Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą.

Loreta AKELIENĖ

Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją

Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti.

„Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė Administracijos direktorė pasakė, kad mūsų niekas nelaiko, darbo biržoje yra pakankamai norinčių dirbti, nors aš labai abejoju, ar rastų su tokiomis kompetencijomis kaip mūsų…“

Pasak vyro, pagrindinė priežastis, kodėl jis planuoja mesti darbą Administracijoje, – bloga darbo atmosfera, t. y. psichologinė įtampa, nuolatinis stresas. „Patiriame nuolatinę kritiką, kad esame neraštingi, nekompetentingi, kad nieko nedirbame. Nuolat grasinama tarnybiniais patikrinimais ar nuobaudomis. Neadekvatus darbo užduočių, atsakomybės paskirstymas, vadovų negebėjimas administruoti darbus, neaiški skatinimo ir atlyginimų sistema. Vienas skyriaus vedėjas, vos tik atėjęs dirbti, gauna 14-tą koeficientą, o kiti ilgamečiai – tik kiek daugiau nei 9. Daugeliui darbuotojų taikomi minimalūs koeficientai. Nuolat girdime gąsdinimus, kad būsime priversti eiti nemokamų atostogų, nes savivaldybės biudžete pinigų nėra“, – pasakojo jis.

Valdininkas neslėpė, kad specialistus vargina ir mero aplinkos, Tarybos narių kišimasis į Administracijos darbą. Darbuotojai nesusigaudo, kas tiesioginis jų vadovas – meras ar Administracijos direktorius. Valstybės tarnautojų vertinimas atliekamas viską derinant su meru, o jis viską koreguoja vadovaudamasis asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis.

Žmogus išsakė savo nuomonę, kad vargu ar meras M. Varaška balotiruosis kitai kadencijai, nes, darbuotojo teigimu, iššvaistė savivaldybės biudžetą – visas skolinimosi limitas jau išnaudotas, o skolų ir įsipareigojimų daugybė. „Ateinantiems vadovams paliks baisią situaciją. Mes esame beveik ant tiesioginio valdymo įvedimo ribos…“ – nuogąstavo savivaldybės tarnautojas.

„Tokios darbo sąlygos man buvo nepriimtinos“

Kaip „Suvalkiečiui“ papasakojo neseniai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pareigų atsisakiusi Beta Zaveckienė, Administracijoje darbą metė tikrai nemažai žmonių. Prieš jai išeinant, darbą metė kita šio skyriaus specialistė, kuriai dėl įtampos rimtai sustreikavo sveikata.

B. Zaveckienė

„Man buvo sudarytos tokios sąlygos, kokiomis aš nenorėjau dirbti. Mano pasiūlymų ne tik negirdėjo, bet net buvau ignoruojama, išmetama iš darbo grupių, pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareikštos mano nuomonės. Tokios darbo sąlygos man buvo nepriimtinos“, – sakė B. Zaveckienė.

Gegužės mėnesį būtų suėję 21 metai, kai B. Zaveckienė dirbo Savivaldybės administracijoje – nuo pat savivaldybės įkūrimo.

Anksčiau jai nebuvo minties išeiti. Buvusios skyriaus vadovės teigimu, ji gal būtų pasilikusi, jei būtų kitoks bendravimas, diskusijos, įsiklausymas. Moteris tikslingai ieškojosi kito darbo – kai susirado, pasiryžo išeiti. Tarnybinio kaitumo būdu perėjo dirbti į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kur jos ilgametė patirtis bus reikalinga. B. Zaveckienės darbo vieta yra Marijampolėje, ji atsakinga už Marijampolės regioną.

„Kiek teko susidurti, pastebėjau, kad mero Varaškos darbo stilius toks, jog jis viską sprendžia vienas. Mano nuomone, tai autokratinis valdymas. Nežinau, gal kitiems atrodo kitaip. Aš manau, jam trūksta empatijos, noro kalbėtis, įsiklausyti – bent su manim to nebuvo“, – sakė moteris.

Skyriuje, kuriam vadovavo B. Zaveckienė, dabar iš trijų likusi tik viena darbuotoja, kuri kalbamuoju momentu dar ir sirgo. Pasak buvusios vedėjos, iš keturių skyriaus etatų vienas visada buvo neužimtas. „Į vieną pareigybę neskelbdavo konkurso ir neieškojo žmogaus, mes trise atlikdavome už kultūrą ir sportą atsakingo nesamo darbuotojo pareigas ir darbus be jokio papildomo atlygio ar priedų“, – sakė B. Zaveckienė.

Reorganizacija situaciją tik pablogino

Buvęs Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių vyriausiasis architektas Arūnas Lukoševičius taip pat pripažino, kad iš darbo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje išeina daug žmonių, specialistų kaita ten didelė. Jis taip pat nutarė mesti čia darbą, bet ne dėl mero vadovavimo (mažai tekdavo su juo bendrauti), o dėl kitų dalykų.

A. Lukoševičius

Vyras sakė girdėjęs, kad Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Žydrūnas Riauba metė darbą pareigose išbuvęs vos tris mėnesius. „Mes net nebuvome supažindinti, bet esu girdėjęs, kad ir kiti turėjo problemų, buvo tokių kalbų. Aš pastebėjau, kad mažose savivaldybėse būna daug apkalbų ir gandų. Pats nieko nekaltinu, išėjau draugiškai.“

A. Lukoševičius pavadino tai kasdieniškai aiškia situacija – pavargo važinėti į darbą iš Marijampolės, sudėtinga buvo dirbti nuotoliniu būdu, taip pat labai pasikeitė padėtis dėl reorganizacijos.

„Kiek sugebėjau, dirbau. Net 20 mėnesių ištvėriau, nors mano tikslas buvo dirbti gal net trumpiau. Bet viskas susidėjo, susiklostė sudėtinga situacija. Nors stengiausi, kiek galėjau, vėliau neliko motyvacijos, taigi nutariau duoti protui ir kūnui pailsėti“, – sakė buvęs specialistas.

Sudėtingos sąlygos dirbti susidarė dėl karantino ir dėl reorganizacijos. Atėjęs dirbti A. Lukoševičius buvo Ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, vyr. architektas. Tada įvyko net dvi reorganizacijos. Buvęs Teritorijų planavimo skyrius buvo sujungtas su Ūkio skyriumi, pernai dar sykį jungė – buvo suformuotas Infrastruktūros ir žemės ūkio skyrius su dviem poskyriais – Ūkio ir teritorijų planavimo poskyriu ir Investicijų poskyriu.

„Taigi atsirado kelios vadovaujančių asmenų pakopos virš manęs, kaip savivaldybės vyr. architekto, o tai ne pagerino situaciją, bet tik pablogino. Architektūra buvo pastatyta ant žemiausio laiptelio. Anksčiau vyr. architektas buvo skyriaus vedėjas. Dabar, atsiradus dviem vadovams, pasijunti tarsi surištomis rankomis. Nemačiau prasmės darbuotis, nes labai sudėtinga tapo kažką padaryti. Sunku kažką išaiškinti skyriaus ir poskyrio vedėjams, o kai viešuose pasitarimuose nedalyvauji (anksčiau kaip skyriaus vedėjas dalyvaudavau viešuose pasitarimuose, gaudavau visą informaciją), tai ir informacijos negauni. O darbai eina tie patys, reikia padaryti, kontaktuoti su projektuotojais ir kitais specialistais. Kai buvau vedėjas, visai kitaip galėjau tvarkytis, turėjau pavaldinių, o paskui reikalavimai liko tie patys, bet jau be pavaldinių, be svertų“, – guodėsi A. Lukoševičius.

Kai kurie darbuotojai tiesiog mirė…

S. Pečkienė

Kreipėmės į Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją klausdami, kiek išėjo darbuotojų per laiką nuo mero M. Varaškos vadovavimo pradžios. Taip pat pasiteiravome, kodėl Švietimo skyriuje ilgą laiką buvo tuščias specialisto kultūrai ir sportui etatas.

Stasė Pečkienė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Personalo administravimo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, atsakydama į mūsų užklausimą informavo, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki dabar buvo atleisti 29 darbuotojai. „Tarp jų yra didelė dalis darbuotojų, kuriems baigėsi terminuotos darbo sutartys; darbuotojai, kurie pavadavo kitus darbuotojus jų tikslinių atostogų metu; darbuotojai, kurie išėjo į pensiją, išvyko gyventi į užsienį arba į kitą savivaldybę, laimėjo konkursus į aukštesnes pareigas kitose įstaigose arba susirado kitą darbą; karjeros valstybės tarnautojui sukako 65 metai; darbuotojai, kurie atleisti panaikinus aplinkos darbų tvarkymo funkciją Administracijoje ir jiems nesutikus pereiti dirbti į kitą siūlomą savivaldybės įstaigą; mirę asmenys.“

Dėl etato Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje buvo atsakyta, kad skyriaus veiklą planuoja ir organizuoja skyriaus vedėjas. „Buvusi neužimta Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė kultūrai ir sportui panaikinta Administracijos direktoriaus įsakymu (Skyriaus vedėjo rekomendacija). Įgyvendinant teisės aktų nuostatas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje yra keturios valstybės tarnautojų pareigybės, kurioms priskiriamos minėtos kultūros ir sporto funkcijos.“

 

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai

    2021-06-26Pristatyti naujausi istoriniai krašto tyrinėjimai ir atradimai
    Birželio 22 dieną Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys Vilniuje kartu su Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejumi surengė mokslinį seminarą „Naujausios Užnemunės istorijos tyrinėjimų perspektyvos“. Renginį pavyko suorganizuoti tik iš trečio karto – dėl koronaviruso pandemijos dar pernai planuotą seminarą du kartus teko atidėti. Algis VAŠKEVIČIUS Seminaro organizatoriai įsitikinę, kad Sūduvos (Suvalkijos) istorija pastaraisiais dešimtmečiais sulaukė nepelnytai mažo istorikų ir kultūros tyrinėtojų dėmesio, o tai lėmė faktas, kad 1920 m. regionas buvo padalintas tarp Lietuvos ir Lenkijos, be to, istoriniai dokumentai, pasakojantys šio regiono istoriją, yra išsisklaidę per keleto šalių, tai yra Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos archyvus. 1795 metais, kai įvyko trečiasis ...
  • Išsiilgtasis Šv. Jurgio meno sezonas – jau šį šeštadienį

    2021-06-20Išsiilgtasis  Šv. Jurgio meno sezonas –  jau šį šeštadienį
    Birželio 26-ąją Marijampolėje prasideda Šv. Jurgio meno sezonas. Jo metu vykstančius išskirtinius koncertus spėjo pamėgti ne tik marijampoliečiai, bet ir jų svečiai. Šv. Jurgio meno sezonas skaičiuoja jau septintus metus ir kasmet jo laukiama su dideliu nekantrumu. Šia proga pirmadienį buvo surengta spaudos konferencija, kurios metu festivalio organizatorius ir siela, kraštietis Edmundas Seilius pristatė Šv. Jurgio meno sezoną, papasakojo apie tai, ko žiūrovai gali tikėtis šiais metais. Konferenciją vedė Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Vaznienė, dalyvavo ir mero pavaduotojas Artūras Visockis. Loreta TUMELIENĖ Sezonas prasidės premjera Pasak festivalio organizatoriaus Edmundo Seiliaus, šiais metais pasiruošimas festivaliui buvo išskirtinis. Dėl ...
  • Protėvių atminčiai ir dabarties darbams

    2021-06-20Protėvių atminčiai ir dabarties darbams
    Kaip jau esame rašę, visus metus vykstančio projekto „Pasaulio sūduviečiai“ vienas didžiųjų vyksmų – meninė akmenų instaliacija Varnupių piliakalnio papėdėje. Ji skirta UNESCO paskelbtoms Marijos Gimbutienės 100-osioms metinėms, taip pat tai vienas pirmųjų Sūduvos metų, kuriuos minėsime 2022-aisiais, jau realizuojamų akcentų. Instaliacijos projekto autorius – Amerikoje gyvenantis menininkas ir mokslininkas Audrius Plioplys. Prieš keletą dienų piliakalnio papėdėje įvyko pirmojo akmens padėjimo apeigos – simboliška: kaip tik minint Europos archeologijos dienas (jos rengiamos birželio 18–20). Susirinko projekto sumanytojai ir vykdytojai – Marijampolės kultūros centro darbuotojai ir kolektyvai, aplinkinių kaimų bendruomenių žmonės, jau buvo padėti pirmieji akmenys. Istorija ir protėvių paliktais pėdsakais besidominti ...
  • Birželį pražysta „Sėjinio“ žiedai… (Naujos parodos)

    2021-06-20Birželį pražysta „Sėjinio“ žiedai... (Naujos parodos)
    Jau gal būtų ir keista, jei birželį, artėjant Rasoms, Marijampolės kultūros centro II aukšte neišvystume baltųjų karpinių stebuklų… Gražia tradicija tapo Vilkaviškio r. kūrybinės grupės „Sėjinis“ naujausių darbų paroda, kuri šiemet veiks iki pat rugpjūčio pabaigos. Tad užsukite – ir svečius atsiveskite, nes šį kartą ekspozicija vėl kitokia – originali ir net netikėta. Tuo kasmet vis kitaip atveriamu naujumu ir tuo, kad remiantis tradicija vis sugebama atsinaujinti, pasidžiaugė parodų organizatorė Onutė Surdokienė. Klubo vadovė Virginija Armanavičienė, priminusi, kad jau artėja dešimtmetis, kai kūrybingų moterų grupė dirba po „Sėjinio“ skėčiu (o iš tiesų ši veikla Gižuose prasidėjo bene prieš tris dešimtmečius), akcentavo, ...
  • Jūra gali atsirasti ir Marijampolėje

    2021-06-20Jūra gali atsirasti ir Marijampolėje
    Ir tikrai Marijampolėje – daug jūros, o ji banguoja, vilnija Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, kur nuo birželio 18-osios veikia marinisto Povilo Dirgėlos tapybos paroda, pavadinta Henriko Radausko žodžiais „Aš į meilę krentu kaip į jūrą“. Praėjusį penktadienį atidarydama parodą Marijampolės Meilės Lukšienės švietimo centro direktorė Meilutė Apanavičienė neslėpė, kad ši paroda atsirado jos asmenine iniciatyva ir dar ne be pažinčių – pasirodo, parodos autorius yra jos bendrakursis iš Vilniaus universiteto filologijos fakulteto. Būta vilčių, kad P. Dirgėla taps rašytoju, kaip ir jo garsieji pusbroliai rašytojai Petras ir Povilas Dirgėlos, bet šis nuėjo kitu keliu. O pradėjo nuo siurrealistinių paveikslų, jūra atsirado vėliau. ...
  • COVID-19 vakcina: mitai ir faktai

    2021-06-19COVID-19 vakcina: mitai ir faktai
    Pasaulinė pandemija sukėlė begalę sunkumų, streso, nežinomybės ir dar daugiau diskusijų bei susipriešinimo dėl skirtingų įsitikinimų. Šis laikotarpis buvo ypač sunkus visiems, tačiau, norint sužinoti, kokiomis nuotaikomis ir mintimis mūsų visuomenė gyvena šiandien, kalbiname piliečius iš skirtingų šalies rajonų ir dalijamės jų asmenine patirtimi. „Daliai visuomenės trūksta atsakomybės“ Šakiuose gyvenanti ir psichologe dirbanti Jurgita džiaugiasi, kad gyvenimas pamažu grįžta į buvusias vėžes. Nors jai tenka išgirsti prieštaringų nuomonių apie pandemiją ir jos suvaldymą, moteris turi aiškią savo poziciją. „Tikiu medicinos mokslu ir manau, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo darbą, todėl jei mokslininkai sukūrė vakcinas tam, kad įveiktume infekciją, aš jais tikiu ...
  • Peržengus slenkstį – teatro fantazijos ir slėpiniai…

    2021-06-16Peržengus slenkstį – teatro fantazijos ir slėpiniai...
    Marijampolės kultūros centras nuo birželio pradžios iki spalio vidurio kviečia į pirmąjį teatrų festivalį „Perženk slenkstį“. Dvylika labai skirtingų ir įvairių renginių (šeši spektakliai ir tiek pat edukacinių užsiėmimų) žadama visiems. Tiems, kam teatras įdomus kaip kultūros reiškinys, vieta, kur praturtėjama, įgyjama gyvenimo išminties ir susipažįstama su brandžiais dramaturgų kūriniais, taip pat ir tiems, kam tai tiesiog puiki proga pasijuokti ir, valandėlei kitai panirus į kitokias, nei kasdienės, emocijas, išeiti tiesiog gerai pailsėjus… Dar kitiems tai – nuolatinis noras gilintis ir pažinti šio žanro paslaptis, taip pat kūrybos procese, analizuojant ir pritaikant teorinius dalykus praktiškai, bandyti kurti patiems. Kitaip, nei ...
  • Nepralenkto kraštiečio Jurgio Dovydaičio pamokos 2021

    2021-06-16Nepralenkto kraštiečio Jurgio Dovydaičio pamokos 2021
    Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio viešoji biblioteka šiais metais vykdo Lietuvos kultūros tarybos ir Kazlų Rūdos savivaldybės iš dalies finansuojamą projektą „Jurgio Dovydaičio pamokos 2021“. Jurgis Dovydaitis, žinomas tautosakos rinkėjas – Kazlų Rūdos krašto žmogus, gimęs Runkių kaime Višakio Rūdos valsčiuje. Jis iš 94-erių gyvenimo metų net 75-erius skyrė tautosakos rinkimui. J. Dovydaitis priklausė Jono Basanavičiaus idėjų suformuotai kartai, kuri XX amžiaus pirmoje pusėje įkvėptai kūrė tautinės kultūros pamatus, skatino jaunimo domėjimąsi istorija, tautos praeitimi, būrė visuomenę kaupti istorijos ženklus. J. Dovydaičio fenomenas – beatodairiškas savo misijos suvokimas labai nuosekliai ir metodiškai ją vykdant. Jau įvyko pirmos edukacinės valandėlės, skirtos vaikams. Viešoji biblioteka ...
  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Muziejus lankytojams atvers per 100 metų skaičiuojantį rūsį

    2021-06-09Muziejus lankytojams atvers  per 100 metų skaičiuojantį rūsį
    Liepos mėnesį bus baigtas kapitalinis Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus rūsio remontas. Rūsys, kaip ir visas muziejaus pastatas – Nekilnojamojo turto paveldo objektas. Senasis rūsys turėtų tapti įdomia ir lankytina vieta.Darbus atlieka Marijampolės įmonė, turinti licenciją atnaujinti bei restauruoti paveldo pastatus, UAB „Vidara“. Jolanta RAČAITĖ Rūsys – vertinga ir įdomi paveldo pastato dalis Šiuo metu Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus rūsyje dar vyksta intensyvūs remonto ir paveldo tvarkybos darbai. Atliekamas kapitalinis remontas. Po jo požeminė muziejaus dalis taps prieinama lankytojams. Pasak muziejininkės Jurgitos Jasevičienės, rūsio, kaip ir viso muziejaus pastato – Vytauto g. 31, statyba datuojama XIX a. II puse. ...
  • Pastatas – Marijampolės istorijos dalis

    2021-06-09
    Ar visi žinome muziejaus Marijampolėje įkūrimo istoriją? Ji – gana įdomi. Apie 1928–1929 m. keletas pažangių Marijampolės ūkininkų pradėjo kalbėti apie tai, kad Marijampolėje reikia steigti muziejų ir kaupti jame tautodailės meno eksponatus. Patalpos buvo skirtos P. Vaičaičio gatvėje. Muziejus buvo pavadintas „Sodžiaus“ vardu ir atidarytas 1933 m. rudenį. Manoma, kad muziejaus pagrindą sudarė šviesuolio, tautosakos rinkėjo ir tyrėjo Vinco Šlekio surinkti eksponatai. Muziejinės vertybės buvo renkamos ir pasitelkus į pagalbą moksleivius. Ir dabar, jau šių dienų muziejuje, galime pamatyti 1932 m. išleistą raginimą „Rinkime ir siųskime „Sodžiaus“ muziejui Marijampolėje senienas“. Žmonės buvo raginami rinkti jau benykstančius įvairius buities dalykus, atspindinčius tų ...
  • Niekada nežinai, kur atrasi…

    2021-06-09Niekada nežinai, kur atrasi...
    …arba – kas laukia tavęs už artimiausio kampo. Arba – kuo susiję ir ką kiekvienam iš mūsų nulems visai atsitiktiniai dalykai. Tokių „arba“ kiekvieno gyvenime – begalė. Tik ne visi tai pastebime, o pastebėję nesusiejame kažkokių tariamų smulkmenų, atsitiktinumų, pusiau nugirstų pokalbių į vieną – ažūrinį, keistai išmargintą – audinį. O štai gabi, jauna (ir jau pelniusi „Auksinį kryžių“ už pjesę „Terapijos“) dramaturgė Birutė Kapustinskaitė šias tariamas smulkmenas, pokalbius ir jų nuotrupas, nuojautas „suaudė“ į tokį audinį ir pavadino „Niekada nežinai“. Tai pjesė, apie kurią pati autorė yra sakiusi maždaug taip: „Niekada nežinai, nes ir negali žinoti… Tai penki dešimties ...
  • Laukia etnokultūrinės šių metų vasaros stovyklos

    2021-06-09
    Šią vasarą, kaip ir kasmet, šalyje vyks ne viena etnokultūrinė vasaros stovykla, skirta vaikams, jaunimui, o kai kurios – ir suaugusiesiems. Jose susitinka tie, kurie jaučia ypatingą meilę folklorui, domisi mūsų istorija ir baltų mitologija, nori sužinoti tradicinių amatų paslaptis, mėgsta žygius ir laužus. Siekdama palengvinti etnokultūrinių stovyklų paiešką, Etninės kultūros globos taryba parengė jų sąrašą. Jame stovyklos suskirstytos pagal tai, kuriame etnografiniame regione jos vyks: Aukštaitijoje, Dzūkijoje (Dainavoje), Mažojoje Lietuvoje, Suvalkijoje (Sūduvoje) ar Žemaitijoje. Suvalkijoje (Sūduvoje) šiemet vyks dvi stovyklos, skirtos tradicinio kankliavimo entuziastams ir jų kūrybiniams ieškojimams. Kankliuoti mokys ir paskaitas skaitys Laimutė Proškutė, Laura Lukenskienė, Vytautas Alenskas, Liuda Kašina ...
  • Parodoje – „vilko vaiko“ dalia

    2021-06-09
    Birželio 7 d. Vilniuje, Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“. Parodoje – istorinė įvykių Rytų Prūsijoje apžvalga, paremta archyvinėmis fotografijomis ir dokumentais, „vilko vaiko“ dalią patyrusių asmenų istorijos, iliustruotos šeimų fotografijomis ir dokumentais, vaikų kelionės iš suniokotos Rytų Prūsijos į Lietuvą ir klajonių po skirtingas Lietuvos vietoves žemėlapiai. Ekspozicijoje ir joje įrengtuose terminaluose galima pamatyti ir išgirsti autentiškus „vilko vaiko“ dalią patyrusių žmonių liudijimus. „Vilko vaikai“ – tai 3–16 metų vaikai, kurie po Antrojo pasaulinio karo iš Rytų Prūsijos vieni ar dažniausiai su ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...