Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą.

Loreta AKELIENĖ

Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją

Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti.

„Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė Administracijos direktorė pasakė, kad mūsų niekas nelaiko, darbo biržoje yra pakankamai norinčių dirbti, nors aš labai abejoju, ar rastų su tokiomis kompetencijomis kaip mūsų…“

Pasak vyro, pagrindinė priežastis, kodėl jis planuoja mesti darbą Administracijoje, – bloga darbo atmosfera, t. y. psichologinė įtampa, nuolatinis stresas. „Patiriame nuolatinę kritiką, kad esame neraštingi, nekompetentingi, kad nieko nedirbame. Nuolat grasinama tarnybiniais patikrinimais ar nuobaudomis. Neadekvatus darbo užduočių, atsakomybės paskirstymas, vadovų negebėjimas administruoti darbus, neaiški skatinimo ir atlyginimų sistema. Vienas skyriaus vedėjas, vos tik atėjęs dirbti, gauna 14-tą koeficientą, o kiti ilgamečiai – tik kiek daugiau nei 9. Daugeliui darbuotojų taikomi minimalūs koeficientai. Nuolat girdime gąsdinimus, kad būsime priversti eiti nemokamų atostogų, nes savivaldybės biudžete pinigų nėra“, – pasakojo jis.

Valdininkas neslėpė, kad specialistus vargina ir mero aplinkos, Tarybos narių kišimasis į Administracijos darbą. Darbuotojai nesusigaudo, kas tiesioginis jų vadovas – meras ar Administracijos direktorius. Valstybės tarnautojų vertinimas atliekamas viską derinant su meru, o jis viską koreguoja vadovaudamasis asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis.

Žmogus išsakė savo nuomonę, kad vargu ar meras M. Varaška balotiruosis kitai kadencijai, nes, darbuotojo teigimu, iššvaistė savivaldybės biudžetą – visas skolinimosi limitas jau išnaudotas, o skolų ir įsipareigojimų daugybė. „Ateinantiems vadovams paliks baisią situaciją. Mes esame beveik ant tiesioginio valdymo įvedimo ribos…“ – nuogąstavo savivaldybės tarnautojas.

„Tokios darbo sąlygos man buvo nepriimtinos“

Kaip „Suvalkiečiui“ papasakojo neseniai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pareigų atsisakiusi Beta Zaveckienė, Administracijoje darbą metė tikrai nemažai žmonių. Prieš jai išeinant, darbą metė kita šio skyriaus specialistė, kuriai dėl įtampos rimtai sustreikavo sveikata.

B. Zaveckienė

„Man buvo sudarytos tokios sąlygos, kokiomis aš nenorėjau dirbti. Mano pasiūlymų ne tik negirdėjo, bet net buvau ignoruojama, išmetama iš darbo grupių, pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareikštos mano nuomonės. Tokios darbo sąlygos man buvo nepriimtinos“, – sakė B. Zaveckienė.

Gegužės mėnesį būtų suėję 21 metai, kai B. Zaveckienė dirbo Savivaldybės administracijoje – nuo pat savivaldybės įkūrimo.

Anksčiau jai nebuvo minties išeiti. Buvusios skyriaus vadovės teigimu, ji gal būtų pasilikusi, jei būtų kitoks bendravimas, diskusijos, įsiklausymas. Moteris tikslingai ieškojosi kito darbo – kai susirado, pasiryžo išeiti. Tarnybinio kaitumo būdu perėjo dirbti į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kur jos ilgametė patirtis bus reikalinga. B. Zaveckienės darbo vieta yra Marijampolėje, ji atsakinga už Marijampolės regioną.

„Kiek teko susidurti, pastebėjau, kad mero Varaškos darbo stilius toks, jog jis viską sprendžia vienas. Mano nuomone, tai autokratinis valdymas. Nežinau, gal kitiems atrodo kitaip. Aš manau, jam trūksta empatijos, noro kalbėtis, įsiklausyti – bent su manim to nebuvo“, – sakė moteris.

Skyriuje, kuriam vadovavo B. Zaveckienė, dabar iš trijų likusi tik viena darbuotoja, kuri kalbamuoju momentu dar ir sirgo. Pasak buvusios vedėjos, iš keturių skyriaus etatų vienas visada buvo neužimtas. „Į vieną pareigybę neskelbdavo konkurso ir neieškojo žmogaus, mes trise atlikdavome už kultūrą ir sportą atsakingo nesamo darbuotojo pareigas ir darbus be jokio papildomo atlygio ar priedų“, – sakė B. Zaveckienė.

Reorganizacija situaciją tik pablogino

Buvęs Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių vyriausiasis architektas Arūnas Lukoševičius taip pat pripažino, kad iš darbo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje išeina daug žmonių, specialistų kaita ten didelė. Jis taip pat nutarė mesti čia darbą, bet ne dėl mero vadovavimo (mažai tekdavo su juo bendrauti), o dėl kitų dalykų.

A. Lukoševičius

Vyras sakė girdėjęs, kad Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Žydrūnas Riauba metė darbą pareigose išbuvęs vos tris mėnesius. „Mes net nebuvome supažindinti, bet esu girdėjęs, kad ir kiti turėjo problemų, buvo tokių kalbų. Aš pastebėjau, kad mažose savivaldybėse būna daug apkalbų ir gandų. Pats nieko nekaltinu, išėjau draugiškai.“

A. Lukoševičius pavadino tai kasdieniškai aiškia situacija – pavargo važinėti į darbą iš Marijampolės, sudėtinga buvo dirbti nuotoliniu būdu, taip pat labai pasikeitė padėtis dėl reorganizacijos.

„Kiek sugebėjau, dirbau. Net 20 mėnesių ištvėriau, nors mano tikslas buvo dirbti gal net trumpiau. Bet viskas susidėjo, susiklostė sudėtinga situacija. Nors stengiausi, kiek galėjau, vėliau neliko motyvacijos, taigi nutariau duoti protui ir kūnui pailsėti“, – sakė buvęs specialistas.

Sudėtingos sąlygos dirbti susidarė dėl karantino ir dėl reorganizacijos. Atėjęs dirbti A. Lukoševičius buvo Ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, vyr. architektas. Tada įvyko net dvi reorganizacijos. Buvęs Teritorijų planavimo skyrius buvo sujungtas su Ūkio skyriumi, pernai dar sykį jungė – buvo suformuotas Infrastruktūros ir žemės ūkio skyrius su dviem poskyriais – Ūkio ir teritorijų planavimo poskyriu ir Investicijų poskyriu.

„Taigi atsirado kelios vadovaujančių asmenų pakopos virš manęs, kaip savivaldybės vyr. architekto, o tai ne pagerino situaciją, bet tik pablogino. Architektūra buvo pastatyta ant žemiausio laiptelio. Anksčiau vyr. architektas buvo skyriaus vedėjas. Dabar, atsiradus dviem vadovams, pasijunti tarsi surištomis rankomis. Nemačiau prasmės darbuotis, nes labai sudėtinga tapo kažką padaryti. Sunku kažką išaiškinti skyriaus ir poskyrio vedėjams, o kai viešuose pasitarimuose nedalyvauji (anksčiau kaip skyriaus vedėjas dalyvaudavau viešuose pasitarimuose, gaudavau visą informaciją), tai ir informacijos negauni. O darbai eina tie patys, reikia padaryti, kontaktuoti su projektuotojais ir kitais specialistais. Kai buvau vedėjas, visai kitaip galėjau tvarkytis, turėjau pavaldinių, o paskui reikalavimai liko tie patys, bet jau be pavaldinių, be svertų“, – guodėsi A. Lukoševičius.

Kai kurie darbuotojai tiesiog mirė…

S. Pečkienė

Kreipėmės į Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją klausdami, kiek išėjo darbuotojų per laiką nuo mero M. Varaškos vadovavimo pradžios. Taip pat pasiteiravome, kodėl Švietimo skyriuje ilgą laiką buvo tuščias specialisto kultūrai ir sportui etatas.

Stasė Pečkienė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Personalo administravimo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, atsakydama į mūsų užklausimą informavo, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki dabar buvo atleisti 29 darbuotojai. „Tarp jų yra didelė dalis darbuotojų, kuriems baigėsi terminuotos darbo sutartys; darbuotojai, kurie pavadavo kitus darbuotojus jų tikslinių atostogų metu; darbuotojai, kurie išėjo į pensiją, išvyko gyventi į užsienį arba į kitą savivaldybę, laimėjo konkursus į aukštesnes pareigas kitose įstaigose arba susirado kitą darbą; karjeros valstybės tarnautojui sukako 65 metai; darbuotojai, kurie atleisti panaikinus aplinkos darbų tvarkymo funkciją Administracijoje ir jiems nesutikus pereiti dirbti į kitą siūlomą savivaldybės įstaigą; mirę asmenys.“

Dėl etato Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje buvo atsakyta, kad skyriaus veiklą planuoja ir organizuoja skyriaus vedėjas. „Buvusi neužimta Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė kultūrai ir sportui panaikinta Administracijos direktoriaus įsakymu (Skyriaus vedėjo rekomendacija). Įgyvendinant teisės aktų nuostatas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje yra keturios valstybės tarnautojų pareigybės, kurioms priskiriamos minėtos kultūros ir sporto funkcijos.“

 

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai

    2021-04-30Skelbiamas naujas kvietimas mažajai renovacijai
    Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų. Juose įrengus naujus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, gyventojų sąskaitos už šildymą sumažėtų 7–15 procentų. Tai vadinama mažąja renovacija. Norint gauti paramą, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, turi pateikti paraišką Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimą valstybė finansuoja 30 proc. Klimato kaitos programos lėšomis – kompensacinių išmokų forma. „Kvietimas teikti paraiškas mažajai ...
  • Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

    2021-04-28Chirurgija –  mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios
    Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet. „Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų. Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis ...
  • Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

    2021-04-28Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera
    Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą. Loreta AKELIENĖ Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti. „Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė ...
  • Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga

    2021-04-28Karantinas sustiprino skaitytojų ryšį su knyga
    Pandemija pakeitė įprastą gyvenimo ritmą, atėmė arba sunkiai prieinamais pavertė daugelį paslaugų ir pramogų. Kita vertus, pandemija mums padovanojo papildomo laiko, kurio žmonėms nuolat trūksta. Netikėtai atsiradusį laisvą laiką žmonės išnaudojo skirtingai. Vieni išmoko gaminti, kiti – medituoti, o treti jį skyrė knygoms. Statistika rodo, kad per pandemiją ir karantiną lietuviai skaitymui ir knygoms ėmė skirti trigubai daugiau laiko ir dėmesio. Marijampolės Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos direktorė Daiva Kirtiklienė sako, jog pandemija marijampoliečių skaitymo įpročių smarkiai nepaveikė. Tačiau ji pastebi, kad karantinas parodė, kokia svarbi ir vertinga yra knyga bei skaitymas. Meilė knygoms sustiprėjo – Negaliu pasakyti, kad pandemija padidino skaitytojų ar perskaitomų ...
  • Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino

    2021-04-28Pandemija skaitymo aktualumo nesumažino
    Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS. – Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl? – Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms. – Kokio žanro literatūra pandemijos ...
  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...
  • Bibliotekų savaitės renginiai – ne tik virtualiai

    2021-04-28
    Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...
  • ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

    2021-04-28ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka
    Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...
  • Katarakta? Padėsime pasveikti.

    2021-04-27Katarakta? Padėsime pasveikti.
    Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...
  • Įstatymų Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

    2021-04-26
    Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...
  • „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

    2021-04-24„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų
    Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...
  • Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?

    2021-04-24Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?
    Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...
  • Unikalūs pastatai primena senus žydų verslo klestėjimo metus

    2021-04-24
    Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...
  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...