Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Atrado naujas formas ir temas

Laiko skaitymui atsirado daugiau

Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas karantino metu laiko knygoms skyrė šiek tiek daugiau, tačiau kaip ir anksčiau dažniau skaitė anglų nei lietuvių kalba.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas karantino metu laiko knygoms skyrė šiek tiek daugiau, tačiau kaip ir anksčiau dažniau skaitė anglų nei lietuvių kalba. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino dieną. Atsiradus daugiau laisvo laiko, natūraliai ėmiau daugiau skaityti. Dažniau renkuosi mokslinę, profesinę literatūrą, taigi ir karantino laikotarpiu likau jai ištikimas. Iš paskutinių perskaitytų kūrinių labiausiai įstrigo autoriaus Juvalo Nau Harari (angl. Yuval Noah Harari) knyga „Sapiens: glausta žmonijos istorija“. Manau, kad šį kūrinį verta perskaityti daugeliui. Tai knyga apie žmonijos istoriją, kurioje radau daug faktų apie žmogaus evoliuciją, jo poveikį gamtai. Taip pat įsiminė autoriaus Aisako Azimovo (angl. Isaac Asimov) mokslinės fantastikos kūrinys „Fondas“, – pasakojo A. Vyšniauskas.

Pasikliauja kolegų, žmonos rekomendacijomis

Politikas pasakojo, kad apsispręsti, ką skaityti, dažnai jam padeda kolegų rekomendacijos ir atsiliepimai bei internete surandami knygų vertinimai ir reitingai. Kartais kūrinius rekomenduoja skaityti mėgstanti žmona, o kartais knygą padeda atrasti konkreti tema. Tokiu būdu į jo rankas pateko Rodžerio Skrutono (angl. Roger Scruton) kūrinys „Žalioji filosofija“.

– Grožinė literatūra manęs nelabai domina. Tiesą pasakius, nelabai turiu jai kantrybės. Jei pradedu skaityti tokią knygą, dažniausiai užmiegu. Norėdamas atsipalaiduoti, mieliau renkuosi istorinius kūrinius, – pasirinkimus paaiškino pašnekovas.

Įdomu tai, kad A. Vyšniauskas pripažino dažniau skaitantis anglų nei lietuvių kalba. Sako, toks įprotis susiformavo dar studijų laikais. Seimo narys sako, kad šiandien tai mažai ką stebina. Anot jo, norint skaityti naujausius kūrinius, tai neišvengiama, nes išversti knygas užtrunka, o kai kurių lietuvių kalba apskritai nerasi.

Kaupia nuosavą biblioteką

Politikas sakė suprantantis bib­liotekų svarbą ir jas be galo vertinantis, tačiau pripažino, kad knygas dažniau perka nei skolinasi. Anot jo, dažniausiai kūrinių, kuriuos jis nori perskaityti, bibliotekos arba neturi, arba būna paskolinusios, todėl nenorėdamas laukti jas tiesiog įsigyja. Be to, pripažino mėgstantis rinkti nuosavą biblioteką.

Kalbėdamas apie skaitymo įpročius karantino metu Seimo narys sakė, kad pandemija jam padėjo geriau atrasti garsines knygas. Dar iki pandemijos audiokūrinius jis klausydavo keliaudamas automobiliu, tačiau karantino metu literatūra jo ausis ėmė pasiekti net pasivaikščiojimų po mišką metu.

– Neseniai įsigijome šunį, todėl pasivaikščioti tenka dažniau nei buvau pratęs anksčiau. Pagalvojau, kad tuo metu galima ne tik vaikščioti, bet ir klausytis knygos skaitymo. Dabar ausinės ir jose skambanti garsinė knyga tapo nuolatiniais pasivaikščiojimų palydovais, – atviravo pašnekovas.

Naudojosi elektroninių knygynų paslaugomis

Marijampolietė Loreta Sidaravičiūtė – didelė knygų ir literatūros gerbėja. Kol COVID-19 neegzistavo ir gyvenimas tekėjo įprasta vaga, moteris dažnai lankydavosi bibliotekoje ir knygas skolindavosi. Net ir galiojant itin griežtam karantinui pasinaudoti bibliotekos paslaugomis buvo įmanoma, tačiau tuo metu Loreta knygas dažniau pirko internetu.

Nerimas dėl karantino marijampolietei Loretai Sidaravičiūtei apsunkino skaitymą, tuomet ji suprato, kad būtina investuoti į emocinę sveikatą.

Nerimas dėl karantino marijampolietei Loretai Sidaravičiūtei apsunkino skaitymą, tuomet ji suprato, kad būtina investuoti į emocinę sveikatą.

– Viskas labai paprasta – išsirenki, užsisakai ir netrukus knygą gali atsiimti paštomate. Aišku, tai nereiškia, kad visiškai atsisakysiu bibliotekos paslaugų. Jokiu būdu. Man patinka ten nueiti, rinktis, kalbėtis, sulaukti patarimų. Tiesiog esant sudėtingai situacijai knygą nusipirkti tapo paprasčiau nei pasiskolinti, – pripažino pašnekovė.

Pandemija apsunkino skaitymą

L. Sidaravičiūtė sakė, kad normaliomis aplinkybėmis knyga jai leidžia atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo kasdienybės, tačiau karantino metu skaitymas jai netikėtai tapo sudėtingas. Anot pašnekovės, nežinomybė ir nerimas dėl pandemijos jai ėmė trukdyti susikaupti ir atsipalaiduoti. Nenorėdama savęs spausti moteris skaito tiek ir tol, kol tai malonu. Pastebėjusi, kad norint įsijausti į knygos siužetą reikia pasistengti, knygą deda šalin.

– Tuomet atradau kiną. Jau peržiūrėjau nemažai filmų ir serialų. Aišku, jie neatstoja knygų, tačiau leidžia priartėti prie kultūros. Užsidarius teatrams, koncertų, parodų salėms ėmiau jausti alkį kultūrai – šiuo klausimu kinas labai padėjo. Ypač džiaugiausi galėjusi peržiūrėti kone visą „Kino pavasario“ repertuarą. Tai vienas mėgstamiausių mano renginių. Festivalio nepraleisdavau gyvendama Vilniuje, vėliau į sostinėje vykstantį renginį vykdavau iš Marijampolės. Festivaliui tapus nacionaliniu, „Kino pavasario“ filmus žiūrėdavau „Spindulio“ kino teatre Marijampolėje, o štai dabar, nutikus pandemijai, patikusius filmus peržiūrėjau namuose, – karantino atradimais dalijosi L. Sidaravičiūtė.

Investavo į emocinę sveikatą

Tiesa, moteris nemažai laiko skyrė ir saviugdai, emocinei sveikatai. Daug dalykų ji sužinojo knygose, tačiau taip pat ir nuotoliniuose seminaruose. Anot L. Sidaravičiūtės, esant intensyviam gyvenimo tempui psichologine sveikata dažnas mūsų neturi laiko susirūpinti. Rūpesčiai ir nuolatinis lėkimas giliai tūnančias problemas tarsi užgožia, o karantinas priešingai, visa tai apnuogino ir dar paryškino.

– Nutikus globaliai krizei dėl pandemijos visi tapome labiau pažeidžiami. Supratau, kad norint gerai jaustis, būtina pasirūpinti emocine sveikata, investuoti į gerą psichologinę būklę. Išklausiusi keletą seminarų supratau ir išmokau daug dalykų, kurių svarbiausias yra stabili emocinė būklė. Tuomet lengviau pakelti įvairius iššūkius ir įveikti sunkumus, – patirtimi dalijosi pašnekovė.

Rita LIŽAITYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...