Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Kas slypi už melagingos informacijos?

Pastaruoju metu, vykstant vakcinacijai nuo COVID-19 ligos, socialiniuose tinkluose padaugėjo dezinformacijos, susijusios su vakcinavimo procesais ir tariamais šalutiniais poveikiais po skiepų. Krašto apsaugos ministerija pastebi, kad per pastaruosius metus į dezinformacijos kampaniją itin įsitraukė gerai finansuoti Rusijos specialistai, kurie siekia menkinti Vakarus ir vakcinavimą. Lietuvos kariuomenės analitikai įspėja, kad už raginimų nesiskiepyti slypi ne tik antivakseriai, bet ir priešiškų valstybių interesai. Apie tai „Suvalkiečio“ žurnalistė Loreta TUMELIENĖ kalbėjosi su Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiku Tomu Čeponiu.

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Tomo Čeponio, informacinė tuštuma labai greitai užpildoma propaganda, priešiška dezinformacija.

Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitiko Tomo Čeponio, informacinė tuštuma labai greitai užpildoma propaganda, priešiška dezinformacija.
Lietuvos kariuomenės ir Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

– Kam naudinga dezinformacija apie COVID-19 ligą, skiepus, kokie šios dezinformacijos tikslai? Ar skiepų propaganda užsiima pavieniai asmenys, antivakseriai, norėdami save išreikšti, ar tai rimtesni dalykai? Priešiškų valstybių kova? Nuo kada stebite šį procesą?

– Mūsų domėjimasis visuomenėje įvairiais žiniasklaidos kanalais šia tema plintančia informacija prasidėjo 2020 metų pradžioje, kuomet buvo svarstoma, kokią įtaką mums turės pasaulyje plintantis COVID-19 virusas. Dezinformacinės atakos apie COVID-19 virusą mūsų informacinėje erdvėje irgi aktyviai prasidėjo būtent tuo metu. Melagingų žinių skaičius, susijęs su koronavirusu, kovo mėnesį drastiškai pradėjo augti. Praktiškai informacinių atakų dviem šimtais procentų buvo daugiau, negu 2019-aisiais, o balandžio mėnesį netgi patrigubėjo, pasiekė tris šimtus procentų.
Jau praėjusių metų pabaigoje supratome, kad pagrindinis arba vienas iš kelių, kaip mes galėsime išeiti iš COVID-19 situacijos, bus masinis vakcinavimas. Taip pat supratome, kad antivakserių bendruomenė pasaulyje irgi ne nauja. Tikėjome, kad naujai atrastos vakcinos bus lygiai taip pat bus puolamos, kaip ir visos kitos vakcinos, bet mus, kaip kariuomenę, aišku, labiausiai domino ir daugiausia dėmesio mes skyrėme stebėti, kas būtų, jeigu į dezinformacijos srautą įsijungtų valstybės. Suprantama, daug kas gali skleisti tokias netikras melagienas, kaip dezinformacija ir propaganda. Tai ir pavieniai asmenys, savo tikslų vedami. Kartais tiesiog bandydami nelabai atsargiai pajuokauti, kartais atkreipti į save dėmesį. Taip pat sąmokslo teorijų gerbėjų grupės, antivakseriai, kurie tiesiog taip įsitikinę. Tas įsitikinimas jų pačių bendruomenės suformuotas arba kartais kažkas jiems daro įtaką. Bet didžiausią mums rūpestį kelia tai, kai melas skleidžiamas piktybiškai, ir tai daroma tam tikrų valstybių priešiškais interesais. Tokį veikimą mes matome iš Rusijos ir, aišku, užduodame sau klausimą, kokiu tikslu tai daroma. Pamatyti tą patį priešišką kitos valstybės veikimą labai daug pastangų nereikėjo, kadangi tai pradėjo sklisti ir buvo akivaizdžiai matoma Rusijos televizijos kanaluose, kuriuos mes priskiriame dezinformacijos kanalams. Tai žinomi kanalai, išlaikomi Rusijos Federacijos pinigais. Negatyvią informaciją apie vakarietiškas vakcinas jie pradėjo skleisti pakankamai aktyviai. Ir tai darė ne tik televizijos kanalai, bet ir socialiniai tinklai, kurių dalis kyla iš Rusijos informacinės erdvės, o kita dalis priskiriama lietuviškiems tinklams.

– Kanalai, kurie buvo iki šiol aktyviai naudojami Rusijos dezinformacijos sklaidai, ėmė labai aktyviai platinti informaciją apie COVID-19. Kodėl naudinga į tai investuoti?

– Jau pats Rusijoje sukurtos vakcinos „Sputnik“ pavadinimas rodo, kad produktas bus naudojamas ne tik medicininiais tikslais, bet ir propagandos. Tai ir savotiškos žinutės skleidimas, nes „Sputnik“ kažkada Sovietų sąjungoje buvo ryškaus techninio progreso pasiekimas, kai jie pirmieji sugebėjo padaryti tai, ko Vakarų pasaulis dar nebuvo padaręs. Taigi sukūrę vakciną tokiu pavadinimu, jie bando ištransliuoti, kad Rusija pasaulinio lygio žaidėjas, kad šalis sugebėjo sukurti vakciną, neturinčią analogų pasaulyje, daug geresnę už vakarietiškas. Tai atsispindi ir Rusijos politikų pasisakymuose. Spėju, kad dar viena šios taip ryškiai plėtojamos propagandos priežastis – Rusija nori finansiškai dalyvauti šiame žaidime. Visi suprantame, kad norint įveikti COVID-19 pandemiją didžioji planetos gyventojų dalis anksčiau arba vėliau turės pasiskiepyti. Kalbame apie milžiniškus vakcinų skaičius. Be abejo, suprantame, kad jos nėra už dyką, tai didžiuliai pinigai. Šiuo metu net negalime žinoti, kiek tų vakcinavimo kartų reikės. Vieno, dviejų – tai tikrai. Galbūt praėjus metams, ar kitam laiko tarpui, teks iš naujo visam pasauliui vakcinuotis. Kol kas tokių žinių neturime, bet kalbame apie milžiniškas pinigų sumas. Kokią rinkos dalį pavyks atsikovoti dabar, tokia rinkos dalis ir bus turima. Todėl ir vyksta šis propagandinis karas. Čia lygiai tas pats, kaip gauti lėšų prekiaujant energetika, dujomis, elektra, kitais gamtiniais ištekliais. Lygiai taip pat lėšos ateina vakcinavimo metu.

– Žmogaus prigimtis lemia, jog ne į kiekvieną klausimą gebame ieškoti racionalaus atsakymo. Kartais kur kas paprasčiau pasitikėti minios logika ir klausyti žmonių, kurie garsiausiai rėkia. Vis dėlto, kaip atpažinti dezinformaciją ir propagandą, kaip surasti tiesą?

Lietuvos kariuomenės analitikai nuo pandemijos pradžios stebi virtualią erdvę.

Lietuvos kariuomenės analitikai nuo pandemijos pradžios stebi virtualią erdvę.

– Manau, kad demokratinėse valstybėse kovą su dezinformacija galima pradėti nuo edukacijos ir informacinio raštingumo ugdymo. Gebėti laiku pateikti žmonėms tikrą situaciją, tiesą. Pasakyti, kad ne visos valstybės žaidžia atvirai ir sąžiningai, ne visos valstybės gyvena taikia kryptimi. Kai kurios iš jų siekia šią situaciją išnaudoti savo geopolitiniams tikslams. Taigi savotiškas demaskavimas, tiesos atskleidimas būtų vienas dalykas, apsaugantis žmones nuo netiesos. Antrasis – kritinio mąstymo skatinimas, informacinio raštingumo ugdymas. Informacinio ir kibernetinio raštingumo, kritinio mąstymo, loginių ir mąstymo klaidų, XXI amžiaus žiniasklaidos pažinimo turėtų būti mokoma jau mokyklos suole, nes žmonės, vertindami informaciją, turėtų kelti sau klausimą, ar ji patikima. Ypač tai svarbu tuomet, kai informacija liečia asmeniškai kiekvienam žmogui gyvybiškai svarbias funkcijas. Juk nuo to priklausys mano sveikata ir galbūt gyvybė. Mano artimųjų, vaikų arba mano vyresniosios kartos šeimos narių gyvybės. Todėl aš tikrai neturėčiau informacijos apie tai rinkti iš man nežinomų socialinių tinklų ar žmonių, apie kuriuos aš nieko nežinau, paskyrų. Žinias apie mano sveikatai gyvybiškai svarbius dalykus aš rinkčiausi iš oficialių šaltinių, žmonių, kurie dirba medicinos, mokslo, medicininės vadybos srityse. Manau, man atsakymas kaip ir aiškus. Bet aš suprantu, kad pasitikėjimas tradicine medija ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse pastaruoju metu yra susvyravęs. Todėl ir ieškoma atsakymų bet kokiuose šaltiniuose. Bet jeigu kitais klausimais, tarkime, apie politiką, informacijos galima ieškoti įvairiuose šaltiniuose, tai žinioms apie sveikatą vis dėlto reikėtų labiau kliautis specialistų ir gerai žinomų, patikimų šaltinių parengta informacija. Taip pat turėtume išvystyti sistemą, kuri padėtų mums aptikti, iš kur ta informacija vienaip ar kitaip pasiekia mūsų informacinę erdvę Lietuvoje. Čia galėtume kalbėti ir apie mokslą. Mokslininkai, kurie tiria informacijos, propagandos, netikrų naujienų fenomeną, kurie kuria įvairias programas, galinčias greičiau aptikti tokią informaciją socialiniuose tinkluose, globaliame internete, kituose komunikacijos šaltiniuose, taip pat galėtų prie to prisidėti. Tai tokios pagrindinės kryptys.

– Kaip mūsų valstybės institucijos, tarp jų ir KAM, kovoja su dezinformacija ir skleidžiama propaganda?

Ilgai transliuojant dezinformaciją, tikslai pasiekiami.

– Pirmas žingsnis – šalys privalo suprasti savo informacines erdves kuo nuodugniau, nes dabar net didžiosios Vakarų valstybės turi mažai duomenų apie tai, kaip vyksta informacijos sklaidos procesai. Mes turime išvystytą sistemą, kuri padeda aptikti propagandines, kenksmingas žinutes, jas stebėti, sukaupti į vieną vietą, analizuoti. Todėl labai svarbus antrasis žingsnis – visuomenę laiku informuoti apie tą neteisingą informaciją. Lietuvos gyventojai turi būti supažindinti su priešiška propaganda, žinoti, kad tokia veikla vykdoma. Manau, kad Lietuva, kaip valstybė, į šią situaciją pateko pranašesnėmis sąlygomis negu kitos, nes Lietuvoje jau pastarąjį dešimtmetį mes aktyviai kalbame ir veikiame kovodami prieš priešišką dezinformaciją, turime tam išvystytą sistemą.

Šiuo laikotarpiu daugiau susiduriame su dezinformacija, kuri susijusi su COVID-19 ir vakcinavimu, bet turima mūsų sistema sėkmingai padeda ir šioje srityje. Kaip pavyzdys galėtų būti, jeigu mes atidarytume bet kokį žiniasklaidos kanalą Lietuvoje – nuo internetinių žiniasklaidos portalų iki televizijos kanalų, radijo stočių – ko gero, visose jose rastume kažkokią rubriką, kuri susijusi su dezinformacija, propaganda, melagienų konstravimu. Tai parodo, kad ši sistema veikia. Visose Vakarų valstybėse turėtų būti kryptingai judama prie suvokimo, kad informacinė erdvė, informacinė dimensija yra kaip vienas valstybės galių įrankis. Tokia pati, kaip karinis, ekonominis, energetinis, socialinis lygmuo. Lygiai, kaip šios erdvės prižiūrimos įstatymais, taip ir informacinė erdvė turi būti prižiūrima įstatymais. Juk negali kažkokia tai nežinoma įmonė mūsų šalyje pradėti veiklą, jeigu ji neatitinka reikalavimų, įstatymų nuostatų. Tuo tarpu egzistuoja suvokimas, kad informacinėje erdvėje galima daryti bet ką. Gali atsirasti kažkokie socialinių tinklų profiliai, internetinių naujienų portalai ir vykdyti priešišką veiklą.

– Kodėl melagienos taip plinta?

Išvystyta sistema padeda aptikti kenksmingas žinutes.

– Taip jau yra, kad melas plinta daug plačiau ir greičiau. Pirmiausia, todėl, kad žmonėms, kuriantiems melagienas, nereikia daryti jokių tyrimų, dirbti, ieškoti, analizuoti. Jie visiškai neturi atsakomybės jausmo už tą informaciją, kurią sukuria. Sukūrę ir sugalvoję jie gali iš karto platinti. Kalbant apie situaciją, susijusią su COVID-19 liga, iš pradžių, kai koronavirusas atsirado, ir valstybės, ir medicinos specialistai, ir mokslininkai neturėjo teisingo, išsamaus atsakymo, kas tai per liga, kaip ją sustabdyti. Tai buvo visiškai naujas dalykas, reikėjo išsamių tyrimų, statistikos, duomenų ir duomenų analizės, nes tik tada galima komunikuoti, teikti pasiūlymus. O štai kuriantiems melą nereikia įdėti darbo. Jie tiesiog sugalvoja melagingą žinutę ir iš karto ją transliuoja. Antra, labai dažnai melas konstruojamas taip, kad patiktų žmonėms. Trumpai tariant, melas saldus, o tiesa dažniausiai karti. Pavyzdžiui, prasidėjus COVID-19 susirgimams, kai virusas buvo naujiena, pasirodė nemažai informacijos, kad ši liga nepavojinga, kaip gripas, ateis ir praeis. Ją gydyti reikia gera pirtimi, taure stipraus gėrimo ir pasveiksite. Žmogus tikrai nori tokią naujieną girdėti ir ja tikėti. Vietoj to, kad skaitytų ilgą ir sudėtingą medikų paaiškinimą, kad iš šios situacijos mes taip lengvai neišeisime kažkiek metų, turėsime ieškoti vakcinų, laikytis karantino ribojimų, lengviau patikėti saldžiomis, patraukliomis žinutėmis. O ir daug maloniau jas skaityti negu mokslinę informaciją, kurią norint suprasti tenka skirti daug laiko. Melui nereikia jokių tyrimų, sugalvoji ir transliuoji tiems, kurie nori tuo tikėti.

Propaganda labai senas mokslas ir menas, patirties šioje srityje nemažai sukaupta. Ir šios srities specialistai profesionalai, ypač jeigu dar supranta bendruomenę, visuomenę, žino tikslinę auditoriją, kuriai norima transliuoti šias žinias. Valdydami tokią informaciją jie gali sukurti patrauklų ir įtakingą produktą.

– Koks turėtų būti atsakas?

Norima įtikinti, kad vakarietiškos vakcinos kenksmingos sveikatai.

– Turi būti nenutrūkstamas valstybės komunikacijos kūrimas. Net, kai nėra informacijos, privalu komunikuoti su visuomene, paaiškinant situaciją, kad kol kas neturima žinių, jog patikrintai teisingai informacijai pateikti reikia daugiau laiko. Be to, komunikavimo jokiu būdu negalima nutraukti arba palikti tuštumą, nes ji labai greitai užpildoma tikslinga propaganda arba neatsakingų žinių srautu. O dezinformacija yra toks dalykas, kad ilgai ją transliuojant, nukreipiant į tam tikrą visuomenės dalį, tikslai pasiekiami. Aišku, pasitikėjimas labai svarbus dalykas. Pasitikėjimo per vieną dieną nesukursi. Ir valstybė, ir įvairios specialistų bendruomenės, tarkime, kaip šiuo atveju medikų bendruomenė, ir žiniasklaida žmonių pasitikėjimą turi auginti kiekvieną dieną. Ir, aišku, mūsų produktas turėtų būti tiesa. Kartais ji gal ir karti, nuobodi, sunkiau suprantama, bet privalome laikytis jos ir nuosekliai komunikuoti. Tai būtų pagrindinis atsakas melui, propagandai, dezinformacijai.

– Ačiū už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • „Arabesko“ šokėjos abejingų nepaliko

    2019-03-05„Arabesko“ šokėjos abejingų nepaliko
    Šeštadienį šokio grupė ARABESKAS į Marijampolės kultūros centrą sukvietė savo gerbėjus, šokio mylėtojus. Nors koncertas buvo mokamas, žiūrovų tai neatbaidė – susirinko pilna salė. Pasak šokio kolektyvo vadovės Dainos Misiukevičienės, šis koncertas – tradicinis, rengiamas, kas dvejus metus. Pernai įvyko edukacinis šokio festivalis „Vizijos“, o šiemet savo darbą, kūrybą pristato „Arabesko“ kolektyvas, kuriame net trys šokėjų grupės. „Koncerto programai parengėme dvidešimt šokio kompozicijų, iš kurių kiekviena – tarsi maža istorija, pasakojimas ar žinutė, siunčiama iš širdies. Pristatėme net dešimt visiškai naujų šokio kompozicijų“, – pasakojo kolektyvo vadovė. Nuobodžiauti žiūrovui neleido puikūs pasirodymai, besikeičiantys įvairūs šokio žanrai ir kompozicijos. Koncertą paįvairino svečiai. Pasirodė Marijampolės ...
  • Tarsi pavasario lietus ant stiklo…

    2019-03-05Tarsi pavasario lietus ant stiklo...
    …kai dūkstantis kovo vėjas atgina linksmą debesį ir perplėšia nusibodusią pilką uždangą. Lašai ritasi stiklu ir atveria vaizdus… Daug erdvės, šviesos: švelnus potėpis, spalva – tarsi pridengusi iš vidaus sklindančią šviesą, iš skaidrios virstanti dar skaidresne. Linija – plona ir jautri, bet gražiai suvaldanti šį formų ir spalvų virpėjimą. Ir patys objektai, kuriems pavaizduoti toks subtilus akvarelės prisilietimas prie popieriaus atrodo labai netikėtai… „Gyvybės atrandu kasdienių, senųjų daiktų formose, jų smulkmenose. Kasdienės, subtilumu ir subrandinta tyla dvelkiančios detalės, tokios kaip mėtinio atspalvio senosios pašto dėžutės, pilnos neperskaitytų laiškų ar praviros nuvažiuojančio troleibuso durys, rašteliai, plazdantys vėjyje… Man šie fragmentai gyvi, ...
  • „Noriu, kad kalbėtų darbai“

    2019-02-27„Noriu, kad kalbėtų darbai“
    Taip sako jauna dailininkė marijampolietė Gabrielė Venckutė, kurios akvarelių ir tapybos paroda veikia Magdalenos Birutės Stankūnienės menų galerijoje. Būtent todėl nebuvo atidarymo – autorė sako nenorėjusi „lipti ant pjedestalo, o būti nematoma šalia ar už tų darbų, kad žiūrovas pajustų tuos dalykus, kuriuos jaučiu aš pati“. Labai subtilūs, nostalgiški darbai atspindi tai, ką matome ar matydavome kasdien – o iš tikrųjų pralėkdavome pro šalį. Mūsų aplinką, praeitį, išgyvenimus, paslaptis – tik reikia įsižiūrėti. Taigi – užsukite į Marijampolės kultūros centro M. B. Stankūnienės menų galeriją ir pabandykite tai padaryti. Paroda veiks iki kovo 19 dienos, o plačiau apie jauną autorę ir jos ...
  • Akimirkos: sustoti ar siekti nepasiekiamo?

    2019-02-27Akimirkos: sustoti ar siekti nepasiekiamo?
    Vien iš to, kiek daug įvairios publikos susirinko į Ričardo Vaino kūrybos parodos atidarymą Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerijoje, jau galima spręsti, kad autorius žinomas ir mėgiamas, kad naujoji ekspozicija intriguoja: o kas šį kartą? Nes tikrai nedažnai matome jo darbus, nors autorinių parodų sąrašas, kukliai pateiktas plakato kamputyje, atrodo solidžiai. Beveik trisdešimt pozicijų, darbai eksponuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, Suomijoje, Ispanijoje, jų yra įsigiję ir kitų šalių kolekcininkai… Marijampolėje ankstesnioji paroda taip pat šioje, tuomet dar labai naujoje, erdvėje buvo beveik prieš… penketą metų. Sunku patikėti? Laikas bėga greitai, o parodos pavadinimas „Akimirkos“ tarsi klausia: ar stabtelėsite tik ...
  • „Jau pliaupia meniškas lietus…“

    2019-02-27„Jau pliaupia meniškas lietus...“
    Nežinia, kada pirmą kartą jis sulijo Didlapių kaime (Vilkaviškio r.) gimusią Birutą Pėveraitytę, bet jau mokyklos suole ji ėmė braidžioti po žodžių ir eilučių pievas, rašyti eilėraščius ir apsakymus, kūrybiniai bandymai pasirodė spaudoje… Vis dėlto 1969 metais baigusi Vilkaviškio S. Nėries vidurinę mokyklą pasuko kitokiu, konkretesniu keliu: į Kauno maisto pramonės technikumą. Dirbo įvairiose pramonės įmonėse, net meistre normuotoja statybų sektoriuje. Tolokai nuo poezijos… …Šį vasarį Biruta Pėveraitytė-Giraitienė švenčia gražų jubiliejų. O jo išvakarėse pasirodė dar viena eilėraščių knyga „Gulbės pienas“ – vienuoliktoji! Galbūt nustebs ne vienas: vieni dėl to, kad pirmoji pažymėta 2005-ųjų data, taigi autorei jau sulaukus amžiaus brandos, ...
  • „Mūsų žemė mena“

    2019-02-27„Mūsų žemė mena“
    Taip plenerinę savo darbų parodą pavadino Kybartų kultūros centro menų studijos „Smiltys“ nariai. Nebe pirmus metus gyvuojantis kūrybingų žmonių sambūris, prasidėjęs nuo to, kad atsirado keletas norinčių tapyti moterų, išaugo ne tik narių skaičiumi. Jei palygintume su augalu, tai išsiplėtė jo šakos (padaugėjo žmonių, kuklūs pirmieji plenerai tapo tarptautiniais), o šaknys skverbiasi vis giliau į savo krašto žemę. Nes vieniems besidomint, o kitiems žinant daugiau, atsirado graži bendrystė. Ir ne vien tik gražūs gamtovaizdžiai ar vasaros gėlių margumynas, bet ir paslaptingi mistiniai dalykai, įspūdžiai, patirti protėvių palikimą saugančiose, ypatingos energetikos vietovėse ėmė atsispindėti kūryboje… Pernykštis pleneras, kuriame dalyvavo ir Lenkijos bei ...
  • Vasario 16-osios išvakarėse – čekų dovana Marijampolei

    2019-02-27Vasario 16-osios išvakarėse – čekų dovana Marijampolei
    Praėjusią savaitę Marijampolės kultūros centro fojė atidaryta paroda, kurią parengė Prahos miesto muziejus kartu su Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje. Į atidarymą atvykęs Čekijos Respublikos ambasados pirmasis sekretorius, misijos vadovo pavaduotojas Petras Vavra (Petr Vavra) pastebėjo, kad paroda – gražus abiejų valstybių bendradarbiavimo pavyzdys. Simboliška, kad ji Marijampolėje, mieste, kuriame gyveno ir mokėsi vienas iš Nepriklausomybės Akto signatarų dr. Jonas Basanavičius, atidaryta Vasario 15-ąją, 101-ųjų Nepriklausomybės metinių išvakarėse. Paroda Lietuvoje, Vilniuje, pristatyta pernai lapkričio 22 d., diena prieš J. Basanavičiaus gimtadienį. Marijampolėje ji bus eksponuojama iki kovo 16 d. Iš čia keliaus į Kauną. „Norime, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų susipažintų su ...
  • Vis dėlto svarbiausia data – Kovo 11-oji

    2019-02-27Vis dėlto svarbiausia data – Kovo 11-oji
    Vasario 16-osios išvakarėse marijampoliečiai turėjo progą sudalyvauti (Ne)pamokoje su profesoriumi Alfredu Bumblausku „Vasario 16-oji, Kovo 11-oji ar Liepos 6-oji? Kuri mažiau svarbi?“ Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Susirinko itin gausus klausytojų būrys, kuriame buvo ir Lietuvos karių šauktinių, jaunesniųjų eilinių, ir mokinių, ir seniai mokyklos suolą palikusių piliečių. Visus juos atvedė meilė Lietuvai ir noras pasigilinti į jos istoriją. Profesorius nenuvylė, jo pamoka-nepamoka buvo labai įdomi, žaisminga, suteikusi kai kam daugiau, kai kam gal mažiau naujų žinių iš istorijos. A. Bumblauskas nepiktai pasišaipė iš suvalkiečių taupumo. Pasak jo, Vištytyje pastatytas genialus paminklas – visi trys garsūs vyrai ant vieno stulpo: Vytautas ant ...
  • Kurkime geresnį internetą kartu! (Eksperto komentaras)

    2019-02-27Kurkime geresnį internetą kartu! (Eksperto komentaras)
    „Labai džiaugiuosi, kad senjorai nebijo naudotis išmaniosiomis technologijomis, ir esu laiminga, kad galiu prie to prisidėti“, – sako Aušrinė Česnulienė, edukologijos bakalauro ir viešųjų ryšių magistrė, „Epale“ ekspertė Marijampolės regione. Ką daryti, kad internete būtumėte saugūs? Kad interneto aplinka būtų geresnė ir saugesnė, būtinas kiekvieno mūsų indėlis. Žmonėms būtina žinoti, ką daryti, jeigu internete susiduria su vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis, pornografija, narkotinių medžiagų platinimu, rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu ar panašia informacija. Jeigu tai pastebėjote, praneškite interneto karštąja linija www.svarusinternetas.lt. Pranešimų anketos anoniminės. Dažnas apie elektroninį saugumą nesusimąsto tol, kol tai nepaliečia jo asmeniškai. Ką daryti, kad internete būtume saugūs? Pateiksiu ...
  • „Ne visi esantys draugų sąraše tikrai yra draugai“

    2019-02-27„Ne visi esantys draugų sąraše tikrai yra draugai“
    Taip Marijampolės trečiojo amžiaus universiteto Informatikos fakulteto lankytojams teigia su kompiuteriniu raštingumu juos supažindinanti Aušrinė Česnulienė, suaugusiųjų švietimo srityje dirbanti ne vienerius metus. Senjorai neskuba daryti to, ko nesupranta – Nuo 2016 m. esu „Epale“ komandos narė. Tai daugiakalbė bendruomenė, siejanti suaugusiųjų švietimo ir mokymosi srities specialistus. Jos tikslas – pagerinti su suaugusiųjų mokymusi Europoje susijusių paslaugų kokybę ir teikimą, sukurti svarbų visos Europos suaugusiųjų mokymosi sektorių, kad suaugusiųjų švietimo specialistai ir skleidėjai galėtų pasiekti visus suaugusiuosius, – platformą pristato dėstytoja. – Mokomės patys ir tas žinias perduodame kitiems. Nors Informatikos fakultete šiais mokslo metais studentų-senjorų mokosi tik keturi, bet aš ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.