Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

R. Dūdonis darbo vietoje Marijampolės ligoninėje Chirurgijos skyriuje.

Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet.

„Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų.

Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų

Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis nuo Suvalkijos nebuvo nutolęs niekada. Jis užaugo Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame Plutiškių miestelyje, Plutiškėse baigė vidurinę mokyklą.

R. Dūdonis neslepia, kad iš tų metų širdyje užsilikę nuoskaudų. „Mokiausi labai gerai, dalyvaudavau respublikinėse olimpiadose ir nugalėdavau, tačiau niekuomet nebuvau už tai įvertintas, nes mano tėvų pažiūros buvo netinkamos tarybinei santvarkai. Tėtis buvo partizanų ryšininkas, siuvėjas, siuvo lietuviškas uniformas. Dėdės, krikšto tėvas – partizanai. Giminaičių namuose buvo įrengtas partizanų bunkeris. Tėtis Plutiškių bažnyčioje dirbo zakristijonu, aš patarnaudavau per Mišias, ilgai nestojau į komjaunimą“, – pasakojo gydytojas.

R. Dūdonis prisimena, kad tuometis Kapsuko rajono laikraštis „Naujasis kelias“ rašydavo apie respublikinių olimpiadų nugalėtojus, tačiau jo pavardės niekada neminėdavo. Mokinio nekviesdavo ir į padėkos raštų ar diplomų įteikimo iškilmes. Direktorius parveždavo pagyrimo raštą ir tyliai atiduodavo nugalėtojui.
Nugalėjęs respublikinėje olimpiadoje R. Dūdonis gavo pasiūlymą be konkurso stoti į Vilniaus pedagoginį institutą. Bet atsisakė, nes jau tuomet svajojo apie mediciną. „Supratau, kad gerų pažymių įstoti į Kauno medicinos institutą nepakaks, reikėjo būti komjaunuoliu, todėl paskutiniais mokyklos metais įstojau į komjaunimą“, – prisiminė gydytojas.

Baigęs medicinos institutą komjaunimo bilietą jis grąžino. Pasak gydytojo, studijuodamas buvo apdovanotas aukso medaliu už geriausią studento mokslinį darbą. Po studijų gavo pasiūlymą dirbti biochemijos katedroje, tačiau nugalėjo noras būti gydytoju. „Aš buvau baigęs chirurgijos internatūrą, norėjau klinikinio darbo, sugalvojau grįžti į gimtinę. Bet čia buvau nelaukiamas. Atvažiavęs paskyrimo išgirdau Marijampolės ligoninės tuometinio vyriausiojo gydytojo klausimą apie tėvus. Supratau, kad partija neleido manęs priimti. Tuomet teko rinktis iš to, kas yra. Gavau paskyrimą į Raseinius, jį susikeičiau į darbą Vilkaviškio ligoninėje“, – pasakojo chirurgas.

Karjeros pradžia – Vilkaviškio ligoninėje

Taip prasidėjo gydytojo karjera Suvalkijoje. Ir nors pradžia šiame mieste buvo sunki, R. Dūdonis neturėjo, kur gyventi, kur prisiregistruoti, Vilkaviškio ligoninėje jam dirbti patiko. Būtent šioje ligoninėje jis atrado koloproktologo specialybę. Vokietijos lietuvis Kazimieras Noreika, kilęs iš Kybartų krašto, jaunam gydytojui 1993 metais suorganizavo stažuotę Vokietijoje Konstancos klinikinėje ligoninėje prie Freiburgo universiteto ir dr. K. F. Förster privačioje koloproktologijos klinikoje, Konstancoje. Tais laikais tai buvo nereali galimybė. stažuotės metu kraštietis K. Noreika Vilkaviškio ligoninės gydytojui skyrė ir išlaikymą, nes pats R. Dūdonis prisimena teturėjęs 100 markių, o koloproktologo kursai, pavyzdžiui, atvykusiems iš Čekijos kainavo 3,5 tūkst. markių.

„Tai buvo svajonių šalis, koloproktologija – naujas dalykas, aš vienas pirmųjų iš lietuvių gydytojų išmokau naujų gydymo metodų, specializavausi tiesiosios žarnos chirurgijoje, gydyti hemorojų“, – pasakojo gydytojas. Stažuotėje įsisavintus naujus metodus – hemoroidų gydymą atliekant jų sklerozavimą, naudojant ligatūrinius guminius žiedus, infraraudonuosius spindulius, hemoroidų krioterapiją (koaguliacija šalčiu – užšaldant) chirurgas taikė gydydamas savo pacientus Vilkaviškio ligoninėje.

R. Dūdonis (pirmoje eilėje trečias iš kairės) su gydytojais iš Lietuvos ir dr. Flygeriu (trečias iš dešinės), kitais jo kolegomis Vokietijoje.

Pasak gydytojo, į stažuotes Vokietijos Bioblingeno klinikinėje ligoninėje prie Tiubingeno universiteto jis dar vyko ir 2002-aisiais, 2005-aisiais, 2010 metais. Jas suorganizavo ir jo apgyvendinimu, išlaikymu rūpinosi vokietis dr. Flygeris (Flieger) – chirurgas iš Bioblingeno miesto. Visos stažuotės truko po vieną mėnesį atostogų sąskaita. „Stažuočių kryptys – mažai invazyvi pilvo chirurgija, storžarnės vėžio ir divertikuliozės operacijos. Hemorojaus gydymas su siuvimo aparatais, taip pat naudojant ultragarsinį skalpelį ir kraujagyslių perrišimą ultragarso būdu. Visų stažuočių metu buvo gauti apmokymų sertifikatai“, – pasakojo chirurgas.

Teko pereiti į Marijampolės ligoninę

1999 metais Lietuvoje prasidėjo medicinos pertvarka. Mažesnėse ligoninėse buvo naikinami kai kurie skyriai, tarp jų ir chirurgijos, paliekama tik būtinoji pagalba. Gydytojui teko vėl rinktis, nesinorėjo prarasti specialybės įgūdžių. Chirurgas įsidarbino Marijampolės ligoninėje, o Vilkaviškyje liko darbti poliklinikoje. Vis dėlto šiandien žvelgdamas iš prabėgusių metų perspektyvos jis sako padaręs klaidą. Darbo sąlygos Marijampolėje nebuvo palankios gydytojui. R. Dūdonis neslepia, kad turėjo rimtų pasiūlymų dirbti Vokietijoje, daug svarstė, tačiau tuomet taip susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad jis liko Lietuvoje. Taip pat gydytojas buvo gavęs siūlymų pereiti dirbti į Šiaulių, Panevėžio, Plungės ligonines.

2019 ir 2020 metais R. Dūdonis dalyvavo stažuotėse Rygoje dėl lazerinio kojų venų ir hemorojaus naujų gydymo metodų mokymų. „Dirbome su vokišku „BioLitec“ lazerio aparatu. Atliekamos dviejų rūšių hemorojaus operacijos: radikalios – visiškai koaguliuojant hemorojaus kraujagysles, naudojant lazerio ir ultragarso derinį – atliekamas hemorojinių kraujagyslių sunaikinimas“, – pasakojo gydytojas.

Jo teigimu, hemorojaus ligų gydymas tapo hobiu. Kiek Europoje yra šios ligos gydymo būdų, tiek jis jų ir mokėsi. Ir toliau nuolat gilina žinias, nes medicina į priekį žengia sparčiais žingsniais. Be to, gydytojas sako, kad ši liga vis jaunėja, daugėja ir storosios žarnos vėžio susirgimų. „Kai pradėjau dirbti, dėl tokių ligų kreipdavosi 60 metų ir vyresni pacientai. Dabar konsultuotis ateina 40–46 metų žmonės“, – kalbėjo chirurgas. Jis skatina visus naudotis storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencine programa ir nevengti tikrintis.

Gydytojo praktikoje – apie 5000 operacijų

R. Dūdonis, paklaustas, kiek operacijų atliko per 32-ejus darbo metus, sako, kad apie 5000 ir pačių įvairiausių. Chirurgas operuoja viską. „Esu susiuvęs šešias širdis, iš jų penkios operacijos buvo sėkmingos. Operuoju kojų venas, išvaržas, atlieku tulžies pūslės operacijas. Chirurgo prireikia patyrus įvairias pilvo traumas, skrandžio, kepenų, stambiųjų kraujagyslių plyšimus. Teko atlikti operacijas dėl vėžinių susirgimų. O mano arkliukas – koloproktologija“,– sakė chirurgas.

Pasak gydytojo, kiek bebūtų stažavęsis, pasiekęs medikas, stebuklų jis negali padaryti. Gali tik padėti žmogui ir kuriam laikui jį grąžinti į gyvenimą. R. Dūdonis tiki, kad yra dar aukštesnė jėga – Dievo valia.

Loreta TUMELIENĖ

Nuotraukos iš pašnekovo albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Video apie mitus:

    2021-08-02Video apie mitus:
    Nori studijuoti, bet nežinai, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti? Marijampolės kolegija griauna nusistovėjusius aukštųjų mokyklų mitus! Išgirsk ir #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • #StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!

    2021-08-02#StartuokSuMarko-kurk savo sėkmės istoriją!
    Marijampolės kolegija kviečia atrasti aukštojo mokslo studijų galimybes vienintelėje Sūduvos regiono aukštojoje mokykloje. #StartuokSuMarko – kurk savo sėkmės istoriją! Daugiau galimybių tavo karjeros sėkmės istorijai – www.marko.lt
  • MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE

    2021-08-02MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAI – 20 METŲ: INOVATYVŪS POKYČIAI STUDIJŲ PROGRAMOSE
    Jubiliejiniai metai leidžia atsigręžti į sukauptą patirtį ir ieškoti naujų krypčių bei idėjų. Per 20 metų Marijampolės kolegija išgyveno įvairius kaitos laikotarpius. Reaguodama į besikeičiančią aplinką ir sąlygas,į kintančius regiono rinkos poreikius, Marijampolės kolegijos bendruomenė didžiausią dėmesį skiria studijų programų rengimui ir tobulinimui. Studijų programų pokyčiai ir atnaujinama studijų bazė atveria galimybes studentams ugdytis reikalingas kompetencijas. Rytų išmintis byloja, kad jeigu kitam nori palinkėti ko nors blogo – linkėk gyventi pokyčių metu. Pažvelkime ar ši išmintis aktuali šiandieninių pokyčių kontekste. MARIJAMPOLĖS KOLEGIJA KVIEČIA RINKTIS ATNAUJINTAS STUDIJŲ PROGRAMAS Aktyviai besikuriantis Marijampolės laisvosios ekonominės zonos sektorius LEZ ir jame įsikūrusios naujos įmonės („Dovista“, IKEA grupei ...
  • Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą…

    2021-07-28Skanavome vyšnias – jau dešimtą kartą...
    Keturis liepos ketvirtadienius Poezijos parke vakarais skambėjo muzika vyko tradicinio dainuojamosios poezijos festivalio „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“ koncertai. Jie, kaip ir ankstesniais metais, vėl sutraukė šimtus marijampoliečių. Pirmojo koncerto, skirto dainuojamajai poezijai (dar ne festivalio), organizatoriai šunskiečiai gal tik pasvajoti galėjo apie tai, kad jų iniciatyva įamžinti Vytauto Kernagio atminimą per jo dainą taps daugiau nei tradicija. Ir gal tik pirmą kartą dalyvaujantys paskutiniajame šių metų koncerte nustebo, kai vos suskambus šios dainos akordams visi pagarbiai atsistojo… …Nuo pradžios – kelios dešimtys koncertų. Kaip organizatoriai sugalvoja ir pasiūlo vis ką nors nauja, norėdami pamaloninti ar nustebinti klausytojus? Ir vis dėlto pavyksta! ...
  • Galime prisidėti (ir įsiamžinti) kiekvienas (Projektai)

    2021-07-28
    Birželio 18 d. prie Varnupių piliakalnio buvo padėtas pirmas akmuo būsimai akmenų meninei instaliacijai, skirtai Marijos Gimbutienės 100-mečiui. Instaliacijos autorius – mūsų kraštietis, garsus pasaulyje gydytojas neurologas, mokslininkas ir menininkas Audrius Plioplys, gyvenantis Čikagoje (JAV). Į „Pirmojo akmens“ apeigas buvo atridenti 25 akmenys: daugumą jų Varnupių bendruomenės žmonės atnešė tiesiog rankomis. Svarbu, kad jie suprato, kokia misija jų laukia ateityje: saugoti krašto istorinę atmintį ir jos vertybes tiesiogiai perduoti ateities kartoms. …Kai dideliame lauke pabiro pirmieji akmenys, instaliacijos sumanytojas A. Plioplys, tai pamatęs, šiek tiek sunerimo, kad vien maži akmenys menkins kūrinio kokybę. Jis pažymi, kad tik tinkamo dydžio, įkomponuoti į instaliaciją ...
  • Artėja grigališkojo choralo savaitė

    2021-07-28Artėja grigališkojo choralo savaitė
    Jau penkioliktąjį kartą rugpjūčio 1–8 dienomis Marijampolėje Vilniaus šv. Kazimiero grigališkojo choralo studija rengia grigališkojo choralo vasaros kursus. Nuo 2011 m. palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mieste organizuojamą kasmetinę grigališkojo choralo entuziastų stovyklą šiemet lydės moto „In adiutorio Altissimi“ („Aukščiausiojo globoje“). Šių metų kursų vyriausioji mokytoja ir choro vadovė – mokytoja iš Lenkijos, dr. Susi Ferfoglia. Jos vadovaujamas jungtinis Savaitės dalyvių choras „Cantores Montis Pacis“ ir vargonininkė Eglė Maciukevičiūtė koncertuos Marijampolės bazilikoje šeštadienį, rugpjūčio 7 d., 19 val. Savaitės studijas, kaip ir kasmet, vainikuos vieši renginiai, į kuriuos kviečiami visi norintieji ir mėgstantys grigališkąjį choralą ir katalikiškąją liturgiją. Rugpjūčio 7 d., šeštadienį, ...
  • Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)

    2021-07-28Veidai ir vardai iš praeities (Leidiniai)
    Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido fotografijų albumo „Lietuvos partizanai 1944–1986“ antrąją laidą (sudarytojai – Dalius Žygelis ir Rūta Gabrielė Vėliūtė). Pirmosios laidos (2018 m.) albumą galima rasti Vatikano bibliotekoje, jį Prezidentė Dalia Grybauskaitė padovanojo popiežiui Pranciškui, 2019 m. lankydamasi Vatikane. Albume – 118 itin aukštos kokybės laisvės kovotojų nuotraukų, surinktų iš 23 šaltinių. Šiose, bene geriausiose, partizanų kovas, gyvenimą ir buitį atspindinčiose nuotraukose įamžinti visų Lietuvos regionų laisvės kovotojai. Pasak sudarytojos Rūtos Gabrielės Vėliūtės, „ne veltui sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti. Vaizdas veikia sąmonę žymiai įtaigiau ir betarpiškiau už žodžius. Visuomet bus sakančių, ...
  • Gauronskių pėdsakai Dzūkijoje (Įdomioji istorija)

    2021-07-28
    Paežerių dvaro savininkas Zigizmundas (Zigmantas) Gauronskis, vedęs Nataliją Oginskytę, susigiminiavo su šia garsia LDK laikų gimine. Natalijos tėvas Tadas Antanas su žmona Marija turėjo tris dukras: Ameliją, gimusią 1835 m. (mirė 35 metų), Gabrielę Mariją, gimusią 1830 m. (mirė 25 metų) ir Nataliją Oginskytes. Jų tėvas mirė Veisiejuose 1844 m., sulaukęs 39 metų. Veisiejų dvarą Tadas Oginskis (Mykolo Kleopo Oginskio, politiko ir kompozitoriaus sūnus) paveldėjo iš bevaikės Viktorijos Oginskytės-Žynevienės, kuri prieš mirtį testamentu jį jam užrašė. Užrašyta ir legenda apie Tadą Oginskį. „Jaunystėje jis buvęs paprastas Veisiejų žvejys. Kartą prie jo trobelės atšuoliavo raitelis. Jis prašęs Tadą paslėpti, nes vejasi priešai. Tadas ...
  • Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja

    2021-07-24Kino teatrai nyksta, bet kinas tebegyvuoja
    Šiomis dienomis Marijampolės centre, šalia kino teatro „Spindulys“, praeivių dėmesį atkreipė keista dėžė ant ilgų kojų su nedideliu langeliu, pro kurį galima pažiūrėti. Tai iš Vilniaus atkeliavusi instaliacija „Projektorinė“, skirta prisiminti kadaise veikusius, o dabar savo paskirtį pakeitusius kino teatrus. Paprastai projektorinė suprantama kaip ankšta, žiūrovams neprieinama, techninė kino teatro erdvė, bet šįkart viskas apsiverčia aukštyn kojomis – žiūrovai pro siaurą plyšį gali pažvelgti į kino teatrus. Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“ 9 minučių filmuke siūlo apžiūrėti 16 šalies regionuose esančių kino teatrų. Iš jų šiandien tik trys teberodo kino filmus – tai mūsų „Spindulys“, taip pat „Dainava“ Alytuje ...
  • Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų

    2021-07-24Penkiasdešimt rašytojo Vinco Mykolaičio-Putino gimtosios sodybos metų
    Saugo rašytojo atminimą Dažniausiai link sostinės pravažiuojame neužsukę čia, o labai vertėtų. Senoji sodyba-muziejus saugo rašytojo dvasią, seklyčioje atkurta rašytojo vaikystės aplinka, eksponuojami šeimos baldai, nuotraukos, knygos. Vasarai įpusėjus sodyba skęsta gėlėse, o visai netoliese – ir Putino „Altorių šešėly“ aprašytas Aušrakalnis su ant jo augančiomis kačpėdėlėmis. Ir taip – jau 50 metų, nes praėjusį šeštadienį paminėtas šio muziejaus įkūrimo pusšimčio metų jubiliejus. Pilotiškės – nedidelis kaimas, vos keliolika ūkių ir gyventojų skaičius toli gražu pusšimčio nesiekia. Tarp jų – ir Mykolaičiai, poeto giminaičiai, visus tuos dešimtmečius gyvenę rašytojo gimtinėje ir saugoję jo atminimą. Prieš 50 metų, 1971-ųjų vasarą, čia buvo atidarytas ...
  • Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis

    2021-07-24Pažinti meno kūrinius galima ne tik akimis
    Antradienio popietę Marijampolės kultūros centras pakvietė į labai neįprastą renginį – programą „Pažinti meną pojūčiais“, kurią parengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga kartu su Lietuvos dailės muziejaus Nacionaline dailės galerija. Šis renginys – jau gerą pusmetį vykdomo projekto ,,Kultūra visur“, finansuojamo Europos solidarumo korpuso, programos dalis. Programos vadovė Lina Puodžiūnienė pasidžiaugė, kad Lietuva sparčiai keičiasi į gerą pusę, kad labiau atsigręžiame į silpnesniuosius, neįgaliuosius ir ieškome būdų juos integruoti į visuomenę. Vienas tokių būdų yra menas. Atrodo, sunku įsivaizduoti, kaip silpnaregis ar aklasis gali gėrėtis dailės darbais, tačiau, be regos meną galima priimti kitais pojūčiais – yra dar garsas, kvapas, ...
  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...