Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Dezinformacijos srautas praėjusiais metais išaugo 18 proc.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas (LK SKD) informuoja, kad per 2020 m. nustatyti 3412 valstybei priešiškos ar nedraugiškos informacinės veiklos atvejai ir įvykdyta 10 priešiškų informacinių operacijų.

Apžvelgdami Lietuvos informacinės aplinkos 2020 m. svarbiausius įvykius, procesus ir tendencijas LK SKD analitikai pabrėžia, jog per praėjusius metus pagrindiniu informacinių grėsmių šaltiniu Lietuvos vartotojams buvo trečiųjų šalių, nepriklausančių NATO ir Europos Sąjungai (ES), bei nevalstybinių veikėjų vykdyta informacinė veikla, nukreipta prieš valstybės nacionalinius interesus ir jos raidai svarbius klausimus. Lietuvos narystė NATO ir ES, Aljanso pajėgumų stiprinimas Baltijos regione, dvišaliai ir tarptautiniai santykiai, energetinės nepriklausomybės siekis, ekonominis stabilumas, istorija bei socialinės apsaugos užtikrinimas praėjusiais metais toliau išliko pagrindiniais dezinformacijos taikiniais.

Pasauliui susidūrus su pandemija, pirmąjį pusmetį informacinės erdvės stebėsena daugiausia orientuota į COVID-19 situaciją ir į su ja susijusias informacinės veiklos tendencijas Lietuvoje. Nuo praėjusių metų kovo vidurio, kuomet įvestas karantinas, buvo stebimas reikšmingas informacinių incidentų srauto pakilimas, kuris lyginant su 2019 m. viršijo įprastus rodiklius – kovo mėn. informacinių incidentų skaičius išaugo 179 proc., o balandžio – 323 proc. Dažniausiai fiksuotas klaidinančios informacijos tipas – sąmokslo teorijos, kurias išnaudodamos socialinius tinklus kaip pagrindinę platformą skleidė naujai susikūrusios viešos grupės, antivakseriai, pavieniai vartotojai ar organizacijos. Buvo platinama tikrovės neatitinkanti informacija neva COVID-19 yra dirbtiniu būdu sukurtas virusas ir JAV slaptųjų tarnybų biologinis ginklas. Spekuliuota apie tariamus farmacijos kampanijų ar vyriausybių planus pradėti masinę gyventojų vakcinaciją ir 5G tinklo plėtrą prisidengiant pandemija.

Pasauliui susidūrus su pandemija, pirmąjį pusmetį informacinės erdvės stebėsena daugiausia orientuota į COVID-19 situaciją.

Pasauliui susidūrus su pandemija, pirmąjį pusmetį informacinės erdvės stebėsena daugiausia orientuota į COVID-19 situaciją.

Įtempta COVID-19 situacija taip pat paskatino aktyvų trečiųjų šalių bei nevalstybinių veikėjų įsitraukimą abejonėms ir neigiamo pobūdžio žinutėms apie viruso gydymą, įvairių valstybių bei tarptautinių organizacijų pastangas krizei suvaldyti skleisti.

Pasauliniu mastu Kremliaus koordinuojami informaciniai kanalai siekė pasinaudoti pandemija Rusijos tarptautinio įvaizdžio gerinimui, jai taikomų sankcijų per Jungtines Tautas panaikinimui, įtakos Europoje atkūrimui ir stiprinimui, pasitikėjimo ES ir NATO mažinimui, Europos vienybės bei tarpusavio priešpriešos kurstymui. Buvo bandoma diskredituoti Lietuvos valdžios institucijų bei ES ir NATO pastangas suvaldyti pandemiją ir bet kokią šių tarptautinių organizacijų veiklą jos metu apskritai. Dažniausiai naudojamas metodas – visuomenės kritinio mąstymo neutralizavimas per sąmokslo teorijų bei kitos klaidinančios informacijos platinimą socialiniuose tinkluose.

Vyraujantys šiuo laikotarpiu skleidžiamos dezinformacijos naratyvai – „NATO ir Europos Sąjunga yra nebefunkcionuojančios organizacijos dėl valstybių narių savanaudiškumo ir negebėjimo suvaldyti pandemiją“, „Lietuvos vadovybė – neįgali suvaldyti pandemijos pasekmių“, „COVID-19 virusas yra dirbtinai sukurtas, siekiant pasipelnyti ir kontroliuoti visuomenę“, „JAV yra nepatikima ir kelianti grėsmę Europai bei Lietuvai“, „5G technologijos yra žalingos žmogaus sveikatai“.

Antrąjį 2020 m. pusmetį identifikuoti 1928 į svarbiausius Lietuvos valstybės sektorius orientuoti priešiškos informacinės veiklos atvejai. Didžiausias neigiamos informacijos aktyvumas fiksuotas su gynyba, užsienio politika, ekonomika ir energetika susijusiomis temomis. Svarbiausios žalingos informacijos sklaidos kryptys orientuotos į Lietuvai strateginių klausimų eskalavimą – abejota narystės NATO nauda, Aljanso ir nacionalinių gynybinių pajėgumų stiprinimu Baltijos šalyse, energetinės nepriklausomybės tikslingumu, šalies ekonominiu stabilumu, Lietuvos vykdoma užsienio politika ir istorija.
Antrąjį praėjusių metų pusmetį fizinėje aplinkoje taip pat fiksuoti provokaciniai veiksmai, kurie koreliavo su priešiškais informaciniais išpuoliais elektroninėje aplinkoje. Ryškiausias pavyzdys – spalio 6 d. antkapinio paminklo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui atidengimas Vilniuje. Atidengiant paminklą beveik tuo pat metu Kaune buvo nuverstas ir dažais apipurkštas paminklas Holokausto aukoms atminti. Informacinėje aplinkoje šie du įvykiai buvo susieti, A. Ramanauskui-Vanagui buvo klijuojama „žydšaudžio“ etiketė, dezinformacija apie Laisvės kovų dalyvius spalio 7 d. suintensyvėjo ir buvo toliau eskaluojama dar visą lapkričio mėnesį.

Nuo 2020 m. pradžios prieš Lietuvos valstybę, NATO ir sąjungininkus įvykdyta dešimt, iš kurių septynios hibridinės, susidedančios iš informacinių ir kibernetinių incidentų, priešiškų informacinių operacijų.

Šioms atakoms įvykdyti dažniausiai naudotasi internetinių portalų, socialinių tinklų ir elektroninio pašto kanalais, kuriais buvo skleidžiama melaginga informacija. Kibernetinių incidentų metu buvo įsilaužiama ir (ar) neteisėtai prisijungiama prie regioninių žiniasklaidos, valstybės institucijų ir savivaldybių tinklapių bei imituojami oficialių institucijų elektroniniai laiškai. Visais atvejais melo platinimui siekta pasinaudoti patikimais informaciniais šaltiniais ir taip suklaidinti jų skaitytojus.

Lietuvos kariuomenės informacija

Propaganda padaro žalą ir pačiam jos skleidėjui

Du ryškiausi 2020–2021 m. laikotarpio atvejai

Pirmasis, kai prasidėjo COVID-19 pandemija, būtent iš Rusijos informacinio lauko sklido labai daug žinių apie tai, kad virusas neegzistuoja, kad geriausias būdas su juo kovoti – pirtis ir liaudies medicina. Vėliau šios „žinios“ atsigręžė prieš pačius rusus, nes žmonės buvo tiek paveikti klaidingos informacijos, jog buvo sunku juos įtikinti laikytis būtinų rekomendacijų, kai virusas pasiekė ir pačią Rusiją.

Antrasis, kai Rusija sukūrė vakciną „Sputnik V“, ji pradėjo aktyvią komunikacijos kampaniją daug ir garsiai kalbėdama apie vakarietiškų vakcinų šalutinį poveikį, tačiau ši informacija paveikė ir Rusijos gyventojus. Jiems susidarė įspūdis, jog vakcinos nuo COVID-19 – pavojingos, ir pagal apklausos duomenis jie neskuba skiepytis net ir išgirtąja „Sputnik V“.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija