Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kinas – tikrovę imituojanti medija. Įspūdžiai po virtualaus 26-ojo „Kino pavasario“

Medijomis vadinama tai, kuo naudojamės netiesioginiam bendravimui, kai negalime bendrauti akis į akį. Medijos arba skirtingi komunikacijos būdai yra ir televizija, kinas, ir reklama, internetas, muzikos, vaizdo įrašai, taip pat laikraščiai ir žurnalai, net kompiuteriniai žaidimai.

Masinėmis medijomis vadinamos komunikacijos priemonės pasiekia ir perduoda informaciją didelėms auditorijoms. Visgi reikia nepamiršti, kad medijos nėra tikro pasaulio atspindys, nors dažnai suvokiamos kaip atspindys to, kas tikra. Čia gal tinka labiau kalbant apie socialinius tinklus, įvairias informavimo priemones. O kalbant apie kiną, ko gero, niekam nekyla abejonių, kad tai nėra realus gyvenimas, ir net faktas, jog kino filmas sukuria tikros realybės įspūdį, yra kaip pagyrimas, o ne kritika.

Šiemet dėl pandemijos tradicinis kino festivalis „Kino pavasaris“ vyko nuotoliniu būdu.

Prancūzų komediją „Triumfas“ verta pažiūrėti.

Prancūzų komediją „Triumfas“ verta pažiūrėti.

Kovo 18–balandžio 5 dienomis vykęs jau 26-asis festivalis kvietė žiūrėti filmus virtualiajame „Kino pavasario“ kino teatre, naujos kartos televizijos „Telia TV“ filmų nuomoje ir internetinėje namų kino platformoje „Žmonės Cinema“.

Kaip teigia organizatoriai, tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ gali keisti formą, tačiau esmė nesikeičia – kiekvieną pavasarį suburia kino kūrėjų ir žiūrovų bendruomenę, kad dar kartą įrodytų, jog kinas gyvas, jis kinta ir keičia žmonių gyvenimus. Šių metų festivalis uždavė kiekvienam ypač svarbų klausimą „Veikti ar / ir būti?“.

Balandžio 30–gegužės 6 dienomis po dvejų metų pertraukos „Kino pavasaris“ savaitei dar sugrįžo į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kino teatrų ekranus, kur žiūrovams pristatė ypatingas, ilgai saugotas, kino teatrų atidarymo ir didžiųjų ekranų laukusias kino juostas ir populiariausius virtualiojo „Kino pavasario“ filmus.

Didžiausias iššūkis šiemet – kad buvo sunku išsirinkti iš labai didelės filmų pasiūlos. Ankstesniais metais viską lemdavo galimybė vykti į didesnius miestus pasižiūrėti festivalio filmų arba tas repertuaras, kuris pasiekdavo Marijampolės kino teatrą. Šiemet tų kliūčių nebuvo, taigi beliko kliautis nuojauta, patarimais, kitų žiūrovų vertinimais. O vertinimai, kaip žinia, gali būti labai subjektyvūs, taigi ir apgaulingi. „De gustibus non est disputandum“ – nepasiginčysi su romėnų išmintimi, kad dėl skonio neverta kryžiuoti špagų. Taigi šie komentarai ir nuomonės skelbiami nesiekiant sukelti ginčų ar diskusijų – kiekvienas žiūrovas mato pagal savo patirtį, išprusimą, bendrą supratimą.

Kad filmų žiūrėjimas namuose visai kitoks, nei kino salėje, net neverta sakyti, nors šiuolaikinės technologijos ir duoda labai daug. Visgi nėra vaizdo ir garso efektų, to jaudulio užgesus šviesoms, ir viskas kažkaip buitiška.

Žiūroviškiausiu filmu išrinkta ir į „Oskaro“ nominantų sąrašą geriausio užsienio filmo kategorijoje patekusi drama „Quo Vadis, Aida?“. Tai filmas, kurio geriau nežiūrėti prieš miegą, nes toji realybė sukrečia, įsismelkia į sąmonę ir pasilieka ilgam. Labai sunku suvokti, kad toks karas, karas dėl religinių įsitikinimų, etninės priklausomybės vis dar buvo įmanomas vidury Europos po viso to, kas patirta ir išgyventa per Antrąjį pasaulinį. Balkanų karas vyko čia pat, šalia mūsų, neseniai, dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Aida, vietinė vertėja, bando išgelbėti nuo mirties savo du sūnus ir vyrą. Ji puldinėja šen ten bandydama juos paslėpti Jungtinių Tautų korpuso teritorijoje. Tas desperatiškas jos puldinėjimas, nepasiekiant norimų rezultatų, stovės akyse dar ilgai.
Šių metų Berlyno kino festivalio „Auksinio lokio“ laureatas – rumunų kino kūrėjo Radu Jude tragikomedija „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“, tiesą sakant, privertė krūptelėti ir loštelėti nuo vaizdų, kurių nesitikėtum pamatyti festivaliniame filme. Visgi žiūrėti jį buvo sunku, nes svarbiausi akcentai buvo pačioje pabaigoje, o iki tol vietomis atrodė, kad žiūri moksleivio paruoštą skaidrių pristatymą…

Geriausia Europos komedija pripažinta Emanuelio Kurkolio (Emmanuelio Courcolo) sukurta prancūzų komedija „Triumfas“ tikrai nenuvylė. Šis pasakojimas paremtas tikrais įvykiais. Aktorius, pradėjęs vesti vaidybos pamokas kalėjime, sugalvoja su kaliniais pastatyti Beketo pjesę „Belaukiant Godo“. Gyvas pasakojimas įtraukia, o pabaiga – nustebina, nes yra visiškai netikėta.
Režisieriaus Burkano Kurbani (Burhano Qurbani) filme apie Berlyno kriminalinio pasaulio dramas „Berlynas. Aleksandro aikštė“ matome migrantų aktualijas. Iš kito žemyno atvykęs į klestinčią Vokietiją žmogus bando kabintis į gyvenimą dorai dirbdamas. Duoda sau tokį pažadą vos čia atvykęs, kaip galima spėti, bėgdamas nuo sudėtingos savo praeities. Visgi būti geram ir sąžiningam nėra paprasta. Žmogaus tokia jau prigimtis, kad norisi rasti lengvesnį kelią, o jis dažniausiai būna pavojingas ir nelegalus. Šis filmas nekėlė nuobodulio, kaip ne vienas kitas, bet galėjo būti trumpesnis, trijų valandų buvo kiek per daug.

Prancūzų filme „Gagarinas“ pasakojama apie Paryžiaus priemiestyje gyvenantį Jurį, kuris svajoja tapti astronautu ir nuvykti į kosmosą. Gagarino vardu pavadintame daugiabutyje gyvena įvairiausi žmonės, bet nėra tokių, kurie rūpintųsi bendro namo priežiūra. Paauglys Juris ima uoliai jį remontuoti. Pavaizduotame daugiakultūriame pasaulyje matyti ir šių laikų migrantų padėtis. Filmas primena romantišką pasaką.

„Karti meilė“ – režisieriaus Ježio Sladkovskio (Jerzy Sladkowski) darbas, pasakojantis apie tai, jog visiems žmonėms reikia meilės ir šilumos. Volga plaukiančiame kruiziniame laive keliauja brandaus amžiaus moterys ir vyrai, ieškantys poros, nusiraminimo, apgalvojantys naują gyvenimo etapą. Jų istorijos ir graudina, ir prajuokina.

Filmas „Barbarų belaukiant“ žiaurus ir sukrečiantis, toks, kuris tikrai išliks atminty ilgam. Tolimame neįvardytos imperijos pasienio poste magistratas svajoja, kaip išeis į nerūpestingą pensiją. Tačiau viskas pasikeičia atvykus pulkininkui Džolui (Džoniui Depui) patikrinti pasienio saugumo situacijos. Džolas negailestingai tardo barbarais vadinamus čiabuvius. Garsus Kolumbijos režisierius Ciro Guerra savo debiutui anglų kalba pasikvietė garsių aktorių, bet ir pats siužetas, paremtas puikiu literatūros kūriniu, nepalieka abejingų. Tai skirtingų civilizacijų susidūrimas, kur barbarai šį kartą laimi.

„Socialinė higiena“ – prancūzo Deni Kotė (Denis Côté) per karantiną sukurtas filmas. Autorius jį vadina komedija, bet juoktis ten nelabai yra ko. Humoras kaip ir skonis – sąlyginis dalykas. O kad filmas sukurtas per karantiną ir turint mažą biudžetą, tas akivaizdu. Aktoriai tiesiog sustatyti pievoje saugiu kelių metrų atstumu ir kalbasi, kalbasi…

„Pasiruošimas būti kartu neribotą laiką“ – vengrų režisierės Lili Horvat festivaliuose apdovanotas antras ilgametražis filmas. Sėkmingai dirbanti neurochirurgė Marta grįžta į Budapeštą iš užsienio. Ji atvyko pas neseniai sutiktą mylimąjį Janušą, kuris sako, jog jos neprisimena… Romantiškas lėtas filmas apie stiprią meilę, kuris neprailgsta.

Filmo „Sniego daugiau nebus“ veiksmas vyksta dideliame Rytų Europos mieste, pasiturinčiame rajone, kur darbuojasi paslaptingas masažuotojas iš Rytų vardu Ženia. Jo rankos gydo ir ramina. Jis nelegalas, bet jo taip reikia turtingiems, sėkmingiems klientams, kurie, kaip ir kiekvienas iš mūsų, nori užuojautos, supratimo, galvos paglostymo ir nuraminimo, kad viskas bus gerai. Tai režisierės Malgožatos Šumovskos filmas.

Juosta „Blogio nėra“ sukrečia ir verčia susimąstyti, ką valstybė, politinis režimas, gali priversti pilietį padaryti. Didžioji dilema – ar karys šauktinis privalo žudyti, atlikdamas mirties bausmę. Filmas laimėjo „Auksinį lokį“ Berlyno kino festivalyje. Tai keturios susijusios istorijos, sukurtos Irano kino meistro Mohamedo Rasulofo (Mohammad Rasoulof).

Liūdna sakyti, bet bene didžiausias nusivylimas šių metų festivalyje buvo dėl lietuvių kino. „Žmonės, kuriuos pažįstam“ – Tomo Smulkio debiutas, kaip rašoma reklamoje, nuoširdus žvilgsnis į savo miestą ir jame gyvenančius žmones. Vaidina Gabija Jaraminaitė, Milda Noreikaitė, Arūnas Sakalauskas, Paulius Markevičius ir Juozas Budraitis. Atrodo, nieko nestinga puikiam filmui, bet, deja, po keliolikos minučių ima kamuoti mintis, už ką žiūrovas taip kankinamas. Filmas ištęstas, scenos varginančiai ilgos, įtampos, kuri turėtų jaustis, nėra. Nenoromis imi galvoti, kad režisierius teoriškai žino, kaip kurti gerus filmus, bet praktiškai neišeina, nors viską padarė tinkamai.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atmintis gyva, nes mes prisimename

    2021-09-24Atmintis gyva, nes mes prisimename
    Rugsėjo 23-iąją, mint Lietuvos žydų genocido dieną 12 val. Šešupės slėnyje, prie paminklo Holokausto aukoms atminti surengta ,,Atminties minutė Lietuvos žydų genocido aukų atminimui’’. Čia nužudytų apie 8 tūkstančių aukų atminimą gėlėmis ir žvakių liepsnelėmis pagerbė Marijampolės savivaldybės meto pavaduotojai Paulius Marozas ir Artūras Visockis, tarybos nariai, įvairių organizacijų atstovai, taip pat kariai, gausus būrys miesto moksleivių. Algis VAŠKEVIČIUS 1943 m. rugsėjo 23 d. buvo sunaikintas Vilniaus getas. Iš beveik 40 tūkstančių jo kalinių žydų nacių okupacijos pabaigos sulaukė tik 2-3 tūkstančiai žmonių. 1994 metų rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, nuo to laiko ji minima kiekvienais metais. Šiemet minimos ...
  • Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai

    2021-09-22Europos paveldo dienose – malonūs netikėtumai ir nauji atradimai
    Rugsėjo 17–26 dienomis vėl vyksta Europos paveldo dienų renginiai, kurių tema šiemet – „Įtraukiantis paveldas“. Tai ypatingas renginys, pamėgtas visose Europos valstybėse ir kiekvieną rugsėjį suburiantis apie 30 milijonų dalyvių. Jo tikslas – geriau pažinti greta esantį kultūros paveldą, suvokti jo vertę, žadinti susidomėjimą juo, įsitraukti ir kitus įtraukti į jo išsaugojimo sąjūdį, išmokti jį saugoti, tausoti ir išradingai naudoti. Europos geležinkelių metai Pirmieji kultūros paveldo pažinimo renginiai, 1985 m. prasidėję Prancūzijoje, siekė pristatyti ir atskleisti kultūros paveldą šalyje gyvenantiems užsieniečiams ir turistams. Vėliau renginiai plito kitose Europos šalyse, o 1994 metais šis kultūros paveldo pažinimo „virusas“ persimetė ir į Lietuvą, kur ...
  • Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?

    2021-09-22Rugsėjo-spalio mėnesiais gyventojai dalyvauja seminaruose apie renovaciją: kokius klausimus specialistams užduoda dažniausiai?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet organizuoja specialius gyventojams skirtus seminarus, kurių metu ilgametę patirtį sukaupę specialistai pasakoja gyventojams apie naujausias būstų modernizavimo aktualijas ir atsako į jiems rūpimus klausimus. Kokių užklausų specialistai dažniausiai sulaukia šiemet rugsėjo-spalio mėnesiais vykstančių seminarų metu? Kokį laiko tarpą daugiabučių renovacijai bus teikiama parama? Tol, kol galios tą reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo metu galiojantis kvietimas teikti paraiškas daugiabučių namų renovacijai pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą buvo pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pagal kvietime numatytas sąlygas valstybės parama skiriama visoms daugiabučio namo renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidoms padengti ir kompensuoti 30 proc. ...
  • Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?

    2021-09-21Priėmimo skyrius – ligoninės veidrodis: kodėl laukimo valandos ilgos?
    Kaip apie tvarką namuose galima spręsti įžengus pro duris į prieškambarį, taip ligoninės darbą visuomenei atspindi Priėmimo skyrius. Sunkiai sutiksi žmogų, kuriam per gyvenimą neteko lankytis šiame skyriuje. Ir tikrai nesunkiai rasi tokių, kurie iš ligoninės priimamojo grįžo su karčiomis nuosėdomis širdyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ neretai pasirodo įskaudintų pacientų pasakojimų apie tai, kaip su jais nežmoniškai buvo elgiamasi atvykus į ligoninę, kaip ilgai turėjo laukti, kol juos apžiūrėjo gydytojas. Gerų atsiliepimų matome tikrai mažiau, gal todėl, kad kai viskas gerai, žmogus tiesiog nerašo, pasidžiaugia viduje, o kai skauda – nori išsikalbėti. Loreta TUMELIENĖ Per parą priima apie šimtą pacientų Marijampolės ligoninės direktorius Mantas ...
  • Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!

    2021-09-16Pandemijos metu išaugo poreikis dirbti savarankiškai!
    Korona virusas paskatino mus į daugelį dalykų pasižiūrėti iš visiškai kito kampo. Žmonės daugiau dėmesio pradėjo skirti savo imuniteto apsaugai, taip pat, suprato, koks svarbus yra gyvas bendravimas, galiausiai, išbandė naujas gyvenimo sritis, kurios tuo pačiu gali tapti patrauklia uždarbio galimybe. Darbas pagal sutartį tapo nebe toks stabilus, nebe taip greitai surandamas. Tuomet buvo atsigręžta į darbą sau. Žinoma, jis taip pat nėra apsaugotas nuo rinkoje esančių pavojų, tačiau dažnai pagal pasaulinę situaciją galima kur kas paprasčiau reguliuoti savo darbo našumą bei uždarbį. Kalbamės su Rūta, kur jau daugiau nei 8-erius metus dirba su individualios veiklos pažyma. Dirbti sau tampa patogu Jeigu ilgus metus ...
  • Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“

    2021-09-15Marijampolės kolegija 20-metį mini kitaip: prodekanės Odetos Gluoksnytės šuolis parašiutu „Šok į MarKo“
    Šiais metais Marijampolės kolegija minėdama įkūrimo 20-metį įgyvendina įvairias idėjas, iniciatyvas, kurių tikslas suburti visą aukštosios mokyklos bendruomenę kolegijos jubiliejui švęsti. Viena iš jų buvo įgyvendinta praeitą šeštadienį (rugsėjo 11 d.). Saulėtą savaitgalio dieną Marijampolės kolegijos bendruomenės nariai rinkosi į Sasnavos aerodromą, kur organizavo išskirtinį 20-mečio minėjimo renginį „Marijampolės kolegijos 20-mečiui – šuolis parašiutu „Šok į MarKo““. Pastarąjį atliko aukštosios mokyklos Projektinės veiklos ir tarptautinių studijų partnerystės skyriaus vadovė, Edukologijos ir socialinio darbo fakulteto prodekanė Odeta Gluoksnytė. Šis šuolis buvo išskirtinis, nes apjungė tris įvykius: anglų kalbos lektorės Odetos Gluoksnytės (autorinis slapyvardis Odeta Willow) antrosios knygos „Trečias kartas“, parašytos lietuvių ir anglų ...
  • Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti

    2021-09-15Smulkiųjų ūkių savininkai skatinami bendradarbiauti
    Ieškodami verslo plėtros galimybių, smulkiųjų ūkių savininkai vis dažniau kooperuojasi bendrai veiklai. Rokiškio rajono galvijų augintojas Almantas Šedys džiaugiasi Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, kuri suteikė galimybę bendradarbiauti ir ženkliai prisidėjo prie ūkio atnaujinimo ir jo modernizavimo. Bendras brolių ūkis Rokiškio rajone, Žiobiškio kaimo gyvenvietėje įsikūręs ūkininkas Almantas Šedys kartu su broliu Mindaugu Šedžiu sėkmingai vykdo mėsinės galvijiininkystės veiklą. Jaučių augintojas neslepia, jog tokios srities pasirinkimą lėmė paprastos priežastys: „Abu su broliu turėjome po 10 hektarų mums priklausančios žemės, kurią nusprendėme išnaudoti žemės ūkio veiklai. Visgi ilgainiui paaiškėjo, jog ši žemė nėra derlinga, tad kilo klausimas, kokia sritimi galime užsiimti. Po ilgų ...
  • Kaip į mokyklas grįžti saugiai?

    2021-09-11Kaip į mokyklas grįžti saugiai?
    Į ilgą laiką buvusias tuščias mokymosi įstaigų klases jau sugužėjo moksleiviai, išsiilgę draugų ir mokytojų. Tačiau, norint pratęsti saugų kontaktinį ugdymą ir užtikrinti visų saugumą, dabar kaip niekada svarbu pasiskiepyti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Dalijamės LSMU Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovo prof. Rimanto Kėvalo komentaru apie COVID-19 žalą vaikams bei galimas komplikacijas ir pilietės mintimis apie vakcinaciją. Vaikai skiepijosi savo noru Vijolė iš Ukmergės atvirauja, kad yra pripratusi nuolat laisvai judėti ir keliauti po šalies apylinkes, todėl nenori, kad, didėjant susirgimų kiekiui, savivaldybės vėl būtų uždarytos. „Gerai, kad gyvename nuosavame name netoli miško. Jei vėl įsigalėtų griežti suvaržymai, eisime pasivaikščioti ...
  • Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!

    2021-09-08Gyventi reikia čia ir dabar. Skrendam!
    Balionas!!! Sušunka vaikai, o neretai ir suaugę, danguje pamatę ryškiaspalvį kupolą! Karšto oro balionas daugeliui sukelia džiugesį, nuostabą, sužadina smalsumą… Tai tarsi svajonės išsipildymas – pakilti virš visų rūpesčių ir išskristi toli toli… Juk pasvajojame, tiesa? Sako, jei labai nori ir tiki – svajonės pildosi. Marijampolietis Juozas Varanka yra tas žmogus, kuris šias svajones padeda paversti realybe – prieš metus įkūręs MB „Skrendam“, savo meile dangui dalijasi su visais norinčiais patirti kvapą gniaužiantį skrydį karšto oro balionu! Skrydžiai karšto oro balionu Juozui „krito į širdį“ prieš maždaug 16 metų, kuomet Marijampolės „Miesto dienų“ metu mamos draugė paprašė fotoaparatu iš viršaus padaryti ...
  • Nacionalinė parama pieno gamintojams – jau netrukus

    2021-09-08Nacionalinė parama  pieno gamintojams – jau netrukus
    Nuo rugsėjo 20 d. pradedama mokėti 2021 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Beveik 17 tūkst. pieno gamintojų bus išmokėta 12,3 mln. Eur. Pagrindiniai reikalavimai atsietajai nacionalinei paramai už 2021 m. gauti liko tokie patys, kaip ir 2020 metais. Parama mokama tiems gamintojams, kurie 2006–2007 kvotos metais pardavė pieną ir 2007 m. kovo 31 d. turėjo nustatytą 2006–2007 kvotos metams pieno gamybos kvotą. Be to, pretenduojantieji į šią paramą turi būti įsiregistravę valdos valdytojais arba partneriais Žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Valdos, kurioje pieno gamintojas registruotas valdytoju arba partneriu, valdytojas turi būti 2021 metais deklaravęs žemės ūkio naudmenų ir ...
  • Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę

    2021-09-08Iš Marijampolės kilę menininkai kraštiečiams dovanoja meno šventę
    Jau po savaitės Marijampolės savivaldybėje startuoja naujas, įdomus profesionalaus meno projektas „Kultūros savaitė“. Projekto autoriai rugsėjo 14–24 dienomis kviečia Sūduvos regiono gyventojus ir svečius į klasikinės muzikos šventę. Renginių ciklas pasklis po Marijampolę ir seniūnijas, suteikdamas galimybę ir atokiau nuo miesto centro gyvenantiems patirti klasikinės muzikos meno grožį. „Kultūros savaitėje“ bus pristatoma nauja profesionalių muzikų karta, kilusi iš Marijampolės, suteikiant kūrybinę erdvę puoselėti profesionalųjį meną. Apie šį kultūros projektą „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja idėjos autorė ir įgyvendintoja dainininkė Laura LATVAITYTĖ-ZAMAN (Vokietija). – Pastarieji dveji metai kultūros, meno žmonėms buvo ypač nelengvi. Kūrėjai neteko galimybės kurti, atlikėjai dainuoti, vaidinti, šokti. Tokia ilga tyla ...
  • Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje

    2021-09-08Parama padėjo įkurti svajonių verslą gamtos oazėje
    Kasmet vis daugiau žmonių iškeičia miesto šurmulį į gyvenimą gamtos apsuptyje. Sodybos-žirgyno „Virš ąžuolų“ įkūrėjas Ignas Leliuga ilgą laiką žavėjosi Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžiu, tad pasitaikius progai įsigijo sodybą šalia Platelių ežero, nutarė čia apsigyventi bei kurti ir plėsti nuosavą verslą. I. Leliuga džiaugiasi, jog tai padaryti padėjo Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) parama, suteikusi galimybę įgyvendinti išsvajoto verslo viziją. Idėja išsivystė savaime Verslininkas atskleidžia, jog įsikurti Platelių miestelio apylinkėse svajojo jau seniai – jį pakerėjo Žemaitijos nacionalinio parko gamta su vienu gražiausių Lietuvoje Platelių ežeru.– Prieš aštuonerius metus netikėtai sužinojau apie parduodamą sodybą, todėl ilgai nesvarstęs ją įsigijau ir ten įsikūriau. ...
  • Apie fondo veiklą

    2021-09-08
    Lauros Latvaitytės-Zaman paramos ir labdaros fondas įkurtas siekiant populiarinti ir puoselėti klasikinio muzikos meno tradicijas Marijampolėje. Fondas savo veiklą pradėjo 2018 metų rudenį. Per šį laikotarpį labdaringais tikslais buvo surengti koncertai Marijampolėje, Vilniuje ir Berlyne. Pagrindiniai tikslai – inicijuoti ir finansiškai remti profesionalaus meno projektus, užmegzti tarptautinį bendradarbiavimą su iš Marijampolės kilusiais menininkais išeivijoje, kurti galimybes jiems grįžti, inicijuoti edukacines programas jaunimui, gerinti akustiniam menui reikalingas sąlygas bei prisidėti prie Marijampolės kultūrinio indėlio Lietuvai.Fondo steigėja dainininkė Laura Latvaitytė-Zaman yra kilusi iš Marijampolės sav. Liudvinavo miestelio, o pirmuosius savo muzikinius žingsnius pradėjusi Marijampolės menų mokykloje. Atlikėja su dėkingumu ir meile savo ...
  • Išskirtiniai namai – oriai senatvei

    2021-09-07Išskirtiniai namai – oriai senatvei
    Statybine tvora aptverta nemaža teritorija senųjų Tarpučių kvartalo gale sužadino marijampoliečių smalsumą – kas čia bus statoma? „Suvalkiečiui“ taip pat pradėjus tuo domėtis, paaiškėjo, kad tai nėra jokia paslaptis. Apie tai, kad čia pradėtas statyti naujas Marijampolės specialiųjų socialinės globos namų padalinys, pasakoja šių namų direktorė Viduta Bačkierienė. – Siekiant didinti specializuotos slaugos ir socialinės globos paslaugų prieinamumą Marijampolės savivaldybėje dar 2017 metais pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Lietuvos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Iš pradžių naują globos namų padalinį galvota įkurti buvusiame mokyklos-internato pastate. Vis dėlto pasvarsčius, kad griovimo ir statybos darbai atsieis daugiau, negu visiškai naujo pastato ...
  • Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį

    2021-09-06Verslas, gimęs mąstant apie Žemės ateitį
    Marijampolietė Ieva KAZAKEVIČIŪTĖ nuo 16 metų gyveno Londone, ten baigė vidurinę mokyklą ir tarptautinio verslo bei viešbučių ir restoranų vadybos studijas. Dešimtmetį praleidusi Anglijoje ir Šveicarijoje dabar sako, kad jos namai yra Lietuvoje. Geroji pandemijos pusė – daugelis žmonių savo darbą įprato dirbti ten, kur jų pagalvė ir kavos puodelis – gimtuose namuose, tolimuose šiltuose kraštuose, vienkiemiuose šalia miško ar jūroje plaukiant laivu. Panašiai atsitiko ir Ievai. Grįžusi dar praėjusį pavasarį iš Londono dviem savaitėms į tėvų namus, čia užsibuvo. Lietuvoje vystomas jos verslas, Didžiojoje Britanijoje vėl rado klientų – tiek Lietuvos, tiek užsienio kapitalo įmonių, kurioms reikalinga Ievos patirtis ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.