Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio.

Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet …

Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima teigti, kad nedaroma nieko.

Kalvarijos sinagogų kompleksas – vienas unikaliausių visoje šalyje, todėl puoselėjami planai ateityje jį atnaujinti.

2002–2003 m. buvo pradėti darbai, planuota atnaujinti visą kompleksą, turėta gražių planų dėl pastatų pritaikymo kultūros reikmėms. Tačiau restauravimo baigti nepavyko. Vos spėjus įsibėgėti darbams, privatus fondas, skyręs lėšų pradiniams darbams, finansavimą nutraukė.

Tuomet buvo spėta sutvarkyti Žieminės sinagogos išorę, restauruoti jos fasadus, buvo uždengtas stogas, įrengta laiptinė, mūrinė tvora su metaliniais intarpais atkurta tokia, kokia ji buvo XX a. pradžioje. Taigi, šis pastatas bent jau buvo išgelbėtas nuo sunykimo.

Žieminės sinagogos sutvarkymo projektas yra parengtas, Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos iniciatyva atlikti reikalingi architektūriniai, polichrominiai, konstrukcijų ir archeologiniai tyrimai.

Praėjusių metų pabaigoje vyko ir buvo baigti Vasarinės sinagogos konservavimo (apsaugojimo nuo sunykimo) darbai. Į juos irgi investuota nemažai lėšų. Daugiausia prisidėjo Kultūros paveldo departamentas.

Vasarinė sinagoga – istoriškai ir architektūriškai vertingiausias komplekso statinys.

Visiškai atnaujinti kompleksą šiuo metu galimybių nėra

Lietuvos žydų bendruomenės spaudimas kuo greičiau atnaujinti pastatus Kalvarijos savivaldybei daromas, matyt, dėl to, kad jai statiniai perduoti naudotis pagal panaudos sutartį. Ir Savivaldybė, ir Kultūros paveldo departamentas neignoruoja šios problemos, tačiau vis laukiama tinkamos progos gauti lėšų.

Vasarinė sinagoga – vertingiausias, bet iki šiol buvęs labiausiai sunykęs pastatas. Pernai atlikti konservavimo darbai maksimaliai jį apsaugojo nuo tolesnio irimo. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Kalvarijos savivaldybės mero pavaduotojas Kęstutis Bagdanavičius sako, kad ir dabar ieškoma galimybių kompleksui atnaujinti. Daugiausia vilčių dedama į Europos Sąjungos struktūrinius fondus. Vis laukiama, kada atsiras programa, kurioje dalyvaujant galima būtų gauti reikiamą paramą.

Kalvarijos savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas, atsakingas už kultūros vertybių apsaugą, Romas Eidukaitis atkreipė dėmesį ir į tai, kad vis dėlto prie šios problemos sprendimo galėtų prisidėti ir Lietuvos žydų bendruomenė.

Pernai baigta konservuoti Vasarinė sinagoga

Pernai baigta konservuoti Vasarinė sinagoga – labiausiai sunykęs ir kartu labai vertingas, baroko epochą atspindintis komplekso statinys, pastatytas XVIII a. antrojoje pusėje.

Vasarinė sinagoga yra mūrinė, tačiau pastatyta pagal medinių sinagogų tradicijas. Įdomi joje buvusi moterų galerija (moterys pagal tuometę žydų tradiciją melsdavosi atskirai), yra daug vertingų detalių. Išsaugojimo darbus inicijavo Kultūros paveldo departamentas.

Žieminę sinagogą nuo sunykimo išgelbėjo privataus fondo lėšomis atlikti restauravimo darbai.

Vykstant konservavimo darbams likviduota pastato avarinė būklė, sinagoga apsaugota nuo kritulių poveikio. Nuo sunykimo apsaugotos vertingos detalės. Įrengtos medinės sienų konstrukcijos, langų angos ir karnizai, sumontuotos durys, cinkuota profiliuoto lakšto danga uždengtas stogas, įrengtos sienas palaikančios konstrukcijos…

Vasarinės sinagogos išsaugojimo ir tvarkybos darbams atlikti buvo skirta arti 100 tūkst. eurų. Darbus atliko Marijampolės įmonė UAB „Vidara“, turinti licenciją rekonstruoti paveldo objektus.
Iš pastato buvo išvalytas per daugelį metų susikaupęs statybinis laužas. Akmenų ir plytų mūro sienos (didelę jų dalį sudaro gana stambūs akmenys) daugelyje vietų virš langų vos laikėsi. Išvalius pastato vidų, atsivėrė įspūdingas vaizdas: viduje sienas į tris plokštumas skaidantys piliastrai, išlikę du bimos (pakylos) stulpai, polichromijos fragmentai. Žvelgiant į pastatą iš išorės sunku patikėti, kad jo vidus toks įspūdingas…

Žieminės sinagogos fragmentas.

Deja, praradimų neišvengta. Du iš keturių bimos stulpų jau nugriuvę. Kartu išgriuvusios ir trys arkas jungiančios kolonos. Išlikusi bimos arka – įlinkusi ir sutrūkusi. Atliekant tvarkybos darbus bimos mūras buvo armuotas ir suveržtas templėmis.

Baigti pastato konservavimo darbai maksimaliai apsaugo jį nuo tolesnio irimo ir, pasak paveldosaugos specialistų, dar daug metų jis galės mus visus džiuginti savo istorine praeitimi. Atlikti Vasarinės sinagogos išsaugojimo darbai – gana svarbus žingsnis išsaugant unikalų nykstantį kultūros paveldo objektą.

Taigi, anaiptol negalima sakyti, kad pastatų likimu nesirūpinama. Tiesiog neįstengiama jų atnaujinti iškart. Komplekso unikalumas neleidžia užmiršti apie tai, kad dera jį sutvarkyti. Tad galbūt tai padaryti bus įmanoma ateityje.

Atnaujintuose pastatuose, kaip jau seniai planuojama, galėtų įsikurti Kalvarijos kultūros įstaigos, galbūt – muziejus.