Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Administracijos darbuotojai skundžiasi prasta darbo atmosfera

Pastaruoju metu nuolat žvilgsnis krypsta į Kazlų Rūdos savivaldybę, ir ne dėl gerų dalykų. Šį kartą nutarėme pasigilinti į situaciją dėl darbuotojų kaitos pačioje Savivaldybės administracijoje. Pasiekdavo informacija, kad dėl didelio spaudimo darbe žmonės suserga, kiti neapsikentę meta darbą.

Loreta AKELIENĖ

Kitiems vadovams meras paliks baisią situaciją

Vienas ilgametis Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos darbuotojas (nenorėjęs viešinti pavardės) papasakojo, kad ieškosi darbo kitur. Jo žiniomis, dar bent trys darbuotojai taip pat ketina išeiti.

„Mūsų atlyginimai mažiausi iš visų šalies savivaldybių. Dirbti sunku, nes meras Mantas Varaška viską sprendžia vienas, mes net Administracijos direktoriui negalime pasiskųsti. Viena pabandė mus apginti ir gavo per galvą. O dabartinė Administracijos direktorė pasakė, kad mūsų niekas nelaiko, darbo biržoje yra pakankamai norinčių dirbti, nors aš labai abejoju, ar rastų su tokiomis kompetencijomis kaip mūsų…“

Pasak vyro, pagrindinė priežastis, kodėl jis planuoja mesti darbą Administracijoje, – bloga darbo atmosfera, t. y. psichologinė įtampa, nuolatinis stresas. „Patiriame nuolatinę kritiką, kad esame neraštingi, nekompetentingi, kad nieko nedirbame. Nuolat grasinama tarnybiniais patikrinimais ar nuobaudomis. Neadekvatus darbo užduočių, atsakomybės paskirstymas, vadovų negebėjimas administruoti darbus, neaiški skatinimo ir atlyginimų sistema. Vienas skyriaus vedėjas, vos tik atėjęs dirbti, gauna 14-tą koeficientą, o kiti ilgamečiai – tik kiek daugiau nei 9. Daugeliui darbuotojų taikomi minimalūs koeficientai. Nuolat girdime gąsdinimus, kad būsime priversti eiti nemokamų atostogų, nes savivaldybės biudžete pinigų nėra“, – pasakojo jis.

Valdininkas neslėpė, kad specialistus vargina ir mero aplinkos, Tarybos narių kišimasis į Administracijos darbą. Darbuotojai nesusigaudo, kas tiesioginis jų vadovas – meras ar Administracijos direktorius. Valstybės tarnautojų vertinimas atliekamas viską derinant su meru, o jis viską koreguoja vadovaudamasis asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis.

Žmogus išsakė savo nuomonę, kad vargu ar meras M. Varaška balotiruosis kitai kadencijai, nes, darbuotojo teigimu, iššvaistė savivaldybės biudžetą – visas skolinimosi limitas jau išnaudotas, o skolų ir įsipareigojimų daugybė. „Ateinantiems vadovams paliks baisią situaciją. Mes esame beveik ant tiesioginio valdymo įvedimo ribos…“ – nuogąstavo savivaldybės tarnautojas.

„Tokios darbo sąlygos man buvo nepriimtinos“

Kaip „Suvalkiečiui“ papasakojo neseniai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pareigų atsisakiusi Beta Zaveckienė, Administracijoje darbą metė tikrai nemažai žmonių. Prieš jai išeinant, darbą metė kita šio skyriaus specialistė, kuriai dėl įtampos rimtai sustreikavo sveikata.

B. Zaveckienė

„Man buvo sudarytos tokios sąlygos, kokiomis aš nenorėjau dirbti. Mano pasiūlymų ne tik negirdėjo, bet net buvau ignoruojama, išmetama iš darbo grupių, pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareikštos mano nuomonės. Tokios darbo sąlygos man buvo nepriimtinos“, – sakė B. Zaveckienė.

Gegužės mėnesį būtų suėję 21 metai, kai B. Zaveckienė dirbo Savivaldybės administracijoje – nuo pat savivaldybės įkūrimo.

Anksčiau jai nebuvo minties išeiti. Buvusios skyriaus vadovės teigimu, ji gal būtų pasilikusi, jei būtų kitoks bendravimas, diskusijos, įsiklausymas. Moteris tikslingai ieškojosi kito darbo – kai susirado, pasiryžo išeiti. Tarnybinio kaitumo būdu perėjo dirbti į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kur jos ilgametė patirtis bus reikalinga. B. Zaveckienės darbo vieta yra Marijampolėje, ji atsakinga už Marijampolės regioną.

„Kiek teko susidurti, pastebėjau, kad mero Varaškos darbo stilius toks, jog jis viską sprendžia vienas. Mano nuomone, tai autokratinis valdymas. Nežinau, gal kitiems atrodo kitaip. Aš manau, jam trūksta empatijos, noro kalbėtis, įsiklausyti – bent su manim to nebuvo“, – sakė moteris.

Skyriuje, kuriam vadovavo B. Zaveckienė, dabar iš trijų likusi tik viena darbuotoja, kuri kalbamuoju momentu dar ir sirgo. Pasak buvusios vedėjos, iš keturių skyriaus etatų vienas visada buvo neužimtas. „Į vieną pareigybę neskelbdavo konkurso ir neieškojo žmogaus, mes trise atlikdavome už kultūrą ir sportą atsakingo nesamo darbuotojo pareigas ir darbus be jokio papildomo atlygio ar priedų“, – sakė B. Zaveckienė.

Reorganizacija situaciją tik pablogino

Buvęs Marijampolės ir Kazlų Rūdos savivaldybių vyriausiasis architektas Arūnas Lukoševičius taip pat pripažino, kad iš darbo Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje išeina daug žmonių, specialistų kaita ten didelė. Jis taip pat nutarė mesti čia darbą, bet ne dėl mero vadovavimo (mažai tekdavo su juo bendrauti), o dėl kitų dalykų.

A. Lukoševičius

Vyras sakė girdėjęs, kad Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Žydrūnas Riauba metė darbą pareigose išbuvęs vos tris mėnesius. „Mes net nebuvome supažindinti, bet esu girdėjęs, kad ir kiti turėjo problemų, buvo tokių kalbų. Aš pastebėjau, kad mažose savivaldybėse būna daug apkalbų ir gandų. Pats nieko nekaltinu, išėjau draugiškai.“

A. Lukoševičius pavadino tai kasdieniškai aiškia situacija – pavargo važinėti į darbą iš Marijampolės, sudėtinga buvo dirbti nuotoliniu būdu, taip pat labai pasikeitė padėtis dėl reorganizacijos.

„Kiek sugebėjau, dirbau. Net 20 mėnesių ištvėriau, nors mano tikslas buvo dirbti gal net trumpiau. Bet viskas susidėjo, susiklostė sudėtinga situacija. Nors stengiausi, kiek galėjau, vėliau neliko motyvacijos, taigi nutariau duoti protui ir kūnui pailsėti“, – sakė buvęs specialistas.

Sudėtingos sąlygos dirbti susidarė dėl karantino ir dėl reorganizacijos. Atėjęs dirbti A. Lukoševičius buvo Ūkio ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas, vyr. architektas. Tada įvyko net dvi reorganizacijos. Buvęs Teritorijų planavimo skyrius buvo sujungtas su Ūkio skyriumi, pernai dar sykį jungė – buvo suformuotas Infrastruktūros ir žemės ūkio skyrius su dviem poskyriais – Ūkio ir teritorijų planavimo poskyriu ir Investicijų poskyriu.

„Taigi atsirado kelios vadovaujančių asmenų pakopos virš manęs, kaip savivaldybės vyr. architekto, o tai ne pagerino situaciją, bet tik pablogino. Architektūra buvo pastatyta ant žemiausio laiptelio. Anksčiau vyr. architektas buvo skyriaus vedėjas. Dabar, atsiradus dviem vadovams, pasijunti tarsi surištomis rankomis. Nemačiau prasmės darbuotis, nes labai sudėtinga tapo kažką padaryti. Sunku kažką išaiškinti skyriaus ir poskyrio vedėjams, o kai viešuose pasitarimuose nedalyvauji (anksčiau kaip skyriaus vedėjas dalyvaudavau viešuose pasitarimuose, gaudavau visą informaciją), tai ir informacijos negauni. O darbai eina tie patys, reikia padaryti, kontaktuoti su projektuotojais ir kitais specialistais. Kai buvau vedėjas, visai kitaip galėjau tvarkytis, turėjau pavaldinių, o paskui reikalavimai liko tie patys, bet jau be pavaldinių, be svertų“, – guodėsi A. Lukoševičius.

Kai kurie darbuotojai tiesiog mirė…

S. Pečkienė

Kreipėmės į Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją klausdami, kiek išėjo darbuotojų per laiką nuo mero M. Varaškos vadovavimo pradžios. Taip pat pasiteiravome, kodėl Švietimo skyriuje ilgą laiką buvo tuščias specialisto kultūrai ir sportui etatas.

Stasė Pečkienė, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Personalo administravimo ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, atsakydama į mūsų užklausimą informavo, kad Kazlų Rūdos savivaldybės administracijoje nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki dabar buvo atleisti 29 darbuotojai. „Tarp jų yra didelė dalis darbuotojų, kuriems baigėsi terminuotos darbo sutartys; darbuotojai, kurie pavadavo kitus darbuotojus jų tikslinių atostogų metu; darbuotojai, kurie išėjo į pensiją, išvyko gyventi į užsienį arba į kitą savivaldybę, laimėjo konkursus į aukštesnes pareigas kitose įstaigose arba susirado kitą darbą; karjeros valstybės tarnautojui sukako 65 metai; darbuotojai, kurie atleisti panaikinus aplinkos darbų tvarkymo funkciją Administracijoje ir jiems nesutikus pereiti dirbti į kitą siūlomą savivaldybės įstaigą; mirę asmenys.“

Dėl etato Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje buvo atsakyta, kad skyriaus veiklą planuoja ir organizuoja skyriaus vedėjas. „Buvusi neužimta Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė kultūrai ir sportui panaikinta Administracijos direktoriaus įsakymu (Skyriaus vedėjo rekomendacija). Įgyvendinant teisės aktų nuostatas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriuje yra keturios valstybės tarnautojų pareigybės, kurioms priskiriamos minėtos kultūros ir sporto funkcijos.“

 

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Vabalkšnė – tai mažas upelis…“

    2016-08-29
      Tai pirmoji eilutė iš dainos (himno), kuris lydi Plutiškių folk­loro ansamblį jau daug metų. Tiesą sakant, paminėjus šį įdomiai skambantį pavadinimą daugumai pirmoji mintis ir būna, kad kalbama apie kolektyvą – ne tik pačiose Plutiškėse ar Kazlų Rūdos savivaldybėje, kuriai gražiai atstovauja, žinomą, bet ir prestižiniuose Lietuvos renginiuose Sūduvos kraštą jau ketvirtį amžiaus reprezentuojantį… Beje, kolektyvo „krikštynos“ įvyko ne iš karto: tik minint veiklos dešimtmetį, 2000-aisiais, kai jau patys pasijuto tvirtesni, kai dainų skambėjimą, šokius, senovines poringes ėmė girti visur, kur tik Plutiškių žmonės pasirodydavo, imta svarstyti, kad kolektyvui reikia vardo. Vabalkšnė – per seniūnijos teritoriją tekantis upelis (beje, oficialiuose ...
  • „Gal čia likimas kiekvienam parašo…“

    2016-08-29„Gal čia likimas kiekvienam parašo...“
    Be muzikos, dainos Laimutė Vilčinskienė neįsivaizdavo savo gyvenimo. Kai labai trokšti – tai ir pasieki.Besišnekučiuojant apie tai, kaip žmogus atsiduria toje ar kitoje vietoje, kokiu keliu (ar šunkeliu) pasuka, kas valdo jo mintį ir norus ir dar apie daug kitų dalykų, šiuos žodžius ištarė Plutiškių kultūros namus antraisiais savo namais vadinanti Laimutė Vilčinskienė. Kultūrinio darbo organizatorė, „Vabalkšnės“ folkloro ansamblio vadovė, Kazlų Rūdos kultūros cent­ro kapelos „Rudnia“ dalyvė – ir viena iš giedotojų. Nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas ir darbai, kur skambėtų jos balsas, jei prieš keletą dešimtmečių kai kurie dalykai būtų susidėlioję kitaip. Jei būtų buvę lemta išsipildyti svajonei ...
  • Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis…

    2016-08-29Ir sovietmečiu palydėdavo su giesmėmis...
    Tradicija palydėti mirusįjį su giesmėmis, muzika, skambant varpams labai sena. Kai kuriose tautose tai mušamieji, kitur – pučiamieji instrumentai, matome ir ritualinių šokių, ir, mūsų supratimu, kitų, visai negedulingų, papročių. Kiekviename krašte ar žemyne šie dalykai šimtmečių ar net tūkstant­mečių senumo ir tai vertinama kaip nematerialusis kultūros paveldas. Faktų apie giedojimo tradicijas Suvalkijoje aptikti buvo sunku: etnologų labiau užfiksuoti, nagrinėti dzūkų ar žemaičių papročiai. Nemažą darbą šia tema yra parengusi Šunskų laisvalaikio salės kultūrinio darbo organizatorė Eglė Alenskaitė: ji ne tik nagrinėja savo krašto tradicijas, bet ir pati dalyvauja giedant tradicinį rožinį… Pastaruoju metu apsižiūrėta, kad kartu su tradiciškai giedančiais, senąsias ...
  • „Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime…“

    2016-08-29„Kol gyvi būsime, vieni kitiems padėsime...“
    Taip sakė visi: ir Romualdas Večerskas, ir drauge su juo giedantys Onutė ir Leonas Janušauskai, dažnai prie jų prisidedanti Rasa Kalinauskienė – jauniausia iš visų ir, žinoma, ilgametė kultūros darbuotoja, folkloro ansamblio vadovė Laimutė Vilčinskienė. Tai ir yra ta grupelė, tradiciškai giedanti Plutiškių krašto Švč. Jėzaus širdies rožančių, litaniją ir šermenines giesmes. Visi šie žmonės nuoširdžiai dalyvauja ir „Vabalkšnės“ ansamblio veik­loje, o giedojimas, išreiškiantis pagarbą Anapilin iškeliaujančiam bei atsisveikinimą su juo, visiems pažįstamas, nes atėjęs iš vaikystės, iš šeimų – iš ten atsinešto gilaus, nesuvaidinto tikėjimo. „Mūsų giesmės yra tikra malda, o dabar per šermenis giesmėje dažnai viską nustelbia melodijos, ...
  • Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese…“

    2016-08-29Romualdas Večerskas: „Dabar daugiausia giedame keturiese...“
    (Plutiškių krašto šermenų giesmės – išskirtinis reiškinys puoselėjant nematerialųjį paveldą) Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centre keletą metų vyko projektas „Etnokultūros versmės“: jo rezultatas – ne tik jau gerai žinomų, ne vienerius metus viešumoje pasirodančių pavienių muzikantų, dainininkų, pasakorių, etnografinių ansamblių bei tautodailininkų koncertai ir parodos, bet ir nauji atradimai. Jie organizatoriams buvo itin malonūs. Išryškėjo nemažai unikalų paveldą (senąsias, dar iš senelių išmoktas dainas, senųjų kaimo muzikantų melodijas, išskirtinį atlikimo būdą) iš atminties lobynų prikėlusių ir jį puoselėjančių naujų žmonių. O vienoje tokių švenčių Plutiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Vabalkšnė“ nustebino šį kolektyvą gerai žinančius ir mėgstančius kraštiečius. Grupelė jo narių ...
  • Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

    2016-08-29
    Rugsėjo 1-ąją visi šešiamečiai susirinks į priešmokyklines grupes darželiuose ir mokyklose. Šiemet priešmokyklinis ugdymas tapo privalomas visiems vaikams, kuriems liko metai iki mokyklos. Jau praėjusiais metais priešmokyklines grupes lankė beveik 98 proc. šešiamečių. Specialistai pabrėžia, kad prieš pirmąją klasę vaikams svarbiausia – ne išmokti rašyti ar skaityti, bet pasirengti psichologiškai. Būsimiesiems mokinukams svarbu įprasti būti kolektyve kartu su bendraamžiais ir suaugusiais, išmokti klausytis ir išgirsti, išreikšti savo nuomonę, sutarti su kitais. Tyrimais įrodyta, kad prieš mokyklą grupes lankę vaikai vėliau pasiekia geresnių rezultatų. Sėkmingas  startas visiems Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laima Jankauskienė sako, kad privalomas priešmokyklinis ugdymas ...
  • Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

    2016-08-22
    Švietimo ir mokslo ministerija mokytojų algoms didinti papildomai skyrė 8 mln. eurų. „Radome lėšų pagerinti mažiausiai uždirbančių mokytojų padėtį. Iki šiol visų pedagogų atlyginimai buvo skaičiuojami pagal tris skirtingus koeficientus: minimalų, vidutinį ir maksimalų. Nuo rugsėjo 1 d., skyrus papildomų lėšų, minimalių koeficientų neliks, visi bus pakelti bent iki vidurkio. Pokytį pajus tie pedagogai, kurių algos iki šiol buvo skaičiuojamos pagal mažesnį nei vidutinį koeficientą“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Minimalūs koeficientai didės ne tik mokytojams, bet ir auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, švietimo įstaigose ir psichologinėse pedagoginėse tarnybose dirbantiems psichologams, specialiesiems ir socialiniams pedagogams. Skaičiuojama, kad ...
  • Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje

    2016-08-16Įgytą specialybę realizavo bendruomenės teatro veikloje
    Marijampolės apylinkėse, be „Gegnės“ ir Onos Miliauskienės, yra ir daugiau žmonių, puoselėjančių mėgėjiško teatro tradicijas. „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkė Daiva Krampienė – viena iš jų. Moteris yra baigusi režisūros studijas, tačiau šiuo metu dirba su tuo visai nesusijusį darbą. Vis dėlto noras kurti niekur nedingęs, todėl kūrybines idėjas Daiva Krampienė realizuoja pačios suburtame „Sūduvos“ bendruomenės teatre. Teatro grupę subūrė noras kurti Daiva Krampienė atlieka ne tik „Sūduvos“ bendruomenės pirmininkės pareigas, ji taip pat dirba kasdienį darbą, kuris ne visai susijęs su jos išsilavinimu. Kadaise darbas pagal įgytą režisierės specialybę jai patiko, tačiau aplinkybės pasisuko taip, kad teko palikti režisūrą. Nors režisierės pareigų teko ...
  • Kai svajonės tampa realybe

    2016-08-16Kai svajonės tampa realybe
    „Titnago“ teatras užaugino ne vieną žmogų, asmenybę, aktorių. Reimundas Tyras – vienas iš „Titnago“ auklėtinių, kuris visada pasižymėjo išskirtine iškalba, charakteriu, charizma ir noru vaidinti bei kurti. Daugybę metų R. Tyras „Titnage“ praleido kaip aktorius, tačiau, sako, visada norėdavęs pabuvoti režisieriaus vietoje. Kai tikrai labai kažko norisi, tie norai ima ir išsipildo – šiuo metu apie Reimundą Tyrą reikia kalbėti kaip apie Jungėnų kaimo teatro įkūrėją, vadovą bei režisierių. Vaidindamas svajojo režisuoti R. Tyras pasakojo, kad „Titnage“ vaidinti pradėjo vos tik jam įsikūrus. Jis visada išklausydavo režisieriaus mintis, sumanymus ir mielai juos vykdydavo, tačiau paties galvoje visada sukdavosi visai kitoks spektaklio vaizdas. ...
  • Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo

    2016-08-16Tradicijas galima puoselėti ir be klojimo
    „Gegnė“ – vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje, tačiau klojimo, liaudies teatro, tradicijas jau daugybę metų puoselėja ir Kalvarijos krašto teatras. Tai, kad teatro idėja šiandien nėra pamiršta ir vis dar reikalinga Kalvarijos kraštui, įrodo 31 metus skaičiuojantis Kalvarijos mėgėjų teatras „Titnagas“. Klojimo teatro ištakos Suvalkijoje – Kalvarijos krašte Kalvarijos teatro ištakos – lietuviškųjų vakarų dainos ir vaidinimai. Suvalkijoje lietuviškiems vakarams plisti sąlygos buvo palankesnės nei kituose kraštuose – Marijampolėje įsikūrusios gimnazijos dėka čia buvo didesnis išsilavinusių žmonių skaičius, todėl buvo aktyvi kultūrinė, knygnešių veikla. Pirmasis lietuviškas vakaras Suvalkijoje buvo surengtas spektaklio pavidalu būtent prie Kalvarijos gyvenančio ūkininko troboje. Iki Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais teatro ...
  • M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“

    2016-08-16M. K. Čiurlionio fondo nominantė O. Miliauskienė: „Gegnė – mūsų kūdikis“
    Klojimo teatrų istorija Lietuvoje prasidėjo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tuomet, slapstydamiesi nuo rusų valdžios, lietuviai rengdavo lietuviškus vakarus, kurių metu šokdavo tautinius šokius, dainuodavo lietuviškas dainas, vaidindavo kluonuose ar kituose ūkinės paskirties pastatuose. Tai ir buvo klojimo teatrų idėjos gimimas Lietuvoje. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę klojimo teatrai išgyveno tikrą aukso amžių, tačiau sovietmečiu apmirė. Atkūrus Nepriklausomybę klojimo teatrai pradėjo atgimti – Suvalkijos krašte klojimo teatro idėją ėmė puoselėti Tautkaičių teatras, kuris šiandien yra vienintelis klojimo teatras Suvalkijoje. Tautkaičių klojimo teatro priešistorė Tautkaičių klojimo teatro istorija buvo pradėta rašyti 1950 m. liepą. Tuomet Tautkaičių kaimo jaunimą vaidinti subūrė Aldona Gudaitytė-Teiberienė. Ji ...
  • Prisiminimai ir žydų bendruomenės įprasminimas

    2016-07-12
    Trys Vytautai – Grinius, Gaulia ir Valaitis – žydų klestėjimo metus Marijampolėje prisimena sunkiai arba neprisimena visai – dar buvo tik vaikai. Tačiau iš tėvų pasakojimų ir savo menkų prisiminimų apie žydų bendruomenę blogo nieko negalintys pasakyti. „Žydų bendruomenė Marijampolėje buvo stipri, pas juos buvo sava tvarka. Jei žydas turėjo namų valdą ir norėjo ją parduoti, pirmiausia turėjo gauti iš rabino leidimą, kad galėtų tai daryti. Rabinas šią žinią pranešdavo komitetui, o komitetas tą valdą pigiai nupirkdavo. Nupirktą žemę pigiai atiduodavo kitam žydui, kuris sutikdavo, kad ten gyvens, dirbs ir dirbdamas išsimokės tą žemę. Niekas kitas žydo žemės negalėjo paprastai ...
  • Žydai mieste prie Šešupės

    2016-07-12
    Žydų bendruomenė Lietuvoje pradėjo formuotis dar Vytauto laikais. 1388 metais Vytautas Didysis Bresto (Baltarusija) žydams suteikė privilegiją kurtis Lietuvoje – taip jie tapo garbės piliečiais. Vėliau Bresto žydų bendruomenė ėmė plėstis ir XIX amžiuje žydai miestuose sudarė net 10, o kai kuriuose ir daugiau nei 50 proc. visų gyventojų. Marijampolėje žydai pradėjo tvirtintis XVIII a. viduryje, kuomet Kvietiškio dvaro savininkai Butleriai užsimanė prie dvaro turėti miestą. Miestas buvo pradėtas kurti tuometiniame Stara Budos kaime, jį pervadinus Starapole. 1758 metais Prienų seniūnė grafienė Pranciška Butlerienė marijonų vienuolyno fundacijos dokumente, kuriuo dovanojo žemės sklypą tarp Šešupės ir Jevonio marijonams vienuoliams, rašė, kad ...
  • Kazys Grinius – Prezidentas, gydytojas, Pasaulio tautų teisuolis…

    2016-07-12
    …demokratijos Lietuvoje pradininkas, steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, švietėjas. Prezidento nuveiktus darbus ir jo nuopelnus Lietuvai galima būtų vardinti ir vardinti. Ne veltui 2016-uosius, 150-ąsias K. Griniaus gimimo metines, LR Seimas nusprendė paskelbti Prezidento Kazio Griniaus metais. Be to, šiemet sausio mėnesį Prezidentui ir jo žmonai Kristinai Griniuviniei suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai už nuopelnus gelbstint žydus nuo holokausto. Į aktyvią visuomeninę veiklą įsitraukė studijų metais Kazio Griniaus vardas dažniausiai tapatinamas su Prezidentu. Iš tiesų tai – didelio ir ilgo politinio, visuomeninio ir kultūrinio darbo įprasminimas. K. Griniaus kelias link prezidento posto prasidėjo dar studijuojant mediciną Maskvos universitete. Studentas ne ...
  • Knygoje prisiminimai apie kun. Joną Maksvytį

    2016-06-28
    Mokytoja Genovaitė Beinaravičienė, kilusi iš Liudvinavo seniūnijos Kūlokų kaimo, daug metų mokytojavusi Liudvinavo vidurinėje mokykloje, yra sukaupusi daug medžiagos apie gimtojo kaimo žmones. Pedagogė išleidusi knygą apie Liudvinavo parapijos kleboną kun. Joną Maksvytį. Knygelė pavadinta „Kun. J. Maksvytis. Tauraus gyvenimo momentai“, joje pasakojama apie Liudvinavo bažnyčios istoriją, čia dirbusius klebonus. Daugiausia dėmesio skiriama parapijos klebono, kuris Liudvinave klebonavo nuo 1973 m. iki pat mirties, veiklai. Knygoje gausu šio iškilaus žmogaus biografijos faktų, pasakojimų apie jo būdą, veiklą, darbus, bažnyčios atstatymą. Pasak G. Beinaravičienės, poreikis kaupti gimtojo krašto istoriją atsirado po tėvų mirties. Atėjo suvokimas, kad reikia užrašyti senų žmonių pasakotas istorijas, nes ...