Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas…

Birutė MONTVILIENĖ

Redakcijos kolektyvas: (pirmoje eilėje) Ričardas Pasiliauskas, Jolanta Račaitė, Birutė Montvilienė, Erika Stankevičienė, Eglė Burbaitė, (antroje eilėje) Loreta Akelienė, Rimantas Vosylius, Nijolė Linionienė, Loreta Tumelienė, Dalia Jaudegienė, Rita Ližaitytė, Marija Burbienė.

1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti vos aštuonis kartus. Prieškarinį „Naująjį kelią“ redagavo redaktorė L. Balsytė. Nutilus patrankoms, 1945 metais, laikraščio leidyba buvo atnaujinta.

Dabartinis „Suvalkietis“, jau antri metai rengiamas ir spausdinamas pasaulinės pandemijos ir karantino sąlygomis, savo jubiliejų mini išleisdamas net 10725 numerį. Kiek namų, sodybų, butų ir įstaigų per tiek metų laikraštis aplankė, kiek kartų „Suvalkiečio“ žurnalistai rinkdamiesi medžiagą būsimoms publikacijoms važinėjo krašto keliais, keleliais ir užkaboriais, kiek straipsnių, korespondencijų, interviu ir reportažų parašė, šiandien net neįmanoma suskaičiuoti. Tačiau ne tokia statistika ir yra svarbiausia, o tai, kad lig šiol laikraštis vis dar yra laukiamas daugybės mūsų krašto žmonių namuose. Dukart per savaitę išeinantis „Suvalkietis“ šiais, jubiliejiniais metais, trečiadieniais leidžiamas 3720 egzempliorių, o šeštadieniais – 4700 egzempliorių tiražu. Šie skaičiai mums liudija, kad daugelio gyvenimus sukausčiusi pandemija neįstengė paralyžiuoti ištikimų mūsų skaitytojų poreikio sulaukti vis naujo popierinio laikraščio numerio ir paimti jį į rankas. Tuo pačiu tai ir patvirtinimas, kad „Suvalkiečio“ skaitytojai vertina laikraščio kolektyvo pastangas prenumeratoriams ir kitiems skaitytojams pateikti kuo platesnį ir gilesnį mūsų regiono aktualijų spektrą, kad krašto žmonėms svarbu, jog laikraščio puslapiuose jie randa išsamią ir įvairiapusę informaciją apie laikmečio diktuojamas didžiausias aktualijas, kaip kad pasaulinė COVID 19 pandemija. Skaitytojai taip pat neslepia, kad mūsų krašte „Suvalkietis“ populiarus ir dėl to, kad jo puslapiuose ką paskaityti randa įvairiausių poreikių ir polėkių žmonės. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriuos džiugina, kad „Suvalkietyje“ daug vietos skiriama kultūrai, istorijai, švietimui, gamtos apsaugai ir net gyvūnų gerovei, kad laikraščio žurnalistams rūpi medicininis skaitytojų švietimas, verslo reikalai, bendruomenių gyvenimas ir net mada, kad pagaliau redakcija yra tokia įstaiga, kurioje visada būsi išklausytas – ir kai norėsi pasidalinti džiaugsmu, ir kai tiesiog nebežinosi, kur kreiptis pečius užgriuvus nepakeliamai neišspręstų problemų naštai…

Laikraščio istorijoje būta visokių vingių, apie kuriuos dauguma dabartinio kolektyvo narių yra tik girdėję pasakojant vyresnius kolegas. Šiandien daug kam tarsi legendos gali nuskambėti pasakojimai apie kone kasdienius telefono skambučius iš partkomo ar vykdomojo komiteto. Tiesą sakant, ne visuomet nepatenkinti skambindavo ir redaktorius bei žurnalistus, ką ir kaip rašyti, mokindavo „pirmieji asmenys“. Daug ten jų „organuose“ dirbo ir daug jų manė turintys teisę nurodinėti, kas privalo būti publikuojama pirmajame laikraščio puslapyje, o kas žurnalisto plunksnos apskritai nėra vertas. Tokiomis sąlygomis laikraštį leido ne tik pokario ir vėlesniais metais jam vadovavę redaktoriai J. Gaisrys (1945), J. Janulevičius (1945-1947), S. Laurinavičius (1948-1949), V. Zenkevičius (1948-1949), R. Venckevičius (1949-1951), D. Ivanovas (1952-1955), V. Gutauskas (1955), J. Andriuškevičius (1958-1961), bet ir ilgiausiai redaktoriumi dirbęs Bronius Daktariūnas (1956-1986). Iš jo laikraščio vairą perėmusio ir iki 2007 m. redakcijai vadovavusio Edvardo Dombrovicko Atgimimo metų konfrontacija su vietiniais vadukais baigėsi tuo, kad mieste buvo įsteigtas dar vienas laikraštis.

Nauji vėjai, Atgimimas ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas laikraščio kolektyvui leido atsikratyti ilgametės partinės globos ir tapti nepriklausomu laikraščiu. Tai subrandino ir poreikį pakeisti leidinio pavadinimą. 1992 m. liepos 1 dieną laikraštį jau išleidome jį pavadinę „Suvalkiečiu“. Tais pačiais metais prasidėjo laikraščio privatizavimo procesas, sudaręs galimybę redakcijos darbuotojams tapti laikraščio savininkais, o pačiam „Suvalkiečiui“ tapti išties nepriklausomu. Tokie esame ir šiandien. Uždarosios akcinės bendrovės „Suvalkietis“ akcininkai – tik dabartiniai ir buvę redakcijos darbuotojai, taip pat netikėtai Anapilin 2019 metų gruodį išėjusio redaktoriaus Gintaro Kandroto šeima.

Dabartinis įvairiapusis, su daugybe teminių puslapių „Suvalkietis“ yra būtent G. Kandroto, vadovavusio redakcijai nuo 2007 metų, ir viso kolektyvo nuopelnas. Beje, esame viena iš nedaugelio regioninių laikraščių redakcijų, kurioje išimtinai dirba tik žurnalistai profesionalai – Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros, vėliau reorganizuotos į Žurnalistikos institutą auklėtiniai, pavyzdžiui, ne tik žurnalistė, bet ir Kūrėja Nijolė Linionienė, redaktorės pavaduotoja Loreta Tumelienė, korespondentė Jolanta Račaitė, taip pat ir šių eilučių autorė. Didžiuojamės turėdami ir aukščiausios prabos fotografą Ričardą Pasiliauską, profesionalias korektores ir rašinių autores Loretą Akelienę ir Marija Burbienę.

Pastaraisiais metais į „Suvalkiečio“ kolektyvą darniai įsiliejo ir jaunosios kartos atstovų – Vytauto Didžiojo universiteto viešosios komunikacijos bakalauro studijas baigusi, Vilniaus universiteto darnaus vystymosi komunikacijos magistrantė Rita Ližaitytė ir Anglijoje, Surrey (Sario) universitete, komunikacijos ir tarptautinio marketingo magistro studijas baigusi Eglė Burbaitė. Ir tai džiugina, nes liudija, kad jaunimas mato perspektyvą dirbti regioniniame leidinyje.

Reaguodamas į laikmečio aktualijas „Suvalkietis“ veiklą vysto ir socialiniuose tinkluose. Mūsų paskyra feisbuke jubiliejaus išvakarėse turėjo kone 10 tūkst. sekėjų. Šiais metais startuos ir atnaujintas mūsų tinklapis. Nuo praėjusių metų pavasario, pirmosios COVID – 19 bangos, „Suvalkiečio“ tinklapyje www.suvalkietis.lt veikia vadinamoji elektroninė parduotuvė https://mokejimai.suvalkietis.lt, kurioje neišeidami iš namų mūsų skaitytojai gali užsiprenumeruoti laikraštį, užsisakyti asmeninį skelbimą, pateikti laikraščio puslapiuose publikuojamus sveikinimus ar užuojautas. Beje, mus, kaip patikimą partnerį, gerai žino ir didžiosios šalies reklamos agentūros, taip pat verslininkai. Mat „Suvalkietyje“ publikuojama reklama yra išties efektyvi.

… Jubiliejaus išvakarėse „Suvalkietį“ pasiekė Seimo nario Giedriaus Surplio dovana – 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto ir 1990 metų kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo akto kopijos. Šie Nepriklausomybės aktai „Suvalkiečiui“ turi ypatingą prasmę. Mums jie – kartu ir palinkėjimas išlikti ir visada būti nuo nieko nepriklausomiems. Skaitytojams pažadame: tokie ir būsime ir sieksime išlikti.

„Suvalkiečio“ redakcija įsikūrusi Marijampolės centre, Ūkininkų g. 6.

2011-ųjų balandį, kai minėjome laikraščio 70-metį, „Suvalkiečio“ kolektyvas buvo šiek tiek didesnis.

„Suvalkiečio“ vasaros neįsivaizduojamos be žygio baidarėmis – tradicijos, užgimusios buvusio redaktoriaus Gintaro Kandroto iniciatyva.

Darnus redakcijos kolektyvas randa laiko ir bendriems laisvalaikio pomėgiams – drauge keliauti po Lietuvą.

Iki pasaulinės pandemijos „Suvalkietis“ kasmet dalyvaudavo tradicinėse Marijampolės „Miesto dienose“.

 

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį

    2021-05-12Marijampolės savivaldybės ūkininką ir įmonę „Mantinga“ ministras gyrė už ryžtą ir novatorišką požiūrį
    Tęsdamas pažintį su Lietuvos ūkininkais ir pramonės įmonėmis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svečiavosi Suvalkijoje. Aplankęs jaunąjį mėsinių galvijų augintoją ir modernią šaldytų duonos gaminių įmonę, ministras susipažino su skirtingiems sektoriams atstovaujančių veiklų pasiekimais ir kasdienybe. Karjeros kryptį padiktavo patirtis tėvų ūkyje Pirmasis K. Navicko sustojimas Suvalkijoje buvo Marijampolės savivaldybės Gudinės kaime pas mėsinių galvijų augintoją, 24-erių Mykolą Šveikauską. Jaunas vaikino amžius ir pasirinkta karjeros kryptis žavi ir stebina, tačiau jaunasis ūkininkas paaiškina, jog toks sprendimas buvo neišvengiamas. Mykolas pripažino, kad dar būdamas paauglys žinojo, jog savo gyvenimą sies su žemės ūkiu ir mėsiniais gyvuliais, mat mėsinius galvijus nemažai metų augino jo ...
  • Artu – kaip meilės glėbys…

    2021-05-08Artu – kaip meilės glėbys...
    Leidus atsiverti parodų erdvėms Marijampolės kultūros centre parodų užderėjo dar gausiau, nei įprasta: be kitų, gražiai viena kitą keičia projekto „Pasaulio sūduviečiai“ ekspozicijos. Baigiantis balandžiui parengta ir lankytojų II aukšto fojė laukia netikėta (ir vėl!) Ievos Voroneckytės kūryba – paroda „Artu“. Netikėtas pavadinimas? Netikėtas ir žanras – juvelyrika („Mano smalsumo segė“, „Mamos Rasos pakabukas“, „Močiutės Gražinos segė“). Originali, subtili ekspozicija, meniškas prisistatymas būsimiems lankytojams: „Jau daugiau kaip dešimtmetį kūryboje man artimos žmogaus ir gamtos temos. Visi sidabriniai papuošalai sukurti iš mano pačios ir artimųjų delnų ir pirštų atspaudų, siekiant perteikti asmenybės individualumą – mamos delne rasos lašelis, mylimojo pirštų atspaudai lyg ...
  • …Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)

    2021-05-08...Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)
    2020-ieji – Tautodailės metai – nepaisant tikrai nepalankios kultūros gyvenimui ir numatytiems vyksmams situacijos, buvo ir įvairūs, ir turtingi įvairių renginių (spėtų realizuoti per trumpą laiką), išleista nemažai leidinių. Vienas tokių – Vilniaus etninės kultūros centro solidi knyga „Riešinės seniau ir dabar“. Tai antrasis (papildytas) Irenos Felomenos Juškienės sudarytas kelių dalių albumas, kurį pastudijavus galima sužinoti ir riešinių, ir pirštinių, ir antkrūtinių (retenybė) atsiradimo istoriją, pamatyti ir seniausius, muziejuose saugomus, pavyzdžius. Taip pat daug vietos skirta šių dienų mezgėjoms, pateikiama daugybė nuotraukų ir grafinių raštų pavyzdžių. Jie – iš visų Lietuvos regionų (keletas pavyzdžių ir iš Suvalkijos). Smagu, kad tarp kitų ...
  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Ką daryti, kad poilsio pasiūlymo išsirinkimas truktų ypač trumpai?

    2021-04-29Ką daryti, kad poilsio pasiūlymo išsirinkimas truktų ypač trumpai?
    Poilsio pasiūlymai šiandien sudaro tokį įspūdingą pasirinkimą, kad dauguma žmonių vengia juos rinktis dėl vienos labai paprastos priežasties – yra įsitikinę, kad šis procesas pareikalaus labai daug laiko bei dėmesio. Tačiau, ar žinojote, jog pasinaudojus keliomis gudrybėmis ir sukoncertavus savo dėmesį į tam tikrus akcentus, poilsio pasiūlymą galima išsirinkti labai greitai, galbūt, net per kelias minutes? Tad, kaip reikėtų elgtis, kad poilsio pasiūlymo pasirinkimas truktų ypač trumpai? Kokiame kurorte ar mieste norite ilsėtis? Vietų, kur galima praleisti malonias poilsio akimirkas, šiandien yra labai daug. Tad, jei iš anksto nuspręsite, kurioje vietovėje – Birštone, Druskininkuose, Trakuose, Palangoje, Šventojoje, Rygoje, Vilniuje norėtumėte ilsėtis, galite ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...