Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas…

Birutė MONTVILIENĖ

Redakcijos kolektyvas: (pirmoje eilėje) Ričardas Pasiliauskas, Jolanta Račaitė, Birutė Montvilienė, Erika Stankevičienė, Eglė Burbaitė, (antroje eilėje) Loreta Akelienė, Rimantas Vosylius, Nijolė Linionienė, Loreta Tumelienė, Dalia Jaudegienė, Rita Ližaitytė, Marija Burbienė.

1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti vos aštuonis kartus. Prieškarinį „Naująjį kelią“ redagavo redaktorė L. Balsytė. Nutilus patrankoms, 1945 metais, laikraščio leidyba buvo atnaujinta.

Dabartinis „Suvalkietis“, jau antri metai rengiamas ir spausdinamas pasaulinės pandemijos ir karantino sąlygomis, savo jubiliejų mini išleisdamas net 10725 numerį. Kiek namų, sodybų, butų ir įstaigų per tiek metų laikraštis aplankė, kiek kartų „Suvalkiečio“ žurnalistai rinkdamiesi medžiagą būsimoms publikacijoms važinėjo krašto keliais, keleliais ir užkaboriais, kiek straipsnių, korespondencijų, interviu ir reportažų parašė, šiandien net neįmanoma suskaičiuoti. Tačiau ne tokia statistika ir yra svarbiausia, o tai, kad lig šiol laikraštis vis dar yra laukiamas daugybės mūsų krašto žmonių namuose. Dukart per savaitę išeinantis „Suvalkietis“ šiais, jubiliejiniais metais, trečiadieniais leidžiamas 3720 egzempliorių, o šeštadieniais – 4700 egzempliorių tiražu. Šie skaičiai mums liudija, kad daugelio gyvenimus sukausčiusi pandemija neįstengė paralyžiuoti ištikimų mūsų skaitytojų poreikio sulaukti vis naujo popierinio laikraščio numerio ir paimti jį į rankas. Tuo pačiu tai ir patvirtinimas, kad „Suvalkiečio“ skaitytojai vertina laikraščio kolektyvo pastangas prenumeratoriams ir kitiems skaitytojams pateikti kuo platesnį ir gilesnį mūsų regiono aktualijų spektrą, kad krašto žmonėms svarbu, jog laikraščio puslapiuose jie randa išsamią ir įvairiapusę informaciją apie laikmečio diktuojamas didžiausias aktualijas, kaip kad pasaulinė COVID 19 pandemija. Skaitytojai taip pat neslepia, kad mūsų krašte „Suvalkietis“ populiarus ir dėl to, kad jo puslapiuose ką paskaityti randa įvairiausių poreikių ir polėkių žmonės. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriuos džiugina, kad „Suvalkietyje“ daug vietos skiriama kultūrai, istorijai, švietimui, gamtos apsaugai ir net gyvūnų gerovei, kad laikraščio žurnalistams rūpi medicininis skaitytojų švietimas, verslo reikalai, bendruomenių gyvenimas ir net mada, kad pagaliau redakcija yra tokia įstaiga, kurioje visada būsi išklausytas – ir kai norėsi pasidalinti džiaugsmu, ir kai tiesiog nebežinosi, kur kreiptis pečius užgriuvus nepakeliamai neišspręstų problemų naštai…

Laikraščio istorijoje būta visokių vingių, apie kuriuos dauguma dabartinio kolektyvo narių yra tik girdėję pasakojant vyresnius kolegas. Šiandien daug kam tarsi legendos gali nuskambėti pasakojimai apie kone kasdienius telefono skambučius iš partkomo ar vykdomojo komiteto. Tiesą sakant, ne visuomet nepatenkinti skambindavo ir redaktorius bei žurnalistus, ką ir kaip rašyti, mokindavo „pirmieji asmenys“. Daug ten jų „organuose“ dirbo ir daug jų manė turintys teisę nurodinėti, kas privalo būti publikuojama pirmajame laikraščio puslapyje, o kas žurnalisto plunksnos apskritai nėra vertas. Tokiomis sąlygomis laikraštį leido ne tik pokario ir vėlesniais metais jam vadovavę redaktoriai J. Gaisrys (1945), J. Janulevičius (1945-1947), S. Laurinavičius (1948-1949), V. Zenkevičius (1948-1949), R. Venckevičius (1949-1951), D. Ivanovas (1952-1955), V. Gutauskas (1955), J. Andriuškevičius (1958-1961), bet ir ilgiausiai redaktoriumi dirbęs Bronius Daktariūnas (1956-1986). Iš jo laikraščio vairą perėmusio ir iki 2007 m. redakcijai vadovavusio Edvardo Dombrovicko Atgimimo metų konfrontacija su vietiniais vadukais baigėsi tuo, kad mieste buvo įsteigtas dar vienas laikraštis.

Nauji vėjai, Atgimimas ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas laikraščio kolektyvui leido atsikratyti ilgametės partinės globos ir tapti nepriklausomu laikraščiu. Tai subrandino ir poreikį pakeisti leidinio pavadinimą. 1992 m. liepos 1 dieną laikraštį jau išleidome jį pavadinę „Suvalkiečiu“. Tais pačiais metais prasidėjo laikraščio privatizavimo procesas, sudaręs galimybę redakcijos darbuotojams tapti laikraščio savininkais, o pačiam „Suvalkiečiui“ tapti išties nepriklausomu. Tokie esame ir šiandien. Uždarosios akcinės bendrovės „Suvalkietis“ akcininkai – tik dabartiniai ir buvę redakcijos darbuotojai, taip pat netikėtai Anapilin 2019 metų gruodį išėjusio redaktoriaus Gintaro Kandroto šeima.

Dabartinis įvairiapusis, su daugybe teminių puslapių „Suvalkietis“ yra būtent G. Kandroto, vadovavusio redakcijai nuo 2007 metų, ir viso kolektyvo nuopelnas. Beje, esame viena iš nedaugelio regioninių laikraščių redakcijų, kurioje išimtinai dirba tik žurnalistai profesionalai – Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros, vėliau reorganizuotos į Žurnalistikos institutą auklėtiniai, pavyzdžiui, ne tik žurnalistė, bet ir Kūrėja Nijolė Linionienė, redaktorės pavaduotoja Loreta Tumelienė, korespondentė Jolanta Račaitė, taip pat ir šių eilučių autorė. Didžiuojamės turėdami ir aukščiausios prabos fotografą Ričardą Pasiliauską, profesionalias korektores ir rašinių autores Loretą Akelienę ir Marija Burbienę.

Pastaraisiais metais į „Suvalkiečio“ kolektyvą darniai įsiliejo ir jaunosios kartos atstovų – Vytauto Didžiojo universiteto viešosios komunikacijos bakalauro studijas baigusi, Vilniaus universiteto darnaus vystymosi komunikacijos magistrantė Rita Ližaitytė ir Anglijoje, Surrey (Sario) universitete, komunikacijos ir tarptautinio marketingo magistro studijas baigusi Eglė Burbaitė. Ir tai džiugina, nes liudija, kad jaunimas mato perspektyvą dirbti regioniniame leidinyje.

Reaguodamas į laikmečio aktualijas „Suvalkietis“ veiklą vysto ir socialiniuose tinkluose. Mūsų paskyra feisbuke jubiliejaus išvakarėse turėjo kone 10 tūkst. sekėjų. Šiais metais startuos ir atnaujintas mūsų tinklapis. Nuo praėjusių metų pavasario, pirmosios COVID – 19 bangos, „Suvalkiečio“ tinklapyje www.suvalkietis.lt veikia vadinamoji elektroninė parduotuvė https://mokejimai.suvalkietis.lt, kurioje neišeidami iš namų mūsų skaitytojai gali užsiprenumeruoti laikraštį, užsisakyti asmeninį skelbimą, pateikti laikraščio puslapiuose publikuojamus sveikinimus ar užuojautas. Beje, mus, kaip patikimą partnerį, gerai žino ir didžiosios šalies reklamos agentūros, taip pat verslininkai. Mat „Suvalkietyje“ publikuojama reklama yra išties efektyvi.

… Jubiliejaus išvakarėse „Suvalkietį“ pasiekė Seimo nario Giedriaus Surplio dovana – 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto ir 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto kopijos. Šie Nepriklausomybės aktai „Suvalkiečiui“ turi ypatingą prasmę. Mums jie – kartu ir palinkėjimas išlikti ir visada būti nuo nieko nepriklausomiems. Skaitytojams pažadame: tokie ir būsime ir sieksime išlikti.

„Suvalkiečio“ redakcija įsikūrusi Marijampolės centre, Ūkininkų g. 6.

2011-ųjų balandį, kai minėjome laikraščio 70-metį, „Suvalkiečio“ kolektyvas buvo šiek tiek didesnis.

„Suvalkiečio“ vasaros neįsivaizduojamos be žygio baidarėmis – tradicijos, užgimusios buvusio redaktoriaus Gintaro Kandroto iniciatyva.

Darnus redakcijos kolektyvas randa laiko ir bendriems laisvalaikio pomėgiams – drauge keliauti po Lietuvą.

Iki pasaulinės pandemijos „Suvalkietis“ kasmet dalyvaudavo tradicinėse Marijampolės „Miesto dienose“.

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...
  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...