Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Chirurgija – mėgstamas darbas ir hobis, bet dirbti Lietuvoje medikams sąlygos nepalankios

R. Dūdonis darbo vietoje Marijampolės ligoninėje Chirurgijos skyriuje.

Kovas – storosios žarnos vėžio prevencijai skirtas mėnuo. Ligonių kasos, ragindamos gyventojus kasdien rūpintis savo sveikata, primena šios onkologinės ligos prevencijos svarbą. Storosios žarnos vėžys yra ketvirtas pagal dažnumą piktybinis navikas po priešinės liaukos vėžio, kitų odos navikų ir krūties vėžio. Pastaraisiais metais diagnozuojama apie 1500 storosios žarnos vėžio atvejų kasmet.

„Suvalkietis“ kalbina vieną pirmųjų Lietuvoje koloproktologą, bendrosios chirurgijos gydytoją Rimutį Dūdonį. Gydytojo bagažas – 32-eji darbo metai Vilkaviškio ir Marijampolės ligoninėse, stažuotės Vokietijoje, Rygoje. Per tiek metų atlikta apie 5000 įvairių operacijų, vidutiniškai per metus per gydytojo rankas praeina 1000 pacientų.

Jautėsi atstumtas dėl politinių pažiūrų

Marijampolės ligoninėje dirbantis gydytojas Rimutis Dūdonis nuo Suvalkijos nebuvo nutolęs niekada. Jis užaugo Kazlų Rūdos savivaldybėje esančiame Plutiškių miestelyje, Plutiškėse baigė vidurinę mokyklą.

R. Dūdonis neslepia, kad iš tų metų širdyje užsilikę nuoskaudų. „Mokiausi labai gerai, dalyvaudavau respublikinėse olimpiadose ir nugalėdavau, tačiau niekuomet nebuvau už tai įvertintas, nes mano tėvų pažiūros buvo netinkamos tarybinei santvarkai. Tėtis buvo partizanų ryšininkas, siuvėjas, siuvo lietuviškas uniformas. Dėdės, krikšto tėvas – partizanai. Giminaičių namuose buvo įrengtas partizanų bunkeris. Tėtis Plutiškių bažnyčioje dirbo zakristijonu, aš patarnaudavau per Mišias, ilgai nestojau į komjaunimą“, – pasakojo gydytojas.

R. Dūdonis prisimena, kad tuometis Kapsuko rajono laikraštis „Naujasis kelias“ rašydavo apie respublikinių olimpiadų nugalėtojus, tačiau jo pavardės niekada neminėdavo. Mokinio nekviesdavo ir į padėkos raštų ar diplomų įteikimo iškilmes. Direktorius parveždavo pagyrimo raštą ir tyliai atiduodavo nugalėtojui.
Nugalėjęs respublikinėje olimpiadoje R. Dūdonis gavo pasiūlymą be konkurso stoti į Vilniaus pedagoginį institutą. Bet atsisakė, nes jau tuomet svajojo apie mediciną. „Supratau, kad gerų pažymių įstoti į Kauno medicinos institutą nepakaks, reikėjo būti komjaunuoliu, todėl paskutiniais mokyklos metais įstojau į komjaunimą“, – prisiminė gydytojas.

Baigęs medicinos institutą komjaunimo bilietą jis grąžino. Pasak gydytojo, studijuodamas buvo apdovanotas aukso medaliu už geriausią studento mokslinį darbą. Po studijų gavo pasiūlymą dirbti biochemijos katedroje, tačiau nugalėjo noras būti gydytoju. „Aš buvau baigęs chirurgijos internatūrą, norėjau klinikinio darbo, sugalvojau grįžti į gimtinę. Bet čia buvau nelaukiamas. Atvažiavęs paskyrimo išgirdau Marijampolės ligoninės tuometinio vyriausiojo gydytojo klausimą apie tėvus. Supratau, kad partija neleido manęs priimti. Tuomet teko rinktis iš to, kas yra. Gavau paskyrimą į Raseinius, jį susikeičiau į darbą Vilkaviškio ligoninėje“, – pasakojo chirurgas.

Karjeros pradžia – Vilkaviškio ligoninėje

Taip prasidėjo gydytojo karjera Suvalkijoje. Ir nors pradžia šiame mieste buvo sunki, R. Dūdonis neturėjo, kur gyventi, kur prisiregistruoti, Vilkaviškio ligoninėje jam dirbti patiko. Būtent šioje ligoninėje jis atrado koloproktologo specialybę. Vokietijos lietuvis Kazimieras Noreika, kilęs iš Kybartų krašto, jaunam gydytojui 1993 metais suorganizavo stažuotę Vokietijoje Konstancos klinikinėje ligoninėje prie Freiburgo universiteto ir dr. K. F. Förster privačioje koloproktologijos klinikoje, Konstancoje. Tais laikais tai buvo nereali galimybė. stažuotės metu kraštietis K. Noreika Vilkaviškio ligoninės gydytojui skyrė ir išlaikymą, nes pats R. Dūdonis prisimena teturėjęs 100 markių, o koloproktologo kursai, pavyzdžiui, atvykusiems iš Čekijos kainavo 3,5 tūkst. markių.

„Tai buvo svajonių šalis, koloproktologija – naujas dalykas, aš vienas pirmųjų iš lietuvių gydytojų išmokau naujų gydymo metodų, specializavausi tiesiosios žarnos chirurgijoje, gydyti hemorojų“, – pasakojo gydytojas. Stažuotėje įsisavintus naujus metodus – hemoroidų gydymą atliekant jų sklerozavimą, naudojant ligatūrinius guminius žiedus, infraraudonuosius spindulius, hemoroidų krioterapiją (koaguliacija šalčiu – užšaldant) chirurgas taikė gydydamas savo pacientus Vilkaviškio ligoninėje.

R. Dūdonis (pirmoje eilėje trečias iš kairės) su gydytojais iš Lietuvos ir dr. Flygeriu (trečias iš dešinės), kitais jo kolegomis Vokietijoje.

Pasak gydytojo, į stažuotes Vokietijos Bioblingeno klinikinėje ligoninėje prie Tiubingeno universiteto jis dar vyko ir 2002-aisiais, 2005-aisiais, 2010 metais. Jas suorganizavo ir jo apgyvendinimu, išlaikymu rūpinosi vokietis dr. Flygeris (Flieger) – chirurgas iš Bioblingeno miesto. Visos stažuotės truko po vieną mėnesį atostogų sąskaita. „Stažuočių kryptys – mažai invazyvi pilvo chirurgija, storžarnės vėžio ir divertikuliozės operacijos. Hemorojaus gydymas su siuvimo aparatais, taip pat naudojant ultragarsinį skalpelį ir kraujagyslių perrišimą ultragarso būdu. Visų stažuočių metu buvo gauti apmokymų sertifikatai“, – pasakojo chirurgas.

Teko pereiti į Marijampolės ligoninę

1999 metais Lietuvoje prasidėjo medicinos pertvarka. Mažesnėse ligoninėse buvo naikinami kai kurie skyriai, tarp jų ir chirurgijos, paliekama tik būtinoji pagalba. Gydytojui teko vėl rinktis, nesinorėjo prarasti specialybės įgūdžių. Chirurgas įsidarbino Marijampolės ligoninėje, o Vilkaviškyje liko darbti poliklinikoje. Vis dėlto šiandien žvelgdamas iš prabėgusių metų perspektyvos jis sako padaręs klaidą. Darbo sąlygos Marijampolėje nebuvo palankios gydytojui. R. Dūdonis neslepia, kad turėjo rimtų pasiūlymų dirbti Vokietijoje, daug svarstė, tačiau tuomet taip susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad jis liko Lietuvoje. Taip pat gydytojas buvo gavęs siūlymų pereiti dirbti į Šiaulių, Panevėžio, Plungės ligonines.

2019 ir 2020 metais R. Dūdonis dalyvavo stažuotėse Rygoje dėl lazerinio kojų venų ir hemorojaus naujų gydymo metodų mokymų. „Dirbome su vokišku „BioLitec“ lazerio aparatu. Atliekamos dviejų rūšių hemorojaus operacijos: radikalios – visiškai koaguliuojant hemorojaus kraujagysles, naudojant lazerio ir ultragarso derinį – atliekamas hemorojinių kraujagyslių sunaikinimas“, – pasakojo gydytojas.

Jo teigimu, hemorojaus ligų gydymas tapo hobiu. Kiek Europoje yra šios ligos gydymo būdų, tiek jis jų ir mokėsi. Ir toliau nuolat gilina žinias, nes medicina į priekį žengia sparčiais žingsniais. Be to, gydytojas sako, kad ši liga vis jaunėja, daugėja ir storosios žarnos vėžio susirgimų. „Kai pradėjau dirbti, dėl tokių ligų kreipdavosi 60 metų ir vyresni pacientai. Dabar konsultuotis ateina 40–46 metų žmonės“, – kalbėjo chirurgas. Jis skatina visus naudotis storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos prevencine programa ir nevengti tikrintis.

Gydytojo praktikoje – apie 5000 operacijų

R. Dūdonis, paklaustas, kiek operacijų atliko per 32-ejus darbo metus, sako, kad apie 5000 ir pačių įvairiausių. Chirurgas operuoja viską. „Esu susiuvęs šešias širdis, iš jų penkios operacijos buvo sėkmingos. Operuoju kojų venas, išvaržas, atlieku tulžies pūslės operacijas. Chirurgo prireikia patyrus įvairias pilvo traumas, skrandžio, kepenų, stambiųjų kraujagyslių plyšimus. Teko atlikti operacijas dėl vėžinių susirgimų. O mano arkliukas – koloproktologija“,– sakė chirurgas.

Pasak gydytojo, kiek bebūtų stažavęsis, pasiekęs medikas, stebuklų jis negali padaryti. Gali tik padėti žmogui ir kuriam laikui jį grąžinti į gyvenimą. R. Dūdonis tiki, kad yra dar aukštesnė jėga – Dievo valia.

Loreta TUMELIENĖ

Nuotraukos iš pašnekovo albumo

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...
  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...