Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kas slypi už melagingos informacijos?

Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu.

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Tomo Čeponio, informacinė tuštuma labai greitai užpildoma propaganda, priešiška dezinformacija.

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Tomo Čeponio, informacinė tuštuma labai greitai užpildoma propaganda, priešiška dezinformacija.
Lietuvos kariuomenės ir Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai rimtesni dalykai? Priešiškų valstybių kova? Nuo kada stebite šį procesą?

– Mūsų domėjimasis visuomenėje įvairiais žiniasklaidos kanalais šia tema plintančia informacija prasidėjo 2020 metų pradžioje, kuomet buvo svarstoma, kokią įtaką mums turės pasaulyje plintantis COVID-19 virusas. Dezinformacinės atakos apie COVID-19 virusą mūsų informacinėje erdvėje irgi aktyviai prasidėjo būtent tuo metu. Melagingų žinių skaičius, susijęs su koronavirusu, kovo mėnesį drastiškai pradėjo augti. Praktiškai informacinių atakų dviem šimtais procentų buvo daugiau, negu 2019-aisiais, o balandžio mėnesį netgi patrigubėjo, pasiekė tris šimtus procentų.
Jau praėjusių metų pabaigoje supratome, kad pagrindinis arba vienas iš kelių, kaip mes galėsime išeiti iš COVID-19 situacijos, bus masinis vakcinavimas. Taip pat supratome, kad antivakserių bendruomenė pasaulyje irgi ne nauja. Tikėjome, kad naujai atrastos vakcinos bus lygiai taip pat bus puolamos, kaip ir visos kitos vakcinos, bet mus, kaip kariuomenę, aišku, labiausiai domino ir daugiausia dėmesio mes skyrėme stebėti, kas būtų, jeigu į dezinformacijos srautą įsijungtų valstybės. Suprantama, daug kas gali skleisti tokias netikras melagienas, kaip dezinformacija ir propaganda. Tai ir pavieniai asmenys, savo tikslų vedami. Kartais tiesiog bandydami nelabai atsargiai pajuokauti, kartais atkreipti į save dėmesį. Taip pat sąmokslo teorijų gerbėjų grupės, antivakseriai, kurie tiesiog taip įsitikinę. Tas įsitikinimas jų pačių bendruomenės suformuotas arba kartais kažkas jiems daro įtaką. Bet didžiausią mums rūpestį kelia tai, kai melas skleidžiamas piktybiškai, ir tai daroma tam tikrų valstybių priešiškais interesais. Tokį veikimą mes matome iš Rusijos ir, aišku, užduodame sau klausimą, kokiu tikslu tai daroma. Pamatyti tą patį priešišką kitos valstybės veikimą labai daug pastangų nereikėjo, kadangi tai pradėjo sklisti ir buvo akivaizdžiai matoma Rusijos televizijos kanaluose, kuriuos mes priskiriame dezinformacijos kanalams. Tai žinomi kanalai, išlaikomi Rusijos Federacijos pinigais. Negatyvią informaciją apie vakarietiškas vakcinas jie pradėjo skleisti pakankamai aktyviai. Ir tai darė ne tik televizijos kanalai, bet ir socialiniai tinklai, kurių dalis kyla iš Rusijos informacinės erdvės, o kita dalis priskiriama lietuviškiems tinklams.

– Kanalai, kurie buvo iki šiol aktyviai naudojami Rusijos dezinformacijos sklaidai, ėmė labai aktyviai platinti informaciją apie COVID-19. Kodėl naudinga į tai investuoti?

– Jau pats Rusijoje sukurtos vakcinos „Sputnik“ pavadinimas rodo, kad produktas bus naudojamas ne tik medicininiais tikslais, bet ir propagandos. Tai ir savotiškos žinutės skleidimas, nes „Sputnik“ kažkada Sovietų sąjungoje buvo ryškaus techninio progreso pasiekimas, kai jie pirmieji sugebėjo padaryti tai, ko Vakarų pasaulis dar nebuvo padaręs. Taigi sukūrę vakciną tokiu pavadinimu, jie bando ištransliuoti, kad Rusija pasaulinio lygio žaidėjas, kad šalis sugebėjo sukurti vakciną, neturinčią analogų pasaulyje, daug geresnę už vakarietiškas. Tai atsispindi ir Rusijos politikų pasisakymuose. Spėju, kad dar viena šios taip ryškiai plėtojamos propagandos priežastis – Rusija nori finansiškai dalyvauti šiame žaidime. Visi suprantame, kad norint įveikti COVID-19 pandemiją didžioji planetos gyventojų dalis anksčiau arba vėliau turės pasiskiepyti. Kalbame apie milžiniškus vakcinų skaičius. Be abejo, suprantame, kad jos nėra už dyką, tai didžiuliai pinigai. Šiuo metu net negalime žinoti, kiek tų vakcinavimo kartų reikės. Vieno, dviejų – tai tikrai. Galbūt praėjus metams, ar kitam laiko tarpui, teks iš naujo visam pasauliui vakcinuotis. Kol kas tokių žinių neturime, bet kalbame apie milžiniškas pinigų sumas. Kokią rinkos dalį pavyks atsikovoti dabar, tokia rinkos dalis ir bus turima. Todėl ir vyksta šis propagandinis karas. Čia lygiai tas pats, kaip gauti lėšų prekiaujant energetika, dujomis, elektra, kitais gamtiniais ištekliais. Lygiai taip pat lėšos ateina vakcinavimo metu.

– Žmogaus prigimtis lemia, jog ne į kiekvieną klausimą gebame ieškoti racionalaus atsakymo. Kartais kur kas paprasčiau pasitikėti minios logika ir klausyti žmonių, kurie garsiausiai rėkia. Vis dėlto, kaip atpažinti dezinformaciją ir propagandą, kaip surasti tiesą?

Lietuvos kariuomenės analitikai nuo pandemijos pradžios stebi virtualią erdvę.

Lietuvos kariuomenės analitikai nuo pandemijos pradžios stebi virtualią erdvę.

– Manau, kad demokratinėse valstybėse kovą su dezinformacija galima pradėti nuo edukacijos ir informacinio raštingumo ugdymo. Gebėti laiku pateikti žmonėms tikrą situaciją, tiesą. Pasakyti, kad ne visos valstybės žaidžia atvirai ir sąžiningai, ne visos valstybės gyvena taikia kryptimi. Kai kurios iš jų siekia šią situaciją išnaudoti savo geopolitiniams tikslams. Taigi savotiškas demaskavimas, tiesos atskleidimas būtų vienas dalykas, apsaugantis žmones nuo netiesos. Antrasis – kritinio mąstymo skatinimas, informacinio raštingumo ugdymas. Informacinio ir kibernetinio raštingumo, kritinio mąstymo, loginių ir mąstymo klaidų, XXI amžiaus žiniasklaidos pažinimo turėtų būti mokoma jau mokyklos suole, nes žmonės, vertindami informaciją, turėtų kelti sau klausimą, ar ji patikima. Ypač tai svarbu tuomet, kai informacija liečia asmeniškai kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbias funkcijas. Juk nuo to priklausys mano sveikata ir galbūt gyvybė. Mano artimųjų, vaikų arba mano vyresniosios kartos šeimos narių gyvybės. Todėl aš tikrai neturėčiau informacijos apie tai rinkti iš man nežinomų socialinių tinklų ar žmonių, apie kuriuos aš nieko nežinau, paskyrų. Žinias apie mano sveikatai gyvybiškai svarbius dalykus aš rinkčiausi iš oficialių šaltinių, žmonių, kurie dirba medicinos, mokslo, medicininės vadybos srityse. Manau, man atsakymas kaip ir aiškus. Bet aš suprantu, kad pasitikėjimas tradicine medija ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse pastaruoju metu yra susvyravęs. Todėl ir ieškoma atsakymų bet kokiuose šaltiniuose. Bet jeigu kitais klausimais, tarkime, apie politiką, informacijos galima ieškoti įvairiuose šaltiniuose, tai žinioms apie sveikatą vis dėlto reikėtų labiau kliautis specialistų ir gerai žinomų, patikimų šaltinių parengta informacija. Taip pat turėtume išvystyti sistemą, kuri padėtų mums aptikti, iš kur ta informacija vienaip ar kitaip pasiekia mūsų informacinę erdvę Lietuvoje. Čia galėtume kalbėti ir apie mokslą. Mokslininkai, kurie tiria informacijos, propagandos, netikrų naujienų fenomeną, kurie kuria įvairias programas, galinčias greičiau aptikti tokią informaciją socialiniuose tinkluose, globaliame internete, kituose komunikacijos šaltiniuose, taip pat galėtų prie to prisidėti. Tai tokios pagrindinės kryptys.

– Kaip mūsų valstybės institucijos, tarp jų ir KAM, kovoja su dezinformacija ir skleidžiama propaganda?

Ilgai transliuojant dezinformaciją, tikslai pasiekiami.

– Pirmas žingsnis – šalys privalo suprasti savo informacines erdves kuo nuodugniau, nes dabar net didžiosios Vakarų valstybės turi mažai duomenų apie tai, kaip vyksta informacijos sklaidos procesai. Mes turime išvystytą sistemą, kuri padeda aptikti propagandines, kenksmingas žinutes, jas stebėti, sukaupti į vieną vietą, analizuoti. Todėl labai svarbus antrasis žingsnis – visuomenę laiku informuoti apie tą neteisingą informaciją. Lietuvos gyventojai turi būti supažindinti su priešiška propaganda, žinoti, kad tokia veikla vykdoma. Manau, kad Lietuva, kaip valstybė, į šią situaciją pateko pranašesnėmis sąlygomis negu kitos, nes Lietuvoje jau pastarąjį dešimtmetį mes aktyviai kalbame ir veikiame kovodami prieš priešišką dezinformaciją, turime tam išvystytą sistemą.

Šiuo laikotarpiu daugiau susiduriame su dezinformacija, kuri susijusi su COVID-19 ir vakcinavimu, bet turima mūsų sistema sėkmingai padeda ir šioje srityje. Kaip pavyzdys galėtų būti, jeigu mes atidarytume bet kokį žiniasklaidos kanalą Lietuvoje – nuo internetinių žiniasklaidos portalų iki televizijos kanalų, radijo stočių – ko gero, visose jose rastume kažkokią rubriką, kuri susijusi su dezinformacija, propaganda, melagienų konstravimu. Tai parodo, kad ši sistema veikia. Visose Vakarų valstybėse turėtų būti kryptingai judama prie suvokimo, kad informacinė erdvė, informacinė dimensija yra kaip vienas valstybės galių įrankis. Tokia pati, kaip karinis, ekonominis, energetinis, socialinis lygmuo. Lygiai, kaip šios erdvės prižiūrimos įstatymais, taip ir informacinė erdvė turi būti prižiūrima įstatymais. Juk negali kažkokia tai nežinoma įmonė mūsų šalyje pradėti veiklą, jeigu ji neatitinka reikalavimų, įstatymų nuostatų. Tuo tarpu egzistuoja suvokimas, kad informacinėje erdvėje galima daryti bet ką. Gali atsirasti kažkokie socialinių tinklų profiliai, internetinių naujienų portalai ir vykdyti priešišką veiklą.

– Kodėl melagienos taip plinta?

Išvystyta sistema padeda aptikti kenksmingas žinutes.

– Taip jau yra, kad melas plinta daug plačiau ir greičiau. Pirmiausia, todėl, kad žmonėms, kuriantiems melagienas, nereikia daryti jokių tyrimų, dirbti, ieškoti, analizuoti. Jie visiškai neturi atsakomybės jausmo už tą informaciją, kurią sukuria. Sukūrę ir sugalvoję jie gali iš karto platinti. Kalbant apie situaciją, susijusią su COVID-19 liga, iš pradžių, kai koronavirusas atsirado, ir valstybės, ir medicinos specialistai, ir mokslininkai neturėjo teisingo, išsamaus atsakymo, kas tai per liga, kaip ją sustabdyti. Tai buvo visiškai naujas dalykas, reikėjo išsamių tyrimų, statistikos, duomenų ir duomenų analizės, nes tik tada galima komunikuoti, teikti pasiūlymus. O štai kuriantiems melą nereikia įdėti darbo. Jie tiesiog sugalvoja melagingą žinutę ir iš karto ją transliuoja. Antra, labai dažnai melas konstruojamas taip, kad patiktų žmonėms. Trumpai tariant, melas saldus, o tiesa dažniausiai karti. Pavyzdžiui, prasidėjus COVID-19 susirgimams, kai virusas buvo naujiena, pasirodė nemažai informacijos, kad ši liga nepavojinga, kaip gripas, ateis ir praeis. Ją gydyti reikia gera pirtimi, taure stipraus gėrimo ir pasveiksite. Žmogus tikrai nori tokią naujieną girdėti ir ja tikėti. Vietoj to, kad skaitytų ilgą ir sudėtingą medikų paaiškinimą, kad iš šios situacijos mes taip lengvai neišeisime kažkiek metų, turėsime ieškoti vakcinų, laikytis karantino ribojimų, lengviau patikėti saldžiomis, patraukliomis žinutėmis. O ir daug maloniau jas skaityti negu mokslinę informaciją, kurią norint suprasti tenka skirti daug laiko. Melui nereikia jokių tyrimų, sugalvoji ir transliuoji tiems, kurie nori tuo tikėti.

Propaganda labai senas mokslas ir menas, patirties šioje srityje nemažai sukaupta. Ir šios srities specialistai profesionalai, ypač jeigu dar supranta bendruomenę, visuomenę, žino tikslinę auditoriją, kuriai norima transliuoti šias žinias. Valdydami tokią informaciją jie gali sukurti patrauklų ir įtakingą produktą.

– Koks turėtų būti atsakas?

Norima įtikinti, kad vakarietiškos vakcinos kenksmingos sveikatai.

– Turi būti nenutrūkstamas valstybės komunikacijos kūrimas. Net, kai nėra informacijos, privalu komunikuoti su visuomene, paaiškinant situaciją, kad kol kas neturima žinių, jog patikrintai teisingai informacijai pateikti reikia daugiau laiko. Be to, komunikavimo jokiu būdu negalima nutraukti arba palikti tuštumą, nes ji labai greitai užpildoma tikslinga propaganda arba neatsakingų žinių srautu. O dezinformacija yra toks dalykas, kad ilgai ją transliuojant, nukreipiant į tam tikrą visuomenės dalį, tikslai pasiekiami. Aišku, pasitikėjimas labai svarbus dalykas. Pasitikėjimo per vieną dieną nesukursi. Ir valstybė, ir įvairios specialistų bendruomenės, tarkime, kaip šiuo atveju medikų bendruomenė, ir žiniasklaida žmonių pasitikėjimą turi auginti kiekvieną dieną. Ir, aišku, mūsų produktas turėtų būti tiesa. Kartais ji gal ir karti, nuobodi, sunkiau suprantama, bet privalome laikytis jos ir nuosekliai komunikuoti. Tai būtų pagrindinis atsakas melui, propagandai, dezinformacijai.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai

    2021-04-14„Metų renovacijos projektas“: paskelbti 2021 nugalėtojai
    Paaiškėjo, kurie trys iš keturiolikos renovuotų daugiabučių, dalyvavusių Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) inicijuotuose rinkimuose „Metų renovacijos projektas 2021“, pripažinti geriausiais. Daugiausia simpatijų sulaukė Taikos pr. 3, Klaipėdoje, Draugystės g. 25A, Marijampolėje ir Stoties g. 14, Šiauliuose esantys daugiabučiai. „Džiaugiamės galėdami pasidalinti geriausių renovacijos projektų istorijomis. Nepaisant to, kad didžiąją praeitų metų dalį praleidome karantino sąlygomis, renovacija nesustojo ir šiemet rinkimuose netrūko gerųjų pavyzdžių. Viešo balsavimo metu buvo išrinkti trys laimėtojai, tačiau iš tikrųjų visi atsinaujinę savo daugiabučius jau yra laimėtojai ir jų apdovanojimas – geresnės gyvenimo sąlygos, kurias ypač vertiname dabar, daug laiko praleisdami namuose“, – teigia BETA direktorius Valius ...
  • Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!

    2021-04-12Inkilas – lobio slėptuvė? Kodėl gi ne!
    Pavasaris – inkilų kėlimo metas, kai laukiame sugrįžtančių paukščių. Tačiau marijampoliečio Andriaus Kukio į medžius įkelti inkilai vilioja ne tik sparnuočius, bet ir lobių ieškotojus. Marija BURBIENĖ Keliaudamas aptinka gražias vietas Draugai ir bendražygiai Andrių pažįsta kaip aistringą keliautoją, orientacininką ir protmūšių dalyvį. – Protmūšiai tapo netikėta aistra, kai į juos įsitraukiau gal prieš šešerius metus. Tada su Marijampolės dviratininkais buvome žygyje, tik ką apsistoję poilsiui stovykloje. Paskambinęs draugas pasakė, kad užsiregistravo protmūšiui, o į komandą įtraukė ir mane. Dar pridūrė, kad mano dalyvavimas būtinas. Galvosūkiai man visada patiko, visgi pasiūlymas buvo netikėtas. Vėliau protmūšiai net labai įtraukė, – pasakoja Andrius. Intelektiniai žaidimai, pasak jo, ...
  • Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas

    2021-04-12Kiek daug gerumo aplink, įvertinti leido globos namus nusiaubęs koronavirusas
    Globos namų darbuotojai su nerimu stebi informaciją apie didėjantį sergamumą COVID-19 liga, prognozuojamą trečią pandemijos bangą, mintyse melsdamiesi: „Dieve, neduok“. Žmonės nepamiršo, kaip buvo sunku ir baisu grumtis su įstaigą užpuolusiu koronavirusu, kai sirgo ir gyventojai, ir darbuotojai, kai nežinojai, ką rasi kitą dieną, kiek mirusių, ar bus kam dirbti, slaugyti sergančiuosius. Tad šiandien, jau po patirtų išgyvenimų, šių namų darbuotojams paglosto širdį, kai įvertinamas jų sunkus darbas, padėkojama už gerumą ir pasiaukojimą. Juolab kad išties padaryta buvo daugiau, negu žmogaus jėgos leidžia. Loreta TUMELIENĖ Kvepėjo namais Į „Suvalkiečio“ redakciją paskambinusi Kaune gyvenanti Živilė Samulionienė sakė norinti padėkoti Suvalkijos socialinės globos namų kolektyvui ...
  • Septynetas skirtingų, paliestų to paties…

    2021-04-10Septynetas skirtingų, paliestų to paties...
    …Romantikai tai gal pavadintų mūzos kepštelėjimu, įkvėpimu, realistai – darbštumu ar gebėjimu „iš nieko padaryti kažką (arba – viską)“, skeptikai veikiausiai imtų samprotauti, kad nieko čia ypatinga, nuobodos – nagrinėti, kas, kur ir kada kokių menų mokėsi, kas kokį diplomą ar kitą panašų dokumentą turi – o jei ne, tai gal ir vadintis kūrėjais negali?.. Sunkiausia su visažiniais, kurie apie kiekvieną mūsų gali papasakoti: kas, kada ir su kuo – sutarė ar pykosi, gavo kažką iš valdžios arba ne, kaip reikėjo daryti ar nedaryti, kur tas ar anas jaunystės keliais klydinėjo ir baltą ar raudoną vyną gėrė… Tačiau mes, nesiklausydami ir ...
  • Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?

    2021-04-10Meškučių piliakalnis: kaip išsaugoti unikalumą ir palaikyti tvarką?
    „Suvalkiečio“ skaitytojas Valdas Kulvinskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip iš arti atrodo Meškučių piliakalnis. Pasak skaitytojo, piliakalnio teritorijoje stinga tvarkos. Protėvių palikimas vertas didesnės pagarbos ir priežiūros „Tolimesniame nuo miesto Karklų gatvės gale nesaugomas ir netgi niokojamas mūsų protėvių palikimas“, – rašo V. Kulvinskas. Meškučių piliakalnio apylinkėse skaitytojas pasivaikščiojo prieš pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Situacija jį nuvylė. Turbūt tiesiog „atsimušančių“ į šią problemą yra ir daugiau – šis nelengvas karantino laikas, kaip pastebi V. Kulvinskas, paskatina miesto gyventojus ieškoti ramybės ir stiprybės gamtoje. Tarsi iš naujo tenka atrasti seniai lankytas vietas. Tačiau tie atradimai kartais būna ne visai džiuginantys. Pavyzdžiui, prie ...
  • Rašydama romanus išreiškia save

    2021-04-07Rašydama romanus išreiškia save
    Apie anglų kalbos pedagogę, Marijampolės kolegijos lektorę, prodekanę Odetą Gluoksnytę rašėme maždaug prieš 10 metų, kai pristatėme jos pirmą romaną „Dark Sky“ („Apniukęs dangus“), išleistą 2012 metais. Šiandien ji pristato jau antrą savo knygą „Trečias kartas“, vėl pasirašiusi kaip Odeta Vilou (Willow). Skaitytojams oficialaus knygos pristatymo dėl karantino ribojimų tenka dar palaukti, o mes nuotoliniu būdu jau pakalbinome autorę apie jos naują kūrinį. Antras romanas „Trečias kartas“ – pirmojo tęsinys Pirmą romaną „Dark Sky“ O. Gluoksnytė sakė rašiusi maždaug metus, paskui dar tiek pat vertusi į anglų kalbą, o šis antrasis buvo kuriamas praktiškai dešimtį metų – pradėtas praėjus metams po pirmos ...
  • Kaip Vilkaviškis galėjo tapti Lietuvos sostine…

    2021-04-07
    1941 m. sausio 10 d. Maskvoje V. Molotovas ir Vokietijos pasiuntinys Maskvoje F. Šulenburgas pasirašė dar vieną slaptą protokolą, pagal kurį sutariama: 1. „Reicho Vyriausybė atsižada teisių į Lietuvos teritorijos gabalą, paminėtą slaptame pridėtiniame 1939. IX. 28 d. protokole ir atžymėtą prie jo pridėtame žemėlapyje; 2. Sovietų Sąjungos Vyriausybė yra pasiruošusi atlyginti Vokietijos Vyriausybei už šią teritoriją, sumokėdama 750000 aukso dolerių arba 31500000 markių.“ Vokiečiai pardavė teritoriją, kuri jiems nepriklausė, už aukščiausią kainą. Dr. Jonas Balys (JAV) straipsnyje „Sovietų ir nacių byla dėl Užnemunės ruožo“ iškelia įdomią versiją. Ar galėjo (ir kaip) A. Smetona pasipriešinti sovietinei Lietuvos okupacijai? Pagal 1939 m. ...
  • Priklausomybė nuo azartinių lošimų atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę

    2021-04-07Priklausomybė nuo azartinių lošimų  atėmė viską: atsitokėjo tik praradęs laisvę
    Kiekvienam vertėtų atminti, kad visi azartiniai lošimai yra klastingi – nesvarbu, lošite kazino ar pirksite loterijos bilietą, organizatoriai visuomet džiaugsis pelnu. Apie tai, kad priklausomybė nuo azartinių lošimų gali turėti skaudžių pasekmių, pasakoja savo kailiu tai patyręs buvęs radijo laidų vedėjas ir renginių organizatorius Paulius Bukauskas. Dėl šio žalingo įpročio jam teko trejus metus praleisti įkalinimo įstaigoje. Taip pat savo įžvalgomis ir patarimais dalijasi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus vedėjas, gydytojas psichiatras Pavel Osipov. Sukuriama lengvai gaunamų pinigų iliuzija Seniau buvo lošiama su kauliukais, tačiau šiandien vyrauja begalė azartinių lošimų alternatyvų – pradedant rulete ar pokeriu ir baigiant įvairiais internetiniais lošimais. Pasak ...
  • Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų

    2021-04-05Iškiliausių suvalkiečių šimtuke – daugiausia  dvasininkų ir kultūros bei meno veikėjų
    Birutė MONTVILIENĖ Šalies Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse kovo 10-osios „Suvalkietyje“ skelbėme Seimo Sūduvos bičiulių grupės iniciatyva drauge su laikraščio redakcija nuo Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios vykusių Iškiliausių suvalkiečių šimtuko rinkimų rezultatus. Šiandien nutarėme šiek tiek apžvelgti, ką rinkimuose dalyvavę „Suvalkiečio“ skaitytojai ir mūsų „Facebook“ paskyros lankytojai dažniausiai siūlė į Suvalkijos praeities ar dabarties lyderių, šviesuolių, kraštą garsinusių ir tebegarsinančių asmenų simbolinį Iškiliausių visų laikų suvalkiečių šimtuką. Be to, pristatysime, kaip šiuos rinkimus vertina patys iniciatoriai – kai kurie Seimo Sūduvos bičiulių grupės nariai – ir marijampolietis istorikas Kazys Balickas. Į pirmąjį Iškiliausių suvalkiečių šimtuko dešimtuką akcijoje dalyvavę mūsų kraštiečiai išrinko (eilės ...
  • Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“

    2021-04-03Specialistai perspėja: „Jūsų pinigai išskrenda per langus!“
    Norėdami šiltai gyventi ir kvėpuoti švariu oru, pasikeiskite langų tarpines ir įsirenkite kokybiškas orlaides Kodėl reikia keisti tarpines? Standartinių guminių tarpinių eksploatacijos laikas – 5–7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokių guminių tarpinių priežiūros darbų (nevalėte ir netepėte silikonu), jos tampa neefektyvios ir ima praleisti šaltį, triukšmą, patalpose kaupiasi drėgmė. Netinkamai eksploatuojamos guminės tarpinės praranda elastingumą, sukietėja ir tampa lengvai paveikiamos temperatūrų kaitos: dėl karščio prisilydo prie langų profilio, dėl šalčio suskilinėja ir sukietėja, todėl būstų šeimininkai savo pinigais pradeda šildyti kiemą. Kas gi iš mūsų taip prižiūri langų tarpines? Niekas! Tad belieka gumines tarpines pasikeisti į ilgaamžes. Gumines tarpines pasikeiskime vokiškomis ...
  • Dar viena aštrių šukių mozaika… (Naujos knygos)

    2021-04-03Dar viena aštrių šukių mozaika... (Naujos knygos)
    Tik ką pasirodė dar viena marijampoliečio Lietuvos rašytojų sąjungos nario Justino Sajausko knyga „Prisiminimų nuotrupos“. Tai gali būti ir 2001 metais išėjusio didelio atgarsio sulaukusio miniatiūrų romano „Suvalkijos geografija“, ir vėlesnės knygos „Neužmirštami Suvalkijos vardai“ (2014) tęsinys, ir nauja dėlionė. Pavadinimo paantraštė – „Pokario miniatiūros“ – žada tą patį žanrą, o pačios miniatiūros sugrupuotos kaip ir ankstesnėse knygose – geografiškai, pagal atskiras kryptis. Autorius sako, kad šis leidinys – tarsi apibendrinimas ir atsisveikinimas su dideliu dešimtmečius trukusiu darbu: kalbantis su gausybe žmonių, kurių šiandien beveik nebeliko, klausantis pasakojimų apie tragiškiausią mūsų istorijos tarpsnį, fiksuojant ir gilinantis. Muziejininko veikla išaugo į literatūrą, ...
  • Iš knygos „Prisiminimų nuotrupos“

    2021-04-03
    Justinas Sajauskas Krokialaukis Per ilgus tremties metus mokytojui Skučui susiformavo tam tikri elgesio štampai, artėjantys prie instinktų. Tarkime, jis įsikalė į galvą, kad reikia nuolat turėti maisto produktų, pirmiausia – duonos atsargų. Šis įsitikinimas nepaliko žmogaus ir po tremties. Grįžęs į savo Krokialaukį jis prisidžiovino krepšelį duonos, pasidėjo jį į bufetą ir kasdien suvalgydavo po gabalėlį. Bet kuo toliau, tuo rečiau žmogus eidavo prie bufeto: žinant, kad duonos bet kada galėsi įsigyti, bado baimė dingo. Ar ne taip nuvertėja ir svajonės? Delnica Ūkininkai Sventickai sulaukė svečių: pavakary iš miško išniro keli ginkluoti vyrai ir, persimetę su šeimininke žodžiu kitu, dingo kluone – nakvos. Dar nesutemus ...
  • Suvalkijos vyturys

    2021-04-03Suvalkijos vyturys
                  Česlova Jakštytė Sonetai * * * Bausmė ar dovana, gyvenime, esi?Bausmė ar dovana? – širdingai pakartoju.Kalbėjau su kariu, žveju, artoju,bet tik pečiais patraukė jie visi. Jie gal net ir nemąstė apie tai, skubėjo sau, it lapai vėjy plakės.Bet vienąkart vidurnaktį, prie žvakės,pati, man rodos, siela, supratai: savu protu įžvelgt ko negali, –tai Dievo paslaptis labai gili.Kam beldžiuosi į Viešpaties valdas?Verčiau Jo garbei sukalbėt maldas… Yra virš mūs akis visaregi.Gyvenimas – našta, bet ji – brangi! * * * Jaunyste, išdidžioji, iškilioji,kuri karštai degi, linksmai šėlioji,į gelmę drąsiai šoki vandenų,kodėl dažnai šaipaisi iš senų?.. Manai, koks šiandien, toks ir visad būsi – į laiko tinklą niekad neįkliūsi – neskyrė niekam ...
  • Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“

    2021-04-03Ekologinę gamybą Lietuvoje sertifikuoja vienintelė įstaiga „Ekoagros“
    Prieš 24 metus Kaune buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse ekologiškų produktų sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“. Žemės ūkio ministro įsakymu 2000 m. jai suteiktos teisės vykdyti sertifikavimo institucijos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles ir suteiktas sertifikavimo įstaigos kodas LT-EKO-001. Iki šiol tai yra vienintelė institucija Lietuvoje, turinti teisę sertifikuoti ekologinę gamybą. Būtina deklaruoti ekologinius plotus Balandžio 12 d. prasideda pasėlių deklaravimas, tad visiems, norintiems gauti ekologinės gamybos ūkio sertifikatą ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, būtina sertifikuoti savo plotus. Išduoti ekologinės gamybos sertifikatą gali tik įstaiga „Ekoagros“. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, 2020 m. sertifikuotas ...
  • Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“

    2021-04-02Rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“
    Vaikai! Ar kada pagalvojote, kodėl auga miškai? Kodėl pušynai ošia Dzūkijoje, o eukaliptai žaliuoja tolimojoje Australijoje? O ar žinote, kad buvo laikai, kuomet mūsų šalis buvo praradusi savo gūdžiąsias girias ir kad kažkas tas girias savo kruopščiu darbu ėmė ir prikėlė? Miškininkai yra tie gamtos draugai, kurie rūpinasi, kokie miškai mus savo žaliuoju rūbu sups ir ateityje. Ką Jūs manote apie miškininkus? Padėkite savo kūrybiškumu, jaunatviška drąsa, polėkiu bei idėjomis pristatyti miškininkų profesiją plačiajai visuomenei. Mokinių rašinių konkursas „Kodėl noriu būti miškininku“ yra gera proga suaugusiems išgirsti vaikų balsą, o vaikams – jau dabar pasijusti specialistais, atsakingais už miškus. Susidomėjote? Valio! Daugiau apie ...