Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą.

Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV

Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas Bonaventūra Pranaitis, Sankt Peterburgo dvasinės akademijos vicerektorius, vienas pirmųjų sakė pamokslus lietuvių kalba, kaip misionierius keliuose Turkestano miestuose pastatė bažnyčias, įkūrė „Romos katalikų labdaros draugiją“, kelias bibliotekas. Kitas brolis, Petras Juozas, buvo vargonininkas bei chorvedys. Jo suburtame chore giedojo ir būsimasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Manoma, jog P. J. Pranaitis patarė Vincui Kudirkai redaguojant „Tautišką giesmę“, o jo sukurta polka „Lietuvaitė“ skirta būtent seseriai Julijai…

Julija Pranaitytė apie 1896 metus.

Julija Pranaitytė apie 1896 metus (nuotrauka iš Rusijos MA archyvo).

J. Pranaitytė Peterburge lankė katalikišką Šv. Jekaterinos mergaičių gimnaziją, kurioje mokėsi rusės, lenkės, prancūzės, vokietės. Mergina sunkiai atsisveikino su gimtuoju kraštu, buvo apkalbama kaimo žmonių, kurie nesuprato, kokia nauda leisti į mokslus mergaitę – juk tik berniukai galėjo ko nors pasiekti. Gimnazijoje irgi nebuvo lengva: ją pravardžiuodavo „litvomane“, „chlope“, neretai ir mokytojai nebūdavo geranoriški, nes Julija vis pabrėždavo savo lietuvybę, melsdavosi iš lietuviškos maldaknygės, apie savo kraštą per istorijos pamoką pasakojo lietuviškai.

1896 metų vasarą, viešėdama sesers Marijos Pranaitytės-Banaitienės, ištekėjusios už būsimo Vasario 16-osios akto signataro, garsaus Kauno spaustuvininko Saliamono Banaičio, namuose, Julija susipažino su ten besisvečiuojančiu poetu Pranu Vaičaičiu. Abu nusprendė susitikti dar kartą jau rudenį, o susitikę nebesiskyrė, nes draugystė peraugo į meilę, pora neilgai trukus susižadėjo.

1898 metais J. Pranaitytė pradėjo mokytis Montligeono aukštojoje mokykloje Prancūzijoje, studijuodama nuolat susirašinėjo su P. Vaičaičiu, pradėjo versti iš prancūzų kalbos religinio turinio spaudą; „Tėvynės sargas“, „Varpas“ ir „Vienybė lietuvninkų“ pub­likuodavo jos korespondencijas. Mokykloje Julija susilaukė aukštų įvertinimų, buvo kviečiama pasilikti dirbti, bet norėjo grįžti į Lietuvą. Deja, sugrįžus pasitiko bloga žinia, jog sužadėtinis serga džiova. Ir nors J. Pranaitytė slaugė mylimąjį, tačiau niekas negelbėjo ir 1901 metais P. Vaičaitis mirė. Julija ilgai verkdama klūpėjo prie jo kapo ir pasižadėjo niekada netekėti, nes „tokio jau nebus, o kitokio nenoriu“. Jai net kilo noras atimti sau gyvybę, todėl brolis Justinas įkalbėjo tęsti prancūzų kalbos studijas Šveicarijoje.
Čia užsimezgė Julijos ir kunigo Antano Miluko draugystė. Jis jai pasiūlė katalikiškos ir tautinės minties žurnalo „Žvaigždė“ redaktorės darbą Amerikoje. Ten J. Pranaitytė savo lėšomis leido lietuviškas knygas, nors tikrai nebuvo turtinga, veikiau atvirkščiai. Į lietuvių kalbą vertė religinę ir grožinę literatūrą. Apie jos entuziazmą liudija ir tai, kad įkalbėjo rašytoją Mariją Pečkauskaitę-Šat­rijos Raganą atidaryti Vilniuje knygyną, prekiaujantį „Žvaigždės“ leidžiamomis knygomis…

Vasario 16 akto signataro Saliamono Banaičio šeima apie 1931–32 metus. J. Pranaitytė sėdi pirma kairėje.

Vasario 16 akto signataro Saliamono Banaičio šeima apie 1931–32 metus. J. Pranaitytė sėdi pirma kairėje (nuotrauka iš Zanavykų muziejaus archyvo).

1911 m. J. Pranaitytė kartu su Banaičių dukra Salomėja aplankė Samarkandą, Bucharą, Baku, Tbilisį, plaukė Kaspijos jūra, važiavo gruzinų karo keliu. Visi patirti nuotykiai buvo aprašyti knygoje „Iš kelionių po Europą ir Aziją“, iliustruotoje jos pačios fotografijomis. Taip Julija Pranaitytė tapo pirmąja Lietuvos keliautoja-rašytoja. Vėliau išleido ir kitas knygas: „Laisvosios Lietuvos atlankytų“ (1928) ir „Laiškai iš Ispanijos“ (1932).

Tačiau knygų leidyba nešė nuostolius ir moteris ėmė skursti, net badavo. Sužinojusi apie jos sunkią padėtį Lietuvos vyriausybė 1938 m. skyrė J. Pranaitytei kas mėnesį 250 litų pensiją už nuopelnus lietuvybei, kuri, deja, buvo sunaikinta 1940-aisiais, Lietuvą okupavus sovietams. 1943 m. mirė jos artimiausias draugas A. Milukas, o po metų skurde mirė ir pati Julija Pranaitytė.

Moteris buvo palaidota Filadelfijos kapinėse – kadangi nebuvo pinigų kitaip ją palaidoti, paskutinio poilsio ji atgulė bevardžiame vargšų kape, nudažytoje kartono dėžėje. Tiksli kapo vieta nežinoma iki šiol. Kun. A. Miluko archyvas, jos pačios susirašinėjimo su P. Vaičaičiu laiškai ir jo nepublikuoti kūriniai po mirties buvo išvežti į sąvartyną – lietuvių išeiviai tuo metu nesuprato jų vertės.

Karšta kaip lietuvio pirkia Azija ir beveik komunistinė Ispanija

Pirmoji J. Pranaitytės kelionių knyga „Iš kelionės po Europą ir Aziją“ atrodo tam laikui tikrai modernus kelionių žurnalas su daugybe iliustracijų (120 jos nuotraukų). „Prisižiūrėjus į dabartinį Lietuvoje kaimiečių darbininkų padėjimą ir, palyginus jį su amerikiečių katorgomis, išties, reikia pavadinti bepročiais tuos žmones, kurie, viską palikę, galvatrukčiais bėga užjūrin ir noriai smelkiasi į tas vargo lindynes“, – rašoma knygos įvade. Atstumiantys jausmai pastebimi ir Vilniaus aprašyme: keliautoja stebisi, jog visi ten kalba lenkiškai arba rusiškai, o restoranuose lietuviškai net nesupranta. Neišvengia kaltinimų Vilniaus universitetas, kuris vietoje to, jog skleistų lietuvių kalbą ir kultūrą, prisidėjo prie to, kad išplistų lenkų kalba.

Rašydama apie svečius kraštus J. Pranaitytė vis mini Lietuvą, kelionės per Azijos tyrlaukius karščiui apibūdinti pasirenka frazę: „Karštis it lietuvio pirkioj, duoną kepant.“ Savo šaknų bei įsitikinimų neužmiršo ir Prancūzijoje, kur ją daugiausia domino bažnyčios. Bet čia atsiskleidė ir gana perdėtas dažno lietuvio dorovingumas, kai knygos autorė skundžiasi nuogybėmis paveiksluose Luvre…

Paryžiaus katedra – J. Pranaitytės nuotrauka iš jos knygos.

Paryžiaus katedra – J. Pranaitytės nuotrauka iš jos knygos.

1930 m. J. Pranaitytė keliavo į Ispaniją ir laiškus A. Milukui sudėjo į knygą. Viename jų rašė: „Jūs atsimenate, kaip aš nenorėjau važiuoti Ispanijon. Nemokėjau ispanų kalbos, nežinojau jų papročių ir, bendrai, toji šalis man buvo svetima.“ Tačiau vos išsilaipinusi Kadise ji iškart pajuto susižavėjimą Ispanija: gyrė ispanų kultūringumą, nuolat rašydama įterpdavo ispaniškų žodžių, bandydama įsijausti į jų gyvenimą. Iš arčiau pabendravusi su ispanais Julija taip atsiliepė: „Visa tai mane tarsi kelte prikėlė iš visų kelionės nuovargių, slėgių, abejonių. Pasijutau kaip namieje ar pas gerą dėdę prie šilto kakalio.“

Ispanijoje savo akimis išvydo istorinį įvykį – pateko į eiseną, skirtą atšvęsti Ispanijos Respublikos paskelbimą. Knygoje yra išlikęs ir jos vertinimas: „Šiandien šūkauja „vivas“ socialistinei respublikai, netrukus gal jiems prisieis panašiai vivasuoti „Republica Communista“, ar „España Communista“. J. Pranaitytė nenoriai žvelgė į situaciją iš ispanų pozicijų, laikėsi tų pažiūrų, kurios buvo priimtinos daugumai lietuvių. Ispanams toks nusiteikimas ne visai patiko.

Prezidentas Vilsonas ir Lietuvos nepriklausomybė

Mažai žinomas, bet įdomus faktas apie šią moterį yra tai, kad ji prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais. Knygoje „Kun. A. Miluko darbuotė (1890–1930)“ J. Pranaitytė rašė: „Išreiškiame norą, kad mūsų žinovai pasirūpintų išleisti Lietuvišką Statutą, mūsų prigimtoje kalboje. / Kad sujungtos Lietuvos žemės sykiu su Latvija sudarytų vieną federatyvišką Lietuviškai – Latvišką valstybę, kurios pajūris apimtų Karaliaučių – Rygą“. Galima įtarti, kad toks pavyzdys nusižiūrėtas pagyvenus JAV – valstybė bus tvirtesnė sujungus panašias „valstijas“. Leidykla „Žvaigždė“ palaikė ryšį su JAV prezidentu Vudrovu Vilsonu, kartą šiam buvo įteikta Antano Jusaičio „Lietuvos istorija“ anglų kalba. Ją, paaukojusi kelias bemieges naktis, išleido pati Julija Pranaitytė, o A. Milukas įteikė knygą prezidentui asmeniškai. Knyga norėta parodyti, jog lietuviai su slavais neturi nieko bendro, todėl turi teisę siekti nepriklausomybės. Prezidentas V. Vilsonas tam pritarė ir Paryžiaus taikos konferencijoje užstojo lietuvius. Na, o Julija Pranaitytė prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva būtų tokia, kokia yra – nepriklausoma.

Gerda PILIPAITYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Abejones sklaidė savo pavyzdžiu

    2021-04-07Abejones sklaidė savo pavyzdžiu
    Nepaisydamas prieštaringų nuomonių ir socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje sklandančios neigiamos informacijos apie „AstraZeneca“ vakciną, Seimo narys Giedrius Surplys, išrinktas Sūduvos šiaurinėje apygardoje, vos tik gavo progą, pasiskiepijo būtent šia vakcina. Tikėdamasis išsklaidyti žmonių abejones britų farmacininkų produktu, Seimo narys įspūdžiais ir informacija apie savo savijautą po skiepo dalijosi socialiniame tinkle „Facebook“. Galvas galėjo susukti melai „Šiandien pasiskiepijau „AstraZeneca“. Jaučiuosi puikiai. (…) Antra diena po „AstraZeneca“. Naktį temperatūra pakilo iki 37 laipsnių, truputį krėtė šaltis. Vadinasi, skiepas veikia. Šiandien – geriau. Esu darbe. Medikai sako, kad paskiepytas žmogus kitų negali užkrėsti“, – socialiniame tinkle įspūdžiais dalijosi politikas. „Suvalkiečio“ paklaustas, kodėl nusprendė viešai kalbėti apie ...
  • Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos

    2021-04-07Didėjant nuovargiui ir išsekimui, daugėja dezinformacijos
    Pernai pavasarį paskelbus pirmą karantiną visi susitelkė ir vieningai sėdėjo namuose tikėdamiesi, kad tai padės greičiau sugrįžti į normalų gyvenimą. Šiemet žmonių motyvacija išblėsusi. Izoliacijoje ir atskirtyje gyvenant ketvirtą mėnesį iš eilės, tačiau situacijai dėl koronaviruso gerėjant menkai, daug kam kyla abejonių ir klausimų, ar karantinas iš tiesų yra veiksminga priemonė virusui valdyti, kiek prie kovos su pandemija prisideda vakcina. Visuomenei jaučiant vis didesnį nuovargį ir emocinį išsekimą, didėjant įtampai, šios ir kitos temos itin dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje. Deja, dažnai remiamasi ne pagrįsta informacija, o neaiškiomis nuomonėmis ir šaltiniais. Todėl kariuomenės analitikai įspėja: socialiniuose tinkluose dažnai skleidžiama melaginga informacija ...
  • Koronaviruso vakcinos – patogi ir įtaigi tema melagienoms skleisti

    2021-04-07Koronaviruso vakcinos – patogi  ir įtaigi tema melagienoms skleisti
    Kariuomenės analitikai įspėja gyventojus skaityti ir dalintis tik patikima informacija. Deja, populistinės žinios yra kur kas įtaigesnės ir skaitomesnės, todėl ir plinta žaibiškai. Nepaisant to, specialistai įspėja išlaikyti budrumą ir kritinį mąstymą. Deja, tai padaryti kartais būna sunku, tačiau Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis PETRAUSKIS sutiko pasidalinti patarimais, padėsiančiais bendrame naujienų sraute atskirti melagienas ir dezinformaciją. Jis taip pat paaiškino, kodėl tokio tipo informacija yra skleidžiama ir kodėl pandemijos, koronaviruso ir vakcinacijos temos šiuo metu itin patrauklios melagienų kūrėjams. – Socialiniame tinkle „Facebook“ ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamų straipsnių apie COVID-19 komentarų skiltys aktyviai skleidžiama klaidinanti informacija apie vakciną nuo ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...
  • Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?

    2021-03-31Kodėl Marijampolėje „nėra“ senamiesčio?
    Marijampolės senoji miesto dalis itin graži. Ja didžiuojamės mes, gėrisi miesto svečiai. Senosios gatvelės, kurioms atnaujinti panaudotas senasis „brukas“, Kačių kiemelis. Sinagogoje įsikūrusi meno galerija – ten vedamės savo svečius ir patys vertiname tai, ką turime. Tačiau taip ir smelkteli širdį, kai pasakę „mūsų senamiestis“ specialistų – architektų ir paveldosaugininkų būname pataisomi: „Marijampolė senamiesčio neturi“. Ir… jie teisūs – oficialiai įteisinto senamiesčio statuso senoji Marijampolės miesto dalis iš tiesų neturi. Apie tai, kodėl taip yra ir ar įmanoma, kad šis statusas būtų suteiktas – pokalbis su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Alytaus-Marijampolės skyriaus patarėja Violeta KASPERAVIČIUTE. – Marijampolė oficialiai įteisinto senamiesčio ...