Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

R. Dūdonis darbo vietoje Marijampolės ligoninėje Chirurgijos skyriuje.

Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet.

„Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų.

Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų

Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis nuo Suvalkijos nebuvo nutolęs niekada. Jis užaugo Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame Plutiškių miestelyje, Plutiškėse baigė vidurinę mokyklą.

R. Dūdonis neslepia, kad iš tų metų širdyje užsilikę nuoskaudų. „Mokiausi labai gerai, dalyvaudavau respublikinėse olimpiadose ir nugalėdavau, tačiau niekuomet nebuvau už tai įvertintas, nes mano tėvų pažiūros buvo netinkamos tarybinei santvarkai. Tėtis buvo partizanų ryšininkas, siuvėjas, siuvo lietuviškas uniformas. Dėdės, krikšto tėvas – partizanai. Giminaičių namuose buvo įrengtas partizanų bunkeris. Tėtis Plutiškių bažnyčioje dirbo zakristijonu, aš patarnaudavau per Mišias, ilgai nestojau į komjaunimą“, – pasakojo gydytojas.

R. Dūdonis prisimena, kad tuometis Kapsuko rajono laikraštis „Naujasis kelias“ rašydavo apie respublikinių olimpiadų nugalėtojus, tačiau jo pavardės niekada neminėdavo. Mokinio nekviesdavo ir į padėkos raštų ar diplomų įteikimo iškilmes. Direktorius parveždavo pagyrimo raštą ir tyliai atiduodavo nugalėtojui.
Nugalėjęs respublikinėje olimpiadoje R. Dūdonis gavo pasiūlymą be konkurso stoti į Vilniaus pedagoginį institutą. Bet atsisakė, nes jau tuomet svajojo apie mediciną. „Supratau, kad gerų pažymių įstoti į Kauno medicinos institutą nepakaks, reikėjo būti komjaunuoliu, todėl paskutiniais mokyklos metais įstojau į komjaunimą“, – prisiminė gydytojas.

Baigęs medicinos institutą komjaunimo bilietą jis grąžino. Pasak gydytojo, studijuodamas buvo apdovanotas aukso medaliu už geriausią studento mokslinį darbą. Po studijų gavo pasiūlymą dirbti biochemijos katedroje, tačiau nugalėjo noras būti gydytoju. „Aš buvau baigęs chirurgijos internatūrą, norėjau klinikinio darbo, sugalvojau grįžti į gimtinę. Bet čia buvau nelaukiamas. Atvažiavęs paskyrimo išgirdau Marijampolės ligoninės tuometinio vyriausiojo gydytojo klausimą apie tėvus. Supratau, kad partija neleido manęs priimti. Tuomet teko rinktis iš to, kas yra. Gavau paskyrimą į Raseinius, jį susikeičiau į darbą Vilkaviškio ligoninėje“, – pasakojo chirurgas.

Karjeros pradžia – Vilkaviškio ligoninėje

Taip prasidėjo gydytojo karjera Suvalkijoje. Ir nors pradžia šiame mieste buvo sunki, R. Dūdonis neturėjo, kur gyventi, kur prisiregistruoti, Vilkaviškio ligoninėje jam dirbti patiko. Būtent šioje ligoninėje jis atrado koloproktologo specialybę. Vokietijos lietuvis Kazimieras Noreika, kilęs iš Kybartų krašto, jaunam gydytojui 1993 metais suorganizavo stažuotę Vokietijoje Konstancos klinikinėje ligoninėje prie Freiburgo universiteto ir dr. K. F. Förster privačioje koloproktologijos klinikoje, Konstancoje. Tais laikais tai buvo nereali galimybė. stažuotės metu kraštietis K. Noreika Vilkaviškio ligoninės gydytojui skyrė ir išlaikymą, nes pats R. Dūdonis prisimena teturėjęs 100 markių, o koloproktologo kursai, pavyzdžiui, atvykusiems iš Čekijos kainavo 3,5 tūkst. markių.

„Tai buvo svajonių šalis, koloproktologija – naujas dalykas, aš vienas pirmųjų iš lietuvių gydytojų išmokau naujų gydymo metodų, specializavausi tiesiosios žarnos chirurgijoje, gydyti hemorojų“, – pasakojo gydytojas. Stažuotėje įsisavintus naujus metodus – hemoroidų gydymą atliekant jų sklerozavimą, naudojant ligatūrinius guminius žiedus, infraraudonuosius spindulius, hemoroidų krioterapiją (koaguliacija šalčiu – užšaldant) chirurgas taikė gydydamas savo pacientus Vilkaviškio ligoninėje.

R. Dūdonis (pirmoje eilėje trečias iš kairės) su gydytojais iš Lietuvos ir dr. Flygeriu (trečias iš dešinės), kitais jo kolegomis Vokietijoje.

Pasak gydytojo, į stažuotes Vokietijos Bioblingeno klinikinėje ligoninėje prie Tiubingeno universiteto jis dar vyko ir 2002-aisiais, 2005-aisiais, 2010 metais. Jas suorganizavo ir jo apgyvendinimu, išlaikymu rūpinosi vokietis dr. Flygeris (Flieger) – chirurgas iš Bioblingeno miesto. Visos stažuotės truko po vieną mėnesį atostogų sąskaita. „Stažuočių kryptys – mažai invazyvi pilvo chirurgija, storžarnės vėžio ir divertikuliozės operacijos. Hemorojaus gydymas su siuvimo aparatais, taip pat naudojant ultragarsinį skalpelį ir kraujagyslių perrišimą ultragarso būdu. Visų stažuočių metu buvo gauti apmokymų sertifikatai“, – pasakojo chirurgas.

Teko pereiti į Marijampolės ligoninę

1999 metais Lietuvoje prasidėjo medicinos pertvarka. Mažesnėse ligoninėse buvo naikinami kai kurie skyriai, tarp jų ir chirurgijos, paliekama tik būtinoji pagalba. Gydytojui teko vėl rinktis, nesinorėjo prarasti specialybės įgūdžių. Chirurgas įsidarbino Marijampolės ligoninėje, o Vilkaviškyje liko darbti poliklinikoje. Vis dėlto šiandien žvelgdamas iš prabėgusių metų perspektyvos jis sako padaręs klaidą. Darbo sąlygos Marijampolėje nebuvo palankios gydytojui. R. Dūdonis neslepia, kad turėjo rimtų pasiūlymų dirbti Vokietijoje, daug svarstė, tačiau tuomet taip susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad jis liko Lietuvoje. Taip pat gydytojas buvo gavęs siūlymų pereiti dirbti į Šiaulių, Panevėžio, Plungės ligonines.

2019 ir 2020 metais R. Dūdonis dalyvavo stažuotėse Rygoje dėl lazerinio kojų venų ir hemorojaus naujų gydymo metodų mokymų. „Dirbome su vokišku „BioLitec“ lazerio aparatu. Atliekamos dviejų rūšių hemorojaus operacijos: radikalios – visiškai koaguliuojant hemorojaus kraujagysles, naudojant lazerio ir ultragarso derinį – atliekamas hemorojinių kraujagyslių sunaikinimas“, – pasakojo gydytojas.

Jo teigimu, hemorojaus ligų gydymas tapo hobiu. Kiek Europoje yra šios ligos gydymo būdų, tiek jis jų ir mokėsi. Ir toliau nuolat gilina žinias, nes medicina į priekį žengia sparčiais žingsniais. Be to, gydytojas sako, kad ši liga vis jaunėja, daugėja ir storosios žarnos vėžio susirgimų. „Kai pradėjau dirbti, dėl tokių ligų kreipdavosi 60 metų ir vyresni pacientai. Dabar konsultuotis ateina 40–46 metų žmonės“, – kalbėjo chirurgas. Jis skatina visus naudotis storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencine programa ir nevengti tikrintis.

Gydytojo praktikoje – apie 5000 operacijų

R. Dūdonis, paklaustas, kiek operacijų atliko per 32-ejus darbo metus, sako, kad apie 5000 ir pačių įvairiausių. Chirurgas operuoja viską. „Esu susiuvęs šešias širdis, iš jų penkios operacijos buvo sėkmingos. Operuoju kojų venas, išvaržas, atlieku tulžies pūslės operacijas. Chirurgo prireikia patyrus įvairias pilvo traumas, skrandžio, kepenų, stambiųjų kraujagyslių plyšimus. Teko atlikti operacijas dėl vėžinių susirgimų. O mano arkliukas – koloproktologija“,– sakė chirurgas.

Pasak gydytojo, kiek bebūtų stažavęsis, pasiekęs medikas, stebuklų jis negali padaryti. Gali tik padėti žmogui ir kuriam laikui jį grąžinti į gyvenimą. R. Dūdonis tiki, kad yra dar aukštesnė jėga – Dievo valia.

Loreta TUMELIENĖ

Nuotraukos iš pašnekovo albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

    2021-04-21Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga
    Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras. Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, ...
  • Ko galima išmokti Marijampolėje?

    2021-04-21Ko galima išmokti Marijampolėje?
    Inžinerija, dizainas, programavimas – kertinės mūsų miesto centre įsikūrusios neformaliojo švietimo mokyklos LISPA sritys. Viso to pradmenis galima įgyti čia. Rengiami mokymai grupėms, norintys labiau tobulėti mokosi individualiai – yra visos galimybės ir pakankama techninė bazė. Neseniai mokykla įsigijo naujos įrangos. Ji ypač naudinga besimokantiems inžinerijos pagrindų. Inžinerija – tai viena plačiausių disciplinų, joje taikomos, galima sakyti, visų mokslo šakų žinios. Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Ši sritis sparčiai tobulėja, todėl kartu su pačia sfera sparčiai tobulėti privalo ir visi profesijos atstovai – inžinieriai, kurių šiuo metu pasigendama. LISPA jau ...
  • Besidomintiems programavimu…

    2021-04-21Besidomintiems programavimu...
    Programavimas patrauklus šių dienų vaikams ir jaunimui. Ne vieną ši veikla įtraukia, o ir profesija yra paklausi. Tad ką verta žinoti besidomintiems programavimu vaikams, jaunimui ir jų tėvams, kad padėtų savo atžaloms realizuoti tikslus? Kodėl naudinga mokytis programavimo? Jei susidomime programavimu, turime iš pradžių patys suprasti, kodėl šiandien programavimas yra toks svarbus. Iš tiesų, programavimas primena mokymą, tik šiuo atveju konkrečios užduoties mokote kompiuterį, o kompiuteris jus supras ir jūsų klausys tik tuo atveju, jei mokėsite programavimo kalbą. Bėgant metams, programavimo kalbos keitėsi, tad vargu ar kas nors suprastų, kas buvo užprogramuota prieš 60 ar 70 metų. Iš pradžių programavimo kalba nė iš ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...
  • Sąskaitos už šildymą renovuotuose daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?

    2021-04-21Sąskaitos už šildymą renovuotuose  daugiabučiuose: ką svarbu žinoti?
    Daugiabučių renovacija – proga sutaupyti už šildymą, kuria pastaruoju metu Lietuvoje nusprendžia pasinaudoti vis daugiau gyventojų. Visgi modernizacijos naudą mato ne visi – visuomenėje sklando įsitikinimas, kad modernizavus pastatą sąskaitos nesumažėja. Ar šis mitas pagrįstas? „Dažnai tenka girdėti, kad žmones nuo daugiabučio renovacijos sulaiko nepasitikėjimas šilumos tiekėjais. Esą modernizavus pastatą, jie tyčia pakelia šilumos energijos kainą, kad neprarastų iki tol gautų pajamų. Tačiau tai mitas, kurį gali padėti išsklaidyti aiškesnis supratimas, kas sudaro šilumos kainą ir dėl kokių priežasčių laikui bėgant ji kinta“, – sako BETA direktorius Valius Serbenta.Šilumos kainą sudaro pastovioji ir kintamoji dalis. Kintamosios sąnaudos (kuras, elektra ir kitos ...
  • „CIE LT Forge“ krepšininkių startas U14 merginų čempionate

    2021-04-20
    Po ilgos pertraukos Lietuvos moksleivių krepšinio lyga pradėjo vykdyti krepšinio varžybas. Sėkmingai U14 merginų krepšinio čempionate startavo ir Marijampolės SC „CIE LT Forge“ merginų komanda, solidžia 20 taškų persvara 72:52 nugalėjusi Alytaus RSC. Antros sužaistos rungtynės nebuvo tokios sėkmingos – 28:58 pralaimėta Ukmergės SC-„Vilkmergėlės“ krepšininkėms. Pelnytų taškų ir atkovotų kamuolių lydere komandoje yra Rosita Rusovičiūtė. Pagal rezultatyvių perdavimų statistiką pirmauja Emilija Dapkūnaitė. U14 čempionato A diviziono aštuonių komandų grupėje Elos Bajorūnienės treniruojama Marijampolės SC komanda užima III vietą. „Suvalkiečio“ informacija
  • Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka…

    2021-04-14Žmonės išeina, o jų kūryba išlieka...
    (Apie Domicelę Draugelytę-Stankevičienę) Iškeliaudami Amžinybėn, į TEN, nepaimsime nei namų, nei brangenybių, nei kitų daiktų… Seni albumai, knygos gali būti sudeginti. Pranyksta viskas laiko dulkėse. Tik ne visi turtai pradingsta: „Sode pienių galvutės – pabertas auksas…“ Tai kiekvieną gegužę kartojasi, šios gamtos dovanos – amžinos… Kaip ir žmogaus dvasinė kūryba. Ir štai lyg stebuklas prieš Kalėdas mano namus pasiekė džiugi ir brangi dovana – man ir mūsų krašto žmonėms. Iš Vilniaus Domicelės Stankevičienės dukterėčia Laima Kutkienė atsiuntė keturis storus jos poezijos sąsiuvinius – kūrybą nuo 1971 iki 1995 metų. Ji nesudegino, neišmetė, o atėjus laikui nusprendė atiduoti brangų tetos turtą saugoti Kazlų ...
  • Audrius Plioplys kviečia pasidomėti

    2021-04-14
    Naujausia iš mūsų krašto kilusio menininko ir mokslininko Audriaus Plioplio sieninė instaliacija „Laumės juosta“ tik ką pradėta eksponuoti Lietuvos dailės muziejuje Lemonte, Ilinojaus valstijoje (JAV). Autorius taip pristato kūrinį: „Joje – juodos ir baltos minties fragmentai, beveik visi su žodžių dalimis. Į fragmentus įeina mano paties MRI smegenų tyrimai, elektroencefalogramos ir ankstesnių mano meno kūrinių transformacijos. Dešimt vertikalių neuronų traktų, juostų, kaip baltosios materijos traktai, jungiantys mūsų smegenų pusrutulius, sujungia viršutinius mūsų mąstymo procesų lygius, sąmonę su apatiniais, pagrindiniais, egzistencijos lygiais. Ši instaliacija buvo atidaryta kartu su poezijos festivaliu „PoPa 2021“. Tai – „Poezijos pavasario“ santrumpa. Festivalis nepaprastai sėkmingas, poezijos knyga ...
  • 2022-ieji – ir Sūduvos metai

    2021-04-14
    Sūduvos vardą pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėjo K. Ptolemėjus apie 150-uosius metus parašytame veikale „Geografija“. Aprašydamas baltų gentis prie Baltijos jūros, jas įvardijo kaip sūduvius, galindus ir kitus. 1422 metų rugsėjo 27 dieną pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tad ateinančiais metais bus švenčiamas Sūduvos susigrąžinimo 600 metų jubiliejus. Siekiant pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimosi istorijoje, Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ir frakcijos narė Irena Haase pasiūlė paskelbti 2022-uosius Sūduvos metais. Parlamentarai buvo kviečiami įvertinti Sūduvos reikšmę Lietuvos XIII–XIV a. valstybės formavimosi istorijoje. Pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, ...
  • Esperanto kalbos kūrėją prisimenant

    2021-04-14Esperanto kalbos kūrėją prisimenant
    Nuo balandžio 13 dienos Marijampolės kultūros centre veikia paroda „Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva“. Lenkijos institutas Vilniuje Liudviko Zamenhofo mirties 100-ųjų metinių proga parengė parodą, atspindinčią jo gyvenimą ir veiklą, ryšius su Lietuva – Kaunu, Veisiejais. Paroda taip pat atspindi tarptautinės esperanto kalbos populiarėjimą ir paplitimą, skatina jos mokytis. Lietuvos esperantininkų sąjungai (LES) padedant ji jau buvo eksponuojama daugelyje Lietuvos vietovių. 2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko Lazario Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. 2019 metais sukako 160 metų nuo jo gimimo. Taip pat minėjome Lietuvos esperantininkų sąjungos 100-metį. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame ...
  • Elektroninę erdvę jau stebi policijos virtualus patrulis

    2021-04-14Elektroninę erdvę  jau stebi policijos virtualus patrulis
    Policijos departamentas paskelbė, kad nuo balandžio 6-osios patruliuoti elektroninėje erdvėje pradėjo virtualus patrulis. Tokios pareigybės atsiradimas susijęs su pastaruoju metu internetinėje erdvėje plintančiu smurto kurstymu, neapykantos persmelktais komentarais, patyčiomis, kitaip galvojančių persekiojimu. Nerimą kelia ir visuomenės psichinė sveikata. Stebint elektroninę erdvę matyti įvairūs pasisakymai, komentarai, tam tikros iniciatyvos, kurios dažnai prasilenkia su įstatymo raide. Interneto turinys nerimą kelia ne pirmus metus Vakaruose jau gerokai anksčiau pradėta svarstyti, kad reikėtų akyliau kontroliuoti turinį internete. Jungtinės Amerikos Valstijos savo kailiu po Prezidento rinkimų įsitikino, ką gali internete nuolat skleidžiama dezinformacija, neapykantos, maišto kurstymas. Nepatenkinto rinkimų rezultatais Donaldo Trumpo paraginti rėmėjai šturmavo ir užėmė demokratijos ...
  • Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam

    2021-04-14Neapykanta persmelkti komentarai neduoda naudos nei juos rašančiam, nei skaitančiam
    „Suvalkietis“ apie piktėjančios visuomenės požymius, negatyvumą ir pyktį internete, apie šių tendencijų priežastis kalbasi su psichologe Vilma VĖLYVIENE. – Pastebima, kad pastaruoju metu elektroninėje erdvėje labai padaugėjo piktų, įžeidžiančių, netgi grasinančių komentarų, žinučių. Kas, Jūsų nuomone, atsitiko visuomenei, kodėl žmonės tokie pikti, dažnai su neapykanta reaguoja į paprasčiausią informaciją? – Gyvename tokioje visuomenės sandaroje, kuri yra demokratinė savo sąranga, visi mes turime teisę į savo pažiūras, nuomonę, tai aktyviai reiškiama ir socialiniuose tinkluose. O nuomonės – dažnai skirtingos, kartais priešingos. Diskusija mums padeda pamatyti reiškinius iš įvairių pusių, tačiau su plačiomis galimybėmis reikšti nuomonę nepaspartėjo mūsų vidinis vystymasis. Tolerancija, kitaip manančio priėmimas, ...
  • Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti visur vienodai

    2021-04-14Pagarba žmogui, įstatymai turi veikti  visur vienodai
    Policijos departamentas, pristatydamas pirminę virtualaus patrulio viziją, kalbėjo, kad toks patrulis, stebėdamas elektroninę erdvę, didelį dėmesį skirs neapykantą skatinančių, įžeidinėjančių ir kitų panašių komentarų autorių žinutėms. Jie bus įspėjami. Būtent tokio virtualaus patrulio vaid-mens norėtų ir mūsų kalbinti skaitytojai, kurių klausėme, ar jie pritaria, kad viešąją erdvę stebėtų virtualus policijos patrulis ir perspėtų komentarų autorius už netinkamą turinį. Ar reikalingas virtualus policijos patrulis? Vienareikšmiškai – taip. Aišku, tai neturėtų būti žodžio laisvės, nuomonių laisvės ar demokratijos vertybių varžymas. Diskusijoje, kultūringo ginčo metu išsiaiškinama tiesa, išsakoma asmeninė pozicija ir dažnai priimamas bendras susitarimas, tinkamiausias sprendimas. Socialiniai tinklai, internetinė viešoji erdvė neretai virsta sunkiai ...
  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...