Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Atrado naujas formas ir temas

Laiko skaitymui atsirado daugiau

Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas karantino metu laiko knygoms skyrė šiek tiek daugiau, tačiau kaip ir anksčiau dažniau skaitė anglų nei lietuvių kalba.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas karantino metu laiko knygoms skyrė šiek tiek daugiau, tačiau kaip ir anksčiau dažniau skaitė anglų nei lietuvių kalba. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino dieną. Atsiradus daugiau laisvo laiko, natūraliai ėmiau daugiau skaityti. Dažniau renkuosi mokslinę, profesinę literatūrą, taigi ir karantino laikotarpiu likau jai ištikimas. Iš paskutinių perskaitytų kūrinių labiausiai įstrigo autoriaus Juvalo Nau Harari (angl. Yuval Noah Harari) knyga „Sapiens: glausta žmonijos istorija“. Manau, kad šį kūrinį verta perskaityti daugeliui. Tai knyga apie žmonijos istoriją, kurioje radau daug faktų apie žmogaus evoliuciją, jo poveikį gamtai. Taip pat įsiminė autoriaus Aisako Azimovo (angl. Isaac Asimov) mokslinės fantastikos kūrinys „Fondas“, – pasakojo A. Vyšniauskas.

Pasikliauja kolegų, žmonos rekomendacijomis

Politikas pasakojo, kad apsispręsti, ką skaityti, dažnai jam padeda kolegų rekomendacijos ir atsiliepimai bei internete surandami knygų vertinimai ir reitingai. Kartais kūrinius rekomenduoja skaityti mėgstanti žmona, o kartais knygą padeda atrasti konkreti tema. Tokiu būdu į jo rankas pateko Rodžerio Skrutono (angl. Roger Scruton) kūrinys „Žalioji filosofija“.

– Grožinė literatūra manęs nelabai domina. Tiesą pasakius, nelabai turiu jai kantrybės. Jei pradedu skaityti tokią knygą, dažniausiai užmiegu. Norėdamas atsipalaiduoti, mieliau renkuosi istorinius kūrinius, – pasirinkimus paaiškino pašnekovas.

Įdomu tai, kad A. Vyšniauskas pripažino dažniau skaitantis anglų nei lietuvių kalba. Sako, toks įprotis susiformavo dar studijų laikais. Seimo narys sako, kad šiandien tai mažai ką stebina. Anot jo, norint skaityti naujausius kūrinius, tai neišvengiama, nes išversti knygas užtrunka, o kai kurių lietuvių kalba apskritai nerasi.

Kaupia nuosavą biblioteką

Politikas sakė suprantantis bib­liotekų svarbą ir jas be galo vertinantis, tačiau pripažino, kad knygas dažniau perka nei skolinasi. Anot jo, dažniausiai kūrinių, kuriuos jis nori perskaityti, bibliotekos arba neturi, arba būna paskolinusios, todėl nenorėdamas laukti jas tiesiog įsigyja. Be to, pripažino mėgstantis rinkti nuosavą biblioteką.

Kalbėdamas apie skaitymo įpročius karantino metu Seimo narys sakė, kad pandemija jam padėjo geriau atrasti garsines knygas. Dar iki pandemijos audiokūrinius jis klausydavo keliaudamas automobiliu, tačiau karantino metu literatūra jo ausis ėmė pasiekti net pasivaikščiojimų po mišką metu.

– Neseniai įsigijome šunį, todėl pasivaikščioti tenka dažniau nei buvau pratęs anksčiau. Pagalvojau, kad tuo metu galima ne tik vaikščioti, bet ir klausytis knygos skaitymo. Dabar ausinės ir jose skambanti garsinė knyga tapo nuolatiniais pasivaikščiojimų palydovais, – atviravo pašnekovas.

Naudojosi elektroninių knygynų paslaugomis

Marijampolietė Loreta Sidaravičiūtė – didelė knygų ir literatūros gerbėja. Kol COVID-19 neegzistavo ir gyvenimas tekėjo įprasta vaga, moteris dažnai lankydavosi bibliotekoje ir knygas skolindavosi. Net ir galiojant itin griežtam karantinui pasinaudoti bibliotekos paslaugomis buvo įmanoma, tačiau tuo metu Loreta knygas dažniau pirko internetu.

Nerimas dėl karantino marijampolietei Loretai Sidaravičiūtei apsunkino skaitymą, tuomet ji suprato, kad būtina investuoti į emocinę sveikatą.

Nerimas dėl karantino marijampolietei Loretai Sidaravičiūtei apsunkino skaitymą, tuomet ji suprato, kad būtina investuoti į emocinę sveikatą.

– Viskas labai paprasta – išsirenki, užsisakai ir netrukus knygą gali atsiimti paštomate. Aišku, tai nereiškia, kad visiškai atsisakysiu bibliotekos paslaugų. Jokiu būdu. Man patinka ten nueiti, rinktis, kalbėtis, sulaukti patarimų. Tiesiog esant sudėtingai situacijai knygą nusipirkti tapo paprasčiau nei pasiskolinti, – pripažino pašnekovė.

Pandemija apsunkino skaitymą

L. Sidaravičiūtė sakė, kad normaliomis aplinkybėmis knyga jai leidžia atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo kasdienybės, tačiau karantino metu skaitymas jai netikėtai tapo sudėtingas. Anot pašnekovės, nežinomybė ir nerimas dėl pandemijos jai ėmė trukdyti susikaupti ir atsipalaiduoti. Nenorėdama savęs spausti moteris skaito tiek ir tol, kol tai malonu. Pastebėjusi, kad norint įsijausti į knygos siužetą reikia pasistengti, knygą deda šalin.

– Tuomet atradau kiną. Jau peržiūrėjau nemažai filmų ir serialų. Aišku, jie neatstoja knygų, tačiau leidžia priartėti prie kultūros. Užsidarius teatrams, koncertų, parodų salėms ėmiau jausti alkį kultūrai – šiuo klausimu kinas labai padėjo. Ypač džiaugiausi galėjusi peržiūrėti kone visą „Kino pavasario“ repertuarą. Tai vienas mėgstamiausių mano renginių. Festivalio nepraleisdavau gyvendama Vilniuje, vėliau į sostinėje vykstantį renginį vykdavau iš Marijampolės. Festivaliui tapus nacionaliniu, „Kino pavasario“ filmus žiūrėdavau „Spindulio“ kino teatre Marijampolėje, o štai dabar, nutikus pandemijai, patikusius filmus peržiūrėjau namuose, – karantino atradimais dalijosi L. Sidaravičiūtė.

Investavo į emocinę sveikatą

Tiesa, moteris nemažai laiko skyrė ir saviugdai, emocinei sveikatai. Daug dalykų ji sužinojo knygose, tačiau taip pat ir nuotoliniuose seminaruose. Anot L. Sidaravičiūtės, esant intensyviam gyvenimo tempui psichologine sveikata dažnas mūsų neturi laiko susirūpinti. Rūpesčiai ir nuolatinis lėkimas giliai tūnančias problemas tarsi užgožia, o karantinas priešingai, visa tai apnuogino ir dar paryškino.

– Nutikus globaliai krizei dėl pandemijos visi tapome labiau pažeidžiami. Supratau, kad norint gerai jaustis, būtina pasirūpinti emocine sveikata, investuoti į gerą psichologinę būklę. Išklausiusi keletą seminarų supratau ir išmokau daug dalykų, kurių svarbiausias yra stabili emocinė būklė. Tuomet lengviau pakelti įvairius iššūkius ir įveikti sunkumus, – patirtimi dalijosi pašnekovė.

Rita LIŽAITYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Susigrąžinti jaunystę – niekada nevėlu

    2022-07-25
    Bėgantis laikas padovanoja ne tik gyvenimišką patirtį, bet ir nepageidaujamas, vis labiau pastebimas veido raukšles. Tikra tiesa, kad žymiai paprasčiau užkirsti kelią dar nesusidariusių raukšlių formavimuisi, tačiau kaip elgtis, jeigu gilesnės raukšlės jau akivaizdžiai pastebimos? Kaip tinkamai prižiūrėti veido odą brandesniame amžiuje, kad nepageidaujamų raukšlių kiekis ne didėtų, o galbūt net mažėtų? Kremų ignoravimas – prabanga, kurios negalite sau leisti Vyresnio amžiaus, dailiosios lyties damų tarpe, vis dar pasitaiko natūralumo šalininkių, kurios savo grožį puoselėja senamadiškais, liaudies medicinos metodais. Žinoma, liaudies išmintis yra patikrinta laiko ir tikrai tikėtina, kad vienas ar kitas liaudies receptas padės atgaivinti veido odą, tačiau rezultatas greičiausiai bus ...
  • Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai

    2022-07-23Šunskuose vėl susitiko kraštiečiai
    Ekspoziciją pristato Onutė Surdokienė ir Romas Linionis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Apie tai nereikia nė skelbti. Tas, kas gimęs, augęs Šunskuose, kas dar nėra užmiršęs gimtinės, žino: liepai baigiantis, kai šio miestelio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje vyksta tituliniai atlaidai, laukiama visų. Nuo seno į šiuos atlaidus iš tolimiausių kampelių suplūsdavo minios – apie tai ne kartą yra pasakojusi ir iš čia kilusi, didžiąją dalį gyvenimo Amerikoje praleidusi, tėviškę be galo branginusi Magdalena Birutė Stankūnaitė-Stankūnienė. Dailininkė, mecenatė, Lietuvos patriotė iki paskutinės gyvenimo dienos. Atlaidų diena, pasak jos, – tai ir džiugus laukimas, sielos apvalymas maldoje, giesmėje, ir susitikimas su gimine, pabuvimas kartu niekur ...
  • Augo, žydėjo, dainomis skambėjo…

    2022-07-23Augo, žydėjo, dainomis skambėjo...
    „Diemedis“ pradeda misteriją… Tai – apie „Diemedį“, Kalvarijos kultūros centro folkloro ansamblį, paminėjusį 25-erių metų jubiliejų. Retame kieme dabar berasi tikrąjį diemedį – o juk nuo seniausių laikų augdavo jis prie kiekvienų namų: buvo tikima, kad apsaugo juos nuo pikto, teikia ramybę (Dievo medis) ir gydo. Tad ir dainose apdainuotas, ir ne vienas muzikos kolektyvas Lietuvoje šį vardą yra pasirinkęs… Ketvirtis amžiaus po diemedžiu Žydruolė Mankauskaitė-Zenevičienė – pirmoji ir vienintelė 1997 metais Kalvarijoje suburto kolektyvo vadovė. Tai reiškia, kad pustrečio dešimtmečio gyventa su „Diemedžio“ vardu ir žmonėmis, kuriuos ji ir šis vardas, gal tūkstančius kartų ištartas, sukvietė. Žmonės bėgant metams keitėsi – ateidavo ...
  • „Sau, draugams ir geriems žmonėms“

    2022-07-23„Sau, draugams  ir geriems žmonėms“
    Gintas ir Rasa Baliuliai patys džiaugiasi ir kitus džiugina levandomis. Redos BRAZYTĖS nuotraukos Jei dar nesate buvę Prancūzijos Provanse, tai griebkit „pleduką“, butelį prancūziško (žinoma, nealkoholinio) vyno, dar įsimeskite gabaliuką pelėsinio sūrio, kokią vynuogę ir – į Liubavą! Jau vien kelionė į šį atokų Kalvarijos savivaldybės miestelį netoli Lenkijos sienos leis „įsijausti į Prancūziją“. O kai pačiame Liubavo centre, netoli bažnyčios, ant kalniuko pamatysite, kaip pasakojama, Adomo ir Ievos iš paties rojaus į žemę atneštas mėlynuojančias levandas, greitai „dėkite ant stabdžio“ – atvažiavote! Į Liubavą – ledų Važiuodamos su fotografe Reda aikčiojome – koks gražus kelias, kokios apylinkės, koks pievų žydėjimas! Važiavome ...
  • Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“

    2022-07-23Juozas Šeimys: „Runos yra didžiausias mūsų turtas“
    Runos – senovės rašto simboliai, kurie daugeliui yra nesuprantami ir neperskaitomi, tačiau iš Daukšių kilęs Juozas Šeimys tokius užrašus gali lengvai „išlukštenti“. Senųjų raštų skaitytojas yra išleidęs dvi knygas „Gališkos runos“ ir „Egiptas, skitai ir litai runomis“. Liepos 17-ąją J. Šeimys kraštiečiams pristatė savo eksponatų ir fotografijų parodą. Liepos 17-ąją savo unikalių eksponatų ir fotografijų parodą kraštiečiams pristatęs Juozas Šeimys sulaukė gausių sveikinimų. – Kada atradote pašaukimą domėtis runomis? Nuo ko viskas prasidėjo? – Kai pradėjau rasti radinius, pastebėjau, kad ant jų yra prirašinėta. Tuomet aš pradėjau domėtis, kas čia yra. Pastebėjau, kad ant vienų yra išpjaustyti Egipto hierog-lifai, o ant kitų ...
  • Transporto valdymas ir ekspedijavimas

    2022-07-21Transporto valdymas ir ekspedijavimas
    Transporto valdymo sistema arba „TMS“ yra platforma, skirta supaprastinti siuntimo procesą. Tai tiekimo grandinės valdymo pogrupis, susijęs su transportavimo sprendimais. TMS leidžia siuntėjams automatizuoti vykdomus procesus ir gauti vertingų įžvalgų, leidžiančių sutaupyti laiko ir sumažinti išlaidas būsimoms siuntoms. Platinimo įmonės, elektroninės prekybos organizacijos ir visi kiti, kurie reguliariai perveža krovinius, supranta, kad siuntimo procese yra daug judančių dalių, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Nuo kainų siūlymo iki pristatymo – krovinius gabenantys asmenys beveik visada ieško būdų, kaip optimizuoti išlaidas ir pagerinti procesus. Transporto valdymo sistemų (TMS) dėka siuntėjai turi sprendimą, kaip tai padaryti. TMS privalumai. Technologinės galimybės: Naudodami transportavimo valdymo sistemą jūs, kaip ...
  • Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?

    2022-07-21Kaip sukurti išskirtinę lauko reklamą?
    Lauko reklama vaidina svarbų vaidmenį versle. Kasdieniame gyvenime nuolat matome įvairias reklamos priemones. Ir nors mes praktiškai į tai nekreipiame dėmesio, pasąmonėje šią informaciją vis tiek prisimename. Taigi, tikslas pasiektas. Pagrindinės lauko reklamos funkcijos Rinkoje yra didelė konkurencija tarp gamintojų. Todėl išleisdami kokybiškus produktus turite mokėti tai reklamuoti ir daryti efektyviai. Informacija apie produktą turi būti pateikta taip, kad vartotojas iš karto norėtų jį įsigyti. Reklama gali būti dedama ant reklaminių skydų, iškabų, pastatų fasadų, viešajame transporte ir kt. Informacija gali būti perduota ypatingais būdais: reklaminiais baneriais, kurie iškyla ekrane, 3D vaizdais ant pastatų. Matydamas tokią reklamą, ją prisimindamas, pirkėjas nesąmoningai vis labiau ...
  • Kaip paprastai perdažyti baldus?

    2022-07-21Kaip paprastai perdažyti baldus?
    Tinkamai nudažę baldus padėsite atnaujinti senus medinius namų elementus. Nesvarbu, ar norite kreidinės, matinės ar blizgios apdailos, yra begalės galimybių. Ir šiuo metu yra daugybė puikių baldams skirtų dažų, iš kurių galite rinktis – kad tiktų dirbiniui, su kuriuo dirbate, ir papildytų jūsų interjero dizaino schemą. Baldų dažymas yra gana paprastas „pasidaryk pats“ projektas, kurį atlikti gali būti smagu, be to, tai reiškia, kad galite išgelbėti ir atnaujinti baldus, kurie kitu atveju būtų atsidūrę sąvartyne. Nesvarbu, ar norite dažyti medinius, laminato ar metalinius baldus, dirbate su senu šeimos palikimu, ar puošiate naujausią brangakmenį, kurį radote eBay, „Facebook Marketplace“ ar ...
  • Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams

    2022-07-20Prioritetas – aplinką tausojantiems inovatyviems sprendimams
    VšĮ Baltijos darnios bioekonomikos plėtros agentūros direktorius, bioekonomikos ekspertas Mindaugas Maciulevičius pastebi, kad mąstymą reikia keisti pradedant nuo ūkininkų, agronomų, ekonomistų ir vartotojų – visose srityse turime siekti veikti kuo tvariau, racionaliai naudoti turimus resursus. Bioekonomikos ekspertas M. Maciulevičius: „Beatliekinė gamyba, kur kiekvienas šapelis kuria pridėtinę vertę, yra klestėjimo garantas“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka Bioekonomikos principais paremta gamyba – energetinei nepriklausomybei „Bioekonomikos koncepcijoje nėra atliekų – mėšlas, žolė, šiaudai yra žaliava. Svarbiausia, kad būtų darnu – kad ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis ramsčiai būtų vienodai atspindėti. Jei iš šiaudų gaminsime granules ir jas pardavinėsime, tai nebus bioekonomika. Bet jeigu šiaudus naudosime biojėgainei ir ...
  • Kryptis – į regionus

    2022-07-20Kryptis – į regionus
    Vis daugiau iššūkių kelianti klimato kaita, augantis visuomenės ir rinkos dalyvių sąmoningumas, siekis dirbti ir gyventi tvariau veda į neišvengiamus pokyčius. Šiems pokyčiams kurti ir valdyti trūksta kvalifikuotų bioekonomikos verslo vadybos specialistų. Apie aplinką tausojančias inovatyvias idėjas, atvirą rinką, pokyčių neišvengiamumą bei svarbą pradedančius suprasti verslus, būsimų specialistų laukiančius iššūkius kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai. Tikimės, kad, skaitydami jų išsakytas idėjas, pagalvosite: „O gal ir aš tai galiu?“. Nes mokslininkai akcentuoja, kad didžiulės verslo perspektyvos yra būtent regionuose, ypač kaimuose. Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis: „Bioekonomika – perspektyvi ateities tendencija“ Doc. dr. ...
  • Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo

    2022-07-20Nuo iškastinių išteklių – prie tvaraus biologinių išteklių naudojimo
    Prof. dr. V. Aleknevičienė: „Bioekonomika gali sukurti didesnę pridėtinę vertę“. VDU Žemės ūkio akademijos nuotrauka VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Vilija Aleknevičienė, su VDU Žemės ūkio akademijos kolegomis rengusi Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją, atkreipia dėmesį į ekonomikoje vykstančius pokyčius. Anot jos, šie pokyčiai būtini siekiant tvaraus ekonomikos augimo. „Iškastiniai ištekliai turi būti keičiami biologiniais ištekliais, kurie atsinaujina. Biologiniai ištekliai gaminami žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje. Dalis jų iš karto yra sunaudojama maistui ir pašarams, dalis – perdirbami. Biologiniai ištekliai kaip žaliava yra naudojami ne tik maisto ir gėrimų pramonėje, bet ...
  • „Grįžulo ratuose“ – naujos parodos

    2022-07-20„Grįžulo ratuose“ – naujos parodos
    Žinia, kad rezidencijoje „Grįžulo ratai“ vėl nauja paroda, nelabai ir benustebinsi: tie, kas domisi, yra ten buvęs, žino, kad ekspozicijos tiek viduje, tiek lauko galerijoje keičiasi nuosekliai. Pastaruoju metu (po pandemijos) viena kitą keičia Šakių krašto kūrėjų ekspozicijos. Tai – lyg du pasauliai po tuo pačiu dangumi. Abu iš pirmo žvilgsnio tarsi skirtingi: moteriška, jautri, tarsi sakmę sekanti Lolitos Rūgytės tapyba ir santūri, briaunuota, kampuota Egidijaus Šimatonio keramika. Tačiau ir viena, ir kita, kaip atidaryme pripažins autoriai (o jiems paantrins pasveikinti atvykę kolegos), yra kilę iš tų pačių gilumų, semta iš tų pačių šaltinių. Šios žemės, jos amžinumo ir nuolatinio ...
  • Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“

    2022-07-20Marijona Sinkevičienė: „Laiškai, parašyti ranka, – tai sielos ir širdies kalba“
    Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje atidaryta dailininkės Marijonos Sinkevičienės projekto „Prikelta į būtį“ trečiosios dalies, pavadintos „Laiškai“, tekstilės darbų paroda. Savo parodas dailininkė yra rengusi Indijoje, Graikijoje, Estijoje, Latvijoje ir kai kuriuose mūsų šalies miestuose. Šįkart savo kūrinius pristatė ir Marijampolėje. Ši paroda – trečioji tęstinio projekto „Prikelta į būtį“ dalis. Iš viso projekte yra trys dalys: „Prikelta į būtį“, „Atmintis“ ir „Laiškai“. Tekstilės kūrinių kolekciją sudaro fototekstilės, gobeleno ir siuvinėjimo technika sukurti darbai. Šiame cikle šiuolaikinės technologijos naudojamos kartu su klasikinėmis tekstilės technikomis. O pagrindinis tekstilės darbų „Laiškai“ sumanymas – ranka rašyto laiško svarba ir reikšmė. Kolekcijos darbai simbolizuoja laiško kelionę ...
  • Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?

    2022-07-20Kodėl atnaujinant būstą svarbu pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu?
    Gyvenamosios patalpos – vieta, kurioje kiekvienas praleidžia daug laiko ir yra veikiamas jose esančio oro: kai šis užterštas, gali užklupti įvairios sveikatos problemos. Jų išvengti padeda tinkamas patalpų vėdinimas, kurį užtikrina renovacijos metu įrengtos vėdinimo sistemos ar individualūs rekuperatoriai. Daugiabučių renovacija Lietuvoje. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vedėjos Gintarės Baštunovos teigimu, dėl tinkamo vėdinimo vykstanti oro cirkuliacija namuose yra būtina, nes ji užtik-rina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus, oro teršalų, dulkių, mikroorganizmų pašalinimą. Be to, patalpose, kuriose oro kaita prasta, dažniau kaupiasi drėgmė, dėl kurios gali atsirasti pelėsis. G. Baštunova prideda, kad namų aplinka, kurioje trūksta ...
  • Kviečiame dalyvauti

    2022-07-20
    Liepos 21 d., ketvirtadienį, 10 val. kviečiame dalyvauti Žemės ūkio ministerijos organizuojamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano aktualijų pristatyme. Pristatymas vyks nuotoliniu būdu. Prisijungimo nuorodą galite rasti čia Jus dominančius klausimus apie Strateginį planą prašome siųsti iš anksto, taip pat ir pristatymo metu el. paštu strateginis.planas@zum.lt.   Nuotrauka iš www.mediakatalogas.lt
  • Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas

    2022-07-20Negydomos kataraktos pasekmė – prarastas regėjimas
    Pastebėjote silpstantį regėjimą, nebeįžiūrite daiktų kontūrų, vaizdai tapo išplaukę, matomi tarsi pro rūką – reiktų nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju. Visi šie požymiai būdingi vienai pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje – kataraktai. Kas tai per liga, kokios susirgimo priežastys, kaip gydytis? Katarakta – akių liga, kai akies lęšiukas drumstėja. Pagrindinė priežastis – amžius. Katarakta gali keliauti iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Su metais vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys trukdančios gerai matyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau bėgant metams drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia ...
  • Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?

    2022-07-20Žalioji ekonomika skatina darbo rinkos transformaciją – kokių įgūdžių reikės darbuotojams?
    Pixabay nuotrauka Perėjimas prie žaliosios ekonomikos užimtumui turės teigiamą poveikį. Tarptautinė darbo organizacija prognozuoja, kad dėl to bus sukurta daugiau darbo vietų nei panaikinta. Didžioji dalis darbuotojų, kurių darbo vietos išnyks, įsidarbins pagal tą pačią profesiją kitose srityse. Ir tik santykinai nedidelė išnykusių darbo vietų dalis neturės alternatyvų. „Pirmiausia daugumai darbuotojų reikės įgyti naujų įgūdžių. Tarkim, stogdengys galės tapti saulės kolektorių montuotoju, o pastatų priežiūros administratorius – energijos vartojimo auditoriumi. Tereikės prie jau turimų gebėjimų įgyti papildomų įgūdžių“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos vykdomo tarptautinio projekto „Intercept“ veiklų koordinatorė Indrė Laučienė. Žaliosios ekonomikos paveikta darbo rinka iš darbuotojų reikalaus prisitaikyti prie naujų iššūkių. ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.