Laiko skaitymui atsirado daugiau

Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas karantino metu laiko knygoms skyrė šiek tiek daugiau, tačiau kaip ir anksčiau dažniau skaitė anglų nei lietuvių kalba. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino dieną. Atsiradus daugiau laisvo laiko, natūraliai ėmiau daugiau skaityti. Dažniau renkuosi mokslinę, profesinę literatūrą, taigi ir karantino laikotarpiu likau jai ištikimas. Iš paskutinių perskaitytų kūrinių labiausiai įstrigo autoriaus Juvalo Nau Harari (angl. Yuval Noah Harari) knyga „Sapiens: glausta žmonijos istorija“. Manau, kad šį kūrinį verta perskaityti daugeliui. Tai knyga apie žmonijos istoriją, kurioje radau daug faktų apie žmogaus evoliuciją, jo poveikį gamtai. Taip pat įsiminė autoriaus Aisako Azimovo (angl. Isaac Asimov) mokslinės fantastikos kūrinys „Fondas“, – pasakojo A. Vyšniauskas.

Pasikliauja kolegų, žmonos rekomendacijomis

Politikas pasakojo, kad apsispręsti, ką skaityti, dažnai jam padeda kolegų rekomendacijos ir atsiliepimai bei internete surandami knygų vertinimai ir reitingai. Kartais kūrinius rekomenduoja skaityti mėgstanti žmona, o kartais knygą padeda atrasti konkreti tema. Tokiu būdu į jo rankas pateko Rodžerio Skrutono (angl. Roger Scruton) kūrinys „Žalioji filosofija“.

– Grožinė literatūra manęs nelabai domina. Tiesą pasakius, nelabai turiu jai kantrybės. Jei pradedu skaityti tokią knygą, dažniausiai užmiegu. Norėdamas atsipalaiduoti, mieliau renkuosi istorinius kūrinius, – pasirinkimus paaiškino pašnekovas.

Įdomu tai, kad A. Vyšniauskas pripažino dažniau skaitantis anglų nei lietuvių kalba. Sako, toks įprotis susiformavo dar studijų laikais. Seimo narys sako, kad šiandien tai mažai ką stebina. Anot jo, norint skaityti naujausius kūrinius, tai neišvengiama, nes išversti knygas užtrunka, o kai kurių lietuvių kalba apskritai nerasi.

Kaupia nuosavą biblioteką

Politikas sakė suprantantis bib­liotekų svarbą ir jas be galo vertinantis, tačiau pripažino, kad knygas dažniau perka nei skolinasi. Anot jo, dažniausiai kūrinių, kuriuos jis nori perskaityti, bibliotekos arba neturi, arba būna paskolinusios, todėl nenorėdamas laukti jas tiesiog įsigyja. Be to, pripažino mėgstantis rinkti nuosavą biblioteką.

Kalbėdamas apie skaitymo įpročius karantino metu Seimo narys sakė, kad pandemija jam padėjo geriau atrasti garsines knygas. Dar iki pandemijos audiokūrinius jis klausydavo keliaudamas automobiliu, tačiau karantino metu literatūra jo ausis ėmė pasiekti net pasivaikščiojimų po mišką metu.

– Neseniai įsigijome šunį, todėl pasivaikščioti tenka dažniau nei buvau pratęs anksčiau. Pagalvojau, kad tuo metu galima ne tik vaikščioti, bet ir klausytis knygos skaitymo. Dabar ausinės ir jose skambanti garsinė knyga tapo nuolatiniais pasivaikščiojimų palydovais, – atviravo pašnekovas.

Naudojosi elektroninių knygynų paslaugomis

Marijampolietė Loreta Sidaravičiūtė – didelė knygų ir literatūros gerbėja. Kol COVID-19 neegzistavo ir gyvenimas tekėjo įprasta vaga, moteris dažnai lankydavosi bibliotekoje ir knygas skolindavosi. Net ir galiojant itin griežtam karantinui pasinaudoti bibliotekos paslaugomis buvo įmanoma, tačiau tuo metu Loreta knygas dažniau pirko internetu.

Nerimas dėl karantino marijampolietei Loretai Sidaravičiūtei apsunkino skaitymą, tuomet ji suprato, kad būtina investuoti į emocinę sveikatą.

– Viskas labai paprasta – išsirenki, užsisakai ir netrukus knygą gali atsiimti paštomate. Aišku, tai nereiškia, kad visiškai atsisakysiu bibliotekos paslaugų. Jokiu būdu. Man patinka ten nueiti, rinktis, kalbėtis, sulaukti patarimų. Tiesiog esant sudėtingai situacijai knygą nusipirkti tapo paprasčiau nei pasiskolinti, – pripažino pašnekovė.

Pandemija apsunkino skaitymą

L. Sidaravičiūtė sakė, kad normaliomis aplinkybėmis knyga jai leidžia atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo kasdienybės, tačiau karantino metu skaitymas jai netikėtai tapo sudėtingas. Anot pašnekovės, nežinomybė ir nerimas dėl pandemijos jai ėmė trukdyti susikaupti ir atsipalaiduoti. Nenorėdama savęs spausti moteris skaito tiek ir tol, kol tai malonu. Pastebėjusi, kad norint įsijausti į knygos siužetą reikia pasistengti, knygą deda šalin.

– Tuomet atradau kiną. Jau peržiūrėjau nemažai filmų ir serialų. Aišku, jie neatstoja knygų, tačiau leidžia priartėti prie kultūros. Užsidarius teatrams, koncertų, parodų salėms ėmiau jausti alkį kultūrai – šiuo klausimu kinas labai padėjo. Ypač džiaugiausi galėjusi peržiūrėti kone visą „Kino pavasario“ repertuarą. Tai vienas mėgstamiausių mano renginių. Festivalio nepraleisdavau gyvendama Vilniuje, vėliau į sostinėje vykstantį renginį vykdavau iš Marijampolės. Festivaliui tapus nacionaliniu, „Kino pavasario“ filmus žiūrėdavau „Spindulio“ kino teatre Marijampolėje, o štai dabar, nutikus pandemijai, patikusius filmus peržiūrėjau namuose, – karantino atradimais dalijosi L. Sidaravičiūtė.

Investavo į emocinę sveikatą

Tiesa, moteris nemažai laiko skyrė ir saviugdai, emocinei sveikatai. Daug dalykų ji sužinojo knygose, tačiau taip pat ir nuotoliniuose seminaruose. Anot L. Sidaravičiūtės, esant intensyviam gyvenimo tempui psichologine sveikata dažnas mūsų neturi laiko susirūpinti. Rūpesčiai ir nuolatinis lėkimas giliai tūnančias problemas tarsi užgožia, o karantinas priešingai, visa tai apnuogino ir dar paryškino.

– Nutikus globaliai krizei dėl pandemijos visi tapome labiau pažeidžiami. Supratau, kad norint gerai jaustis, būtina pasirūpinti emocine sveikata, investuoti į gerą psichologinę būklę. Išklausiusi keletą seminarų supratau ir išmokau daug dalykų, kurių svarbiausias yra stabili emocinė būklė. Tuomet lengviau pakelti įvairius iššūkius ir įveikti sunkumus, – patirtimi dalijosi pašnekovė.

Rita LIŽAITYTĖ