Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą.

Loreta AKELIENĖ

Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją

Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti.

„Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė Administracijos direktorė pasakė, kad mūsų niekas nelaiko, darbo biržoje yra pakankamai norinčių dirbti, nors aš labai abejoju, ar rastų su tokiomis kompetencijomis kaip mūsų…“

Pasak vyro, pagrindinė priežastis, kodėl jis planuoja mesti darbą Administracijoje, – bloga darbo atmosfera, t. y. psichologinė įtampa, nuolatinis stresas. „Patiriame nuolatinę kritiką, kad esame neraštingi, nekompetentingi, kad nieko nedirbame. Nuolat grasinama tarnybiniais patikrinimais ar nuobaudomis. Neadekvatus darbo užduočių, atsakomybės paskirstymas, vadovų negebėjimas administruoti darbus, neaiški skatinimo ir atlyginimų sistema. Vienas skyriaus vedėjas, vos tik atėjęs dirbti, gauna 14-tą koeficientą, o kiti ilgamečiai – tik kiek daugiau nei 9. Daugeliui darbuotojų taikomi minimalūs koeficientai. Nuolat girdime gąsdinimus, kad būsime priversti eiti nemokamų atostogų, nes savivaldybės biudžete pinigų nėra“, – pasakojo jis.

Valdininkas neslėpė, kad specialistus vargina ir mero aplinkos, Tarybos narių kišimasis į Administracijos darbą. Darbuotojai nesusigaudo, kas tiesioginis jų vadovas – meras ar Administracijos direktorius. Valstybės tarnautojų vertinimas atliekamas viską derinant su meru, o jis viską koreguoja vadovaudamasis asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis.

Žmogus išsakė savo nuomonę, kad vargu ar meras M. Varaška balotiruosis kitai kadencijai, nes, darbuotojo teigimu, iššvaistė savivaldybės biudžetą – visas skolinimosi limitas jau išnaudotas, o skolų ir įsipareigojimų daugybė. „Ateinantiems vadovams paliks baisią situaciją. Mes esame beveik ant tiesioginio valdymo įvedimo ribos…“ – nuogąstavo savivaldybės tarnautojas.

„Tokios darbo sąlygos man buvo nepriimtinos“

Kaip „Suvalkiečiui“ papasakojo neseniai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pareigų atsisakiusi Beta Zaveckienė, Administracijoje darbą metė tikrai nemažai žmonių. Prieš jai išeinant, darbą metė kita šio skyriaus specialistė, kuriai dėl įtampos rimtai sustreikavo sveikata.

B. Zaveckienė

„Man buvo sudarytos tokios sąlygos, kokiomis aš nenorėjau dirbti. Mano pasiūlymų ne tik negirdėjo, bet net buvau ignoruojama, išmetama iš darbo grupių, pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareikštos mano nuomonės. Tokios darbo sąlygos man buvo nepriimtinos“, – sakė B. Zaveckienė.

Gegužės mėnesį būtų suėję 21 metai, kai B. Zaveckienė dirbo Savivaldybės administracijoje – nuo pat savivaldybės įkūrimo.

Anksčiau jai nebuvo minties išeiti. Buvusios skyriaus vadovės teigimu, ji gal būtų pasilikusi, jei būtų kitoks bendravimas, diskusijos, įsiklausymas. Moteris tikslingai ieškojosi kito darbo – kai susirado, pasiryžo išeiti. Tarnybinio kaitumo būdu perėjo dirbti į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kur jos ilgametė patirtis bus reikalinga. B. Zaveckienės darbo vieta yra Marijampolėje, ji atsakinga už Marijampolės regioną.

„Kiek teko susidurti, pastebėjau, kad mero Varaškos darbo stilius toks, jog jis viską sprendžia vienas. Mano nuomone, tai autokratinis valdymas. Nežinau, gal kitiems atrodo kitaip. Aš manau, jam trūksta empatijos, noro kalbėtis, įsiklausyti – bent su manim to nebuvo“, – sakė moteris.

Skyriuje, kuriam vadovavo B. Zaveckienė, dabar iš trijų likusi tik viena darbuotoja, kuri kalbamuoju momentu dar ir sirgo. Pasak buvusios vedėjos, iš keturių skyriaus etatų vienas visada buvo neužimtas. „Į vieną pareigybę neskelbdavo konkurso ir neieškojo žmogaus, mes trise atlikdavome už kultūrą ir sportą atsakingo nesamo darbuotojo pareigas ir darbus be jokio papildomo atlygio ar priedų“, – sakė B. Zaveckienė.

Reorganizacija situaciją tik pablogino

Buvęs Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių vyriausiasis architektas Arūnas Lukoševičius taip pat pripažino, kad iš darbo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje išeina daug žmonių, specialistų kaita ten didelė. Jis taip pat nutarė mesti čia darbą, bet ne dėl mero vadovavimo (mažai tekdavo su juo bendrauti), o dėl kitų dalykų.

A. Lukoševičius

Vyras sakė girdėjęs, kad Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Žydrūnas Riauba metė darbą pareigose išbuvęs vos tris mėnesius. „Mes net nebuvome supažindinti, bet esu girdėjęs, kad ir kiti turėjo problemų, buvo tokių kalbų. Aš pastebėjau, kad mažose savivaldybėse būna daug apkalbų ir gandų. Pats nieko nekaltinu, išėjau draugiškai.“

A. Lukoševičius pavadino tai kasdieniškai aiškia situacija – pavargo važinėti į darbą iš Marijampolės, sudėtinga buvo dirbti nuotoliniu būdu, taip pat labai pasikeitė padėtis dėl reorganizacijos.

„Kiek sugebėjau, dirbau. Net 20 mėnesių ištvėriau, nors mano tikslas buvo dirbti gal net trumpiau. Bet viskas susidėjo, susiklostė sudėtinga situacija. Nors stengiausi, kiek galėjau, vėliau neliko motyvacijos, taigi nutariau duoti protui ir kūnui pailsėti“, – sakė buvęs specialistas.

Sudėtingos sąlygos dirbti susidarė dėl karantino ir dėl reorganizacijos. Atėjęs dirbti A. Lukoševičius buvo Ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, vyr. architektas. Tada įvyko net dvi reorganizacijos. Buvęs Teritorijų planavimo skyrius buvo sujungtas su Ūkio skyriumi, pernai dar sykį jungė – buvo suformuotas Infrastruktūros ir žemės ūkio skyrius su dviem poskyriais – Ūkio ir teritorijų planavimo poskyriu ir Investicijų poskyriu.

„Taigi atsirado kelios vadovaujančių asmenų pakopos virš manęs, kaip savivaldybės vyr. architekto, o tai ne pagerino situaciją, bet tik pablogino. Architektūra buvo pastatyta ant žemiausio laiptelio. Anksčiau vyr. architektas buvo skyriaus vedėjas. Dabar, atsiradus dviem vadovams, pasijunti tarsi surištomis rankomis. Nemačiau prasmės darbuotis, nes labai sudėtinga tapo kažką padaryti. Sunku kažką išaiškinti skyriaus ir poskyrio vedėjams, o kai viešuose pasitarimuose nedalyvauji (anksčiau kaip skyriaus vedėjas dalyvaudavau viešuose pasitarimuose, gaudavau visą informaciją), tai ir informacijos negauni. O darbai eina tie patys, reikia padaryti, kontaktuoti su projektuotojais ir kitais specialistais. Kai buvau vedėjas, visai kitaip galėjau tvarkytis, turėjau pavaldinių, o paskui reikalavimai liko tie patys, bet jau be pavaldinių, be svertų“, – guodėsi A. Lukoševičius.

Kai kurie darbuotojai tiesiog mirė…

S. Pečkienė

Kreipėmės į Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją klausdami, kiek išėjo darbuotojų per laiką nuo mero M. Varaškos vadovavimo pradžios. Taip pat pasiteiravome, kodėl Švietimo skyriuje ilgą laiką buvo tuščias specialisto kultūrai ir sportui etatas.

Stasė Pečkienė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Personalo administravimo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, atsakydama į mūsų užklausimą informavo, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki dabar buvo atleisti 29 darbuotojai. „Tarp jų yra didelė dalis darbuotojų, kuriems baigėsi terminuotos darbo sutartys; darbuotojai, kurie pavadavo kitus darbuotojus jų tikslinių atostogų metu; darbuotojai, kurie išėjo į pensiją, išvyko gyventi į užsienį arba į kitą savivaldybę, laimėjo konkursus į aukštesnes pareigas kitose įstaigose arba susirado kitą darbą; karjeros valstybės tarnautojui sukako 65 metai; darbuotojai, kurie atleisti panaikinus aplinkos darbų tvarkymo funkciją Administracijoje ir jiems nesutikus pereiti dirbti į kitą siūlomą savivaldybės įstaigą; mirę asmenys.“

Dėl etato Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje buvo atsakyta, kad skyriaus veiklą planuoja ir organizuoja skyriaus vedėjas. „Buvusi neužimta Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė kultūrai ir sportui panaikinta Administracijos direktoriaus įsakymu (Skyriaus vedėjo rekomendacija). Įgyvendinant teisės aktų nuostatas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje yra keturios valstybės tarnautojų pareigybės, kurioms priskiriamos minėtos kultūros ir sporto funkcijos.“

 

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...
  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...
  • Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.

    2021-03-31Vaikų gydytoja-hematologė apie limfomą: efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje, o išgyvenamumas – apie 80–90 proc.
    Onkologinės ligos – viena labiausiai gąsdinančių diagnozių, tačiau ne visos jos – nuosprendis. Štai limfomų, kuriomis serga tiek vaikai, tiek suaugusieji, išgyvenamumas labai aukštas, o efektyvus gydymas prieinamas ir Lietuvoje. Anot vaikų ligoninės Onkohematologijos centro gydytojos ir Lietuvos vaikų hematologijos draugijos pirmininkės dr. Sonatos Šaulytės-Trakymienės, limfomos diagnozė vaikui – mažiausia įmanoma blogybė tarp onkologinių susirgimų. Limfoma – laimingas bilietas iš blogybių krepšelio Pasak gydytojos, limfomos – labai plati įvairių ligų grupė, o tarp vaikų jos sudaro apie 10–15 proc. visų onkologinių susirgimų ir užima trečią vietą po leukemijos ir centrinės nervų sistemos navikų. „Limfomos yra skirstomos į Hodžkino ir ne Hodžkino. Dažniausiai Hodžkino ...
  • Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?

    2021-03-31Kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją?
    Galimybė atkurti prarastus dantis buvo aktuali ir prieš tūkstančius metų, tačiau anksčiau odontologija nebuvo tiek pažengusi. Šiandien turime visas galimybes atstatyti dantis: dantų implantai atstoja natūralią danties šaknį, o ant jo tvirtinama karūnėlė atrodo lygiai taip pat, kaip ir natūralus dantis. Nors dantų implantavimas kartais vis dar siejamas su prabanga, bet ne su būtinybe, tačiau priežasčių, kodėl verta rinktis šią galimybę, yra ne taip ir mažai. Taigi, kodėl netekus danties vertėtų pasvarstyti apie implantaciją? Efektyvesnis maisto smulkinimas Net ir netekus vieno danties galima pastebėti, kad maisto smulkinimas tapo ne toks efektyvus. Gali būti sudėtingiau kramtyti, valgant tam tikrus maisto produktus gali būti ...
  • Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį

    2021-03-31Europa skatina Lietuvos žemės ūkį tapti konkurencingesnį
    Europos Sąjungos skatinami technologiniai pokyčiai, populiariai vadinami ketvirtąja pramonės revoliucija, turėtų iš esmės sustiprinti Lietuvos maisto augintojų ir gamintojų kuriamą pridėtinę vertę. Didelę dalį Lietuvos žemės ūkio eksporto vis dar sudaro žaliavos, pirmiausia grūdai. Bendroji Europos Sąjungos žemės ūkio politika, dėl kurios atnaujinimo šiuo metu derasi Europos Parlamentas ir valstybių vyriausybių atstovai, turėtų numatyti tvarios ir ekologiškos maisto gamybos kryptį, o šiam perėjimui bus numatytos reikšmingos investicijos. Žada paramą naujoms technologijoms „Daugiau paramos bus skiriama tiems, kurie prisidės prie mūsų keliamų bendrų tikslų – tvarumo, ekologijos, skaitmeninimo. Į šias sritis bus investuojama daugiausia laiko, lėšų ir žmogiškųjų išteklių“, – teigia Žemės ūkio ministerijos ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)

    2021-03-24Marijampolė prieš du šimtmečius: gyvenimo būdas (Archyvų metai)
    1815 m. pavasarį Marijampolėje kilo gaisras ir visas centras virto pelenais. Bet nėra to blogio, kuris neišeitų į gera. Sudegė visa burmistro Dobrovolskio buhalterija, kurioje kipšas būtų sprandą nusisukęs. Svarbiau tai, kad nuo šiol miesto centre, ypač – palei tiesiamą strateginį Peterburgo plentą, buvo leidžiamos tik mūrinės statybos. Koks nors biednas gudraudavo – mūrydavo tik fasadinę pusę, tačiau greitai būdavo sudraudžiamas. Centre 1821 metais gyveno, neįskaitant Tarpučių ir Marijonų jurisdikos kontingento, apie 1800 žmonių. Visi oficialiai skirstyti į „piliečius“ ir „gyventojus“. Pirmieji, arti 600 žmonių, išpažino krikščionių tikybą, antrieji, dvigubai tiek žydų, oficialiai atstovavo „Senajam Testamentui“ (Starozakonnicy). Dabartinėje J. Basanavičiaus aikštėje ...
  • Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas

    2021-03-24Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas
    Mirė Makauskų dvaro paveldėtojas Stasys Goštautas 2021 m. kovo 12 d. Bostone (JAV) mirė Stasys Goštautas, lietuvių dailėtyrininkas, literatūrologas, ispanų literatūros ir meno specialistas, Makauskų dvaro (Kalvarijos sav.) paveldėtojas, gimęs 1939 m. sausio 3 d. Kaune. Stasys Goštautas buvo vienturtis Liucijos ir Vaclovo Goštautų sūnus. Motina, kilusi nuo Liubavo, Makauskų dvaro savininko Stanislovo Skotnickio dukra, tėvas, žemaitis, po vedybų tapo ne tik Makauskų dvaro šeimininku, diegusiu naujus ūkininkavimo metodus, bet ir aukštu valdininku: buvo Vilkaviškio, Marijampolės apskrities viršininku. 1940 m., rusams okupavus Lietuvą, okupacinė valdžia V. Goštautą suėmė ir uždarė į Marijampolės kalėjimą, o 1941–1944 m., vokiečiams atėjus, vėl sugrįžo ir į ...
  • Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio

    2021-03-24Efektyviam emigrantų sugrįžimui į Marijampolę – daugiau dėmesio
    Rita LIŽAITYTĖ Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad iš emigracijos grįžta ir Marijampolėje apsigyventi nori vis daugiau marijampoliečių. Pavyzdžiui, 2018-aisiais parvykę iš užsienio gimtinėje įsikūrė 545 emigrantai, 2019-aisiais – 697, o 2020-aisiais – 703. Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis sako, kad didėjant sugrįžtančiųjų srautams Savivaldybė sulaukia vis daugiau klausimų, susijusių su sėkmingu grįžtančiųjų įsitvirtinimu Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, nuspręsta sukurti specialią informacinę skiltį „Grįžtu į Marijampolę“, kurioje grįžtantys gali nesunkiai rasti atsakymus į jiems rūpimus klausimus. Viskas vienoje vietoje Pasak mero pavaduotojo A. Visockio, grįžtančiųjų rūpesčiai mums, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, gali atrodyti labai paprasti ir savaime suprantami. Pavyzdžiui, kaip ir kur deklaruoti gyvenamąją vietą, ...
  • Mobingas nepuošia kolektyvo nei įmonės

    2021-03-24Mobingas nepuošia kolektyvo nei įmonės
    Kas yra mobingas? Kodėl vienuose kolektyvuose mobingas įmanomas, o kituose sunkiai įsivaizduojamas? Kaip sustabdyti mobingą? Ar įmanoma mobingui užkirsti kelią dar neprasidėjus? Šiuos klausimus „Suvalkietis“ uždavė Marijampolės savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistei Jurgitai LEVUŠKINIENEI. – Mobingas – kai darbuotojas patiria aukštą stresą dėl kitų darbuotojų arba paties darbdavio, vadovo ilgai trunkančio spaudimo, terorizavimo, bandymo atsikratyti arba pašalinti iš kolektyvo. Mobingo vykdytojus vadinčiau puolėjais, o aukomis tuos, į kuriuos nukreipti veiksmai. Aukomis dažniausiai būna dėl asmeninių priežasčių neįtinkantys ir priklausantys silpniausiai grupei (pagal lytį – moterys, demografinę vietą – iš kaimo, pagal emocinę būseną – ramūs, nuoširdūs, ir kt.). Viskas priklauso ...
  • Toksiškas elgesys kenkia sveikatai

    2021-03-24Toksiškas elgesys kenkia sveikatai
    Sausio mėnesį Seimo nariai pasiūlė Darbo kodeksą papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis mobingo sąvoką ir jo prevenciją. Taip pat siūloma į Darbo kodekse numatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą įtraukti ir mobingą. Darbo kodekse siūloma numatyti, kad darbdavys darbovietėje yra atsakingas už mobingo prevenciją. Engimas gali vykti ne tik darbe Mobingas arba grupinis engimas fiksuojamas tada, kai vyksta ilgą laiką. Mokslinėje bendruomenėje sutarta laikytis nuostatos, kad negatyvus, dar vadinamas toksišku, elgesys turi būti dažnas, pasikartojantis ir trukti ne trumpiau nei pusę metų. Yra keli mobingo lygmenys. Organizacinis – būdingas organizacijoms, kuriose stinga bendradarbiavimo kultūros, vientisos vertybių sistemos, vyrauja abejotina lyderiavimo kokybė, dviprasmiškumas, vaidmenų konfliktai, nekreipiama dėmesio ...
  • Pokalbiai reikalingi, kad būtų galima užčiuopti bręstančias problemas (Interviu su ekspertu)

    2021-03-24Pokalbiai reikalingi, kad būtų galima užčiuopti bręstančias problemas (Interviu  su ekspertu)
    Apie tai, kaip formuoti kolektyvą, kas atsakingas už mikroklimatą jame, papasakojo Paulina VIKTAŽENTYTĖ, dirbanti informacinių technologijų įmonėje. Ji dalijasi savo patirtimi, kadangi jai, kaip žmogiškųjų išteklių specialistei, teko dirbti ir korporacijoje, ir besiformuojančiame startuolyje. Paulina Viktažentytė yra baigusi Vilniaus universiteto psichologijos bakalauro kursą ir Žmogiškųjų išteklių valdymo magistratūros studijas. – Kas tai yra vadovavimo psichologija? – Mano nuomone, tai menas mokėti prieiti prie skirtingų tipų žmonių ir mokėti juos suburti dirbti efektyviai komandoje. Būtent vadovų dėka komandos gali tinkamai funkcionuoti, ilgai išsilaikyti neiširusios, dirbi efektyviai ir pasiekti gerų darbo rezultatų. – Ką lemia mikroklimatas kolektyve? – Mikroklimatas yra be galo svarbus kolektyvui. Kai tiek valandų ...
  • Mikroklimatas lemia ir darbo rezultatus

    2021-03-24Mikroklimatas lemia ir darbo rezultatus
    Kai daug metų dirbama toje pačioje įmonėje ar įstaigoje, atrodo, kad viskas veikia tarsi savaime, gali susidaryti įspūdis, kad ir vadovas nedaug lemia, tiesiog visi darbuotojai daro tai, ką privalo, ką išmano. Visgi pasikeitus vadovui atsiranda galimybė pamatyti, kiek įtakos mikroklimatui, darbuotojų savijautai jo vadovavimas turėjo. Koks turėtų būti vadovas ir kolektyvo lyderis? Vadovavimas – tai darbų paskirstymas, delegavimas, valdymas. Gero vadovo savybės: darbuotojų vertinimas (vadovas turėtų nuolat parodyti, kad vertina darbuotojų pastangas, domėtis, kas jiems svarbu, kurti malonią aplinką darbui, sudaryti patogias sąlygas darbe, užtikrinti, kad kiekvienas suprastų savo funkcijas, reguliariai rengti asmeninius pokalbius, gerbti darbuotojus tokius, kokie jie yra), gebėjimas ...
  • Miesto valymo ypatumai: su pavasariniu tvarkymusi ir žiemos darbai

    2021-03-22Miesto valymo ypatumai: su pavasariniu tvarkymusi ir žiemos darbai
    Kalendoriniu pavasariu jau galime džiaugtis beveik visą mėnesį, bet kelininkai žiemos sezono dar nebaigė. Pasak Marijampolės gatves prižiūrinčios uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės švara“ regiono teritorijų priežiūros administravimo vadovės Jurgitos Akelytės-Svipienės, kovo mėnesį dėl slidumo teko berti Marijampolės gatves jau aštuonis kartus. Ir dar negali manyti, kad tai pabaiga – pranašaujama sniego, plikledžio. Tad šį sezoną jau prasidėję miesto pavasarinio valymo darbai vyksta kartu su žiemos gatvių priežiūra. Loreta TUMELIENĖ Valoma beveik šimtas gatvių Per šį žiemos sezoną UAB „Marijampolės švara“, prižiūrėdama gatves ir šaligatvius, Marijampolėje išbarstė 900 tonų druskos, 300 tonų smėlio. Bendrijoms, darželiams, mokykloms išdalinta 7 tonos druskos ir 5 tonos smėlio ...
  • Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi

    2021-03-20Ministerija žemdirbių nuomonės dėl klimato kaitos ir Žaliojo kurso negirdi
    Kovos su klimato kaita ir ES Žaliojo kurso reikalavimai Lietuvos žemdirbiams dabar kelia bene didžiausią nerimą. Briuseliui pateiktame kovos su klimato kaita plane, iki 2030 metų šalies žemės ūkis turės 9 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žemės ūkis išmeta apie penktadalį šių dujų ir pagal šią taršą Lietuvoje yra trečias po transporto ir energetikos. Įgyvendinant Žaliojo kurso reikalavimus, iki 2030 m. cheminių pesticidų naudojimą reikės sumažinti perpus, o trąšų išsiplovimą, – 20 proc. Taip pat Vyriausybė numato iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui, neliks lengvatinio akcizo ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams. O nuo 2040-ųjų būtų visai ...