Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Kas slypi už melagingos informacijos?

Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu.

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Tomo Čeponio, informacinė tuštuma labai greitai užpildoma propaganda, priešiška dezinformacija.

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Tomo Čeponio, informacinė tuštuma labai greitai užpildoma propaganda, priešiška dezinformacija.
Lietuvos kariuomenės ir Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai rimtesni dalykai? Priešiškų valstybių kova? Nuo kada stebite šį procesą?

– Mūsų domėjimasis visuomenėje įvairiais žiniasklaidos kanalais šia tema plintančia informacija prasidėjo 2020 metų pradžioje, kuomet buvo svarstoma, kokią įtaką mums turės pasaulyje plintantis COVID-19 virusas. Dezinformacinės atakos apie COVID-19 virusą mūsų informacinėje erdvėje irgi aktyviai prasidėjo būtent tuo metu. Melagingų žinių skaičius, susijęs su koronavirusu, kovo mėnesį drastiškai pradėjo augti. Praktiškai informacinių atakų dviem šimtais procentų buvo daugiau, negu 2019-aisiais, o balandžio mėnesį netgi patrigubėjo, pasiekė tris šimtus procentų.
Jau praėjusių metų pabaigoje supratome, kad pagrindinis arba vienas iš kelių, kaip mes galėsime išeiti iš COVID-19 situacijos, bus masinis vakcinavimas. Taip pat supratome, kad antivakserių bendruomenė pasaulyje irgi ne nauja. Tikėjome, kad naujai atrastos vakcinos bus lygiai taip pat bus puolamos, kaip ir visos kitos vakcinos, bet mus, kaip kariuomenę, aišku, labiausiai domino ir daugiausia dėmesio mes skyrėme stebėti, kas būtų, jeigu į dezinformacijos srautą įsijungtų valstybės. Suprantama, daug kas gali skleisti tokias netikras melagienas, kaip dezinformacija ir propaganda. Tai ir pavieniai asmenys, savo tikslų vedami. Kartais tiesiog bandydami nelabai atsargiai pajuokauti, kartais atkreipti į save dėmesį. Taip pat sąmokslo teorijų gerbėjų grupės, antivakseriai, kurie tiesiog taip įsitikinę. Tas įsitikinimas jų pačių bendruomenės suformuotas arba kartais kažkas jiems daro įtaką. Bet didžiausią mums rūpestį kelia tai, kai melas skleidžiamas piktybiškai, ir tai daroma tam tikrų valstybių priešiškais interesais. Tokį veikimą mes matome iš Rusijos ir, aišku, užduodame sau klausimą, kokiu tikslu tai daroma. Pamatyti tą patį priešišką kitos valstybės veikimą labai daug pastangų nereikėjo, kadangi tai pradėjo sklisti ir buvo akivaizdžiai matoma Rusijos televizijos kanaluose, kuriuos mes priskiriame dezinformacijos kanalams. Tai žinomi kanalai, išlaikomi Rusijos Federacijos pinigais. Negatyvią informaciją apie vakarietiškas vakcinas jie pradėjo skleisti pakankamai aktyviai. Ir tai darė ne tik televizijos kanalai, bet ir socialiniai tinklai, kurių dalis kyla iš Rusijos informacinės erdvės, o kita dalis priskiriama lietuviškiems tinklams.

– Kanalai, kurie buvo iki šiol aktyviai naudojami Rusijos dezinformacijos sklaidai, ėmė labai aktyviai platinti informaciją apie COVID-19. Kodėl naudinga į tai investuoti?

– Jau pats Rusijoje sukurtos vakcinos „Sputnik“ pavadinimas rodo, kad produktas bus naudojamas ne tik medicininiais tikslais, bet ir propagandos. Tai ir savotiškos žinutės skleidimas, nes „Sputnik“ kažkada Sovietų sąjungoje buvo ryškaus techninio progreso pasiekimas, kai jie pirmieji sugebėjo padaryti tai, ko Vakarų pasaulis dar nebuvo padaręs. Taigi sukūrę vakciną tokiu pavadinimu, jie bando ištransliuoti, kad Rusija pasaulinio lygio žaidėjas, kad šalis sugebėjo sukurti vakciną, neturinčią analogų pasaulyje, daug geresnę už vakarietiškas. Tai atsispindi ir Rusijos politikų pasisakymuose. Spėju, kad dar viena šios taip ryškiai plėtojamos propagandos priežastis – Rusija nori finansiškai dalyvauti šiame žaidime. Visi suprantame, kad norint įveikti COVID-19 pandemiją didžioji planetos gyventojų dalis anksčiau arba vėliau turės pasiskiepyti. Kalbame apie milžiniškus vakcinų skaičius. Be abejo, suprantame, kad jos nėra už dyką, tai didžiuliai pinigai. Šiuo metu net negalime žinoti, kiek tų vakcinavimo kartų reikės. Vieno, dviejų – tai tikrai. Galbūt praėjus metams, ar kitam laiko tarpui, teks iš naujo visam pasauliui vakcinuotis. Kol kas tokių žinių neturime, bet kalbame apie milžiniškas pinigų sumas. Kokią rinkos dalį pavyks atsikovoti dabar, tokia rinkos dalis ir bus turima. Todėl ir vyksta šis propagandinis karas. Čia lygiai tas pats, kaip gauti lėšų prekiaujant energetika, dujomis, elektra, kitais gamtiniais ištekliais. Lygiai taip pat lėšos ateina vakcinavimo metu.

– Žmogaus prigimtis lemia, jog ne į kiekvieną klausimą gebame ieškoti racionalaus atsakymo. Kartais kur kas paprasčiau pasitikėti minios logika ir klausyti žmonių, kurie garsiausiai rėkia. Vis dėlto, kaip atpažinti dezinformaciją ir propagandą, kaip surasti tiesą?

Lietuvos kariuomenės analitikai nuo pandemijos pradžios stebi virtualią erdvę.

Lietuvos kariuomenės analitikai nuo pandemijos pradžios stebi virtualią erdvę.

– Manau, kad demokratinėse valstybėse kovą su dezinformacija galima pradėti nuo edukacijos ir informacinio raštingumo ugdymo. Gebėti laiku pateikti žmonėms tikrą situaciją, tiesą. Pasakyti, kad ne visos valstybės žaidžia atvirai ir sąžiningai, ne visos valstybės gyvena taikia kryptimi. Kai kurios iš jų siekia šią situaciją išnaudoti savo geopolitiniams tikslams. Taigi savotiškas demaskavimas, tiesos atskleidimas būtų vienas dalykas, apsaugantis žmones nuo netiesos. Antrasis – kritinio mąstymo skatinimas, informacinio raštingumo ugdymas. Informacinio ir kibernetinio raštingumo, kritinio mąstymo, loginių ir mąstymo klaidų, XXI amžiaus žiniasklaidos pažinimo turėtų būti mokoma jau mokyklos suole, nes žmonės, vertindami informaciją, turėtų kelti sau klausimą, ar ji patikima. Ypač tai svarbu tuomet, kai informacija liečia asmeniškai kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbias funkcijas. Juk nuo to priklausys mano sveikata ir galbūt gyvybė. Mano artimųjų, vaikų arba mano vyresniosios kartos šeimos narių gyvybės. Todėl aš tikrai neturėčiau informacijos apie tai rinkti iš man nežinomų socialinių tinklų ar žmonių, apie kuriuos aš nieko nežinau, paskyrų. Žinias apie mano sveikatai gyvybiškai svarbius dalykus aš rinkčiausi iš oficialių šaltinių, žmonių, kurie dirba medicinos, mokslo, medicininės vadybos srityse. Manau, man atsakymas kaip ir aiškus. Bet aš suprantu, kad pasitikėjimas tradicine medija ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse pastaruoju metu yra susvyravęs. Todėl ir ieškoma atsakymų bet kokiuose šaltiniuose. Bet jeigu kitais klausimais, tarkime, apie politiką, informacijos galima ieškoti įvairiuose šaltiniuose, tai žinioms apie sveikatą vis dėlto reikėtų labiau kliautis specialistų ir gerai žinomų, patikimų šaltinių parengta informacija. Taip pat turėtume išvystyti sistemą, kuri padėtų mums aptikti, iš kur ta informacija vienaip ar kitaip pasiekia mūsų informacinę erdvę Lietuvoje. Čia galėtume kalbėti ir apie mokslą. Mokslininkai, kurie tiria informacijos, propagandos, netikrų naujienų fenomeną, kurie kuria įvairias programas, galinčias greičiau aptikti tokią informaciją socialiniuose tinkluose, globaliame internete, kituose komunikacijos šaltiniuose, taip pat galėtų prie to prisidėti. Tai tokios pagrindinės kryptys.

– Kaip mūsų valstybės institucijos, tarp jų ir KAM, kovoja su dezinformacija ir skleidžiama propaganda?

Ilgai transliuojant dezinformaciją, tikslai pasiekiami.

– Pirmas žingsnis – šalys privalo suprasti savo informacines erdves kuo nuodugniau, nes dabar net didžiosios Vakarų valstybės turi mažai duomenų apie tai, kaip vyksta informacijos sklaidos procesai. Mes turime išvystytą sistemą, kuri padeda aptikti propagandines, kenksmingas žinutes, jas stebėti, sukaupti į vieną vietą, analizuoti. Todėl labai svarbus antrasis žingsnis – visuomenę laiku informuoti apie tą neteisingą informaciją. Lietuvos gyventojai turi būti supažindinti su priešiška propaganda, žinoti, kad tokia veikla vykdoma. Manau, kad Lietuva, kaip valstybė, į šią situaciją pateko pranašesnėmis sąlygomis negu kitos, nes Lietuvoje jau pastarąjį dešimtmetį mes aktyviai kalbame ir veikiame kovodami prieš priešišką dezinformaciją, turime tam išvystytą sistemą.

Šiuo laikotarpiu daugiau susiduriame su dezinformacija, kuri susijusi su COVID-19 ir vakcinavimu, bet turima mūsų sistema sėkmingai padeda ir šioje srityje. Kaip pavyzdys galėtų būti, jeigu mes atidarytume bet kokį žiniasklaidos kanalą Lietuvoje – nuo internetinių žiniasklaidos portalų iki televizijos kanalų, radijo stočių – ko gero, visose jose rastume kažkokią rubriką, kuri susijusi su dezinformacija, propaganda, melagienų konstravimu. Tai parodo, kad ši sistema veikia. Visose Vakarų valstybėse turėtų būti kryptingai judama prie suvokimo, kad informacinė erdvė, informacinė dimensija yra kaip vienas valstybės galių įrankis. Tokia pati, kaip karinis, ekonominis, energetinis, socialinis lygmuo. Lygiai, kaip šios erdvės prižiūrimos įstatymais, taip ir informacinė erdvė turi būti prižiūrima įstatymais. Juk negali kažkokia tai nežinoma įmonė mūsų šalyje pradėti veiklą, jeigu ji neatitinka reikalavimų, įstatymų nuostatų. Tuo tarpu egzistuoja suvokimas, kad informacinėje erdvėje galima daryti bet ką. Gali atsirasti kažkokie socialinių tinklų profiliai, internetinių naujienų portalai ir vykdyti priešišką veiklą.

– Kodėl melagienos taip plinta?

Išvystyta sistema padeda aptikti kenksmingas žinutes.

– Taip jau yra, kad melas plinta daug plačiau ir greičiau. Pirmiausia, todėl, kad žmonėms, kuriantiems melagienas, nereikia daryti jokių tyrimų, dirbti, ieškoti, analizuoti. Jie visiškai neturi atsakomybės jausmo už tą informaciją, kurią sukuria. Sukūrę ir sugalvoję jie gali iš karto platinti. Kalbant apie situaciją, susijusią su COVID-19 liga, iš pradžių, kai koronavirusas atsirado, ir valstybės, ir medicinos specialistai, ir mokslininkai neturėjo teisingo, išsamaus atsakymo, kas tai per liga, kaip ją sustabdyti. Tai buvo visiškai naujas dalykas, reikėjo išsamių tyrimų, statistikos, duomenų ir duomenų analizės, nes tik tada galima komunikuoti, teikti pasiūlymus. O štai kuriantiems melą nereikia įdėti darbo. Jie tiesiog sugalvoja melagingą žinutę ir iš karto ją transliuoja. Antra, labai dažnai melas konstruojamas taip, kad patiktų žmonėms. Trumpai tariant, melas saldus, o tiesa dažniausiai karti. Pavyzdžiui, prasidėjus COVID-19 susirgimams, kai virusas buvo naujiena, pasirodė nemažai informacijos, kad ši liga nepavojinga, kaip gripas, ateis ir praeis. Ją gydyti reikia gera pirtimi, taure stipraus gėrimo ir pasveiksite. Žmogus tikrai nori tokią naujieną girdėti ir ja tikėti. Vietoj to, kad skaitytų ilgą ir sudėtingą medikų paaiškinimą, kad iš šios situacijos mes taip lengvai neišeisime kažkiek metų, turėsime ieškoti vakcinų, laikytis karantino ribojimų, lengviau patikėti saldžiomis, patraukliomis žinutėmis. O ir daug maloniau jas skaityti negu mokslinę informaciją, kurią norint suprasti tenka skirti daug laiko. Melui nereikia jokių tyrimų, sugalvoji ir transliuoji tiems, kurie nori tuo tikėti.

Propaganda labai senas mokslas ir menas, patirties šioje srityje nemažai sukaupta. Ir šios srities specialistai profesionalai, ypač jeigu dar supranta bendruomenę, visuomenę, žino tikslinę auditoriją, kuriai norima transliuoti šias žinias. Valdydami tokią informaciją jie gali sukurti patrauklų ir įtakingą produktą.

– Koks turėtų būti atsakas?

Norima įtikinti, kad vakarietiškos vakcinos kenksmingos sveikatai.

– Turi būti nenutrūkstamas valstybės komunikacijos kūrimas. Net, kai nėra informacijos, privalu komunikuoti su visuomene, paaiškinant situaciją, kad kol kas neturima žinių, jog patikrintai teisingai informacijai pateikti reikia daugiau laiko. Be to, komunikavimo jokiu būdu negalima nutraukti arba palikti tuštumą, nes ji labai greitai užpildoma tikslinga propaganda arba neatsakingų žinių srautu. O dezinformacija yra toks dalykas, kad ilgai ją transliuojant, nukreipiant į tam tikrą visuomenės dalį, tikslai pasiekiami. Aišku, pasitikėjimas labai svarbus dalykas. Pasitikėjimo per vieną dieną nesukursi. Ir valstybė, ir įvairios specialistų bendruomenės, tarkime, kaip šiuo atveju medikų bendruomenė, ir žiniasklaida žmonių pasitikėjimą turi auginti kiekvieną dieną. Ir, aišku, mūsų produktas turėtų būti tiesa. Kartais ji gal ir karti, nuobodi, sunkiau suprantama, bet privalome laikytis jos ir nuosekliai komunikuoti. Tai būtų pagrindinis atsakas melui, propagandai, dezinformacijai.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“

    2017-08-01„Nesigailiu, kad baigiau doktorantūros studijas“
    Apie „moksliuko“ kelią kalbamės su buvusiu marijampoliečiu Roku Valančiumi, kuris šiandien yra Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Pastatų energinių sistemų katedros lektorius, mokslų daktaras. – Kas paskatino rinktis mokslininko kelią? – Apie mokslininko ir dėstytojo kelią tikrai negalvojau nei vaikystėje, nei pradėjęs studijas universitete. Pirmieji paskatinimai stoti į doktorantūros studijas buvo iš tuomečio baigiamojo magistro darbo vadovo prof. A. Jurelionio. Vėliau, kai jau turėjau oficialų kvietimą studijuoti doktorantūroje, labai skatino artimieji. Jeigu atvirai, ilgai pats dvejojau, ar verta eiti šiuo keliu, nes žinojau, kad jis nebus lengvas ir pareikalaus daug laiko ir kantrybės. Studijuojant doktorantūroje buvo tikrai nelengvų periodų, kai strigo ...
  • Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą

    2017-08-01Paulius Pultinevičius pakeliui į pasaulio šachmatų olimpą
    Rygiškių Jono gimnazijos II klasės mokinys Paulius Pultinevičius (gim. 2001 m.) tikrai pakeliui į šachmatų olimpą. Taip mano ir jo treneris Rolandas Martinkus, sakantis, kad vaikinas nestovi vietoje ir turi visus duomenis ten užkopti. Per 30 trenerio darbo metų tai pirmas toks išskirtinis mokinys.   Pradėjo vėliau nei kiti Marijampolės žaidimų sporto mokykloje (ŽSM) dirbantis R. Martinkus sako, kad Paulius į šachmatų sportą atėjo kaip visi. Nuo 6 metų dar darželyje pradėjo lankyti pamokas, atėjo su visu būriu vaikų. Po pradinių klasių daugelis metė, tik ne Paulius. Nuo tada ėmė pasiekti rezultatų, o baigęs 5 klasę jau vyko į Europos čempionatą Čekijoje, surinko ...
  • Su spauda – beveik 50 metų

    2017-06-27Su spauda – beveik 50 metų
    UAB „TeleSAT pressa“ spaustuvės direktoriumi dirba Juozas Bilinskas, turintis beveik 50 metų darbo patirtį. Anot paties direktoriaus, su spauda jis draugauja nuo 1970-ųjų. Darbo pradžia buvo Baltarusijoje, Minske, kur mokėsi poligrafijos. Teko dirbti prie leidinių spausdinimo, laužymo, rinkimo linotipu. Šakių rajone gimęs ir užaugęs J. Bilinskas negali pasakyti, kas jį paskatino rinktis tuo metu mažai kam žinomą specialybę. „Tiesiog man patiko šis darbas“, – sako spaustuvės direktorius, nuo 1973 metų pradėjęs dirbti Šakių spaustuvės vedėju. Pasak J. Bilinsko, Šakių spaustuvėje tuo metu buvo spausdinamas rajono laikraštis „Draugas“, tebeeinantis iki šių dienų, ir visa blankinė produkcija. Buvo vienas linotipas (teksto eilučių rinkimo ...
  • Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai

    2017-06-27Linotipininkės specialybę atrado atsitiktinai
    Marijampolės spaustuvėje ilgiausiai dirbanti Laima Kunigonienė pirmuosius žingsnius laikraščių leidyboje pradėjo 1977 metais. Tuomet Marijampolės spaustuvė priklausė Alytaus spaustuvei. Patalpos buvo įsikūrusios P. Butlerienės gatvėje, kur dabar archyvas, joje dirbdavo apie 12–13 žmonių. Laima linotipininkė, jai tekdavo rinkti „Naujojo kelio“ tekstus. Darbas buvo rankinis, raidės liejamos metalinėmis eilutėmis, jas surinkus daromas maketas. Krūvis didžiulis, reikėdavo labai sekti, kad nepadarytum klaidų, nors jos būdavo neišvengiamos. Laima prisimena, kaip kartą atvirkščiai įdėtoje nuotraukoje antys išėjo žemyn galvomis. Dirbama buvo su kenksmingomis medžiagomis švinu, stibiu, alavu. Nuo garuojančio švino spaustuvėje tvyrodavo specifinis kvapas. Didelis krūvis tekdavo ir akimis, visą laiką reikėdavo akylai žiūrėti, kad ...
  • Leidybos istorija Marijampolėje

    2017-06-27
    Vikipedijos enciklopedijoje apie spaustuves Marijampolėje pateikiami tokie duomenys. Pirmąją spaustuvę įkūrė E. Novojevska 1882 metais. Prie jos buvo knygynas. Spaustuvė spausdino kvietimus, sveikinimus, vizitines korteles, veikė apie metus. 1884–1987 m. Marijampolėje dirbo K. Majevskos spaustuvė. 1884 m. spaustuvę įkūrė Z. Rozenfeldas. Jis turėjo knygyną, prekiavo rusiškais vadovėliais. Ši spaustuvė veikė iki Pirmojo pasaulinio karo. 1899–1940 m. dirbo Abramo Aguševičiaus, Raseinių spaustuvininko, spaustuvė. Po tėvo mirties spaustuvę paveldėjo sūnus Aronas Aguševičius. 1941 metais ji nacionalizuota. 1909–1914 m. veikė A. Stoklickio spaustuvė, perkelta iš Kalvarijos. Žinoma ne tik Marijampolėje, bet visoje Lietuvoje, „Dirvos“ bendrovės spaustuvė veikė 1919–1941 metais. Jos įkūrėjai Adomas Dundzila ir Bronius ...
  • Spausdinto žodžio keliais

    2017-06-27Spausdinto žodžio keliais
    Marijampolėje, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialiniame muziejuje, vyr. fondų saugotoju dirbantis Tomas Kukauskas sako, kad nuo mažens jį domino istorija. Muziejininkui, gimusiam ir užaugusiam Marijampolėje, ypač įdomi gimtojo miesto istorija.   Marijampolė garsi spaustuvėmis Anot Tomo, įdomiausias laikotarpis XIX–XX amžius, iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai tiek visko vyko, tiek kūrėsi. Apie tai muziejininkas veda ir ekskursijas. „Besidomėdamas, kas šiuo laikotarpiu vyko Marijampolėje, atradau ir marijonų spaustuvę“, – sako Tomas. Pasak jo, sudėtinga vienareikšmiškai įvardinti Marijonų spaustuvės veiklos pradžią. Įdomu tai, kad 1938 metų surašymo duomenimis, Marijampolėje buvo apie 15 tūkstančių gyventojų, o mieste veikė keturios ar net penkios spaustuvės. Mūsų mieste buvo įsikūrusi ...
  • Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas

    2017-06-27Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis – spaustuvininkas ir kultūros veikėjas
    1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vasario 16-osios Aktą pasirašė dvidešimt Nepriklausomybės Akto signatarų. Tarp jų ir iš Šakių rajono kilęs Saliamonas Banaitis, kurio parašas antras, po daktaro Jono Basanavičiaus. Signataro veikla daugiausia buvo siejama su jo įkurta lietuviška spaustuve Kaune, įsteigta pirmąja lietuviška gimnazija Kaune, lietuvybės puoselėjimu, knygnešio dalia. Šio žmogaus, paskyrusio savo gyvenimą modernios ir kultūringos Lietuvos kūrimui, vardas ilgus dešimtmečius buvo pamirštas. Gyva lietuviška dvasia Daug medžiagos apie šį signatarą galima rasti dr. Viliaus Užtupo išleistose knygose „Saliamono Banaičio spaustuvė“, „Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras“, taip pat Povilo Baršio ...
  • Ilgai blaškęsi galiausiai apsistojo gimtajame mieste

    2017-06-27Ilgai blaškęsi galiausiai apsistojo gimtajame mieste
    Agnė Zienienė gimtąją Marijampolę į Airijos sostinę Dubliną buvo išmainiusi net porą kartų. Emigravusi ir sugrįžusi, tačiau čia taip ir neradusi, ko tikėjusis, į svetimą šalį laimės ieškoti vyko iš naujo. Ir nors ten susikūrė patogias gyvenimo sąlygas, žinojo, kad vieną dieną į Lietuvą vis tiek sugrįš. Išvyko neradę darbo Pirmą kartą į Airiją Agnė išvyko 2008 metais. Tuomet dar su vaikinu Almantu, kuris dabar yra jos vyras, emigruoti nusprendė Lietuvoje taip ir nesuradę tinkamai apmokamo ir mėgiamo darbo. Nuvykusi į Dubliną pora apsistojo pas jau ten gyvenančius vyro artimuosius. Nors kalbos gerai nemokėjo, darbą Agnė susirado greitai. Vienoje iš Dublino degalinių ...
  • Užsitęsusios atostogos Anglijoje

    2017-06-27Užsitęsusios atostogos Anglijoje
    Marijampolietė Agnė Kapočė Londone praleido beveik 5 metus. Nepaisant to, kad turėjo kvalifikuotą ir gerai apmokamą darbą, moteris nusprendė grįžti į Lietuvą. Pagrindinės priežastys – sveikatos apsaugos sistema ir artimųjų ilgesys.   Vyko tik atostogauti Baigusi anglų kalbos studijas jauna specialistė pradėjo dirbti mokytoja. Vasaros atostogų metu pusseserė, kuri tuo metu gyveno Londone, pakvietė merginą pas save pasisvečiuoti. Minties ten pasilikti Agnė neturėjo, tačiau netikėtai atsiradęs darbo pasiūlymus jos planus apvertė aukštyn kojom. – Būnant Anglijoje pusiau juokais, pusiau rimtai ėmiau dairytis į darbo skelbimus. Kadangi su anglų kalba problemų neturėjau, galėjau rinktis net iš kelių pasiūlymų. Lietuvoje manęs niekas, išskyrus darbą, nelaikė. Mokykloje, ...
  • Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame

    2017-06-27Agnė Alaburdaitė: studijų Hagoje paviliota karjeros nutarė siekti Amsterdame
    Dar mokydamasi kostiumo dizaino meno Vilniaus dailės akademijoje marijampolietė Agnė Alaburdaitė sukūrė ne vieną drabužių bei aksesuarų kolekciją, o jos darbai buvo pastebėti ir puikiai įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Baigusi studijas mergina siekti karjeros ir kurti tolesnį gyvenimą nusprendė Olandijoje sostinėje. Sako, konkurencija ten didelė, tačiau galimybių kur kas daugiau. Ar kada nors grįš į Lietuvą mergina sako nežinanti – nebent tada, kai kūrėjams čia atsiras palankios sąlygos kurti. Mergina prioritetą teikia mokymuisi ir tobulėjimui.   – Kada prasidėjo ir kaip tęsėsi Tavo kelias mados pasaulio link? – Dar mokyklos laikais, kai pradėjau žavėtis įdomaus dizaino rūbais bei daiktais. Iš ...
  • „Suvalkiečio“ naujienos – platformoje etaplius.lt

    2017-06-20
    Nuo šios savaitės dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną. Kodėl etaplius.lt? Juk šis adresas mūsų krašto skaitytojams nelabai žinomas. Turbūt todėl, kad etaplius.lt nėra tradicinis naujienų portalas. Jį sukūrę mūsų kolegos – VšĮ „Šiauliai plius“ deklaruoja, jog tai – daugiau naujienų mainų platforma. Tikslai ambicingi – aprėpti visą šalį, rasti partnerių visuose regionuose ir pasiekti tokį lankomumą, kuris sudomintų didžiuosius reklamos užsakovus. Pavieniai regioniniai naujienų portalai su savo kukliais lankytojų srautais Lietuvoje kol kas, deja, yra nuostolingi. Patikėti kolegų iš Šiaulių idėja paskatino ir tai, kad jų naujienų mainų platformos idėja susidomėjo interneto paslaugų milžinė ...
  • Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“

    2017-06-13Iš Sibiro mergaitę mama „pavogė“
    Visas Danutės Turūtaitės-Stankevičienės gyvenimas buvo veržimasis pirmyn. Nesustoti, nepasiduoti – buvo jos, tremties vaiko, devizas.   Viltis sudužo nuvykus Ketverių metukų Danutė Turūtaitė-Stankevičienė į nežinią išvežta iš Igliškėlių, kur mama dirbo mokytoja, tėtis mokyklos vedėju. Lietuvą okupavus rusams, vyrą suėmė ir išvežė nežinia kur. Todėl kai 1941 m. birželio 14 d. moterį su dukra įsodino į sunkvežimį ir pasakė, kad nuveš ten, kur vyras, ji patikėjo. Danutė lig šiol prisimena sausakimšą žmonių vagoną ir kai juos, vaikus, užkeldavo į patį viršų, kad per mažą plyšelį įkvėptų šviežio oro. Mama, tikėdama, kad vyksta pas vyrą, netgi traukiniui sustojus nebandė pabėgti, nors tokia galimybė buvo ne ...
  • Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi

    2017-06-13Gaila, kad žmonės nevertina to, ką turi
    Regina ir Večeslavas Agurkiai – vieno likimo vaikai. Abu gimė tremtyje, abu dar vaikai sugrįžo į Lietuvą, čia ieškojo savo vietos, o sutikę vienas kitą kūrė bendrą ateitį.   Mergaitės paliktos likimo valiai Večeslavas tremtį žino tik iš mamos pasakojimų. Ją, Punsko valsčiuje gimusią dvylikametę, į nežinomybę išvežė su pirmaisiais trėmimais – 1941-06-14. Į Šeštokų geležinkelio stotį iš Vaiponiškių kaimo (Sangrūdos sen.) tada išvežė visą šeimą: tėtę, jo žmoną (mama buvo mirusi), dvi seseris ir du brolius. Per patvinusią Leną nepasiekus Igarkos, tremtinių vilkstinė, padariusi 300 km lankstą, atsidūrė Oliokmos kaime, netoli Jakutsko. Tėvo netektis – viena iš pirmųjų mirčių pakeliui į Sibirą… Praradimo ...
  • Praeitis visada šalia

    2017-06-13Praeitis visada šalia
    Rimantas Kulikauskas, 1958 m. gimęs Vorkutoje, į Lietuvą sugrįžo 1971-aisiais. Augęs politinio kalinio šeimoje jis savęs nevadina tremtiniu. „Tremtinys ne aš, o mano tėvai, aš tik ten gimiau…“ – apie tremtinio statusą savo nuomonę turi Marijampolės ligoninės gydytojas ortopedas-traumatologas.  Į tremtį – savo noru 1921 m. gimęs Rimanto tėtis Anatolijus buvo Lietuvos karininko sūnus. Vėliau pats tapo šauliu, dalyvavo pasipriešinimo kovose. 1948 m. suimtas Utenos apylinkėse ir nuteistas 8 metams kalėjimo. Išvežtas į Intą, paskui perkeltas į Vorkutą, Juršorą, į garsiąją 29-ąją šachtą, kur 1953 m. vasarą įvyko kruvinas susidorojimas su sukilusiais kaliniais. Po aštuonerių metų kalėjimo grįžti namo jam buvo uždrausta: iš ...
  • Darbą derina su visuomenine veikla

    2017-06-13Darbą derina su visuomenine veikla
    Kaip ir ankstesniems pašnekovams, taip ir jaunajam ūkininkui Mindaugui Vaišniui meilę žemei ir darbui įskiepijo tėvai. Tiesa, tapti ūkininku vaikinas neketino, bet aplinkybės susiklostė taip, kad šiandien gyvena, dirba ir ateitį kuria kaime.   „Užsikabino“ nuėmęs nuosavą derlių Kadangi tėvai ūkininkavo, Mindaugui žemės ūkis nebuvo svetima sritis. Jis puikiai vairavo traktorių, dirbo su kitokia žemės ūkio technika, žinojo, kada pradėti ir baigti sėją, kada laikas pradėti pjūtį. Gyvenimas tokioje aplinkoje lėmė ir studijų kryptį Aleksandro Stulginskio universitete. Grįždavęs į namus Purviniškės kaime (Sasnavos sen.) Mindaugas ir toliau padėdavo tėvams, o vieną vasarą tėtis pasiūlė jam pasirinktą žemės plotą ir pačiam apsėti, prižiūrėti, nusipjauti ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.