Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus.

Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus.

Vinimis ir siūlais paveikslus kurianti Jovita Dabašinskienė sako, jog Lietuvoje ji, ko gero, vienintelė tuo užsiima.

Vinimis ir siūlais paveikslus kurianti Jovita Dabašinskienė sako, jog Lietuvoje ji, ko gero, vienintelė tuo užsiima.

Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną.

– Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Juk per karantiną nebuvo nei kur nueiti, nei ką nupirkti. Dovanos idėja gimė internete aptikus videoįrašus, kuriuose demonstruojami nematyta technika „piešti“ paveikslėliai. Tiesą sakant, piešti man visada patiko ir sekėsi, bet tiesiog nebuvo kada tuo užsiimti. Buvau pasiilgusi meno ir kai pamačiau, kaip prancūzų, turkų menininkai kuria originalius paveikslus su vinimis ir siūlais, užsidegiau noru išmokti. Pirmais paveikslėliais – kavos puodeliu ir gėlių vaza – nudžiuginau močiutę ir anytą ir užsikabinau. Nelengvas procesas tiesiog vežė, o rezultatas kaskart vis gerėjo, gražėjo, – pasakoja Jovita.

„Tapyti“ plaktuku ant lentos – tai ne pieštuku ant balto popieriaus piešti. Padarius klaidą neištrinsi, todėl labai gerai reikia apgalvoti, kur kalti vinį, kad lenta nesuskiltų ir piešinys „nesuplyštų“, kad tarpeliai tarp jų būtų vienodi, o lenkimo linija graži. Gali būti ir taip, kad prasėdėjus prie paveikslo 20–30 valandų lenta gali sutrūkti ir visas darbas nueis niekais. Kad taip neįvyktų, Jovitos vyras Povilas sumąstė, kaip apsaugoti ruošinį, padarytą iš šimtamečių lentų, pritvirtinant papildomą plokštę.

Paveikslų kūrimas – sudėtingas procesas, o iki galutinio rezultato – ilgas kelias užpildant erdvę siūlais.

Paveikslų kūrimas – sudėtingas procesas, o iki galutinio rezultato – ilgas kelias užpildant erdvę siūlais.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

„Drobe“ tampa ne tik natūralios medžio lentos, bet ir klijuoto medžio bei medžio drožlių plokštės. Ruošinys dažomas, nutepamas aliejumi, deginamas, aptempiamas įvairių spalvų oda.
Minčių paveikslams Jovita ieško internete, nukopijuotus paveiksliukus pataiso: pakoreguoja kai kurias linijas, prideda detalių ar šiek tiek pakeičia savaip. Pirmiausia apgalvoja vinučių išdėstymą, tarpelius tarp jų, kad piešinys būtų išvaizdus. Svarbu, jog iškart kiekviena vinis būtų savo vietoje, nes ją ištraukus liks skylutė.

Pirmas paveikslas – močiutei.

Pirmas paveikslas – močiutei. Nuotrauka iš Jovitos albumo

Iškalti nedidelį paveikslėlį trunka mažiausiai dešimt valandų, prie sudėtingesnio, pvz. rot­veilerio portreto, teko praleisti apie 50 valandų. Kai kuriems paveikslams panaudota apie 400 gramų vinių – žvilgančių, bet paprastų, nes dekoratyvios – brangios. Ilgiausiai Jovita sugaišta prie smulkių piešinių, nedidelių detalių, ypač atidžiai narstydama siūlus, paslėpdama jų galus. Dar keletą valandų užtrunka pincetu tarp vinučių ištraukinėdama eskizo popierėlius. Galiausiai piešinys preciziškai narstant užpildomas plonais medvilniniais arba lininiais siūlais.

Feisbuko puslapyje „Jovita tapo“ J. Dabašinskienė dalijasi savo darbų nuotraukomis ir kiek­vieno mėnesio 10 dieną skelbia konkursą.

Darbų seka: dešinėje – pirminis „piešinys“ vinutėmis.

Darbų seka: dešinėje – pirminis „piešinys“ vinutėmis.

– Žmonės rašo užuominas, kokio paveikslo norėtų, siūlo temas. Per mėnesį, iki kito mėnesio 10 dienos, aš savo nuožiūra iš pasiūlytųjų išsirenku vieną ir niekam nieko nesakiusi jį padarau. Nuotrauką įkeliu į feisbuką ir paveikslą tiesiog padovanoju tam žmogui, kurio temą pasirinkau, nors jo atlikimo idėjos kartais tenka ieškoti savaitėmis. Žmonės nustemba gavę tokią dovaną, o jų reakcijos būna geriausias įvertinimas – vieni tuoj pat dalijasi nuotraukomis su dovana, krykščia iš nuostabos, kiti net apsiverkia iš netikėtumo, – pasakoja Jovita.

Tokiomis priemonėmis kuriami paveikslai.

Tokiomis priemonėmis kuriami paveikslai.

Per metus plaktuku, vinutėmis, žnyplėmis ir siūlais J. Dabašinskienė „nutapė“ beveik 60 „styginių meno“ paveikslų – daugiausia kačių ir šunų portretų. Originalūs darbai iškeliavo į Vokietiją, Norvegiją, Airiją, Šveicariją, Ameriką. Jovitos dovanomis pasipuošė ir ne viena Marijampolės įstaiga: veterinarijos klinika, raktų dirbtuvės, šunų veislynas, jaunėlio sūnaus darželio grupė, taip pat draugių namai, darbo kabinetai ir kt.

Per metus gerokai ištobulinusi darbų technika, iškalusi gyvūnų, žmonių portretus, gėlių paveikslus, Jovita prisipažino, kad kūrybinės mintys vis neleidžia sustoti. Svajonėse – ornamentų, sudėtingų raštų „piešimas“. Ir jai tai tikrai pavyks!

Laukia kūrybinga vasara ir… Zyplių dvaras. Čia, vienoje iš salių, liepą J. Dabašinskienė pristatys savo originalių „styginių meno“ paveikslų parodą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Artu – kaip meilės glėbys…

    2021-05-08Artu – kaip meilės glėbys...
    Leidus atsiverti parodų erdvėms Marijampolės kultūros centre parodų užderėjo dar gausiau, nei įprasta: be kitų, gražiai viena kitą keičia projekto „Pasaulio sūduviečiai“ ekspozicijos. Baigiantis balandžiui parengta ir lankytojų II aukšto fojė laukia netikėta (ir vėl!) Ievos Voroneckytės kūryba – paroda „Artu“. Netikėtas pavadinimas? Netikėtas ir žanras – juvelyrika („Mano smalsumo segė“, „Mamos Rasos pakabukas“, „Močiutės Gražinos segė“). Originali, subtili ekspozicija, meniškas prisistatymas būsimiems lankytojams: „Jau daugiau kaip dešimtmetį kūryboje man artimos žmogaus ir gamtos temos. Visi sidabriniai papuošalai sukurti iš mano pačios ir artimųjų delnų ir pirštų atspaudų, siekiant perteikti asmenybės individualumą – mamos delne rasos lašelis, mylimojo pirštų atspaudai lyg ...
  • …Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)

    2021-05-08...Ir apie mūsų kraštą (Leidiniai)
    2020-ieji – Tautodailės metai – nepaisant tikrai nepalankios kultūros gyvenimui ir numatytiems vyksmams situacijos, buvo ir įvairūs, ir turtingi įvairių renginių (spėtų realizuoti per trumpą laiką), išleista nemažai leidinių. Vienas tokių – Vilniaus etninės kultūros centro solidi knyga „Riešinės seniau ir dabar“. Tai antrasis (papildytas) Irenos Felomenos Juškienės sudarytas kelių dalių albumas, kurį pastudijavus galima sužinoti ir riešinių, ir pirštinių, ir antkrūtinių (retenybė) atsiradimo istoriją, pamatyti ir seniausius, muziejuose saugomus, pavyzdžius. Taip pat daug vietos skirta šių dienų mezgėjoms, pateikiama daugybė nuotraukų ir grafinių raštų pavyzdžių. Jie – iš visų Lietuvos regionų (keletas pavyzdžių ir iš Suvalkijos). Smagu, kad tarp kitų ...
  • Gausiai dalyvavo, gražiai pasirodė

    2021-05-08
    Nors situacija visose srityse tebėra sudėtinga, daugybė tradicinių, anksčiau planuotų dalykų persikėlė į virtualią erdvę, vyko ir tebevyksta. Lietuvos nacionalinio kultūros centro organizuojamas (jau devintasis) Lietuvos vaikų ir moksleivių – liaudies kūrybos atlikėjų – konkursas „Tramtatulis“ įgavo pagreitį. Šiemet jis skirtas vienos žymiausių pasaulio archeologių, baltų ir indoeuropiečių kultūrų tyrinėtojos Marijos Gimbutienės gimimo 100-mečiui paminėti. Skatinti vaikus domėtis tradicine kultūra, skleisti liaudies kūrybą, ugdyti jaunuosius folkloro atlikėjus, akcentuoti tarmių reikšmę – taip apibrėžiami šio konkurso tikslai. Šiais metais „Tramtatulis“ ypatingas, nes vyko karantino sąlygomis, dalyviai buvo vertinami virtualiai, pagal pateiktus įrašus. Marijampolėje jis ypatingas ir dėl kitko: kaip niekada šiemet gausaus ...
  • PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI

    2021-05-07PROFESINĖS ŠVENTĖS DIENĄ MINIME BŪDAMI NEPRIKLAUSOMI
    Šiandien, minėdami savo profesinę šventę – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną – džiaugiamės, kad galime skleisti laisvą, gimtąja kalba parašytą žodį, ir didžiuojamės tais, kurie net tamsiausiais mūsų tautai laikais puoselėjo lietuvišką žodį, išsaugodami jį ateities kartoms. Drauge su lietuvišku žodžiu mums didžiulė vertybė yra mūsų šalies ir mūsų, žurnalistų, NEPRIKLAUSOMYBĖ. Didžiuojamės, kad esame nepriklausomas leidinys, galintis skleisti naujienas, aktualijas ir gal ne visiems malonų tiesos žodį. Tokie – NEPRIKLAUSOMI – sieksime ir išlikti. To šiandien mums linki daugelis kolegų ir bičiulių. Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena mus sveikina Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė Rasa ...
  • Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai

    2021-05-07Į krašto kelius grįžo „Google Street View“ automobiliai
    Šiomis dienomis mūsų krašto keliuose vėl pasirodė „Google Street View“ automobiliai. Jie keliauja per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas – atnaujinti Lietuvos miestų, kelių ir greitkelių vaizdus „Google“ žemėlapių platformoje. Dėl „Google Street View“ vartotojai turi galimybę virtualiai aplankyti daugumą mūsų šalies miestų, istorinius paminklus, pilis, taip pat kurortus prie jūros ir nacionalinius parkus. „Google“ pastebi, kad laikui bėgant infrastruktūra miestuose ir tarp jų keičiasi, vystosi, todėl žemėlapyje matomus vaizdus svarbu reguliariai atnaujinti, o nauji vaizdai vartotojams padės dar geriau orientuotis įvairiose vietovėse. „Street View“ funkcija suteikia galimybę matyti 360 laipsnių vaizdus iš gatvių, susipažinti su kultūriniu ir nacionaliniu ...
  • Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

    2021-05-05Kinas – tikrovę imituojanti medija.  Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“
    Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai. Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip ...
  • Ir vėl „Kinas ant ratų“

    2021-05-05Ir vėl „Kinas ant ratų“
    Penktadienį, balandžio 30-ąją, Marijampolės kempinge įvyko renginys „Kinas ant ratų“. Tai nevyriausybinės organizacijos „Jaunimas yra“ sumanymas. Matydami, kaip žmonės išsiilgę pramogų, renginių, žiūrovus jie pakvietė į net keturis filmų seansus. Pirmasis filmas buvo skirtas mažiesiems – 17.30 val. parodytas animacinis „Mažasis princas“, vėliau laukė lietuviškas „Dėdė, Rokas ir Nida“, mėgstantys veiksmą žiūrėjo „Grenlandija: išlikimas“, o paskutiniame seanse 0.35 val. buvo rodomas siaubo filmas „Saulės kultas“. Bilietai buvo platinami internetu, žiūrovai laikėsi karantino nustatytų saugumo reikalavimų. Kaip papasakojo organizatorių atstovė Raimonda Bogužaitė, iš viso į kiną po atviru dangumi atvyko apie 120 automobilių, žiūrovų buvo mažiausiai dvigubai daugiau. Vėlyvesni du seansai buvo populiaresni – ...
  • „Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams

    2021-05-05„Spindulio“ kino teatras atvėrė duris žiūrovams
    O žiūrovų jame nebuvo nuo pernykščio lapkričio 6-osios. Į kino teatrą jie po karantino suvaržymų sugrįžo nuo trečiadienio, balandžio 28-osios. Kaip papasakojo kino teatro direktorė Kristina Dobrovolskienė, 28 ir 29 dienomis kino teatras dirbo testinėje aplinkoje: darbuotojai testavo, tikrino sistemas, pasitikrino aparatūros būklę – nors per karantiną irgi ją tikrino, bet parametrus teko susižiūrėti iš naujo, nes vėl imta leisti filmą po filmo. Visgi veikla nebuvo vykdoma pusę metų, taigi ir darbuotojams reikėjo pasipraktikuoti, prisiminti savo pareigas iš naujo. Penktadienį po pietų įvyko atidarymo renginys. Jame dalyvavo tik patys darbuotojai ir seanso žiūrovai. Kitų svečių nekviesta dėl saugumo. Šoko kolektyvas „Arabeskas“, taip ...
  • Sena meilė nekomerciniam kinui

    2021-05-05Sena meilė nekomerciniam kinui
    Marijampolietis žurnalistas, kino mylėtojas ir žinovas Algis VAŠKEVIČIUS: – Kinu domiuosi jau daugybę metų ir ypač nekomerciniu, klubiniu, vadinamuoju „arthauziniu“. Dar praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje kelerius metus Marijampolėje teko vesti „Kino klubo“ užsiėmimus, kai žiūrėdavome tuomet sunkiai pasiekiamus, iš nelabai kokybiškų vaizdajuosčių sukamus F. Felinio, M. Antonionio ar P. P. Pazolinio filmus. Ta meilė kinui išliko ir vėliau. Atsivėrus sienoms, pagaliau atsirado galimybė apsilankyti įvairių šalių kino festivaliuose, apie ką anksčiau būdavo galima tik pasvajoti arba paskaityti žurnalo „Kinas“ puslapiuose – S. Valiulio ir S. Macaičio straipsniuose. Tad per pastaruosius metus jau daug kartų teko apsilankyti Berlyno kino festivalyje vasario mėnesį ir ...
  • Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės

    2021-05-05Kūryba padeda pabėgti nuo kasdienybės
    Taip pat – padaryti ją prasminga, kai vietoje aplink tvyrančio negatyvo, kurio pastaruoju metu tikrai daug, atsiranda vis daugiau šviesos, noro eiti pirmyn, o dažnos dienos laiką net norisi pristabdyti… Tuo iki gegužės 15 dienos tikrai galite įsitikinti Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje (II a. didžiojoje salėje), kur veikia paroda, susidedanti net iš trijų dalių. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog kiekviena jų atspindi tarsi atskiras temas, tačiau yra labai svarbus ir dažnai neįvertinamas dalykas, jas jungiantis. Tai mūsų požiūris į save ir šios dienos realybę bei gebėjimą joje ir su ja gyventi. Projektas – vienas iš daugelio XXI Lietuvos ...
  • Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje

    2021-05-05Vilkaviškio žydų atminties obelis Žemaitijoje
    Netoli Platelių esančiame Žemaitijos nacionaliniame parke „auga“ neįprastos istoriją įamžinančios obelys. Ten Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo iniciatyva „sodinamas“ Lietuvos litvakų Atminties sodas… Obelys neįprastos: kalvių iš metalų nukaltos – o ir obuoliai neįprasti. Juose įrašyti žinomiausių žydų bendruomenės asmenų ar lietuvių žydų gelbėtojų vardai. Šiuo metu jau auga (Lietuvos žemėlapio kontūre) 57 obelys. Vilkaviškio žydų bendruomenei bus skirta 58-oji. Šios atminties obelys primena ketvirtadalį visų iki 1941 metų buvusių Lietuvos žydų bendruomenių.Sode jau „pasodinta“ Pilviškių žydų bendruomenės obelis. Pradžioje obelis sodino tik žydiškos organizacijos bei litvakų išeiviai. Palengva savo buvusius kaimynus pradėjo įamžinti ir lietuvių bendruomenės. Darbėnų žydų bendruomenei ...
  • Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą

    2021-05-03Europinis COVID-19 pažymėjimas: kelias grįžti į įprastą gyvenimą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Šiandien Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą visos Europos atsivėrimui – taip vadinamo ES COVID-19 pažymėjimo įvedimui, kuris turėtų įsigalioti jau nuo birželio. Esu tikras, kad tai yra tiesiausias kelias mums visiems grįžti į įprastą gyvenimą. Atskiros Europos šalys savarankiškai jau svarstė ar tebesvarsto ne vieną aplinkkelį ar šunkelį, bet šiandien tiesiog būtinas bendras ir greitai veikiantis sprendimas. Būtent ES COVID-19 sertifikatas leis Europai bendrai ir kiekvienai ES šaliai atskirai pradėti lipti iš socialinės ir ekonominės duobės, į kurią įstūmė pandemija. Europinis COVID-19 sertifikatas reiškia daug daugiau nei vien ...
  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...