Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kas slypi už melagingos informacijos?

Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu.

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Tomo Čeponio, informacinė tuštuma labai greitai užpildoma propaganda, priešiška dezinformacija.

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Tomo Čeponio, informacinė tuštuma labai greitai užpildoma propaganda, priešiška dezinformacija.
Lietuvos kariuomenės ir Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai rimtesni dalykai? Priešiškų valstybių kova? Nuo kada stebite šį procesą?

– Mūsų domėjimasis visuomenėje įvairiais žiniasklaidos kanalais šia tema plintančia informacija prasidėjo 2020 metų pradžioje, kuomet buvo svarstoma, kokią įtaką mums turės pasaulyje plintantis COVID-19 virusas. Dezinformacinės atakos apie COVID-19 virusą mūsų informacinėje erdvėje irgi aktyviai prasidėjo būtent tuo metu. Melagingų žinių skaičius, susijęs su koronavirusu, kovo mėnesį drastiškai pradėjo augti. Praktiškai informacinių atakų dviem šimtais procentų buvo daugiau, negu 2019-aisiais, o balandžio mėnesį netgi patrigubėjo, pasiekė tris šimtus procentų.
Jau praėjusių metų pabaigoje supratome, kad pagrindinis arba vienas iš kelių, kaip mes galėsime išeiti iš COVID-19 situacijos, bus masinis vakcinavimas. Taip pat supratome, kad antivakserių bendruomenė pasaulyje irgi ne nauja. Tikėjome, kad naujai atrastos vakcinos bus lygiai taip pat bus puolamos, kaip ir visos kitos vakcinos, bet mus, kaip kariuomenę, aišku, labiausiai domino ir daugiausia dėmesio mes skyrėme stebėti, kas būtų, jeigu į dezinformacijos srautą įsijungtų valstybės. Suprantama, daug kas gali skleisti tokias netikras melagienas, kaip dezinformacija ir propaganda. Tai ir pavieniai asmenys, savo tikslų vedami. Kartais tiesiog bandydami nelabai atsargiai pajuokauti, kartais atkreipti į save dėmesį. Taip pat sąmokslo teorijų gerbėjų grupės, antivakseriai, kurie tiesiog taip įsitikinę. Tas įsitikinimas jų pačių bendruomenės suformuotas arba kartais kažkas jiems daro įtaką. Bet didžiausią mums rūpestį kelia tai, kai melas skleidžiamas piktybiškai, ir tai daroma tam tikrų valstybių priešiškais interesais. Tokį veikimą mes matome iš Rusijos ir, aišku, užduodame sau klausimą, kokiu tikslu tai daroma. Pamatyti tą patį priešišką kitos valstybės veikimą labai daug pastangų nereikėjo, kadangi tai pradėjo sklisti ir buvo akivaizdžiai matoma Rusijos televizijos kanaluose, kuriuos mes priskiriame dezinformacijos kanalams. Tai žinomi kanalai, išlaikomi Rusijos Federacijos pinigais. Negatyvią informaciją apie vakarietiškas vakcinas jie pradėjo skleisti pakankamai aktyviai. Ir tai darė ne tik televizijos kanalai, bet ir socialiniai tinklai, kurių dalis kyla iš Rusijos informacinės erdvės, o kita dalis priskiriama lietuviškiems tinklams.

– Kanalai, kurie buvo iki šiol aktyviai naudojami Rusijos dezinformacijos sklaidai, ėmė labai aktyviai platinti informaciją apie COVID-19. Kodėl naudinga į tai investuoti?

– Jau pats Rusijoje sukurtos vakcinos „Sputnik“ pavadinimas rodo, kad produktas bus naudojamas ne tik medicininiais tikslais, bet ir propagandos. Tai ir savotiškos žinutės skleidimas, nes „Sputnik“ kažkada Sovietų sąjungoje buvo ryškaus techninio progreso pasiekimas, kai jie pirmieji sugebėjo padaryti tai, ko Vakarų pasaulis dar nebuvo padaręs. Taigi sukūrę vakciną tokiu pavadinimu, jie bando ištransliuoti, kad Rusija pasaulinio lygio žaidėjas, kad šalis sugebėjo sukurti vakciną, neturinčią analogų pasaulyje, daug geresnę už vakarietiškas. Tai atsispindi ir Rusijos politikų pasisakymuose. Spėju, kad dar viena šios taip ryškiai plėtojamos propagandos priežastis – Rusija nori finansiškai dalyvauti šiame žaidime. Visi suprantame, kad norint įveikti COVID-19 pandemiją didžioji planetos gyventojų dalis anksčiau arba vėliau turės pasiskiepyti. Kalbame apie milžiniškus vakcinų skaičius. Be abejo, suprantame, kad jos nėra už dyką, tai didžiuliai pinigai. Šiuo metu net negalime žinoti, kiek tų vakcinavimo kartų reikės. Vieno, dviejų – tai tikrai. Galbūt praėjus metams, ar kitam laiko tarpui, teks iš naujo visam pasauliui vakcinuotis. Kol kas tokių žinių neturime, bet kalbame apie milžiniškas pinigų sumas. Kokią rinkos dalį pavyks atsikovoti dabar, tokia rinkos dalis ir bus turima. Todėl ir vyksta šis propagandinis karas. Čia lygiai tas pats, kaip gauti lėšų prekiaujant energetika, dujomis, elektra, kitais gamtiniais ištekliais. Lygiai taip pat lėšos ateina vakcinavimo metu.

– Žmogaus prigimtis lemia, jog ne į kiekvieną klausimą gebame ieškoti racionalaus atsakymo. Kartais kur kas paprasčiau pasitikėti minios logika ir klausyti žmonių, kurie garsiausiai rėkia. Vis dėlto, kaip atpažinti dezinformaciją ir propagandą, kaip surasti tiesą?

Lietuvos kariuomenės analitikai nuo pandemijos pradžios stebi virtualią erdvę.

Lietuvos kariuomenės analitikai nuo pandemijos pradžios stebi virtualią erdvę.

– Manau, kad demokratinėse valstybėse kovą su dezinformacija galima pradėti nuo edukacijos ir informacinio raštingumo ugdymo. Gebėti laiku pateikti žmonėms tikrą situaciją, tiesą. Pasakyti, kad ne visos valstybės žaidžia atvirai ir sąžiningai, ne visos valstybės gyvena taikia kryptimi. Kai kurios iš jų siekia šią situaciją išnaudoti savo geopolitiniams tikslams. Taigi savotiškas demaskavimas, tiesos atskleidimas būtų vienas dalykas, apsaugantis žmones nuo netiesos. Antrasis – kritinio mąstymo skatinimas, informacinio raštingumo ugdymas. Informacinio ir kibernetinio raštingumo, kritinio mąstymo, loginių ir mąstymo klaidų, XXI amžiaus žiniasklaidos pažinimo turėtų būti mokoma jau mokyklos suole, nes žmonės, vertindami informaciją, turėtų kelti sau klausimą, ar ji patikima. Ypač tai svarbu tuomet, kai informacija liečia asmeniškai kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbias funkcijas. Juk nuo to priklausys mano sveikata ir galbūt gyvybė. Mano artimųjų, vaikų arba mano vyresniosios kartos šeimos narių gyvybės. Todėl aš tikrai neturėčiau informacijos apie tai rinkti iš man nežinomų socialinių tinklų ar žmonių, apie kuriuos aš nieko nežinau, paskyrų. Žinias apie mano sveikatai gyvybiškai svarbius dalykus aš rinkčiausi iš oficialių šaltinių, žmonių, kurie dirba medicinos, mokslo, medicininės vadybos srityse. Manau, man atsakymas kaip ir aiškus. Bet aš suprantu, kad pasitikėjimas tradicine medija ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse pastaruoju metu yra susvyravęs. Todėl ir ieškoma atsakymų bet kokiuose šaltiniuose. Bet jeigu kitais klausimais, tarkime, apie politiką, informacijos galima ieškoti įvairiuose šaltiniuose, tai žinioms apie sveikatą vis dėlto reikėtų labiau kliautis specialistų ir gerai žinomų, patikimų šaltinių parengta informacija. Taip pat turėtume išvystyti sistemą, kuri padėtų mums aptikti, iš kur ta informacija vienaip ar kitaip pasiekia mūsų informacinę erdvę Lietuvoje. Čia galėtume kalbėti ir apie mokslą. Mokslininkai, kurie tiria informacijos, propagandos, netikrų naujienų fenomeną, kurie kuria įvairias programas, galinčias greičiau aptikti tokią informaciją socialiniuose tinkluose, globaliame internete, kituose komunikacijos šaltiniuose, taip pat galėtų prie to prisidėti. Tai tokios pagrindinės kryptys.

– Kaip mūsų valstybės institucijos, tarp jų ir KAM, kovoja su dezinformacija ir skleidžiama propaganda?

Ilgai transliuojant dezinformaciją, tikslai pasiekiami.

– Pirmas žingsnis – šalys privalo suprasti savo informacines erdves kuo nuodugniau, nes dabar net didžiosios Vakarų valstybės turi mažai duomenų apie tai, kaip vyksta informacijos sklaidos procesai. Mes turime išvystytą sistemą, kuri padeda aptikti propagandines, kenksmingas žinutes, jas stebėti, sukaupti į vieną vietą, analizuoti. Todėl labai svarbus antrasis žingsnis – visuomenę laiku informuoti apie tą neteisingą informaciją. Lietuvos gyventojai turi būti supažindinti su priešiška propaganda, žinoti, kad tokia veikla vykdoma. Manau, kad Lietuva, kaip valstybė, į šią situaciją pateko pranašesnėmis sąlygomis negu kitos, nes Lietuvoje jau pastarąjį dešimtmetį mes aktyviai kalbame ir veikiame kovodami prieš priešišką dezinformaciją, turime tam išvystytą sistemą.

Šiuo laikotarpiu daugiau susiduriame su dezinformacija, kuri susijusi su COVID-19 ir vakcinavimu, bet turima mūsų sistema sėkmingai padeda ir šioje srityje. Kaip pavyzdys galėtų būti, jeigu mes atidarytume bet kokį žiniasklaidos kanalą Lietuvoje – nuo internetinių žiniasklaidos portalų iki televizijos kanalų, radijo stočių – ko gero, visose jose rastume kažkokią rubriką, kuri susijusi su dezinformacija, propaganda, melagienų konstravimu. Tai parodo, kad ši sistema veikia. Visose Vakarų valstybėse turėtų būti kryptingai judama prie suvokimo, kad informacinė erdvė, informacinė dimensija yra kaip vienas valstybės galių įrankis. Tokia pati, kaip karinis, ekonominis, energetinis, socialinis lygmuo. Lygiai, kaip šios erdvės prižiūrimos įstatymais, taip ir informacinė erdvė turi būti prižiūrima įstatymais. Juk negali kažkokia tai nežinoma įmonė mūsų šalyje pradėti veiklą, jeigu ji neatitinka reikalavimų, įstatymų nuostatų. Tuo tarpu egzistuoja suvokimas, kad informacinėje erdvėje galima daryti bet ką. Gali atsirasti kažkokie socialinių tinklų profiliai, internetinių naujienų portalai ir vykdyti priešišką veiklą.

– Kodėl melagienos taip plinta?

Išvystyta sistema padeda aptikti kenksmingas žinutes.

– Taip jau yra, kad melas plinta daug plačiau ir greičiau. Pirmiausia, todėl, kad žmonėms, kuriantiems melagienas, nereikia daryti jokių tyrimų, dirbti, ieškoti, analizuoti. Jie visiškai neturi atsakomybės jausmo už tą informaciją, kurią sukuria. Sukūrę ir sugalvoję jie gali iš karto platinti. Kalbant apie situaciją, susijusią su COVID-19 liga, iš pradžių, kai koronavirusas atsirado, ir valstybės, ir medicinos specialistai, ir mokslininkai neturėjo teisingo, išsamaus atsakymo, kas tai per liga, kaip ją sustabdyti. Tai buvo visiškai naujas dalykas, reikėjo išsamių tyrimų, statistikos, duomenų ir duomenų analizės, nes tik tada galima komunikuoti, teikti pasiūlymus. O štai kuriantiems melą nereikia įdėti darbo. Jie tiesiog sugalvoja melagingą žinutę ir iš karto ją transliuoja. Antra, labai dažnai melas konstruojamas taip, kad patiktų žmonėms. Trumpai tariant, melas saldus, o tiesa dažniausiai karti. Pavyzdžiui, prasidėjus COVID-19 susirgimams, kai virusas buvo naujiena, pasirodė nemažai informacijos, kad ši liga nepavojinga, kaip gripas, ateis ir praeis. Ją gydyti reikia gera pirtimi, taure stipraus gėrimo ir pasveiksite. Žmogus tikrai nori tokią naujieną girdėti ir ja tikėti. Vietoj to, kad skaitytų ilgą ir sudėtingą medikų paaiškinimą, kad iš šios situacijos mes taip lengvai neišeisime kažkiek metų, turėsime ieškoti vakcinų, laikytis karantino ribojimų, lengviau patikėti saldžiomis, patraukliomis žinutėmis. O ir daug maloniau jas skaityti negu mokslinę informaciją, kurią norint suprasti tenka skirti daug laiko. Melui nereikia jokių tyrimų, sugalvoji ir transliuoji tiems, kurie nori tuo tikėti.

Propaganda labai senas mokslas ir menas, patirties šioje srityje nemažai sukaupta. Ir šios srities specialistai profesionalai, ypač jeigu dar supranta bendruomenę, visuomenę, žino tikslinę auditoriją, kuriai norima transliuoti šias žinias. Valdydami tokią informaciją jie gali sukurti patrauklų ir įtakingą produktą.

– Koks turėtų būti atsakas?

Norima įtikinti, kad vakarietiškos vakcinos kenksmingos sveikatai.

– Turi būti nenutrūkstamas valstybės komunikacijos kūrimas. Net, kai nėra informacijos, privalu komunikuoti su visuomene, paaiškinant situaciją, kad kol kas neturima žinių, jog patikrintai teisingai informacijai pateikti reikia daugiau laiko. Be to, komunikavimo jokiu būdu negalima nutraukti arba palikti tuštumą, nes ji labai greitai užpildoma tikslinga propaganda arba neatsakingų žinių srautu. O dezinformacija yra toks dalykas, kad ilgai ją transliuojant, nukreipiant į tam tikrą visuomenės dalį, tikslai pasiekiami. Aišku, pasitikėjimas labai svarbus dalykas. Pasitikėjimo per vieną dieną nesukursi. Ir valstybė, ir įvairios specialistų bendruomenės, tarkime, kaip šiuo atveju medikų bendruomenė, ir žiniasklaida žmonių pasitikėjimą turi auginti kiekvieną dieną. Ir, aišku, mūsų produktas turėtų būti tiesa. Kartais ji gal ir karti, nuobodi, sunkiau suprantama, bet privalome laikytis jos ir nuosekliai komunikuoti. Tai būtų pagrindinis atsakas melui, propagandai, dezinformacijai.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Atrado naujas formas ir temas

    2021-04-28Atrado naujas formas ir temas
    Laiko skaitymui atsirado daugiau Marijampolės apygardoje į Seimą išrinktas Andrius Vyšniauskas socialiniuose tinkluose dažnai dalijasi įvairių knygų rekomendacijomis. Karantino metu buvo galima pastebėti, kad Seimo narys laiko skaitymui ėmė skirti daugiau, nes rekomendacijų ir atsiliepimų apie perskaitytus kūrinius pastebimai padaugėjo. A. Vyšniauskas sakė, kad skaitymas jam – ne naujiena. Nemažai laiko ir dėmesio knygoms jis teigė skirdavęs ir prieš karantiną, tačiau ne visada tiek, kiek norėdavęs, todėl pandemija tapo puikia proga į rankas paimti eilėje laukiančius kūrinius. – Anksčiau nemažai laiko surydavo kelionės į darbą, kitą miestą. Darbams persikėlus į internetą, kelionių automobiliu, viešuoju transportu buvo galima atsisakyti, taigi pandemija tarsi prailgino ...
  • Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė

    2021-04-28Julija Pranaitytė – pirmoji keliautoja ir liūdno likimo patriotė
    Ji – viena pirmųjų kelionių knygų rašytoja, leidėja ir vertėja, uoliai dirbusi lietuviškoje spaudoje. Kelionės, iš arti pažintos kitų šalių kultūros bei gyvenimas išeivijoje rodo Juliją Pranaitytę buvus itin spalvinga asmenybe. Ir nors apie ją nedaug žinoma ir menkai kalbama, J. Pranaitytė nusipelno būti prisiminta, pakviesta iš bevardžio vargšų kapo Filadelfijoje į gyvenimą šiandien, kad būtų suvokta, jog ir šiai moteriai turime būti dėkingi už mūsų tapatybės išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą. Nuo kaimo Suvalkijoje iki leidyklos JAV Julija Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas ...
  • Bibliotekų savaitės renginiai – ne tik virtualiai

    2021-04-28
    Kiekvienais metais balandžio 23–29 dienomis Lietuvoje minima Nacionalinė bibliotekų savaitė – svarbiausia metų savaitė šioms kultūros įstaigoms. Šiemet jos šūkis „Nauja realybė – naujos formos“ atliepia į šiandieninę situaciją, kai daugelis veiklų vyksta naujomis formomis: nuotoliniu būdu mokomės ir dirbame, renginiuose dalyvaujame tik virtualiai. Jau daugiau kaip metai gyvename naujoje realybėje, tačiau ir tokiomis sąlygomis bibliotekos prisidėjo prie karantino laiko namuose kokybės gerinimo, siūlydamos kokybišką skaitmeninį turinį ir dovanodamos skaitymo džiaugsmą. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu įvertindamos naują realybę ir „prisijaukinusios“ naujas formas bibliotekos jau pasiūlė ir dar siūlo bendruomenei aktualių, įdomių ir įtraukiančių renginių. Bibliotekų savaitė prasidėjo paro­da Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos ...
  • ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka

    2021-04-28ES skatinama žiedinė ekonomika ne tik padeda gamtai, bet ir apsimoka
    Augantis švaistomo maisto kiekis, brangstančios žaliavos, sunkiau pataisomi ir dažnai išmetami daiktai, toliau šylantis klimatas – tokios tendencijos lemia, kad Europos Sąjunga (ES) vis aktyviau orientuojasi į žiedinės ekonomikos kūrimą. Pokyčiai ir ES pagalba laukia ir žemės ūkio bei maisto pramonės.Europos Parlamento (EP) narys Bronis Ropė prisimena, kad prieš maždaug 15 metų įmonės neturėdavo kur dėti pjuvenų ir sulaukdavo aplinkosaugininkų baudų, tačiau netrukus pavyko padaryti įspūdingą proveržį, o šiandien Lietuva jau didžiąją dalį šilumos gamina iš biomasės, kurios savikaina mažesnė už iškastinio kuro. Tokie pavyzdžiai skatina daryti pokyčius ir kitose srityse. Skatins gaminti tvariau Europos Parlamento nario teigimu, atliekų tvarkymo problema yra ...
  • Katarakta? Padėsime pasveikti.

    2021-04-27Katarakta? Padėsime pasveikti.
    Paprastai tariant, katarakta yra lęšiuko sudrumstėjimas. Tai – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių visame pasaulyje. Tačiau šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia ją sėkmingai gydyti ir pasveikti. Pagrindinė priežastis – amžius Katarakta gali būti perduodama iš kartos į kartą, gali būti įgimta ar įgyta po traumos ar ligos, tačiau dažniausia ligos pasireiškimo priežastis – amžius. Bėgant metams vyksta akies lęšiuko pokyčiai, formuojasi drumstys, todėl žmogus pradeda blogai matyti. Nors pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti rimtų regėjimo problemų, tačiau ligai progresuojant silpstantis regėjimas gali baigtis aklumu. Kai lęšiuko drumstis pradeda trukdyti pilnaverčiam gyvenimui, darbinei veiklai, reiktų nedelsiant kreiptis į specialistą. Kaip pasireiškia liga? Sergant katarakta jokie akiniai ...
  • Įstatymų Lietuvoje ir užsienyje palyginimas

    2021-04-26
    Tikriausiai esate girdėję apie labai įdomius ir išskirtinius įstatymus visame pasaulyje, tačiau ar kada pagalvojote, kaip jie atrodo Lietuvos atžvilgiu. O gal kaip tik, Lietuvoje yra tokių įstatymų, kurie kitose užsienio valstybėse atrodytų labai keistai? Būtent apie tai ir yra šis straipsnis – čia palyginsime skirtingus Lietuvos įstatymus su užsienio šalimis ir aptarsime, kodėl taip ir yra ir kaip tai keičia visuomenės gyvenimą. Viena tema, kuri susilaukia daug diskusijų įvairiose pasaulio šalyse yra lošimai. Tikriausiai girdėjote, kad visai neseniai JAV buvo legalizuoti lošimai. Lietuvoje tai gali atrodyti itin keistai, kadangi tiek kazino salonai, tiek lažybų bendrovės čia veikia itin ilgai. Kai ...
  • „Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų

    2021-04-24„Styginių menas“ – kūrybinė fantazija iš vinių ir siūlų
    Paveikslus iš vinių ir siūlų, vadinamus styginių menu, XIX amžiaus viduryje sugalvojo viena Anglijos matematikos mokytoja, norėdama mokiniams originaliai pademonstruoti geometrijos mokymą. Vėliau įdomia technika susidomėjo ir amerikietis dizaineris, pradėjęs kurti savo originalius paveikslus. Nors teigiama, kad „stygomis“ – lentelėje prikaltomis vinimis ir siūlu – sumodeliuoti įvairias figūras yra nesunku, visgi sukurti gražius raštus, piešinius ar net paveikslus ne kiekvienam lengvai pavyksta. Pirmiausia, matyt, todėl, kad tam reikalinga begalinė kantrybė, užsispyrimas ir kūrybinė fantazija. Viso to pavydėti galima marijampolietei Jovitai Dabašinskienei, kuri „styginių menu“ susidomėjo tik prieš metus. Originalų paveikslų „tapymo“ būdą Jovita atrado pernai pavasarį, per pirmąjį koronaviruso pandemijos karantiną. – Prieš ...
  • Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?

    2021-04-24Kodėl nepavyksta atnaujinti Kalvarijos sinagogų komplekso?
    Kalvarija galėtų didžiuotis unikaliu sinagogų kompleksu, įrašytu į Kultūros paveldo registrą. Deja, istoriškai vertingo ir nepaprastai gražaus komplekso iš pagrindų atnaujinti niekaip nepavyksta, nors norų, pastangų ir netgi lėšų įdėta nemažai. Neseniai per vieną iš Lietuvos televizijų rodytas reportažas, kurio metu Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Kalvarijos savivaldybei priminė, kad derėtų pasirūpinti šiais pastatais. Savivaldybės meras Vincas Plikaitis atsakė, kad šiuo metu to padaryti neįmanoma, nes neturima finansavimo šaltinio. Finansavimo šaltinių ne kartą ieškota ir darbai pradėti, bet … Kalvarijos sinagogų kompleksas (dvi sinagogos ir Talmudo mokykla (rabino namas) – vienas unikaliausių visoje šalyje. Tačiau pastatų niekaip nepavyksta restauruoti, nors negalima ...
  • Unikalūs pastatai primena senus žydų verslo klestėjimo metus

    2021-04-24
    Buvo metas, kuomet Kalvarijoje kone visos parduotuvės, pramonės dirbtuvėlės priklausė žydams. Taigi nenuostabu, kad miestelyje iškilo ir vienintelis šalyje toks žydų maldos namų – sinagogų – kompleksas. Šie maldos namai pradėti statyti po to, kai 1713 metais žydams buvo suteikta privilegija užsiimti įvairiais verslais ir amatais, prekiauti, įrengti kapines, pastatyti ne aukštesnę nei bažnyčia sinagogą. XVIII amžiuje (tikslių datų nėra nustatyta) miesto centre išdygo barokinė Vasarinė bei eklektinė Žieminė sinagogos ir iki šiol nepakitusi Talmudo mokykla (rabino namas). Pastatai unikalūs, nes tai vienintelis išlikęs trijų pastatų kompleksas Lietuvoje. Vertingiausias statinys – barokinė Vasarinė sinagoga. Tai – vienas vertingiausių mūrinių žydų maldos namų ...
  • 80 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems

    2021-04-2280 metų sukakties akivaizdoje – siekis išlikti nepriklausomiems
    Įdomus sutapimas: 80 metų jubiliejų „Suvalkietis“ mini gana neramiu laiku, mūsų šalį ir, galima sakyti, visą Žemę krečiant pasaulinei COVID-19 pandemijai, kaip kad buvo ir 1941-aisiais, kai balandžio 19 dieną Marijampolėje buvo išleistas pirmasis „Suvalkiečio“ pirmtako laikraščio „Naujasis kelias“ numeris. Tuo metu Suvalkijos sostinėje tvarką jau darė kitokios, bet dar baisesnės pasaulinės „infekcijos“ – raudonojo maro – bolševikų – valdžia, be to, prie krašto grėsmingai artėjo ir rudasis maras, fašizmas… Birutė MONTVILIENĖ 1941-aisiais, penkių tūkstančių tiražu Marijampolėje leisti pradėtą Marijampolės apskrities komunistų partijos komiteto ir apskrities vykdomojo komiteto savaitraštį iki mūsų šalies teritorijoje prasidėjusių Antrojo pasaulinio karo veiksmų spėta išspausdinti ir išplatinti ...
  • Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga

    2021-04-21Dizainas, inžinerija, programavimas – sritys, kurioms tarnauja technologijų pažanga
    Apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos integruojasi į mūsų gyvenimus, sritis, kurioms patobulėti labai padėjo technologijų pažanga, taip pat apie galimybes, kurias ši pažanga atveria, – neformaliojo švietimo mokyklos LISPA vadovo Vaido Baranausko komentaras. Tobulėjant technologijoms, tobulėja produktai Daugelis iš mūsų sukurtą produktą suprantame kaip žmogaus veiklos, t. y. gamybos ir kūrimo, rezultatą, turintį didesnę ar mažesnę paklausą ir vertę. Technologijoms sparčiai tobulėjant ir progresuojant, gana sparčiai tobulėja ir kuriami produktai. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas. Anksčiau jis taip ir vadinosi. Tačiau šis produktas vis tobulėjo ir dabar tai – jau išmanusis įrenginys. Į telefoną integravus tam tikrus inžinerinius sprendimus, šiandien jau naudojamės ne mobiliuoju telefonu, ...
  • Ko galima išmokti Marijampolėje?

    2021-04-21Ko galima išmokti Marijampolėje?
    Inžinerija, dizainas, programavimas – kertinės mūsų miesto centre įsikūrusios neformaliojo švietimo mokyklos LISPA sritys. Viso to pradmenis galima įgyti čia. Rengiami mokymai grupėms, norintys labiau tobulėti mokosi individualiai – yra visos galimybės ir pakankama techninė bazė. Neseniai mokykla įsigijo naujos įrangos. Ji ypač naudinga besimokantiems inžinerijos pagrindų. Inžinerija – tai viena plačiausių disciplinų, joje taikomos, galima sakyti, visų mokslo šakų žinios. Pastaruoju metu inžinieriai naudoja itin daug kompiuterinės technikos programų, ypač kompiuterinio modeliavimo, kompiuterinio projektavimo ir kitų informacinių technologijų. Ši sritis sparčiai tobulėja, todėl kartu su pačia sfera sparčiai tobulėti privalo ir visi profesijos atstovai – inžinieriai, kurių šiuo metu pasigendama. LISPA jau ...
  • Besidomintiems programavimu…

    2021-04-21Besidomintiems programavimu...
    Programavimas patrauklus šių dienų vaikams ir jaunimui. Ne vieną ši veikla įtraukia, o ir profesija yra paklausi. Tad ką verta žinoti besidomintiems programavimu vaikams, jaunimui ir jų tėvams, kad padėtų savo atžaloms realizuoti tikslus? Kodėl naudinga mokytis programavimo? Jei susidomime programavimu, turime iš pradžių patys suprasti, kodėl šiandien programavimas yra toks svarbus. Iš tiesų, programavimas primena mokymą, tik šiuo atveju konkrečios užduoties mokote kompiuterį, o kompiuteris jus supras ir jūsų klausys tik tuo atveju, jei mokėsite programavimo kalbą. Bėgant metams, programavimo kalbos keitėsi, tad vargu ar kas nors suprastų, kas buvo užprogramuota prieš 60 ar 70 metų. Iš pradžių programavimo kalba nė iš ...
  • Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku, jam pačiam vadovaujant

    2021-04-21Paklaidžiojimai su Stanislovu Sajausku,  jam pačiam vadovaujant
    Vasario 25 dieną mūsų kraštiečiui prof. habil. dr. Stanislovui Sajauskui sukako 75-eri. Mokslininkas, išradėjas, kolekcininkas, knygų autorius… Veiklos sričių tiek daug, kad nelengva įsivaizduoti, jog visa tai – vieno žmogaus nuveikti darbai. Jubiliejus – išskirtinė proga giliau pažinti žmogų, nuėjusį netrumpą gyvenimo kelią ir turintį tikrai unikalios patirties. Paprašytas pasidalinti su mūsų skaitytojais patirtimis ir įžvalgomis (kaip įprasta – nuotoliniu būdu), papasakoti apie dabartinę veiklą, Stanilovas Sajauskas sutiko ir… nustebino. „Mano, kaip darboholiko, veiklų ne viena, bet paskutinį dešimtmetį, kai tapau nepageidaujamas universitete, ypač susitelkiau į Suvalkiją, numizmatiką, heraldiką ir partizanus. Kadangi mano knygų tiražus valdo tie, kas finansavo jų spausdinimą, ...
  • Kai dienoje pritrūksta valandų…

    2021-04-21Kai dienoje pritrūksta valandų...
    Beieškant kultūros naujienų niūrią šio pavasario dieną pradžiugino Kalvarijos viešosios bibliotekos tinklapio žinios, o labiausiai širdį paglostė Aistės ČERKAUSKIENĖS floristikos darbų paroda. Dar smagiau tapo, kai bibliotekos direktorė Laima Karpavičienė pasidžiaugė, kad ši jauna iniciatyvi moteris – jų darbuotoja ir nuolat džiugina kolegas bei kalvarijiečius savo darbais… Beje, paminėjus, kad ji kuria ir valgomas puokštes, teko prisiminti, jog „Suvalkietyje“ apie tai kažkada buvo rašyta. Bet magėjo daugiau sužinoti apie jos gebėjimą kurti grožį ir išgirsti jauno (nė trisdešimties neturinčio) aktyvaus žmogaus nuomonę apie gyvenimą provincijoje… – Žinau tik tiek, kad gyvenate Kalvarijoje, čia dirbate, kuriate… Iš kur Jūs ir iš kur ...