Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Suvalkų koridorius

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus.

Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus.

Vinimis ir siūlais paveikslus kurianti Jovita Dabašinskienė sako, jog Lietuvoje ji, ko gero, vienintelė tuo užsiima.

Vinimis ir siūlais paveikslus kurianti Jovita Dabašinskienė sako, jog Lietuvoje ji, ko gero, vienintelė tuo užsiima.

Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną.

– Prieš Motinos dieną susirūpinau, kuo galėčiau nudžiuginti savo močiutę ir vyro mamą. Juk per karantiną nebuvo nei kur nueiti, nei ką nupirkti. Dovanos idėja gimė internete aptikus videoįrašus, kuriuose demonstruojami nematyta technika „piešti“ paveikslėliai. Tiesą sakant, piešti man visada patiko ir sekėsi, bet tiesiog nebuvo kada tuo užsiimti. Buvau pasiilgusi meno ir kai pamačiau, kaip prancūzų, turkų menininkai kuria originalius paveikslus su vinimis ir siūlais, užsidegiau noru išmokti. Pirmais paveikslėliais – kavos puodeliu ir gėlių vaza – nudžiuginau močiutę ir anytą ir užsikabinau. Nelengvas procesas tiesiog vežė, o rezultatas kaskart vis gerėjo, gražėjo, – pasakoja Jovita.

„Tapyti“ plaktuku ant lentos – tai ne pieštuku ant balto popieriaus piešti. Padarius klaidą neištrinsi, todėl labai gerai reikia apgalvoti, kur kalti vinį, kad lenta nesuskiltų ir piešinys „nesuplyštų“, kad tarpeliai tarp jų būtų vienodi, o lenkimo linija graži. Gali būti ir taip, kad prasėdėjus prie paveikslo 20–30 valandų lenta gali sutrūkti ir visas darbas nueis niekais. Kad taip neįvyktų, Jovitos vyras Povilas sumąstė, kaip apsaugoti ruošinį, padarytą iš šimtamečių lentų, pritvirtinant papildomą plokštę.

Paveikslų kūrimas – sudėtingas procesas, o iki galutinio rezultato – ilgas kelias užpildant erdvę siūlais.

Paveikslų kūrimas – sudėtingas procesas, o iki galutinio rezultato – ilgas kelias užpildant erdvę siūlais.
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

„Drobe“ tampa ne tik natūralios medžio lentos, bet ir klijuoto medžio bei medžio drožlių plokštės. Ruošinys dažomas, nutepamas aliejumi, deginamas, aptempiamas įvairių spalvų oda.
Minčių paveikslams Jovita ieško internete, nukopijuotus paveiksliukus pataiso: pakoreguoja kai kurias linijas, prideda detalių ar šiek tiek pakeičia savaip. Pirmiausia apgalvoja vinučių išdėstymą, tarpelius tarp jų, kad piešinys būtų išvaizdus. Svarbu, jog iškart kiekviena vinis būtų savo vietoje, nes ją ištraukus liks skylutė.

Pirmas paveikslas – močiutei.

Pirmas paveikslas – močiutei. Nuotrauka iš Jovitos albumo

Iškalti nedidelį paveikslėlį trunka mažiausiai dešimt valandų, prie sudėtingesnio, pvz. rot­veilerio portreto, teko praleisti apie 50 valandų. Kai kuriems paveikslams panaudota apie 400 gramų vinių – žvilgančių, bet paprastų, nes dekoratyvios – brangios. Ilgiausiai Jovita sugaišta prie smulkių piešinių, nedidelių detalių, ypač atidžiai narstydama siūlus, paslėpdama jų galus. Dar keletą valandų užtrunka pincetu tarp vinučių ištraukinėdama eskizo popierėlius. Galiausiai piešinys preciziškai narstant užpildomas plonais medvilniniais arba lininiais siūlais.

Feisbuko puslapyje „Jovita tapo“ J. Dabašinskienė dalijasi savo darbų nuotraukomis ir kiek­vieno mėnesio 10 dieną skelbia konkursą.

Darbų seka: dešinėje – pirminis „piešinys“ vinutėmis.

Darbų seka: dešinėje – pirminis „piešinys“ vinutėmis.

– Žmonės rašo užuominas, kokio paveikslo norėtų, siūlo temas. Per mėnesį, iki kito mėnesio 10 dienos, aš savo nuožiūra iš pasiūlytųjų išsirenku vieną ir niekam nieko nesakiusi jį padarau. Nuotrauką įkeliu į feisbuką ir paveikslą tiesiog padovanoju tam žmogui, kurio temą pasirinkau, nors jo atlikimo idėjos kartais tenka ieškoti savaitėmis. Žmonės nustemba gavę tokią dovaną, o jų reakcijos būna geriausias įvertinimas – vieni tuoj pat dalijasi nuotraukomis su dovana, krykščia iš nuostabos, kiti net apsiverkia iš netikėtumo, – pasakoja Jovita.

Tokiomis priemonėmis kuriami paveikslai.

Tokiomis priemonėmis kuriami paveikslai.

Per metus plaktuku, vinutėmis, žnyplėmis ir siūlais J. Dabašinskienė „nutapė“ beveik 60 „styginių meno“ paveikslų – daugiausia kačių ir šunų portretų. Originalūs darbai iškeliavo į Vokietiją, Norvegiją, Airiją, Šveicariją, Ameriką. Jovitos dovanomis pasipuošė ir ne viena Marijampolės įstaiga: veterinarijos klinika, raktų dirbtuvės, šunų veislynas, jaunėlio sūnaus darželio grupė, taip pat draugių namai, darbo kabinetai ir kt.

Per metus gerokai ištobulinusi darbų technika, iškalusi gyvūnų, žmonių portretus, gėlių paveikslus, Jovita prisipažino, kad kūrybinės mintys vis neleidžia sustoti. Svajonėse – ornamentų, sudėtingų raštų „piešimas“. Ir jai tai tikrai pavyks!

Laukia kūrybinga vasara ir… Zyplių dvaras. Čia, vienoje iš salių, liepą J. Dabašinskienė pristatys savo originalių „styginių meno“ paveikslų parodą.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose

    2022-10-29Aukso medalis Pasaulio kata taurės varžybose
    „Tornado“ karatistai – Pasaulio kiokušin karatė kata taurės nuotolinių varžybų dalyviai. Dar pandemijos metu pradėtos vykdyti kiokušin karatė kata rungties nuotolinės varžybos surengtos ir šiemet. Per tokias online varžybas teisėjai sportininkų pasirodymus stebi ir vertina tiesioginės vaizdo transliacijos metu. Šiais metais pasaulio kiokušin karatė kata taurės varžybose dalyvavo net 56 klubai ir apie 400 dalyvių. Lietuvai ir mūsų miestui atstovavo Marijampolės klubo „Tornadas“ nariai, treniruojami Valiaus Rudžio: Raminta Makackaitė, Arnas Juodėnas, Kajus Stralkus, Urtė Mikučiauskaitė, Vytaras Pivoras, Justas Nemanius. Geriausiai pasirodė jaunieji sportininkai. J. Nemanius savo trofėjų lentyną papildė dar vienu pirmosios vietos laimėjimu, o perspektyvusis V. Pivoras sėkmingai užsitikrino trečiąją vietą. Bendroje įskaitoje ...
  • Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai

    2022-10-28Startuoja mobiliosios fotografijos konkursas, kuriame vertingus prizus gali iškovoti ir lietuviai
    Moderniųjų technologijų bendrovė „Huawei“ skelbia kasmetinio išmaniųjų telefonų fotografijos ir vaizdo įrašų konkurso „Next Image“ pradžią. Šių metų tema – „Įkvėpk pasaulį“ (angl. Inspire the World). Konkursas jau keletą metų pritraukia talentingiausius fotografus, vaizdo operatorius ir turinio kūrėjus iš viso pasaulio. Iki lapkričio 14 d. bet kuris „Huawei“ įrenginių vartotojas gali pateikti savo telefonu darytas nuotraukas ar vaizdo įrašus ir laimėti vieną iš vertingų dovanų, įskaitant pagrindinį 10 tūkst. JAV dolerių prizą. „Jau penkis metus iš eilės vykstančiame konkurse dalyvavo daugiau nei 170 valstybių gyventojai iš viso pasaulio, o jo metu buvo gauta virš trijų milijonų paraiškų. Kviečiame visus „Huawei“ įrenginių ...
  • Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo

    2022-10-26Katarakta – akių liga, progresuojanti iki aklumo
    Katarakta gali užklupti bet kurį iš mūsų, tačiau dažniausiai ši liga išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms dėl senatvinių akies lęšiuko pokyčių. Kokie kataraktos simptomai, kada reiktų kreiptis į gydytoją, kokie kataraktos gydymo metodai? Katarakta – akių liga, išsivystanti dėl lęšiuko skaidrumo sumažėjimo, drumsčių formavimosi. Tai viena iš ypač sparčiai plintančių akių ligų, kuri dažniausiai užklumpa vyresnio amžiaus žmones. Kataraktos simptomai Katarakta pirminėse stadijose pasireiškia susilpnėjusiu regėjimu. Žmogus mato neryškiai – tarsi pro nešvarų stiklą, vaizdai atrodo susilieję, drumzlini, išsikraipo spalvos, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius užsidėtų – matymas nepagerėja. Kartais daiktai dvigubinasi ar būna matomi gelsvame fone. Ligai progresuojant rūkas akyse didėja, ...
  • Lenkijos žurnalistas įsitikinęs: „Reikia ne tik gesinti gaisrus“

    2022-10-26Lenkijos žurnalistas įsitikinęs:  „Reikia ne tik gesinti gaisrus“
    Stanislavas Strasburgeris (Stanislaw Strasburger) – laisvai samdomas žurnalistas, rašytojas, kultūros vadybininkas. Gimė Lenkijos sostinėje Varšuvoje ir dabar gyvena tarp Berlyno, Varšuvos ir Viduržemio jūros miestų. Jis rašo grožinę ir negrožinę prozą, komentarus ir esė lenkų bei vokiečių kalbomis. Pagrindinės Stanislavo temos – globalus judumas, daugiakultūriškumas, kolektyvinė atmintis ir #Eutopia – naujoji Europos Sąjungos vizija. Žurnalisto straipsniai ne kartą buvo spausdinami Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“, Vokietijos laikraščiuose „Berliner Zeitung“, „Die Welt“ ir kituose, taip pat skelbti vokiečių radijuje. Straipsniai spausdinami ir leidiniuose arabų kalba, taip pat nuolat verčiami į kitas kalbas. S. Strasburgeris ne kartą buvo įvairių knygų mugių, festivalių, kitų renginių svečias, taip pat ...
  • Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?

    2022-10-26Šių dienų pandemijos ABC: ką turėtume žinoti?
    2019 metų pabaigoje užfiksuotas pirmasis tuomet dar nežinomo koronaviruso atvejis Kinijoje, Azijos žemyne, o 2020-ųjų kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė koronaviruso pandemiją. Per nepilnus trejus pandemijos metus virusu užsikrėtė daugiau nei 625 mln. žmonių, 6,5 mln. iš jų mirė.Apie dabartinę epidemiologinę situaciją Lietuvoje, galiojančias rekomendacijas ir ketvirtąjį skiepijimo etapą pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus epidemiologė Daiva Razmuvienė. Epidemiologė Daiva Razmuvienė sako: „Galime nedrąsiai kalbėti apie tai, jog koronavirusas palengva virsta sezoniniu virusu, kaip kad gripas.“ Nuotraukos iš SAM archyvo Pamažu gerėjanti situacija – Sergamumas yra skaičiuojamas už septynias arba keturiolika kalendorinių dienų. Tai tiksliausi skaičiai, kuriais ...
  • Archeologas doc. Algimantas Merkevičius: „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“

    2022-10-24Archeologas doc. Algimantas Merkevičius:  „Norime kelti mūsų savivertę ir pasitikėjimą“
    Mokslininkas, archeologas doc. Algimantas Merkevičius – Sūduvos krašto žmogus, mokęsis ir baigęs tuometę Marijampolės Jono Jablonskio vidurinę mokyklą (dabar – Rygiškių Jono gimnazija). Jis yra tyrinėjęs ne vieną piliakalnį, padaręs reikšmingų atradimų. Neseniai archeologas įkūrė viešąją įstaigą „Sūduvos tyrimai“, kitąmet ruošiasi išleisti solidžią knygą apie šį kraštą. Šiandien mokslininkas – „Suvalkiečio“ pašnekovas. Doc. A. Merkevičius nori atiduoti skolą gimtinei. Pašnekovo asmeninio albumo nuotraukos – Esate žinomas šalies archeologas, mokslininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas. Ar šiuo mokslu susidomėjote dar mokyk­los suole gimtojoje Marijampolėje? – Archeologija mano ankstyvosios jaunystės metais buvo istorijos dalis, o mokykloje apie archeologiją, kiek atsimenu, beveik nieko nebuvo kalbama. Penktoje klasėje susidomėjau ...
  • Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės

    2022-10-21Vilniuje vyko fotoalbumo,,Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ sutiktuvės
    2022 m. spalio 19 d. Vilniuje, Valdovų rūmuose, vyko fotoalbumo „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko tremties takais“ pristatymas. Leidinio sudarytoja Ramunė Sakalauskaitė, o išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bendradarbiaudamas su VšĮ „Porta artis“. Albumas pasakoja apie monsinjoro Kazimiero Vasiliausko (1922 – 2001) kelionę į tremties vietas, jo pašventintus filosofo Levo Karsavino (1882-1952) ir generolo Jono Juodišiaus (1892-1950) kapus bei paminklą ten palaidotiems represuotiems žmonėms. Fotografinį V. Daraškevičiaus pasakojimą lydi jo straipsnis apie ekspedicijų į tremties vietas konkrečias realijas. Nuotraukos, kuriose įamžintas monsinjoras K. Vasiliauskas, papildo jo paties citatos. 1990 m. vasarą vykusią ekspediciją į K. Vasiliausko tremties vietas Komijoje fiksavo fotografas ...
  • Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė

    2022-10-20Pagalbos prašo Ukrainos nacionalinis botanikos sodas Kijeve: neįkainojamai oranžerijos kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė
    Oranzerijos Kijeve fragmentas Ukrainos M. M. Hryshko nacionalinis botanikos sodas Kijeve prašo pagalbos: didžiausiai šalies oranžerijai ir jos nacionaline vertybe pripažintai augalų kolekcijai ši žiema gali būti paskutinė – visus šiuos metus ypač sunkiomis sąlygomis Kijeve laikęsis sodas neturi lėšų įsigyti kurui, reikalingam bent minimalios augalams būtinos šilumos palaikymui. „Maksimaliai apkarpėme ir sumažinome sodo išlaidas, atsisakėme visko, be ko įmanoma išgyventi šį sunkų laikotarpį, tačiau nešildyti oranžerijų, kuriose auga tropiniai ir subtropiniai augalai, paprasčiausiai negalime – nes tai reikštų visišką jų sunaikinimą,“ – skėsčioja rankomis botanikos sodo Kijeve vadovė, dr. Natalia Zaimenko. Iš viso Ukrainos nacionalinės tropinių ir subtropinių augalų kolekcijos plotas ...
  • Suvalkų koridoriaus kūrimosi ir formavimosi istoriniai momentai

    2022-10-19Suvalkų koridoriaus kūrimosi  ir formavimosi istoriniai momentai
    Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija. Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra dažnas klausimas gynybos pareigūnų pasitarimuose. Ypač šis klausimas paaštrėjo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. NATO dėmesys Baltijos šalims stipriai išaugo. NATO šalys rengė tarptautines pratybas, kaip ginti Suvalkų koridorių, kurio okupaciją, anot Lietuvos pareigūnų, Rusija repetuoja jau ne vienerius metus. Suvalkų koridorių dažnai mini Jungtinių Valstijų kariškiai, apie jo gynybą kalba ir Briuselyje posėdžiaujantys NATO diplomatai bei ministrai. Galimas ...
  • Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio…

    2022-10-19Pakerėtas dainų skambumo, užburtas tėvynės grožio...
    Parodos, skirtos Jurgiui Dovydaičiui, kampelis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Taip, perfrazuojant jo paties žodžius, prabilta apie Jurgį Dovydaitį, kilusį iš Runkių kaimo (Kazlų Rūdos sav.), daugiau nei septynis dešimtmečius keliavusį po Lietuvą ir rinkusį trapiuosius lobius: užrašinėjusį liaudies dainas ir jas įrašinėjusį, pasakas, smulkiąją tautosaką. 350 sąsiuvinių, per 1200 magnetinių juostų, 800 fotojuostų – per 140 tūkstančių vienetų fondas yra gausiausias vieno žmogaus kada nors sukauptas Lietuvoje… Artėjant 115-osioms tautosakininko gimimo metinėms Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka surengė konferenciją „Legendinis XX amžiaus tautosakininkas Jurgis Dovydaitis“. Ja užbaigtas ir dvejus metus trukęs projektas „Jurgio Dovydaičio pamokos“. Įdomų pranešimą padarė tautosakininko archyvus tyrinėjanti Asta ...
  • Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui

    2022-10-17Naujovės bibliotekose – ir senjorams, ir jaunimui
    Šalies bibliotekos jau seniai yra tapusios ne tik ta vieta, kur galima pasiskolinti knygų ar paskaityti periodinius leidinius. Šių dienų biblioteka atlieka ir įvairias socialines funkcijas, vykdo kultūrinę, šviečiamąją, pačią įvairiausią edukacinę veiklą, buria bendruomenę, tampa patrauklia vieta ir senjorų susibūrimams, ir jaunimo bendravimui. Išmokė kompiuterinio raštingumo J. Dudkienė teigia, kad bibliotekos funkcijų nuolat daugėja. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Jūratė Dudkienė sako, kad tos permainos bibliotekose vyksta nuolat ir jos akivaizdžios. Biblioteka padeda jos lankytojams tobulėti, skatina mokytis naujovių. Būtent bibliotekose nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių išmoko kompiuterinio raštingumo, taip pat lavino savo užsienio kalbos įgūdžius įvairiuose ...
  • Pradėjau gyventi tuomet, kai sugebėjau atsispirti nuo dugno

    2022-10-15Pradėjau gyventi tuomet,  kai sugebėjau atsispirti nuo dugno
    Kalbėti apie savo problemas, kai jos pradėtos spręsti arba išspręstos, yra viena, tačiau išdrįsti pripažinti sau ir tai paversti atspirties tašku – visai kas kita. Kartais sugebėjusių atsitiesti ir pakeisti savo gyvenimą žmonių istorijos gali pasirodyti nereikšmingos ir neturinčios tikslo, tačiau tik ne tada, kai jos pasakojamos pirmuoju asmeniu. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento tyrimų duomenimis, nors kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 14 procentų lietuvių. Būdamas penkiolikos, Kęstutis Kaupas pirmą kartą išbandė narkotikus, o šiandien, be medikų pagalbos savarankiškai įveikęs narkotikų priklausomybę, jis dalijasi savo patirtimi ir siekia įkvėpti kitus. Nuskausminamieji nuo emocinių traumų „Viskas prasidėjo nuo perskaitytų knygų. Džeko Keruako ...
  • Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?

    2022-10-12Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“?
    Birželio mėnesį įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių pavadino pavojingiausia vieta Žemėje. Kadangi žmonių baimės yra viena įdomiausių temų, netrukus Vakarų žiniasklaidoje pasirodė ir daugiau tokių straipsnių. Kaip jau buvome rašę, netrukus į Lietuvą ėmė važiuoti užsienio žurnalistai ir domėtis, kokia gi situacija Suvalkų koridoriuje. Vieno didžiausių Prancūzijos laikraščių „La Croix“ žurnalistas, taip pat Vokietijoje gyvenantis lenkų žurnalistas lankėsi ir „Suvalkiečio“ redakcijoje, jie domėjosi situacija pasienyje su Karaliaučiaus sritimi ir Baltarusija. Ar tikrai gyvename „pavojingiausioje pasaulio vietoje“? Šia tema buvo diskutuojama ir Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje spalio 14 d. vykusiame Politikos diskusijų klubo renginyje. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas: ...
  • „Į menininkus nepretenduoju…“

    2022-10-12„Į menininkus nepretenduoju...“
    Ričardo Mockaus darbų temos įvairios: drožia tai, „kas šauna galvon… Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Pirmoje autorinėje parodoje „Medžio gyvenimas“ jos autorius marijampolietis Ričardas Mockus tai akcentavo ne kartą, turėdamas omenyje joje eksponuojamus medžio darbus ir vieną kitą koliažą… Tačiau kas galėtų paneigti, kad per keturis Marijampolėje pragyventus dešimtmečius jis nėra reiškęsis kituose menuose? Vieni jį pažįsta kaip teatrinio meno atstovą ir žinovą, kiti – kaip neprastą dainuojamosios poezijos atlikėją, buvo ir žurnalistinės veiklos tarpsnis (gal čia ir ne visada kūryba, bet…), prisiliesta prie kitų sričių. Toks tolesnis „Medžio gyvenimas“. „Medžiai mus lydi visą gyvenimą. Kol žali – teikia mums pavėsį, valo orą, nokina ...
  • Kviečiame kreiptis dėl paramos žvejybinių laivų variklių keitimui ir modernizavimui

    2022-10-12Kviečiame kreiptis dėl paramos žvejybinių laivų variklių keitimui ir modernizavimui
    Shrimper at the North Sea not far from Helgoland (Germany). Many seagulls are flying around the ship. Nuo spalio 4 d. iki gruodžio 2 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos (Veiksmų programa) pirmojo Sąjungos prioriteto „Aplinkos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas“ priemonę „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“ (Priemonė). Priemonės konkretus tikslas – paramos teikimas technologinės plėtros, inovacijų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimui, ir žinių perdavimo gerinimui. Pagal Priemonę remiama veikla – žvejybos laivo (-ų) variklio (-ių) pakeitimas. ...
  • Paaiškėjo Sūduvos regiono „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojai

    2022-10-12Paaiškėjo Sūduvos regiono  „Aukso vainiko“ konkurso nugalėtojai
    Marijampolės kultūros centre surengtas Sūduvos regioninės liaudies meno parodos-konkurso „Aukso vainikas“ uždarymas, kur paskelbti ir apdovanoti geriausiųjų darbų autoriai. Trys pirmųjų vietų nugalėtojai savo darbus pristatys konkurso nacionaliniame finaliniame etape, kuris ateinančių metų sausio 6-ąją, per Tris Karalius, vyks Šakių rajone, Gelgaudiškio dvare. Prijuosčių audėja Janina Blažukienė šio amato išmokė ir savo šeimos narius. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Marijampolės kultūros centro parodų organizatorė, tautodailininkų klubo „Mūza“ vadovė Onutė Surdokienė gausiai į renginį susirinkusiems žiūrovas sakė, kad ši diena yra ypatinga šventė tautodailininkams ir amatininkams, nes pristatomi jų geriausi, brandžiausi kūriniai. Juos įvertino ir išrinko pačius geriausius solidi penkių specialistų komisija. Pasak renginį organizuojančio ...
  • Gatvės gimnastai stebina savo pasirodymais

    2022-10-12Gatvės gimnastai stebina savo pasirodymais
    Marijampolėje egzistuoja neoficiali gatvės gimnastų bendruomenė. Jaunuoliai buriasi prie įrenginių ir mokosi atlikti sudėtingus pratimus, salto, reikalaujančius jėgos, grakštumo, lankstumo ir koordinacijos.Neformalios mėgėjų gatvės gimnastikos komandos lyderis šiuo metu yra Paulius Milešinas. Jis mokosi kompiuterinio projektavimo operatoriaus specialybės Profesinio rengimo centre. „Dabar turime 21 komandos narį, anksčiau būdavo daugiau, bet vyresni jau išvyko mokytis ir gyventi kitur. Dabar pas mus komandoje yra daugiausia 14–16 metų vaikinai, bet ateina ir vyresnių, maždaug iki 19 metų“, – pasakojo vaikinas. Ant skersinio – jauniausias gimnastas Ąžuolas Šeduikis (už skersinio stovi jo tėtis Marius Šeduikis). Pasirodymas vyko vasarą renginyje „Sporto naktis“. Loretos Akelienės nuotrauka Per treniruotes ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.