Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą.

Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV

Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas Bonaventūra Pranaitis, Sankt Peterburgo dvasinės akademijos vicerektorius, vienas pirmųjų sakė pamokslus lietuvių kalba, kaip misionierius keliuose Turkestano miestuose pastatė bažnyčias, įkūrė „Romos katalikų labdaros draugiją“, kelias bibliotekas. Kitas brolis, Petras Juozas, buvo vargonininkas bei chorvedys. Jo suburtame chore giedojo ir būsimasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Manoma, jog P. J. Pranaitis patarė Vincui Kudirkai redaguojant „Tautišką giesmę“, o jo sukurta polka „Lietuvaitė“ skirta būtent seseriai Julijai…

Julija Pranaitytė apie 1896 metus.

Julija Pranaitytė apie 1896 metus (nuotrauka iš Rusijos MA archyvo).

J. Pranaitytė Peterburge lankė katalikišką Šv. Jekaterinos mergaičių gimnaziją, kurioje mokėsi rusės, lenkės, prancūzės, vokietės. Mergina sunkiai atsisveikino su gimtuoju kraštu, buvo apkalbama kaimo žmonių, kurie nesuprato, kokia nauda leisti į mokslus mergaitę – juk tik berniukai galėjo ko nors pasiekti. Gimnazijoje irgi nebuvo lengva: ją pravardžiuodavo „litvomane“, „chlope“, neretai ir mokytojai nebūdavo geranoriški, nes Julija vis pabrėždavo savo lietuvybę, melsdavosi iš lietuviškos maldaknygės, apie savo kraštą per istorijos pamoką pasakojo lietuviškai.

1896 metų vasarą, viešėdama sesers Marijos Pranaitytės-Banaitienės, ištekėjusios už būsimo Vasario 16-osios akto signataro, garsaus Kauno spaustuvininko Saliamono Banaičio, namuose, Julija susipažino su ten besisvečiuojančiu poetu Pranu Vaičaičiu. Abu nusprendė susitikti dar kartą jau rudenį, o susitikę nebesiskyrė, nes draugystė peraugo į meilę, pora neilgai trukus susižadėjo.

1898 metais J. Pranaitytė pradėjo mokytis Montligeono aukštojoje mokykloje Prancūzijoje, studijuodama nuolat susirašinėjo su P. Vaičaičiu, pradėjo versti iš prancūzų kalbos religinio turinio spaudą; „Tėvynės sargas“, „Varpas“ ir „Vienybė lietuvninkų“ pub­likuodavo jos korespondencijas. Mokykloje Julija susilaukė aukštų įvertinimų, buvo kviečiama pasilikti dirbti, bet norėjo grįžti į Lietuvą. Deja, sugrįžus pasitiko bloga žinia, jog sužadėtinis serga džiova. Ir nors J. Pranaitytė slaugė mylimąjį, tačiau niekas negelbėjo ir 1901 metais P. Vaičaitis mirė. Julija ilgai verkdama klūpėjo prie jo kapo ir pasižadėjo niekada netekėti, nes „tokio jau nebus, o kitokio nenoriu“. Jai net kilo noras atimti sau gyvybę, todėl brolis Justinas įkalbėjo tęsti prancūzų kalbos studijas Šveicarijoje.
Čia užsimezgė Julijos ir kunigo Antano Miluko draugystė. Jis jai pasiūlė katalikiškos ir tautinės minties žurnalo „Žvaigždė“ redaktorės darbą Amerikoje. Ten J. Pranaitytė savo lėšomis leido lietuviškas knygas, nors tikrai nebuvo turtinga, veikiau atvirkščiai. Į lietuvių kalbą vertė religinę ir grožinę literatūrą. Apie jos entuziazmą liudija ir tai, kad įkalbėjo rašytoją Mariją Pečkauskaitę-Šat­rijos Raganą atidaryti Vilniuje knygyną, prekiaujantį „Žvaigždės“ leidžiamomis knygomis…

Vasario 16 akto signataro Saliamono Banaičio šeima apie 1931–32 metus. J. Pranaitytė sėdi pirma kairėje.

Vasario 16 akto signataro Saliamono Banaičio šeima apie 1931–32 metus. J. Pranaitytė sėdi pirma kairėje (nuotrauka iš Zanavykų muziejaus archyvo).

1911 m. J. Pranaitytė kartu su Banaičių dukra Salomėja aplankė Samarkandą, Bucharą, Baku, Tbilisį, plaukė Kaspijos jūra, važiavo gruzinų karo keliu. Visi patirti nuotykiai buvo aprašyti knygoje „Iš kelionių po Europą ir Aziją“, iliustruotoje jos pačios fotografijomis. Taip Julija Pranaitytė tapo pirmąja Lietuvos keliautoja-rašytoja. Vėliau išleido ir kitas knygas: „Laisvosios Lietuvos atlankytų“ (1928) ir „Laiškai iš Ispanijos“ (1932).

Tačiau knygų leidyba nešė nuostolius ir moteris ėmė skursti, net badavo. Sužinojusi apie jos sunkią padėtį Lietuvos vyriausybė 1938 m. skyrė J. Pranaitytei kas mėnesį 250 litų pensiją už nuopelnus lietuvybei, kuri, deja, buvo sunaikinta 1940-aisiais, Lietuvą okupavus sovietams. 1943 m. mirė jos artimiausias draugas A. Milukas, o po metų skurde mirė ir pati Julija Pranaitytė.

Moteris buvo palaidota Filadelfijos kapinėse – kadangi nebuvo pinigų kitaip ją palaidoti, paskutinio poilsio ji atgulė bevardžiame vargšų kape, nudažytoje kartono dėžėje. Tiksli kapo vieta nežinoma iki šiol. Kun. A. Miluko archyvas, jos pačios susirašinėjimo su P. Vaičaičiu laiškai ir jo nepublikuoti kūriniai po mirties buvo išvežti į sąvartyną – lietuvių išeiviai tuo metu nesuprato jų vertės.

Karšta kaip lietuvio pirkia Azija ir beveik komunistinė Ispanija

Pirmoji J. Pranaitytės kelionių knyga „Iš kelionės po Europą ir Aziją“ atrodo tam laikui tikrai modernus kelionių žurnalas su daugybe iliustracijų (120 jos nuotraukų). „Prisižiūrėjus į dabartinį Lietuvoje kaimiečių darbininkų padėjimą ir, palyginus jį su amerikiečių katorgomis, išties, reikia pavadinti bepročiais tuos žmones, kurie, viską palikę, galvatrukčiais bėga užjūrin ir noriai smelkiasi į tas vargo lindynes“, – rašoma knygos įvade. Atstumiantys jausmai pastebimi ir Vilniaus aprašyme: keliautoja stebisi, jog visi ten kalba lenkiškai arba rusiškai, o restoranuose lietuviškai net nesupranta. Neišvengia kaltinimų Vilniaus universitetas, kuris vietoje to, jog skleistų lietuvių kalbą ir kultūrą, prisidėjo prie to, kad išplistų lenkų kalba.

Rašydama apie svečius kraštus J. Pranaitytė vis mini Lietuvą, kelionės per Azijos tyrlaukius karščiui apibūdinti pasirenka frazę: „Karštis it lietuvio pirkioj, duoną kepant.“ Savo šaknų bei įsitikinimų neužmiršo ir Prancūzijoje, kur ją daugiausia domino bažnyčios. Bet čia atsiskleidė ir gana perdėtas dažno lietuvio dorovingumas, kai knygos autorė skundžiasi nuogybėmis paveiksluose Luvre…

Paryžiaus katedra – J. Pranaitytės nuotrauka iš jos knygos.

Paryžiaus katedra – J. Pranaitytės nuotrauka iš jos knygos.

1930 m. J. Pranaitytė keliavo į Ispaniją ir laiškus A. Milukui sudėjo į knygą. Viename jų rašė: „Jūs atsimenate, kaip aš nenorėjau važiuoti Ispanijon. Nemokėjau ispanų kalbos, nežinojau jų papročių ir, bendrai, toji šalis man buvo svetima.“ Tačiau vos išsilaipinusi Kadise ji iškart pajuto susižavėjimą Ispanija: gyrė ispanų kultūringumą, nuolat rašydama įterpdavo ispaniškų žodžių, bandydama įsijausti į jų gyvenimą. Iš arčiau pabendravusi su ispanais Julija taip atsiliepė: „Visa tai mane tarsi kelte prikėlė iš visų kelionės nuovargių, slėgių, abejonių. Pasijutau kaip namieje ar pas gerą dėdę prie šilto kakalio.“

Ispanijoje savo akimis išvydo istorinį įvykį – pateko į eiseną, skirtą atšvęsti Ispanijos Respublikos paskelbimą. Knygoje yra išlikęs ir jos vertinimas: „Šiandien šūkauja „vivas“ socialistinei respublikai, netrukus gal jiems prisieis panašiai vivasuoti „Republica Communista“, ar „España Communista“. J. Pranaitytė nenoriai žvelgė į situaciją iš ispanų pozicijų, laikėsi tų pažiūrų, kurios buvo priimtinos daugumai lietuvių. Ispanams toks nusiteikimas ne visai patiko.

Prezidentas Vilsonas ir Lietuvos nepriklausomybė

Mažai žinomas, bet įdomus faktas apie šią moterį yra tai, kad ji prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais. Knygoje „Kun. A. Miluko darbuotė (1890–1930)“ J. Pranaitytė rašė: „Išreiškiame norą, kad mūsų žinovai pasirūpintų išleisti Lietuvišką Statutą, mūsų prigimtoje kalboje. / Kad sujungtos Lietuvos žemės sykiu su Latvija sudarytų vieną federatyvišką Lietuviškai – Latvišką valstybę, kurios pajūris apimtų Karaliaučių – Rygą“. Galima įtarti, kad toks pavyzdys nusižiūrėtas pagyvenus JAV – valstybė bus tvirtesnė sujungus panašias „valstijas“. Leidykla „Žvaigždė“ palaikė ryšį su JAV prezidentu Vudrovu Vilsonu, kartą šiam buvo įteikta Antano Jusaičio „Lietuvos istorija“ anglų kalba. Ją, paaukojusi kelias bemieges naktis, išleido pati Julija Pranaitytė, o A. Milukas įteikė knygą prezidentui asmeniškai. Knyga norėta parodyti, jog lietuviai su slavais neturi nieko bendro, todėl turi teisę siekti nepriklausomybės. Prezidentas V. Vilsonas tam pritarė ir Paryžiaus taikos konferencijoje užstojo lietuvius. Na, o Julija Pranaitytė prisidėjo prie to, kad šiandien Lietuva būtų tokia, kokia yra – nepriklausoma.

Gerda PILIPAITYTĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės

    2021-03-20Metų renovacijos projekto rinkimuose – daugiabutis iš Marijampolės
    Šiltesnis ir gražesnis namas, išaugusi nekilnojamojo turto vertė ir gerokai sumažėjusios sąskaitos už šildymą – tokiais renovacijos privalumais jau beveik metus džiaugiasi Marijampolėje, Draugystės g. 25A esančio daugiabučio gyventojai. Renovacijos metu buvo apšiltintos namo išorinės sienos, pamatai ir stogas. Pakeisti visi vandentiekio, nuotekų tinklai, iš esmės atnaujinta šildymo sistema, pakeisti šilumos punkto įrenginiai, vamzdynai, radiatoriai. Įrengta šilumos apskaitos daliklinė sistema, kuri leidžia visiems sutaupyti. „Daugiabučio renovacijos darbai vyko sklandžiai ir panaudojant kokybiškas medžiagas, todėl numatytos renovacijos priemonės buvo įdiegtos mažiau nei per metus. Gyventojai patenkinti kokybišku rangovų darbu ir renovacijos privalumas“, – sako daugiabučio atnaujinimo projektą administruojančios įmonės direktoriaus pavaduotojas Donatas Jankevičius. Motyvuoja ...
  • „Skaitmeninė savaitė 2021“: ar darbe jaučiate skaitmeninių įgūdžių stoką?

    2021-03-19„Skaitmeninė savaitė 2021“: ar darbe jaučiate skaitmeninių įgūdžių stoką?
    Technologinė pažanga sparčiai keičia darbo rinką, todėl naujos žinios ir įgūdžiai tampa itin paklausiais. Be to, ilgėjant vidutiniam gyvenimo amžiui bei gyventojams vis ilgiau išliekant darbo rinkoje, mokymasis visą gyvenimą tampa būtinybe. Tačiau 2020 m. atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas parodė, jog mūsų šalyje atvirumas mokymuisi su amžiumi mažėja. Apklausoje apie mokymąsi visą gyvenimą vos 22 proc. visų apklaustųjų nurodė per paskutinius trejus metus mokėsi. „Naujos technologijos iš esmės keičia kiekvieno iš mūsų darbo turinį ir pobūdį. Darbuotojams neišvengiamai reikia lavinti skaitmeninius įgūdžius, norint išlikti ekonomiškai aktyviais ir produktyviais. Ne veltui skaitmeninių įgūdžių lavinimą visą gyvenimą Europos Komisija pastaruoju ...
  • Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje

    2021-03-19Smurto proveržis Kazlų Rūdos pradinėje mokykloje
    Skandalas purto Kazlų Rūdos savivaldybę: pasklido vaizdo įrašas apie tai, kaip ikimokyklinio ugdymo pedagogė smurtauja prieš mažametę darželinukę. Tokių vaizdų pamatyti nenorėtų ne tik nė vienas tėvas ar motina, bet ir bet kuris padorus žmogus. Loreta AKELIENĖ Smurtavo Kazlų Rūdos pradinės mokyklos auklėtoja R. K. Kovo 8 d. šios mokyklos auklėtinių tėvų skundas pasiekė Savivaldybės administraciją, policiją ir Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Prie skundo buvo pridėtas ir vaizdo įrašas. „Suvalkietis“ nusiuntė klausimus apie situaciją Kazlų Rūdos savivaldybės merui. Mantas Varaška atrašė, kad prieš savaitę buvo gauti keli tėvų pranešimai, jog mokykloje vaikai nesijaučia saugūs, bet konkrečių veiksmų ir pedagogų pavardžių nebuvo. Meras pasiskundė, ...
  • Vinco pasikalbėjimai su Jonu apie lietuviškos Trispalvės istoriją

    2021-03-17Vinco pasikalbėjimai su Jonu  apie lietuviškos Trispalvės istoriją
    – Godotinas broli Jonai! Sausio pirmoji Lietuvoje paskelbta Vėliavos diena. Ką mes žinome apie jai per 100 metų reikštą pagarbą? Gal prisiminkime Lietuvos vėliavos istorijos kelią iki šių dienų? Juk LDK vėliavą bene pats siūlei patvirtinti Lietuvos Respublikos vėliava. – Na, manau, gerbiamas Vincai, kad ši vėliava galėtų plazdėti ir plazda prie lietuvių gražiųjų sodybų. Bet kai tvirtinome, dauguma priekaištavo, kad labai jau ji panaši į sovietų Rusijos vėliavą.– Gal tiksliau, sovietų vėliava – į mūsų, gediminaičių, vėliavą. Tai kaipgi ją, mūsų Trispalvę, kūrėte? – Lietuvių konferencija 1918 m. sudarė specialią Lietuvos Tarybos komisiją, kurioje buvome aš, archeologas Tadas Daugirdas, Antanas Žmuidzinavičius ...
  • Jau atsivėrė ekspozicijos

    2021-03-17
    Nuo kovo 16 dienos gerokai pasikeitė karantino ribojimai kai kuriose srityse – kultūroje taip pat. Nors dar ne visos durys jau atvertos, dar tebediskutuojama dėl gyvų renginių salėse, tačiau išsiilgusieji tikrų parodų jau gali jas aplankyti. Žinoma, tebesilaikant karantino reikalavimų: dėvėti kaukes, dezinfekuoti rankas, neiti jaučiant kvėpavimo takų ligų simptomus (nepykite, jei būsite neįleisti); reikia laikytis saugaus dviejų metrų atstumo, vienu metu gali eiti 2 žmonės (šeima)… Karantinas neatšauktas, tačiau pasidžiaukime, kad galime paįvairinti savo gyvenimą bent tuo, kas leidžiama.Marijampolės kultūros centras skelbia, kad jau nuo vakar galima aplankyti šios kultūros įstaigos parodų erdves. Primename, kad tikrai verta pamatyti respublikinę ...
  • Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).

    2021-03-17Virginija Armanavičienė pati organizuoja ir mielai dalyvauja etnokultūriniuose renginiuose (pasipuošusi žemaitišku kostiumu).
    – Iš daugybės žodžio „iššūkis“ sinonimų renkuosi man labiausiai tinkančius: išdrįsti ir išmėginti, rizikuoti ir kviesti, drąsinti ir skatinti, – teigia V. Armanavičienė. – Su asmeniniais iššūkiais asocijuojasi kelios iniciatyvos. 2004–2011 metais Gižų mokykloje veikusi dailės galerija „Žalia-Geltona“. Joje teko organizuoti profesionalaus meno parodas, kūrėjų, mokinių ir kaimo bendruomenės žmonių susitikimus. Nuo 1988 metų gyvuoja popieriaus karpytojų grupė „Sėjinis“, išaugusi iš kūrybiško mokytojos, mokinių ir bendraminčių bendradarbiavimo. Ir pagaliau – Meno ir edukacijos centras, kurio pagrindinis siekis – kurti ir puoselėti kultūrinės edukacijos tradicijas mūsų regione. – Netradiciškai pateikta karpinių paroda Paežerių dvare – irgi iššūkis, nes languose eksponuoti skulptūras ar ...
  • Imunologija – mokslas, o ne šiaip pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)

    2021-03-17Imunologija – mokslas, o ne šiaip  pašnekesiai apie sveiką gyvenimo būdą (Interviu su eksperte)
    Sustiprinti imunitetą, atsikratyti kai kurių ligų ir negalavimų padeda imunologai, alergologai, sveikos gyvensenos specialistai. Ką jie pataria, dėl ko kreipiamasi dažniausiai? Į klausimus atsako Ramutė KUNIGIŠKIENĖ – visuomenės sveikatos specialistė, dirbanti Marijampolės savivaldybės Visuomenės sveikatos biure. Lietuvos sveikatos mokslų universitete ji yra baigusi magistro studijas, po jų įgijo sveikos gyvensenos medicinos specialisto kvalifikaciją. – Mūsų gyvenimo kokybei visada, o ypač dabar, pandemijos metu, svarbus yra imunitetas – atsparumas virusams bei ligoms. Kaip įgyti, išsaugoti imunitetą daugelis mano žinantys patys. Bet… Turbūt klysta. Paklausti, ką daro, dauguma atsako geriantys papildus, besimankštinantys. Tačiau ar to užtenka? Apie imunitetą ir jo stiprinimą žinios yra ...
  • Kaip galime patys stiprinti imunitetą?

    2021-03-17
    (Sveikos gyvensenos specialistų patarimai) * Rinkimės natūralų maistą, venkime perdirbto. Jei yra galimybė, gaminkime maistą patys, valgykime daug šviežių daržovių, vaisių, raugintų produktų – taip gausime mineralų ir vitaminų. Valgykime ne per daug, tik tiek, kiek reikia organizmui, kad užtektų energijos. Mityboje turi būti angliavandenių, baltymų, riebalų. Kai kurių specialistų manymu, verta įterpti 14–16 valandų protarpinį badavimą. * Gerkime vandenį, jis gyvybiškai mums reikalingas. Vanduo gali būti paskanintas citrina, mėta ar vaisiais. * Nevartokime pridėtinio cuk­raus. Cukrus silpnina organizmą, neteikia naudos. Mes gauname pakankamai gliukozės iš vaisių ir maisto. *Atsisakykime alkoholio, rūkymo ir kitų žalingų įpročių. * Imunitetui stiprinti labai svarbūs poilsis ir miegas. Stenkimės ...
  • Imuniteto svarba – tyrinėjimų ir atradimų objektas

    2021-03-17
    (Mokslininkų požiūris) Imunologijos srities mokslininkai ir gydytojai tvirtina, kad daugybė ligų susiformuoja dėl imuninės sistemos sutrikimų, todėl svarbu, kad ateityje išsamūs imuniteto tyrimai padėtų užkirsti kelią ypač sunkioms, žmoniją naikinančioms ligoms. Žinoma, šio mokslo ir gydymo rezultatais naudojamės jau ir dabar. Imunologų veiklos sritys Imunologija – biologijos ir medicinos mokslo šaka, tirianti organizmo apsauginių sistemų ir reakcijų sandarą, reagavimą. Žmogaus imuninės sistemos sutrikimai gali sąlygoti įvairias lėtines infekcijas. Imunologinis kraujo ištyrimas leidžia patikslinti imunologinę organizmo būklę, surasti silpnąsias ar sutrikusias imuninės sistemos grandis ir tuomet skirti imunokorekcinį gydymą, kuris sustiprina organizmo apsaugines savybes bei leidžia greičiau pasveikti. Biologinė imunologija tiria natūralias, įgimtas organizmo imunines ...
  • „Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe

    2021-03-17„Nekalta“ pramoga gali virsti priklausomybe
    Greitas gyvenimo tempas, darbas, rūpesčiai, išbandymai ir besikeičiančios aplinkybės neretai įtraukia žmones į rutiną, nuo kurios sunku pabėgti. Vieni atsipalaiduoja skaitydami knygas ar žiūrėdami televizorių, o kiti – lošdami ir visai negalvodami apie galimas pasekmes. Psichologas Oleg Mackevič detaliau pasakoja apie klastingą priklausomybę nuo azartinių lošimų ir sunkų jos gydymą. Vienintelė prekė – „turtingas gyvenimas“ Azartiniai lošimai yra lyg parduotuvė, kurioje vienintelė parduodama prekė – „turtingas gyvenimas“. Šių žaidimų istorija skaičiuoja jau tūkstančius metų. Anuomet buvo lošiama retai ir nedidelėmis sumomis, tačiau tikslas toks, kaip ir šiandien, – pramoga, kurianti iliuziją, kad lošiant galima susikurti sėkmingą ir klestintį gyvenimą.Pinigų trūkumas, nenuginčijamo lošimo fakto ...
  • Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?

    2021-03-17Pirmieji žingsniai nusprendus atnaujinti daugiabutį: nuo ko pradėti?
    Nusprendus renovuoti daugiabutį, laukia nemažai pasiruošimo darbų. Norintiems viską suspėti padaryti laiku iki birželio 1 d., Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) rekomenduoja nedelsti ir pateikia svarbiausią informaciją. Pirmas žingsnis – inicijuoti būsto atnaujinimą Norint pradėti renovacijos procesą turi būti sušauktas daugiabučio gyventojų susirinkimas, kuriame organizatorius apibendrina informaciją apie namo fizinę ir energetinę būklę, apžvelgia priemones, kurias reikėtų įgyvendinti, siekiant energinio efektyvumo didinimo. Be to, gyventojams susirinkimo organizatorius turi paaiškinti, kokios yra namo modernizavimo finansavimo sąlygos, kokią paramą suteikia valstybė bei kokie asmenys turi teisę į kompensaciją. Svarbu paminėti, kad norint įgyvendinti daugiabučio atnaujinimą, jam pritarti turi ne mažiau nei 55 proc. būstų savininkų. Daugiabučių ...
  • Masinė vakcinacija ir galios žaidimai

    2021-03-15Masinė vakcinacija ir galios žaidimai
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Kol Lietuvoje tik artėja visuotinės informavimo kampanijos apie skiepus startas, Europoje ir pasaulyje aštrėja informaciniai karai, o taip pat – mūšiai dėl galios ir įtakos masinio vakcinavimo sąlygomis. Laimėtojų nėra, bet, kaip visada, garsiai šaukiančių turime. Vakcinų diplomatija, vakcinų geopolitika ir dar ne vienas terminas buvo įvestas pandemijos metu. Žmonėms, laukiantiems vakcinos, darosi vis sunkiau atsirinkti tai, kas tikra – milžiniški kiekiai dezinformacijos, melagienų ir kitų pseudo naujienų. „Įvaizdis yra viskas“, – buvo sakoma sename šūkyje. Akivaizdu, kad ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai reikės įdėti kur ...
  • Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir miesto kvartalai (Archyvų metai)

    2021-03-13Marijampolė prieš du šimtmečius: kainos ir  miesto kvartalai (Archyvų metai)
    Prieš du šimtmečius Marijampolėje pagrindinė valiuta – lenkų auksinas. Orientacinės kainos: arklys 1821 m. kainavo 108 auksinus, darbinis jautis – 100, karvė – 72, telyčia – 35, kiaulė – 12. Avis visai įperkama – tik 8 auksinai, bičių kelmas – 10 auksinų. Degtinę pardavinėdavo gorčiais, pusgorčiais, kvortomis, kvaterkomis, puskvaterkiais. Gorčių, žinia, sudaro apie 3 litrai skysčio. Sakytiniai šaltiniai nurodo, kad gorčius geros, grynos ruginukės (ją kaip sykis varė vienuolyno bravoras) kainavo 2 auksinus (arba 30 kapeikų) – šią žinią dar dera patikrinti. 1821 metais kunigaikščiai Sapiegos pardavinėjo porą savo namų Marijampolėje – už vieną prašė 6000, už kitą su sodu ...
  • Kvietimas į pavasarį

    2021-03-13Kvietimas į pavasarį
    Po žiemos negandų tikriausiai daugelis pasiilgome šilumos, saulės, pavasario ir spalvų? Visa tai – besiskleidžiančius žiedus, švelnią medžių ir pievų žalumą, saulutėje besikaitinantį katiną, Šv. Velykas pranašaujančius paukščius ir daug širdies šilumos į savo darbelių iš vilnos parodą „Kviečiu į pavasarį šiltą“ sudėjo patašinietė Birutė Siginevičiūtė. Mergina dėl negalios mokėsi namuose, o kurti įvairius rankdarbius ją, nuo vaikystės menišką darbštuolę, paskatino mokytoja Jūratė Kazlauskienė. Birutė taip pat labai dėkinga Patašinės universaliojo daugiafunkcio centro pedagogei Rimai Jeskevičienei, kiek vėliau pamokiusiai vėlimo technikos. Vis dėlto labiausiai savo kūrybiškumą lavino pati, ieškodama idėjų knygose, internete. Nors Birutė domisi įvairiais rankdarbiais, puikiai piešia, bet šiuo metu ...
  • Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“

    2021-03-13Dovana Lietuvai – respublikinė paroda „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“
    „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjome, yra mūsų. Vadiname jį Lietuva ir norime, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašome ir tariame jį kartu su kitais ne mažiau vertais, garbingais tautų ir valstybių vardais, norime, kad su pagarba mus ištartų“, – rašė Justinas Marcinkevičius. Kovo 11-oji – įsimintina diena, atvertusi naują mūsų tautos puslapį į Laisvę ir Nepriklausomybę. Kovo 11-oji – laisvės skrydžio ir nepriklausomos ateities mūsų vaikams, mums visiems diena.Šiai prasmingai datai paminėti Marijampolės vaikų lopšelis-darželis „Rasa“ suorganizavo respublikinę ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų fotografijų virtualią parodą „Papuoškime ąžuolus Laisvės paukščiais“, kurios tikslas, ugdant ...