Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai.

Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip pagyrimas, o ne kritika.

Šiemet dėl pandemijos tradicinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyko nuotoliniu būdu.

Prancūzų komediją „Triumfas“ verta pažiūrėti.

Prancūzų komediją „Triumfas“ verta pažiūrėti.

Kovo 18–balandžio 5 dienomis vykęs jau 26-asis festivalis kvietė žiūrėti filmus virtualiajame „Kino pavasario“ kino teatre, naujos kartos televizijos „Telia TV“ filmų nuomoje ir internetinėje namų kino platformoje „Žmonės Cinema“.

Kaip teigia organizatoriai, tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ gali keisti formą, tačiau esmė nesikeičia – kiekvieną pavasarį suburia kino kūrėjų ir žiūrovų bendruomenę, kad dar kartą įrodytų, jog kinas gyvas, jis kinta ir keičia žmonių gyvenimus. Šių metų festivalis uždavė kiekvienam ypač svarbų klausimą „Veikti ar / ir būti?“.

Balandžio 30–gegužės 6 dienomis po dvejų metų pertraukos „Kino pavasaris“ savaitei dar sugrįžo į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatrų ekranus, kur žiūrovams pristatė ypatingas, ilgai saugotas, kino teatrų atidarymo ir didžiųjų ekranų laukusias kino juostas ir populiariausius virtualiojo „Kino pavasario“ filmus.

Didžiausias iššūkis šiemet – kad buvo sunku išsirinkti iš labai didelės filmų pasiūlos. Ankstesniais metais viską lemdavo galimybė vykti į didesnius miestus pasižiūrėti festivalio filmų arba tas repertuaras, kuris pasiekdavo Marijampolės kino teatrą. Šiemet tų kliūčių nebuvo, taigi beliko kliautis nuojauta, patarimais, kitų žiūrovų vertinimais. O vertinimai, kaip žinia, gali būti labai subjektyvūs, taigi ir apgaulingi. „De gustibus non est disputandum“ – nepasiginčysi su romėnų išmintimi, kad dėl skonio neverta kryžiuoti špagų. Taigi šie komentarai ir nuomonės skelbiami nesiekiant sukelti ginčų ar diskusijų – kiekvienas žiūrovas mato pagal savo patirtį, išprusimą, bendrą supratimą.

Kad filmų žiūrėjimas namuose visai kitoks, nei kino salėje, net neverta sakyti, nors šiuolaikinės technologijos ir duoda labai daug. Visgi nėra vaizdo ir garso efektų, to jaudulio užgesus šviesoms, ir viskas kažkaip buitiška.

Žiūroviškiausiu filmu išrinkta ir į „Oskaro“ nominantų sąrašą geriausio užsienio filmo kategorijoje patekusi drama „Quo Vadis, Aida?“. Tai filmas, kurio geriau nežiūrėti prieš miegą, nes toji realybė sukrečia, įsismelkia į sąmonę ir pasilieka ilgam. Labai sunku suvokti, kad toks karas, karas dėl religinių įsitikinimų, etninės priklausomybės vis dar buvo įmanomas vidury Europos po viso to, kas patirta ir išgyventa per Antrąjį pasaulinį. Balkanų karas vyko čia pat, šalia mūsų, neseniai, dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Aida, vietinė vertėja, bando išgelbėti nuo mirties savo du sūnus ir vyrą. Ji puldinėja šen ten bandydama juos paslėpti Jungtinių Tautų korpuso teritorijoje. Tas desperatiškas jos puldinėjimas, nepasiekiant norimų rezultatų, stovės akyse dar ilgai.
Šių metų Berlyno kino festivalio „Auksinio lokio“ laureatas – rumunų kino kūrėjo Radu Jude tragikomedija „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“, tiesą sakant, privertė krūptelėti ir loštelėti nuo vaizdų, kurių nesitikėtum pamatyti festivaliniame filme. Visgi žiūrėti jį buvo sunku, nes svarbiausi akcentai buvo pačioje pabaigoje, o iki tol vietomis atrodė, kad žiūri moksleivio paruoštą skaidrių pristatymą…

Geriausia Europos komedija pripažinta Emanuelio Kurkolio (Emmanuelio Courcolo) sukurta prancūzų komedija „Triumfas“ tikrai nenuvylė. Šis pasakojimas paremtas tikrais įvykiais. Aktorius, pradėjęs vesti vaidybos pamokas kalėjime, sugalvoja su kaliniais pastatyti Beketo pjesę „Belaukiant Godo“. Gyvas pasakojimas įtraukia, o pabaiga – nustebina, nes yra visiškai netikėta.
Režisieriaus Burkano Kurbani (Burhano Qurbani) filme apie Berlyno kriminalinio pasaulio dramas „Berlynas. Aleksandro aikštė“ matome migrantų aktualijas. Iš kito žemyno atvykęs į klestinčią Vokietiją žmogus bando kabintis į gyvenimą dorai dirbdamas. Duoda sau tokį pažadą vos čia atvykęs, kaip galima spėti, bėgdamas nuo sudėtingos savo praeities. Visgi būti geram ir sąžiningam nėra paprasta. Žmogaus tokia jau prigimtis, kad norisi rasti lengvesnį kelią, o jis dažniausiai būna pavojingas ir nelegalus. Šis filmas nekėlė nuobodulio, kaip ne vienas kitas, bet galėjo būti trumpesnis, trijų valandų buvo kiek per daug.

Prancūzų filme „Gagarinas“ pasakojama apie Paryžiaus priemiestyje gyvenantį Jurį, kuris svajoja tapti astronautu ir nuvykti į kosmosą. Gagarino vardu pavadintame daugiabutyje gyvena įvairiausi žmonės, bet nėra tokių, kurie rūpintųsi bendro namo priežiūra. Paauglys Juris ima uoliai jį remontuoti. Pavaizduotame daugiakultūriame pasaulyje matyti ir šių laikų migrantų padėtis. Filmas primena romantišką pasaką.

„Karti meilė“ – režisieriaus Ježio Sladkovskio (Jerzy Sladkowski) darbas, pasakojantis apie tai, jog visiems žmonėms reikia meilės ir šilumos. Volga plaukiančiame kruiziniame laive keliauja brandaus amžiaus moterys ir vyrai, ieškantys poros, nusiraminimo, apgalvojantys naują gyvenimo etapą. Jų istorijos ir graudina, ir prajuokina.

Filmas „Barbarų belaukiant“ žiaurus ir sukrečiantis, toks, kuris tikrai išliks atminty ilgam. Tolimame neįvardytos imperijos pasienio poste magistratas svajoja, kaip išeis į nerūpestingą pensiją. Tačiau viskas pasikeičia atvykus pulkininkui Džolui (Džoniui Depui) patikrinti pasienio saugumo situacijos. Džolas negailestingai tardo barbarais vadinamus čiabuvius. Garsus Kolumbijos režisierius Ciro Guerra savo debiutui anglų kalba pasikvietė garsių aktorių, bet ir pats siužetas, paremtas puikiu literatūros kūriniu, nepalieka abejingų. Tai skirtingų civilizacijų susidūrimas, kur barbarai šį kartą laimi.

„Socialinė higiena“ – prancūzo Deni Kotė (Denis Côté) per karantiną sukurtas filmas. Autorius jį vadina komedija, bet juoktis ten nelabai yra ko. Humoras kaip ir skonis – sąlyginis dalykas. O kad filmas sukurtas per karantiną ir turint mažą biudžetą, tas akivaizdu. Aktoriai tiesiog sustatyti pievoje saugiu kelių metrų atstumu ir kalbasi, kalbasi…

„Pasiruošimas būti kartu neribotą laiką“ – vengrų režisierės Lili Horvat festivaliuose apdovanotas antras ilgametražis filmas. Sėkmingai dirbanti neurochirurgė Marta grįžta į Budapeštą iš užsienio. Ji atvyko pas neseniai sutiktą mylimąjį Janušą, kuris sako, jog jos neprisimena… Romantiškas lėtas filmas apie stiprią meilę, kuris neprailgsta.

Filmo „Sniego daugiau nebus“ veiksmas vyksta dideliame Rytų Europos mieste, pasiturinčiame rajone, kur darbuojasi paslaptingas masažuotojas iš Rytų vardu Ženia. Jo rankos gydo ir ramina. Jis nelegalas, bet jo taip reikia turtingiems, sėkmingiems klientams, kurie, kaip ir kiekvienas iš mūsų, nori užuojautos, supratimo, galvos paglostymo ir nuraminimo, kad viskas bus gerai. Tai režisierės Malgožatos Šumovskos filmas.

Juosta „Blogio nėra“ sukrečia ir verčia susimąstyti, ką valstybė, politinis režimas, gali priversti pilietį padaryti. Didžioji dilema – ar karys šauktinis privalo žudyti, atlikdamas mirties bausmę. Filmas laimėjo „Auksinį lokį“ Berlyno kino festivalyje. Tai keturios susijusios istorijos, sukurtos Irano kino meistro Mohamedo Rasulofo (Mohammad Rasoulof).

Liūdna sakyti, bet bene didžiausias nusivylimas šių metų festivalyje buvo dėl lietuvių kino. „Žmonės, kuriuos pažįstam“ – Tomo Smulkio debiutas, kaip rašoma reklamoje, nuoširdus žvilgsnis į savo miestą ir jame gyvenančius žmones. Vaidina Gabija Jaraminaitė, Milda Noreikaitė, Arūnas Sakalauskas, Paulius Markevičius ir Juozas Budraitis. Atrodo, nieko nestinga puikiam filmui, bet, deja, po keliolikos minučių ima kamuoti mintis, už ką žiūrovas taip kankinamas. Filmas ištęstas, scenos varginančiai ilgos, įtampos, kuri turėtų jaustis, nėra. Nenoromis imi galvoti, kad režisierius teoriškai žino, kaip kurti gerus filmus, bet praktiškai neišeina, nors viską padarė tinkamai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse

    2021-06-14Dešimtmetį mininti „Linėja Transport“ – ambicijos būti didžiausiais Baltijos šalyse
    Kelerius metus į Jungtinę Karalystę padirbėti išvykęs kėdainietis Gediminas Norkus į Lietuvą sugrįžo ne tik turėdamas verslo planą, bet ir viziją, kaip šį planą įgyvendinti. Į itin konkurencingą krovinių gabenimo-ekspedijavimo sektorių nusitaikęs G. Norkus versle pritaikė Vakaruose įprastą, o pas mus dažnai pamirštamą taisyklę – klien-tas visada yra teisus. Šios nerašytos taisyklės laikymasis tapo G. Norkaus įsteigtos UAB „Linėja Transport“ sėkmės garantu. Prieš dešimt metų Kėdainiuose įkurta įmonė tapo vienu savo srities lyderių Lietuvoje ir puoselėja ambicingus planus tapti stambiausia krovinių gabenimo-ekspedijavimo organizacija Baltijos šalių regione. Kuriant įmonę buvo pritaikyta Vakarų šalių praktika, kai vieną ar kelis vilkikus turintys žmonės ieškosi krovinių pervežimams ...
  • Vaikų etnokultūrinė vasaros stovykla „Svečiuose pas Joną kaime“

    2021-06-09
      Prasidėjo metas, žadantis daug nuotykių, naujų pažinčių, atradimo džiaugsmo, žaidimų. Erdvus sūduvių sodybos kiemas, greta ošiantis ąžuolynas, įdomias istorijas pasakojantys muziejaus eksponatai, naujų draugų būrys. Jei susidomėjai, siūlome vasarą praleisti ten, kur kažkada basas vaikščiojo pats Jonas Basanavičius! Nori sužinoti, kokia buvo tavo bendraamžių kasdienybė senajame kaime, ką jie valgė, kokius darbus dirbo, ką veikė laisvalaikiu, kaip linksminosi? Atvykęs į Jono Basanavičiaus gimtinę visa tai galėsi patirti, per praktinius užsiėmimus istoriją tyrinėsi ir kursi pats, o mes ir kiti etninės kultūros puoselėtojai tau padėsime. Stovyklos metu taip pat: kartu su archeologais tyrinėsime ir bandysime atkurti praeitį, apžiūrėsime kaimyno ūkį ir patys mėginsime ūkininkauti, duosime valią vaizduotei kurdami ...
  • Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma

    2021-06-08Tarptautinės operacijos metu uždaryta organizuotų nusikalstamų grupuočių šifruota komunikacinė platforma
    2021 m. birželio 7 d. buvo uždaryta šifruota komunikacinė platforma „Anom“, kuria naudojosi organizuotos nusikalstamos grupės ir jų tinklai visame pasaulyje planuodami, koordinuodami ir vykdydami nusikaltimus Europoje ir už jos ribų: nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai (užsakomuosius nužudymus, pasikėsinimus nužudyti, sunkius sveikatos sutrikdymus), neteisėtą ginklų prekybą ir kontrabandą, narkotikų platinimą ir kontrabandą labai dideliais kiekiais, pinigų plovimą ir kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Vieningos, didelio masto, jungtinės teisėsaugos institucijų operacijos ,,Trojan Shield / Greenlight“ metu buvo atlikta apie 700 kratų, apie 800 sulaikytų įtariamųjų. Operaciją „Trojan Shield/Greenlight“ organizavo ir vykdė Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinis tyrimų biuras, JAV Narkotikų kontrolės agentūra, ...
  • Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui

    2021-06-07Katarakta – liga kelianti pavojų regėjimui
    Akies lęšiukas savo funkcijas atlieka gerai tik tada, kai jis yra skaidrus, tačiau yra tokių akių ligų, kurios trukdo lęšiukui tinkamai funkcionuoti. Viena iš jų – katarakta. Kas tai per liga? Kada reiktų susirūpinti? Kaip gydyti kataraktą? Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai akies viduje esantis lęšiukas drumstėja. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, ...
  • KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE

    2021-06-05KELIAS Į SĖKMINGĄ KARJERĄ AGROTECHNOLOGIJŲ SRITYJE PRASIDEDA VILNIAUS KOLEGIJOJE
    Vasarą dažnas būsimas studentas pasitinka su jauduliu – egzaminų maratonas, o neretai ir nerimą keliantys klausimai – o ką gi veikti toliau? Vilniaus kolegija kviečia nedvejoti ir paraiškas studijuoti priima jau dabar! Vilniaus kolegija – aukštojo mokslo nacionalinių reitingų lyderė, turinti daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, 500 dėstytojų ir net 39 koleginių studijų programas, organizuojamas septyniuose fakultetuose. Studentai gali rinktis 3 metų trukmės nuolatines dienines arba nuolatines sesijines studijas (pasirinkus nuolatines sesijines studijas, atskirose programose yra galimybė studijuoti nuotoliniu būdu), po kurių įgyjamas profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Kolegijoje ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams, aktyviai bendradarbiaujama ...
  • Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“

    2021-06-02Piešinių konkursas „Kodėl aš noriu būti miškininku“
                     
  • Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga

    2021-06-02Vaisingumo sutrikimai – ne nuosprendis, o liga
    Ilgą laiką atvirai kalbėti apie vaisingumo problemas ir kreiptis į specialistus buvo nedrąsu. Šiandien, mažėjant nusistovėjusioms stigmoms bei gerėjant šių paslaugų prieinamumui, vis daugiau lietuvių pasiryžta ieškoti pagalbos. VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė ginekologė Raminta Baušytė pasakoja apie vaisingumo sutrikimų tendencijas, taikomus gydymo metodus ir aiškina, kodėl ir kokie profilaktiniai tyrimai turėtų būtų atliekami reguliariai. Problema dažnėja Dar visai neseniai buvo skaičiuojama, kad apie 15 proc. Lietuvos porų turi tam tikrų vaisingumo sutrikimų. Ši statistika niekuo nesiskyrė ir nuo padėties kitose pasaulio šalyse – viena iš šešių porų negalėjo susilaukti vaikų. Gyd. akušerė ginekologė R. Baušytė teigia, ...
  • Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur

    2021-06-02Trumposioms maisto tiekimo grandinėms šiemet – 7 mln. Eur
    Norintiems kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines ir gauti paramą Žemės ūkio ministerija turi gerą žinią. Šiemet bendradarbiavimo projektams įgyvendinti bus skirta ne 4 mln. Eur, o 7 mln. Eur.
  • Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą

    2021-06-02Žemės ūkio ministerija siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių veiklą
    Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siekia depolitizuoti vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. „Vietos veiklos grupės neturėtų priklausyti nuo politinių vėjų. Siekiame, kad vietinės valdžios interesams VVG nebeatstovautų savivaldybių merai ir kiti politikai“, – sako žemės ūkio ministro patarėjas Daivaras Rybakovas.
  • Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?

    2021-05-29Kaip ir kodėl per metus pakito daugiabučio renovacijos kaina?
    Tiksliai suplanuotas daugiabučio atnaujinimo darbų biudžetas riziką, kad pastato modernizavimo darbų metu pritrūks pinigų ir nebus galimybės laiku užbaigti projekto įgyvendinimą leidžia sumažinti iki minimumo. Todėl projektų administratoriams ir projektuotojams, rengiant investicijų planus, svarbu turėti aktualią informaciją apie statybos darbų rinkos kainų pokyčius, kad jų planuojamas biudžetas nebūtų deficitinis. Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) duomenimis, šiais metais įgyvendintų projektų vidutinė rangos darbų vertė siekė 451 tūkst. eurų. Vidutinė skaičiuojamojo 1 kv. m kaina yra apie 233 eurų iki valstybės paramos suteikimo „Gali pasirodyti, kad dėl karantino sustojo darbai ir kainos galėtų kristi, tačiau per metus bendra statybos darbų skaičiuojamoji kaina padidėjo 4 ...
  • Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą

    2021-05-28Atsakas į kremlinį-lukašenkinį terorizmą
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys Iš Atėnų į Vilnių skridusio lėktuvo ir „Nexta“ informacinio kanalo vadovo Ramano Pratasevičiaus pagrobimas rodo, kad Kremlius kartu su Lukašenka šiuo laiku renkasi tiesioginę konfrontaciją su Vakarais ir grynąjį terorizmą. Tai kremlinis-lukašenkinis terorizmas, kurio esminis tikslas – įtakos zonų plėtimas ir stiprinimas, primityviausias oponentų ir kitaminčių naikinimas, siekis išlikti valdžioje. Kremliniam-lukašenkiniam terorizmui „Hamas“ reakcija į skleidžiamą melą apie tariamas bombas turbūt rūpi tiek pat, kiek ir šių dienų Vakarų lyderių vertinimai. Todėl nuo žodžių prie darbų Vakarai privalės pereiti nedelsiant. Putinui su Lukašenka, be valdžios svertų išlaikymo, rūpi ...
  • Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos

    2021-05-26Vėluojantiems pasėlius deklaruoti pareiškėjams sankcijos nebus taikomos
    Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasirašė pavedimą, kad nebūtų taikomos sankcijos pareiškėjams, kurie 2021 m. pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų paraiškas pateiks pavėluotai, pasibaigus pagrindiniam pasėlių deklaravimo laikotarpiui, t. y. nuo birželio 8 iki liepos 2 d., ir/arba nurodytu laikotarpiu keis pasėlių ir kitų žemės ūkio naudmenų deklaravimo paraiškos duomenis.Primename, jog šiemet pagrindinis pasėlių deklaravimas vyksta iki birželio 7 d. Buvo numatyta, kad pavėluotai (nuo birželio 8 iki liepos 2 d.) pateiktoms paraiškoms už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 proc., tačiau, atsižvelgdamas į 2021 m. Lietuvoje tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją ir dėl to kylančias problemas, dėl ...
  • Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

    2021-05-20Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?
    Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis. Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius ...
  • 10 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį

    2021-05-1910 priežasčių, kodėl verta pirkti dviratį
    Pavasarį ir vasarą, kuomet atšilęs oras skatina kur kas daugiau laiko praleisti lauke, automobilį vis dažniau iškeičiame į kitas transporto priemones. Anksčiau pagrindine alternatyva tapdavo dviratis, tačiau dabar, kai tokio transporto pasirinkimas yra ypatingai platus, vis dažniau suabejojama dėl dviračio privalumų. Jei tokių dvejonių kilo ir Jums, siūlome dar kartą prisiminti, kokią naudą mums suteikia šios transporto priemonės – išskyrėme net 10 pagrindinių dviračių privalumų. Prisidėsite prie gamtos išsaugojimo Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to, jog važinėjimas dviračiu yra naudingas ne tik Jums, bet ir Jus supančiai aplinkai. Tokios transporto priemonės neišskiria kenksmingų išmetamųjų dujų, o ir jų gamybos kaštai dažniausiai yra ...
  • Kas slypi už melagingos informacijos?

    2021-05-19Kas slypi už melagingos informacijos?
    Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu. – Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai ...