Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas Grigas mano, kad skaitytojų pasirinkimus ir pomėgius lemia ne pandemija, o kiek platesni dalykai, todėl jis svarsto, kad skaitytojų pasirinkimų ateityje dabartinė situacija neturėtų pakeisti. Pašnekovo nuotrauka
Ne išimtis ir knygų rinka. Pandemijai perkėlus mokymąsi ir darbus į skaitmeninę erdvę, kai kurios amžiaus grupės skaitymui ėmė skirti daugiau dėmesio bei laiko, išpopuliarėjo nauji žanrai, knygų formos. Apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docentas, daktaras Vincas GRIGAS.
– Kokią įtaką pandemija padarė lietuvių skaitymo įpročiams? Susidomėjimas knygomis išaugo ar kaip tik sumažėjo? Kodėl?
– Priklauso nuo amžiaus grupės. Suaugusiems, auginantiems vaikus – gerokai sumažėjo laisvo laiko dėl nuotolinio mokymo namuose. Mokiniams – padaugėjo, dėl siekio turėti alternatyvą ekranui. Neauginantys vaikų, dirbantys, bet priversti karantinuotis ar dirbti nuotoliniu būdu atrado daugiau laiko knygoms.
– Kokio žanro literatūra pandemijos metu tapo aktualiausia, įdomiausia, skaitomiausia? Kas žmones domina labiausiai?
– Pandemija neparyškino kažkokio specifinio žanro. Bendra tendencija, nepriklausomai nuo pandemijos – padidėjo susidomėjimas mokslo populiarinimo literatūra. Tai aiškiai matyti ir pagal leidėjų pristatomas naujienas, perkamiausių dešimtukus. Juose tik vienas kitas romanas. Vyrauja mokslo pažintiniai, psichologijos, verslo, filosofijos, savipagalbos, sveikatos leidiniai.
– Ar pandemija kaip nors pakeitė skaitymo tikslus? Kokie jie buvo ir kokie yra dabar?
Nuotoliniu būdu pamokas lankantys moksleiviai ėmė dažniau skaityti, taip ieškodami alternatyvų ekranams.
– Kol kas per anksti tai fiksuoti, nes pandemija nesibaigė. Sunku apibendrinti, reikia, kad prabėgtų daugiau laiko, kad galėtume lyginti, pavyzdžiui, skaitomiausias knygas bibliotekose 2018 ir 2020 m.
– Kokiu būdu pandemijos metu knygos pasiekia žmones? Dažniau skaitomos knygos iš bibliotekų, įsigytos iš knygynų ar elektroninių knygynų?
– Populiarėja garsinės knygos, kažkiek daugiau atsiranda skaitmeninių knygų, bet ir toliau vyrauja spausdintos knygos, kurios nebrangiai pristatomos į namus. Bibliotekos skolino knygas į namus ir per karantiną, tad vienintelę sutrikimo grandinę turėjo tik fiziniai knygynai. Pasikeitė tai, kad žmonės prarado galimybę pavartyti knygą, daugiau turėjo kliautis atsiliepimais, ištraukomis internete.
– Kokia knygos forma tapo priimtina? Lyderiauja spausdintos, elektroninės ar garsinės? Galbūt karantinas ne tik darbus ir paslaugas perkėlė į elektroninę erdvę, bet ir knygas? Kaip tai paveiks ateities knygų industriją? Ar svarbu, kur ir kaip žmogus skaito?
– Žinoma, spausdintos, bet tam tikri daigai pradedami regėti ir garsinių bei skaitmeninių knygų rinkoje. Atvirkščiai, kai darbas, studijos ir mokykla vyksta tik prie ekranų, žmonės ieško veiklų, kurios būtų ne prie ekranų. Knygų rinką ir apskritai leidybą veikia ne karantinas, bet didėjantis pramogų būdų skaičius, kur knyga yra tik viena iš jų ir ne pati pigiausia. Didėja konkurencija dėl dėmesio, tad didysis klausimas yra ar knygų rinka išlaikys esamą savo auditoriją. Kol kas ryškių ilgalaikio mažėjimo tendencijų nematyti. Netgi atvirkščiai, pavyzdžiui, 2020 m. parduota 8 proc. daugiau knygų nei 2019 m.
– Kaip pandemija paveikė knygų leidėjų rinką? Su kokiais iššūkiais teko susidurti leidėjams ir kaip jiems sekasi su jais susidoroti?
– Leidėjai prarado fizinius knygų pardavimo kanalus, kurie sudarydavo beveik pusę visų pardavimų (priklausomai nuo leidėjo). Teko pereiti į beveik vien tik internetinę prekybą. Laimėjo turintieji savo internetinius knygynus.
– Kaip pandemija paveikė autorius, jų kūrybą? Ar jie, atsižvelgiant į pandemijos nulemtus pokyčius knygų rinkoje, turėjo priimti tam tikrus sprendimus, koreguoti savo veiklą, kūrybą?
Prognozuojama, kad ateityje išaugs knygų apie sveikatą, sodininkystę poreikis. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
– Autoriai prarado galimybę dirbti su skaitytojais – rengti gyvus susitikimus, kurie suteikdavo gero emocinio krūvio, padėdavo skleisti žinią, didinti pardavimus. Bet sąlygoms visiems autoriams vienodos. Daug kas persikėlė tik į internetą, nors retas yra tuo patenkintas.
– Kaip manote, kokie bus skaitytojų poreikiai pandemijai pasibaigus? Ar karantinas ir visa ši COVID-19 situacija kaip nors paveiks skaitytojų pasirinkimus ir lūkesčius knygoms ateityje?
– Pandemija prasideda ir baigiasi, o žmonės gyvens savo gyvenimus ir jai pasibaigus. Manyčiau, kad skaitytojų pasirinkimus ir pomėgius lemia kiek platesni dalykai nei pandemija. Gali būti, kad padaugės poreikis knygų apie sveikatą, sodininkystę, bet tokios ne grožinės literatūros knygos jau ir iki pandemijos buvo populiarios. Skaitytojai nori greitai ir patogiai gauti leidinį. Laimėjo leidėjai, kurie turėjo tinkamai parengtus sklaidos kanalus internetu. Poreikis gauti knygas audio- ar skaitmenos forma pradėjo formuotis iki karantino.
– Kas ateityje laukia knygų leidėjų?
– Žmonės visais laikais norėjo pasakojimų, kokybiškai pateiktos informacijos, individualios pramogos. Kol tai bus aktualu, tol bus ir leidėjai reikalingi, svarbu, kokia forma pateikiantys – spausdinta, garsine, skaitmenine ar viskas viename.
