš partkomo ar vykdomojo komiteto. Tiesą sakant, ne visuomet nepatenkinti skambindavo ir redaktorius bei žurnalistus, ką ir kaip rašyti, mokindavo „pirmieji asmenys“. Daug ten jų „organuose“ dirbo ir daug jų manė turintys teisę nurodinėti, kas privalo būti publikuojama pirmajame laikraščio puslapyje, o kas žurnalisto plunksnos apskritai nėra vertas. Tokiomis sąlygomis laikraštį leido ne tik pokario ir vėlesniais metais jam vadovavę redaktoriai J. Gaisrys (1945), J. Janulevičius (1945-1947), S. Laurinavičius (1948-1949), V. Zenkevičius (1948-1949), R. Venckevičius (1949-1951), D. Ivanovas (1952-1955), V. Gutauskas (1955), J. Andriuškevičius (1958-1961), bet ir ilgiausiai redaktoriumi dirbęs Bronius Daktariūnas (1956-1986). Iš jo laikraščio vairą perėmusio ir iki 2007 m. redakcijai vadovavusio Edvardo Dombrovicko Atgimimo metų konfrontacija su vietiniais vadukais baigėsi tuo, kad mieste buvo įsteigtas dar vienas laikraštis.

Nauji vėjai, Atgimimas ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas laikraščio kolektyvui leido atsikratyti ilgametės partinės globos ir tapti nepriklausomu laikraščiu. Tai subrandino ir poreikį pakeisti leidinio pavadinimą. 1992 m. liepos 1 dieną laikraštį jau išleidome jį pavadinę „Suvalkiečiu“. Tais pačiais metais prasidėjo laikraščio privatizavimo procesas, sudaręs galimybę redakcijos darbuotojams tapti laikraščio savininkais, o pačiam „Suvalkiečiui“ tapti išties nepriklausomu. Tokie esame ir šiandien. Uždarosios akcinės bendrovės „Suvalkietis“ akcininkai – tik dabartiniai ir buvę redakcijos darbuotojai, taip pat netikėtai Anapilin 2019 metų gruodį išėjusio redaktoriaus Gintaro Kandroto šeima.

Dabartinis įvairiapusis, su daugybe teminių puslapių „Suvalkietis“ yra būtent G. Kandroto, vadovavusio redakcijai nuo 2007 metų, ir viso kolektyvo nuopelnas. Beje, esame viena iš nedaugelio regioninių laikraščių redakcijų, kurioje išimtinai dirba tik žurnalistai profesionalai – Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros, vėliau reorganizuotos į Žurnalistikos institutą auklėtiniai, pavyzdžiui, ne tik žurnalistė, bet ir Kūrėja Nijolė Linionienė, redaktorės pavaduotoja Loreta Tumelienė, korespondentė Jolanta Račaitė, taip pat ir šių eilučių autorė. Didžiuojamės turėdami ir aukščiausios prabos fotografą Ričardą Pasiliauską, profesionalias korektores ir rašinių autores Loretą Akelienę ir Marija Burbienę.

Pastaraisiais metais į „Suvalkiečio“ kolektyvą darniai įsiliejo ir jaunosios kartos atstovų – Vytauto Didžiojo universiteto viešosios komunikacijos bakalauro studijas baigusi, Vilniaus universiteto darnaus vystymosi komunikacijos magistrantė Rita Ližaitytė ir Anglijoje, Surrey (Sario) universitete, komunikacijos ir tarptautinio marketingo magistro studijas baigusi Eglė Burbaitė. Ir tai džiugina, nes liudija, kad jaunimas mato perspektyvą dirbti regioniniame leidinyje.

Reaguodamas į laikmečio aktualijas „Suvalkietis“ veiklą vysto ir socialiniuose tinkluose. Mūsų paskyra feisbuke jubiliejaus išvakarėse turėjo kone 10 tūkst. sekėjų. Šiais metais startuos ir atnaujintas mūsų tinklapis. Nuo praėjusių metų pavasario, pirmosios COVID – 19 bangos, „Suvalkiečio“ tinklapyje www.suvalkietis.lt veikia vadinamoji elektroninė parduotuvė https://mokejimai.suvalkietis.lt, kurioje neišeidami iš namų mūsų skaitytojai gali užsiprenumeruoti laikraštį, užsisakyti asmeninį skelbimą, pateikti laikraščio puslapiuose publikuojamus sveikinimus ar užuojautas. Beje, mus, kaip patikimą partnerį, gerai žino ir didžiosios šalies reklamos agentūros, taip pat verslininkai. Mat „Suvalkietyje“ publikuojama reklama yra išties efektyvi.

… Jubiliejaus išvakarėse „Suvalkietį“ pasiekė Seimo nario Giedriaus Surplio dovana – 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto ir 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto kopijos. Šie Nepriklausomybės aktai „Suvalkiečiui“ turi ypatingą prasmę. Mums jie – kartu ir palinkėjimas išlikti ir visada būti nuo nieko nepriklausomiems. Skaitytojams pažadame: tokie ir būsime ir sieksime išlikti.

„Suvalkiečio“ redakcija įsikūrusi Marijampolės centre, Ūkininkų g. 6.

2011-ųjų balandį, kai minėjome laikraščio 70-metį, „Suvalkiečio“ kolektyvas buvo šiek tiek didesnis.

„Suvalkiečio“ vasaros neįsivaizduojamos be žygio baidarėmis – tradicijos, užgimusios buvusio redaktoriaus Gintaro Kandroto iniciatyva.

Darnus redakcijos kolektyvas randa laiko ir bendriems laisvalaikio pomėgiams – drauge keliauti po Lietuvą.

Iki pasaulinės pandemijos „Suvalkietis“ kasmet dalyvaudavo tradicinėse Marijampolės „Miesto dienose“.

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai

    2021-06-26Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai
    Birželio 22 dieną Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi surengė mokslinį seminarą „Naujausios Užnemunės istorijos tyrinėjimų perspektyvos“. Renginį pavyko suorganizuoti tik iš trečio karto – dėl koronaviruso pandemijos dar pernai planuotą seminarą du kartus teko atidėti. Algis VAŠKEVIČIUS Seminaro organizatoriai įsitikinę, kad Sūduvos (Suvalkijos) istorija pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nepelnytai mažo istorikų ir kultūros tyrinėtojų dėmesio, o tai lėmė faktas, kad 1920 m. regionas buvo padalintas tarp Lietuvos ir Lenkijos, be to, istoriniai dokumentai, pasakojantys šio regiono istoriją, yra išsisklaidę per keleto šalių, tai yra Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos archyvus. 1795 metais, kai įvyko trečiasis ...
  • Išsiilgtasis Šv. Jurgio meno sezonas – jau šį šeštadienį

    2021-06-20Išsiilgtasis  Šv. Jurgio meno sezonas –  jau šį šeštadienį
    Birželio 26-ąją Marijampolėje prasideda Šv. Jurgio meno sezonas. Jo metu vykstančius išskirtinius koncertus spėjo pamėgti ne tik marijampoliečiai, bet ir jų svečiai. Šv. Jurgio meno sezonas skaičiuoja jau septintus metus ir kasmet jo laukiama su dideliu nekantrumu. Šia proga pirmadienį buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu festivalio organizatorius ir siela, kraštietis Edmundas Seilius pristatė Šv. Jurgio meno sezoną, papasakojo apie tai, ko žiūrovai gali tikėtis šiais metais. Konferenciją vedė Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė, dalyvavo ir mero pavaduotojas Artūras Visockis. Loreta TUMELIENĖ Sezonas prasidės premjera Pasak festivalio organizatoriaus Edmundo Seiliaus, šiais metais pasiruošimas festivaliui buvo išskirtinis. Dėl ...
  • Protėvių atminčiai ir dabarties darbams

    2021-06-20Protėvių atminčiai ir dabarties darbams
    Kaip jau esame rašę, visus metus vykstančio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ vienas didžiųjų vyksmų – meninė akmenų instaliacija Varnupių piliakalnio papėdėje. Ji skirta UNESCO paskelbtoms Marijos Gimbutienės 100-osioms metinėms, taip pat tai vienas pirmųjų Sūduvos metų, kuriuos minėsime 2022-aisiais, jau realizuojamų akcentų. Instaliacijos projekto autorius – Amerikoje gyvenantis menininkas ir mokslininkas Audrius Plioplys. Prieš keletą dienų piliakalnio papėdėje įvyko pirmojo akmens padėjimo apeigos – simboliška: kaip tik minint Europos archeologijos dienas (jos rengiamos birželio 18–20). Susirinko projekto sumanytojai ir vykdytojai – Marijampolės kultūros centro darbuotojai ir kolektyvai, aplinkinių kaimų bendruomenių žmonės, jau buvo padėti pirmieji akmenys. Istorija ir protėvių paliktais pėdsakais besidominti ...
  • Birželį pražysta „Sėjinio“ žiedai… (Naujos parodos)

    2021-06-20Birželį pražysta „Sėjinio“ žiedai... (Naujos parodos)
    Jau gal būtų ir keista, jei birželį, artėjant Rasoms, Marijampolės kultūros centro II aukšte neišvystume baltųjų karpinių stebuklų… Gražia tradicija tapo Vilkaviškio r. kūrybinės grupės „Sėjinis“ naujausių darbų paroda, kuri šiemet veiks iki pat rugpjūčio pabaigos. Tad užsukite – ir svečius atsiveskite, nes šį kartą ekspozicija vėl kitokia – originali ir net netikėta. Tuo kasmet vis kitaip atveriamu naujumu ir tuo, kad remiantis tradicija vis sugebama atsinaujinti, pasidžiaugė parodų organizatorė Onutė Surdokienė. Klubo vadovė Virginija Armanavičienė, priminusi, kad jau artėja dešimtmetis, kai kūrybingų moterų grupė dirba po „Sėjinio“ skėčiu (o iš tiesų ši veikla Gižuose prasidėjo bene prieš tris dešimtmečius), akcentavo, ...
  • Jūra gali atsirasti ir Marijampolėje

    2021-06-20Jūra gali atsirasti ir Marijampolėje
    Ir tikrai Marijampolėje – daug jūros, o ji banguoja, vilnija Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, kur nuo birželio 18-osios veikia marinisto Povilo Dirgėlos tapybos paroda, pavadinta Henriko Radausko žodžiais „Aš į meilę krentu kaip į jūrą“. Praėjusį penktadienį atidarydama parodą Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė neslėpė, kad ši paroda atsirado jos asmenine iniciatyva ir dar ne be pažinčių – pasirodo, parodos autorius yra jos bendrakursis iš Vilniaus universiteto filologijos fakulteto. Būta vilčių, kad P. Dirgėla taps rašytoju, kaip ir jo garsieji pusbroliai rašytojai Petras ir Povilas Dirgėlos, bet šis nuėjo kitu keliu. O pradėjo nuo siurrealistinių paveikslų, jūra atsirado vėliau. ...
  • COVID-19 vakcina: mitai ir faktai

    2021-06-19COVID-19 vakcina: mitai ir faktai
    Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“ Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją. „Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, todėl jei mokslininkai sukūrė vakcinas tam, kad įveiktume infekciją, aš jais tikiu ...
  • Peržengus slenkstį – teatro fantazijos ir slėpiniai…

    2021-06-16Peržengus slenkstį – teatro fantazijos ir slėpiniai...
    Marijampolės kultūros centras nuo birželio pradžios iki spalio vidurio kviečia į pirmąjį teatrų festivalį „Perženk slenkstį“. Dvylika labai skirtingų ir įvairių renginių (šeši spektakliai ir tiek pat edukacinių užsiėmimų) žadama visiems. Tiems, kam teatras įdomus kaip kultūros reiškinys, vieta, kur praturtėjama, įgyjama gyvenimo išminties ir susipažįstama su brandžiais dramaturgų kūriniais, taip pat ir tiems, kam tai tiesiog puiki proga pasijuokti ir, valandėlei kitai panirus į kitokias, nei kasdienės, emocijas, išeiti tiesiog gerai pailsėjus… Dar kitiems tai – nuolatinis noras gilintis ir pažinti šio žanro paslaptis, taip pat kūrybos procese, analizuojant ir pritaikant teorinius dalykus praktiškai, bandyti kurti patiems. Kitaip, nei ...
  • Nepralenkto kraštiečio Jurgio Dovydaičio pamokos 2021

    2021-06-16Nepralenkto kraštiečio Jurgio Dovydaičio pamokos 2021
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka šiais metais vykdo Lietuvos kultūros tarybos ir Kazlų Rūdos savivaldybės iš dalies finansuojamą projektą „Jurgio Dovydaičio pamokos 2021“. Jurgis Dovydaitis, žinomas tautosakos rinkėjas – Kazlų Rūdos krašto žmogus, gimęs Runkių kaime Višakio Rūdos valsčiuje. Jis iš 94-erių gyvenimo metų net 75-erius skyrė tautosakos rinkimui. J. Dovydaitis priklausė Jono Basanavičiaus idėjų suformuotai kartai, kuri XX amžiaus pirmoje pusėje įkvėptai kūrė tautinės kultūros pamatus, skatino jaunimo domėjimąsi istorija, tautos praeitimi, būrė visuomenę kaupti istorijos ženklus. J. Dovydaičio fenomenas – beatodairiškas savo misijos suvokimas labai nuosekliai ir metodiškai ją vykdant. Jau įvyko pirmos edukacinės valandėlės, skirtos vaikams. Viešoji biblioteka ...
  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Muziejus lankytojams atvers per 100 metų skaičiuojantį rūsį

    2021-06-09Muziejus lankytojams atvers  per 100 metų skaičiuojantį rūsį
    Liepos mėnesį bus baigtas kapitalinis Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus rūsio remontas. Rūsys, kaip ir visas muziejaus pastatas – Nekilnojamojo turto paveldo objektas. Senasis rūsys turėtų tapti įdomia ir lankytina vieta.Darbus atlieka Marijampolės įmonė, turinti licenciją atnaujinti bei restauruoti paveldo pastatus, UAB „Vidara“. Jolanta RAČAITĖ Rūsys – vertinga ir įdomi paveldo pastato dalis Šiuo metu Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus rūsyje dar vyksta intensyvūs remonto ir paveldo tvarkybos darbai. Atliekamas kapitalinis remontas. Po jo požeminė muziejaus dalis taps prieinama lankytojams. Pasak muziejininkės Jurgitos Jasevičienės, rūsio, kaip ir viso muziejaus pastato – Vytauto g. 31, statyba datuojama XIX a. II puse. ...
  • Pastatas – Marijampolės istorijos dalis

    2021-06-09
    Ar visi žinome muziejaus Marijampolėje įkūrimo istoriją? Ji – gana įdomi. Apie 1928–1929 m. keletas pažangių Marijampolės ūkininkų pradėjo kalbėti apie tai, kad Marijampolėje reikia steigti muziejų ir kaupti jame tautodailės meno eksponatus. Patalpos buvo skirtos P. Vaičaičio gatvėje. Muziejus buvo pavadintas „Sodžiaus“ vardu ir atidarytas 1933 m. rudenį. Manoma, kad muziejaus pagrindą sudarė šviesuolio, tautosakos rinkėjo ir tyrėjo Vinco Šlekio surinkti eksponatai. Muziejinės vertybės buvo renkamos ir pasitelkus į pagalbą moksleivius. Ir dabar, jau šių dienų muziejuje, galime pamatyti 1932 m. išleistą raginimą „Rinkime ir siųskime „Sodžiaus“ muziejui Marijampolėje senienas“. Žmonės buvo raginami rinkti jau benykstančius įvairius buities dalykus, atspindinčius tų ...
  • Niekada nežinai, kur atrasi…

    2021-06-09Niekada nežinai, kur atrasi...
    …arba – kas laukia tavęs už artimiausio kampo. Arba – kuo susiję ir ką kiekvienam iš mūsų nulems visai atsitiktiniai dalykai. Tokių „arba“ kiekvieno gyvenime – begalė. Tik ne visi tai pastebime, o pastebėję nesusiejame kažkokių tariamų smulkmenų, atsitiktinumų, pusiau nugirstų pokalbių į vieną – ažūrinį, keistai išmargintą – audinį. O štai gabi, jauna (ir jau pelniusi „Auksinį kryžių“ už pjesę „Terapijos“) dramaturgė Birutė Kapustinskaitė šias tariamas smulkmenas, pokalbius ir jų nuotrupas, nuojautas „suaudė“ į tokį audinį ir pavadino „Niekada nežinai“. Tai pjesė, apie kurią pati autorė yra sakiusi maždaug taip: „Niekada nežinai, nes ir negali žinoti… Tai penki dešimties ...
  • Laukia etnokultūrinės šių metų vasaros stovyklos

    2021-06-09
    Šią vasarą, kaip ir kasmet, šalyje vyks ne viena etnokultūrinė vasaros stovykla, skirta vaikams, jaunimui, o kai kurios – ir suaugusiesiems. Jose susitinka tie, kurie jaučia ypatingą meilę folklorui, domisi mūsų istorija ir baltų mitologija, nori sužinoti tradicinių amatų paslaptis, mėgsta žygius ir laužus. Siekdama palengvinti etnokultūrinių stovyklų paiešką, Etninės kultūros globos taryba parengė jų sąrašą. Jame stovyklos suskirstytos pagal tai, kuriame etnografiniame regione jos vyks: Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje (Sūduvoje) ar Žemaitijoje. Suvalkijoje (Sūduvoje) šiemet vyks dvi stovyklos, skirtos tradicinio kankliavimo entuziastams ir jų kūrybiniams ieškojimams. Kankliuoti mokys ir paskaitas skaitys Laimutė Proškutė, Laura Lukenskienė, Vytautas Alenskas, Liuda Kašina ...
  • Parodoje – „vilko vaiko“ dalia

    2021-06-09
    Birželio 7 d. Vilniuje, Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Parodoje – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapiai. Ekspozicijoje ir joje įrengtuose terminaluose galima pamatyti ir išgirsti autentiškus „vilko vaiko“ dalią patyrusių žmonių liudijimus. „Vilko vaikai“ – tai 3–16 metų vaikai, kurie po Antrojo pasaulinio karo iš Rytų Prūsijos vieni ar dažniausiai su ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...