Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis.

Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas

Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, Regioninių radijo stočių bei kitų asociacijų vadovai, kultūrinės, nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos atstovai.

„Šiandien, kai gyvename pandemijos iššūkių akivaizdoje, mums kaip niekad reikalinga laisva žiniasklaida ir nepriklausoma žurnalistika, kurioje nebūtų neapykantą kurstančių kalbų ir dezinformacijos. Deja, kokybiško žiniasklaidos turinio finansavimas vis dar yra nepakankamas, o siekis tobulinti žiniasklaidos rėmimo modelį išlieka aktualus“, – konferencijoje teigė Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis.
2017 m. prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Medijų taryba, kuriai pavesta parengti šalies žinių politikos gaires 2019–2022 metams. 2019 m. pradžioje Medijų tarybos parengtas dokumentas buvo patvirtintas tuometinio kultūros ministro ir tapo galiojančiu teisės aktu. Jame be kita ko pažymima, kad kokybiško ir visuomenei svarbaus žiniasklaidos turinio finansavimas nepakankamas, o žiniasklaidos rėmimo būdas tobulintinas.

Žiniasklaidos bendruomenė ir žinių vartotojai, deja, pasigenda konkrečių žingsnių šia linkme. Permainų būtinumą pandemija ir žinių lauko globalizacijos tempai tik paryškino.

Seimo Kultūros komitetas ėmėsi sumanymo suburti visas suinteresuotas puses ir aktualizuoti minėtas Medijų tarybos nustatytas gaires, sutelktomis pastangomis konkretizuoti galimų žiniasklaidos rėmimo pakeitimų patarimus.
Minėtoje konferencijoje ypatingas dėmesys atkreiptas ir į regioninę žiniasklaidą, viena iš forumo dalių buvo skirta diskusijai tema „Regioninė žiniasklaida: išlikimo fenomenas“. Joje pranešimą „Regioninė spauda – suspardytas, bet nepribaigtas demokratijos sarginis šuo“ skaitė Vilija Butkuvienė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė.

Kokie sprendimai padėtų regioninės spaudos atsigavimui bei užtikrintų patikimų ir kokybiškų žinių prieinamumą kiekvienam šalies piliečiui ir pasitarnautų visaverčiam demokratijos veikimui, kalbėjo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovai Deividas Ridikas, Alvydas Balčiūnas, Rasa Navickienė.

Regioninė spauda „gyva“ deklaracijomis

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė V. Butkuvienė kalbėdama konferencijoje akcentavo, kad Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys 2019–2022 m. regioninės spaudos atstovus lyg ir turėtų nuteikti labai viltingai. Tačiau pranešėja atkreipė dėmesį į šių krypčių deklaratyvumą. Nors pripažįstama, kad regioninė žiniasklaida atlieka svarbų – ne tik kultūros ir žinių nešėjo, bet ir viešojo intereso sergėtojo – vaidmenį šalies regionuose, tačiau vietinė spauda nesulaukia realios paramos. Priešingai – valdžia net kelerius metus buvo panaikinusi spaudai PVM lengvatą, o AB „Lietuvos paštas“, panaikinęs stacionarius paštus kaimiškose vietovėse ir įvedęs mobiliojo paštininko paslaugą, nesugebėjo garantuoti laikraščio prenumeratos ir pristatymo kokybės kaimiškose teritorijose. Deja, vietinės spaudos gyvybingumą ir kultūrinę misiją palaikantis Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fonas per menkai finansuojamas, kad patenkintų regioninės programos kultūriniam turiniui paraiškas. Pasak pranešėjos, ir valstybės institucijų viešinimo kampanijose „liūto dalį“ laimi tarpininkų agentūros, o vietinėms redakcijoms lieka finansavimo trupiniai. „Valdančiųjų koalicijos ir kadencijos keičiasi, tačiau, nepaisant ar į valdžią ateina buvę opozicionieriai, ar vėl grįžta buvę valdantieji, metodai nesikeičia: noras kontroliuoti ir per viešuosius ryšius patiems formuoti sau palankią viešąją nuomonę išlieka gajus. Kritinė žurnalisto mintis ne itin pageidaujama, net priešingai „trumpas pavadėlis“, prilaikantis „vietinį sarginį šunį“, kartais ir smarkiau patempiamas“, – pranešime situaciją apibūdino V. Butkuvienė. Jos nuomone, karantino metu kai kuriuose regionuose beveik perpus kritę laikraščių pardavimai, prenumerata, reklama, o ir nepakankama valstybės parama kirto didžiulį smūgį laikraščių bendrovių finansiniam stabilumui. Redakcijų vidinių resursų trūkumas sukelia neigiamas pasekmes: siaurina galimybes investuoti į modernizavimą, laikraščių žurnalistų socialinę gerovę bei jų profesionalumo ugdymą, ir, svarbiausia, kelia akivaizdų pavojų laikraščio nepriklausomumui.2011 m. Lietuvoje buvo apie 200 vietinių ir regioninių laikraščių, o šiuo metu – perpus mažiau.

Kultūros pase siūloma prenumerata

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė R. Navickienė konferencijos diskusijoje kalbėdama apie naujo žiniasklaidos paramos modelio būtinybę atkreipė dėmesį į dabar veikiančio Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondo ribotas galimybes. Šio fondo paramos lėšos ( apie 2,7 mln. eurų) nesikeičia jau dešimtmetį, o juk beveik pusė gautos projektinės sumos sugrįžta valstybei mokesčių pavidalu.
Pernai į regioninės spaudos programą Fonde pretendavo 109 pareiškėjų projektai, o buvo iš dalies paremta tik 79. Kultūrinio šviečiamojo pobūdžio projektų įgyvendinimui reikalinga suma siekė 1 477 000 Eur, o paskirta suma sudarė tik 645 000 Eur. „Skaičių kalba labai akivaizdi – poreikis yra 2 kartus didesnis už esamas lėšas“, – konferencijoje sakė R. Navickienė, pristatydama kuklias valstybės investicijas į regioninės spaudos siekiamybę – kurti kokybišką laikraščio turinį. Pasak jos, valstybei logiška būtų iš dalies remti ir stiprinti ir kasdienę regionų naujienų žurnalistiką, nes žurnalistikos profesionalų rajonuose trūksta labiausiai. „Vertingą turinį gali sukurti tik stiprūs vietos žurnalistai, autoritetingi vietos bendruomenėje. Žurnalistų profesiniai mokymai yra būtini“, – įsitikinusi R. Navickienė, pasiūliusi pasvajoti apie valstybės skatinamą skaitomumo programos dalį: o kodėl vietinio laikraščio prenumeratos neįtraukus į Kultūros paso paslaugų sąrašą?

Investicijos į technologijas – būtinos

Konferencijoje Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos narys, UAB „Utenos diena“ direktorius ir leidėjas D. Ridikas kalbėjo tema „Regioninis portalas kaip technologinės įvairovės skaitytojams užtikrinimas. Socialinė atsakomybė prieš skaitytoją vietos laikraštyje ir interneto portale“. Pranešėjas įvardijo technologijų pritaikymo svarbą vietinėje spaudoje, tačiau vien entuziazmo su šviesolaidžiu nepakanka. Internetinė regioninė svetainė kol kas negeneruoja reikiamų pajamų, reklamos užsakymai yra minimalūs, o dalinė portalo naujienų prenumerata yra neįmanoma dėl skaitytojų įpročio gauti nemokamą turinį. Ir tik didieji ar specializuoti portalai dalį turinio neseniai yra apmokestinę.

„Esame arčiausiai savo skaitytojo ir jį gerai pažįstame, o jis pažįsta mus. Būtent socialinė atsakomybė prieš skaitytoją mus ir skiria nuo didžiųjų internetinių portalų, pavienių blogerių, įvairiausio tipo jutuberių ar vlogerių. Mes negalime nuvilti savo skaitytojų pasitikėjimo“, – įsitikinęs D. Ridikas.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotojas, Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas A. Balčiūnas kalbėdamas konferencijoje kėlė retorinį klausimą, ar valstybei reikia regioninės žiniasklaidos? Kultūros ministerijai šiuo metu deklaruotas bendras spaudos leidinių tiražas yra apie 300 000 egzempliorių. Juk tai galinga informacijos jėga, padedanti stiprinti pilietinę visuomenę, vystyti kritinį mąstymą demokratinėje valstybėje. A. Balčiūnas atkreipė dėmesį į labai svarbų aspektą: vietinių laikraščių gyvybingumas niekada nebuvo palaikytas iš ES paramos fondų. Jo nuomone, atsižvelgiant į ES keliamus tikslus ir ministerijų rengiamus finansavimo aprašus, būtina numatyti galimybę regioninei spaudai gauti paramą investicijoms – informacinių technologijų, kompiuterių ir leidybinių programų atnaujinimui, naujų skaitmeninių produktų sukūrimui ir paleidimui, tokių kaip autorinio redakcijos skaitmeninio turinio (atskirų straipsnių ar viso laikraščio skaitmeniniu formatu) prenumeratos pardavimui; vietinių skelbimų ir reklamos pardavimo skaitmenizavimui.

Rezoliucija: įtvirtinti nepriklausomybę

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tyrime Lietuvos žiniasklaidos laisvė vertinama kaip ir pernai – esame 28-i iš 180 šalių. Vyriausybės programoje yra ambicingas siekis pakliūti į dvidešimtuką. Norint judėti to link, investicijos į regioninę žiniasklaidą yra būtinos. „Kreipiuosi į Vyriausybę, Seimo Kultūros komitetą, Kultūros ministeriją – sukurkime pagaliau naują sisteminį medijų rėmimo modelį, kad regioninei žiniasklaidai nereikėtų balansuoti tarp žemės ir dangaus“, – konferencijoje kreipėsi NRMLL asociacijos direktorė R. Navickienė.

LR Seime vykusios konferencijos „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ pabaigoje priimta rezoliucija dėl žiniasklaidos nepriklausomybės įtvirtinimo gairių ir žiniasklaidos rėmimo modelio tobulinimo, kurią Kultūros komiteto posėdyje jau pristatė minėtos konferencijos iniciatorė Komiteto narė Liuda Pociūnienė.

Konferencijos žiniasklaidos rėmimo tobulinimo baigiamąsias nuostatas dar ketinama pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete bei Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Rezoliucija taip pat pasieks Vyriausybę, Medijų tarybą, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, Seimo valdybą ir, tikimasi, paskatins sutelktomis pastangomis taisyti susidariusią padėtį, įgyvendinti esmines žiniasklaidos rėmimo modelio reformas ir pereiti prie aktualaus pilietiniam atsparumui ir šalies pažangai žiniasklaidos turinio finansavimo.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje

    2021-12-04Nuo šiol diegiant trumpas tiekimo grandines – galimybė steigti regioninius logistikos centrus visoje Lietuvoje
    Šiemet kai kurių didžiųjų miestų savivaldybių – Kauno miesto ir Klaipėdos rajono – vadovai prakalbo apie regioninių logistikos centrų kūrimą. Deja, kol kas šios kalbos lieka tik kalbomis, o štai imtis realių veiksmų tokiems centrams kurti ir pasinaudoti tam skirta parama jau įmanoma. Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 23 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“. Antrajam šiemet paraiškų priėmimo etapui įsigaliojo tam tikri pakeitimai, susiję būtent su parama regioninio lygmens logistikos centrams kurti. Sveikas maistas – arčiau vartotojų Kaip sakė Žemės ūkio ministerijos ...
  • Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!

    2021-12-03Medaliai – Lietuvai. O mėlynės užgyja!
    Marijampolietę Neilą Danilevičiūtę pokalbiui pakviečiau tik ką grįžusią iš Europos kiokušin karatė jaunučių, jaunių ir jaunimo čempionato, vykusio Rumunijoje. 18-metė Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė, karatė klubo „Kariai“ sportininkė iš čempionato parsivežė du bronzos medalius ir mėlynę paakyje. Bet dėl mėlynės visai nesuko sau galvos – ji tik jos, Neilos. O va štai medaliai – Lietuvai, garbė – Marijampolei. Daiva KLIMAVIČIENĖ Dalyvavo dvejose varžybose Neila turėjo du kartus patekti į finalą Lietuvoje, kad galėtų vykti į varžybas Europoje. Kiokušin karatė katos varžybose Lietuvoje mergina yra daugkartinė čempionė, nugalėjusi varžoves šešis kartus ir tik šiemet pirmą kartą likusi antra. – Nedaug yra sportininkių, kurios dalyvauja abiejose ...
  • Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą

    2021-12-03Italija. Čia net valgydami kalba apie maistą
    49-erių Leta Trajanauskaitė-Viggiani, buvusi marijampolietė, jau 15 metų gyvena Italijoje. Su vyru gydytoju Bruno Viggiani prieš dvejus metus nusipirko namus Manziana miestelyje Romos provincijoje. Dukra Jovita, kuriai 27-eri, baigė industrinio dizaino magistro studijas ir gyvena Romoje. Leta su kitomis bendramintėmis aktyviai dalyvauja miestelio moterų sambūrio veikloje – kuria rankdarbius ir juos parduoda, o už surinktas lėšas organizuoja renginius ir akcijas. „Dabar ruošiamės labai rimtam renginiui, skirtam smurto prieš moteris prevencijai“, – sakė mūsų pakalbinta Italijos lietuvė. O kalbinome Letą Viggiani apie Kalėdas (nes jos artėja nenumaldomai) – ką italai deda ant šventinio stalo ir ką jiems apskritai reiškia maistas. Na, žinoma, ...
  • 5 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI

    2021-12-015 ORIGINALIOS IDĖJOS, KĄ DOVANOTI KALĖDŲ PROGA PORAI
    Parduotuvių lentynos, besipildančios kalėdiniais papuošimais, skambanti kalėdinė muzika, mandarinių ir cinamono kvapas, pirmos krintančios snaigės primena, jog artėja gražiausios metų šventės. Tam, kad kalėdinių dovanų paieška nevirstų galvos skausmu, mes turime net 5 originalias idėjas, kurios nustebins ir pačius išrankiausius! Beliks tik išsirinkti pramogos pobūdį, o tai padaryti internetu tinklalapyje Beta.lt dabar itin paprasta. Vos keliais paspaudimais dovanų kuponas bus jūsų, todėl dovaną įsigysite ne tik greičiau, bet ir pigiau! POILSIS GAMTOJE Norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio idealiai tiks gamtos apsuptyje įsikūrusios mini vilos ERDVĖS, o čia – šlamantys medžiai, tyvuoliuojantys vandens telkiniai, jaukumu ir ramybe kvepiantis kiemas. Skandinaviško stiliaus jaukumas, apgalvotos detalės, žvakių šviesa, ...
  • Palaidinė – kas ji tokia?

    2021-12-01Palaidinė - kas ji tokia?
    Palaidinės tai moteriški viršutiniai drabužiai, kurie dažniausiai būna panašūs į marškinius. Jos atsirado dar XIX a. pabaigoje, apie 1890 metus. Ypač išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tad šio stiliaus drabužis skaičiuoja daugiau nei šimtmetį ir vis dar yra labai populiarus, todėl tikėtina, kad iš mados pasaulio taip pat ilgai ir nesitrauks. Pasirinkimo gausa kiekvienam skoniui Moterų apranga visais laikais žavėjo savo išradingumu bei subtilumu. Pasirinkimas labai platus, o kalbant apie kiekvieną drabužį atskirai galima juos klasifikuoti į dar kelis tipus. Palaidinės taip pat būna kelių tipų. Jos būna vienspalvės arba įvairių atspalvių, su raštais ar kitokiais piešiniais, dažniausiai su plastikinėmis ar metalinėmis ...
  • Kataraktą galime įveikti

    2021-12-01Kataraktą galime įveikti
    Pastebėjus regėjimo susilpnėjimą, akis tarsi aptraukus rūkui, atsiradus jautrumui ryškiai šviesai – reiktų ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju, kadangi visi šie požymiai gali būti ženklas, kad vystosi katarakta. Katarakta (lęšiuko sudrumstėjimas) – viena pagrindinių regėjimo netekimo priežasčių pasaulyje, kurią šiuolaikiniai oftalmologijos pasiekimai leidžia sėkmingai gydyti. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui blogėjantį regėjimą. Sergant katarakta silpnėja matymo ryškumas, vaizdai tampa išplaukę, matomi tarsi žiūrint pro rūką. Drumstėdamas lęšiukas iškraipo spalvas, dingsta kontrastinis matymas. Kad ir kokius akinius žmogus užsidėtų matymas nepagerėja. Ligai progresuojant regėjimas silpnėja, atskiriama tik šviesa nuo tamsos ar ...
  • Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui

    2021-12-01Automatizuota maisto gamybos įranga – nauda ir žmogui
    Verslas šiais laikais tikrai dirba dažniausiai kompiuterio pagalba, sistemomis, o ne rankomis, kadangi pagaminti didelius kiekius gaminių, natūralu, kad rankomis būtų ne tik per brangu, tačiau ir tai reikalautų labai daug laiko. Lygiai taip pat ir maisto pramonei galima rasti labai daug sistemų, kurios skirtos našiam darbui ir galiausiai geriausia rezultatui. Kad ir koks maistas yra gaminamas – geriausia įranga siūloma linchema.lt. Tik reikia tartis su pardavėjais, kurie pagal Jūsų poreikius pasiūlys sistemas, kurios labiausiai atitinka Jūsų veiklos tipą. Našumas ir energija Pirmiausia siūlome daugiau dėmesio skirti energijai bei jos koeficientui, kuris dažniausiai reiškia naudingumą. Žinoma, kad visi verslai nori kuo galingesnės įrangos, ...
  • Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga

    2021-12-01Baldų priežiūros priemonės – svarbu ir reikalinga
    Nauji baldai namuose visada atrodo estetiškai, tačiau laikui bėgant atsiranda įvairios nusidėvėjimo žymės. Tam, kad namai ir toliau atrodytų gražiai, o baldai džiugintų ilgai, reikia detales tinkamai prižiūrėti nuo pat jų įsigijimo pradžios. Tinkama priežiūra reikalauja laiko bei žinių, todėl straipsnyje pateikiame patarimus, kaip tinkamai valyti skirtingų medžiagų baldus. Oda Tiek natūralios, tiek dirbtinės odos baldams reikalingos specialios valymo priemonės. Stilingus odinius baldus, kuriuos galite rasti internetinėje baldų parduotuvėje Magrės baldai, patariama reguliariai nusiurbti dulkių siurbliu, o nusiurbus nuvalyti šluoste. Jei pateko purvo, išteptą vietą nušluostykite sukamaisiais judesiais sausu skudurėliu. Vis tiek lieka dėmė? Tuomet naudokite specialias odos priežiūros priemones. Odinių baldų nestatykite ...
  • Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana

    2021-11-27Rygiškių Jono gimnazijai – Amerikos lietuvių dailininko dovana
    Šią savaitę Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija sulaukė ypatingos dovanos – joje apsilankęs Jungtinėse Amerikos Valstijose, Čikagoje, gyvenantis gydytojas ir menininkas Audrius Plioplys padovanojo savo kūrinį „Simfonija“, kuris papuošė vieną iš gimnazijos sienų. „Suvalkietyje“ jau rašėme, kad dailininkas A. Plioplys šiemet rugsėjo mėnesį lankėsi Lietuvoje, o Marijampolėje surengė jubiliejinę darbų parodą ir paminėjo savo 70-metį. Jo iniciatyva prie Varnupių piliakalnio pradėta kurti akmenų instaliacija, skirta šiemet minimoms garsios lietuvių mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms. Dailininkas yra gimęs Kanadoje, Toronte, jau daug metų gyvena Amerikoje, o jo tėvų gimtinė yra netoli Marijampolės. Įspūdingo dydžio meno kūrinį „Simfonija“ pristatydamas Rygiškių Jono gimnazijos salėje susirinkusiems ...
  • „Tegul jo asmenybė įkvepia“

    2021-11-27„Tegul jo asmenybė įkvepia“
    Marijampolėje paminėtos kraštiečio – ateitininko, karininko, vieno jauniausių Steigiamojo Seimo narių – Antano Matulaičio, kritusio kovose už Lietuvos laisvę, 101-osios mirties metinės. Senosiose miesto kapinėse prie Antano Matulaičio kapo jam nusilenkė marijampoliečiai, Lietuvos Seimo nariai bei kiti svečiai, nuaidėjo karių pagarbos salvės. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus Bulotų namuose surengta A. Matulaičio vardo konferencija „Pilietinis pasipriešinimas: vakar, šiandien, rytoj“. Šio renginio iniciatorius, Seimo narys Andrius Vyšniauskas akcentavo, kad Antanas Matulaitis buvo išskirtinė asmenybė, dažnai minėta kaip pavyzdys jaunajai kartai ir deramai gerbta tarpukariu, deja, užmiršta… Tikimasi, kad ši konferencija nebus paskutinė – prisimenant ir pagerbiant, mokantis iš praeities ...
  • „Turiu kelionių geną“

    2021-11-26„Turiu kelionių geną“
    Judita Leišytė – marijampolietė, buvusi geografijos mokytoja. Iki šiol mėgaujasi pažintinėmis kelionėmis, pėsčiųjų žygiais, įsimylėjusi kalnus, aplankiusi 52 šalis. Paklausta, ar teko kada nors keliauti su programa „viskas įskaičiuota“, iš karto pradėjo linksėti galva: „Taip taip, visos mano kelionės yra „viskas įskaičiuota“: nuovargis, košės, net uodai įskaičiuoti, ir pokalbiai prie laužo, gražūs vaizdai, nepalankios oro sąlygos, bemiegės naktys“ (sąrašą galėtų tęsti ir tęsti). Daiva KLIMAVIČIENĖ „Neįsivaizdavau, kad galima keliauti be mokinių“ Judita yra aukštaitė, gyvenimo atviliota į Suvalkiją. Mokykliniais metais jos mokytojai įžiebė meilę gamtai ir kelionėms. Puikios Aukštaitijos vietos, Tauragno ežeras, baidarės, dviračiai, lygumų slidės – viskas išbandyta, prisijaukinta. Šią kelionių ugnelę ...
  • Marijampolės kolegija minėjo 20-metį

    2021-11-26Marijampolės kolegija minėjo 20-metį
    Jubiliejus – tai proga prisiminti, padėkoti, nusilenkti. Trečiadienį tokią progą turėjo Marijampolės kolegijos bendruomenė, minėdama kolegijos 20-metį. Tradiciškai pasigirdo svarstymų, ar tai daug, ar mažai – 20 metų. Kaip institucijai tai nėra didelis amžius. Visgi tuos metus dar prisimena daugelis, daug yra žmonių, kurie gali pasidalinti atsiminimais, įspūdžiais apie tai, kaip kolegija kūrėsi ir vystėsi. Kolegija visais šiais metais įgyvendino įvairias šventines iniciatyvas, skirtas jubiliejui. Marijampolės kultūros centre trečiadienį buvo atidaryta fotografijų, įamžinusių kolegijos dešimtmečius, paroda „20-mečio istorija atminty ir vilty“. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje aukotos šv. Mišios, skirtos pagerbti ir prisiminti kolegijos bendruomenės narius. Iškilmingą renginį „Praeitis atvira ateičiai“ kultūros centro ...
  • Rūbų pirkimas mažiems vaikams: kaip sutaupyti?

    2021-11-26Rūbų pirkimas mažiems vaikams: kaip sutaupyti?
    Norite sutaupyti pinigų perkant vaikiškus drabužius? Vaikiškiems drabužiams galite išleisti netgi daugiau nei perkant suaugusiųjų drabužius. Ką daryti ir kaip sutaupyti? Štai keletas patarimų praktiškoms mamoms! 1. Pirkite klasikinius drabužius Pirkite klasikinius pagrindus – tai patarimas, kurį perskaitysite kiekviename mados žurnale nuo „Vogue“, „Elle“ iki „Grazia“. Ir šią taisyklę lygiai taip pat galime pritaikyti vaikų drabužiams. Džinsai, chinos, pagrindiniai marškinėliai ir megztiniai taps pagrindiniais jūsų vaiko drabužių deriniais. Taip vaikas visada turės universalų drabužį, kurį galės derinti su naujais „negaliu gyventi be jo “ marškinėliais, kelnėmis ar sijonu. 2. Priimkite visas dovanas, ypač kūdikių rūbelius Neišvengiama, kad nuo tos dienos, kai pranešite apie nėštumą, ...
  • Siekiant didesnių renovacijos tempų Lietuvoje, susijungė dvi Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros

    2021-11-20Siekiant didesnių renovacijos tempų Lietuvoje, susijungė dvi Aplinkos ministerijai pavaldžios agentūros
    Lapkričio 1 d. susijungė Būsto energijos taupymo agentūra (BETA), iki šiol administravusi daugiabučių renovacijos procesus, ir Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Nuo šiol pastatų renovacijos procesus koordinuos naujai įsteigtas APVA pastatų energinio taupumo departamentas. Aplinkos ministerija tikina, kad agentūrų susijungimas padės užtikrinti efektyvesnę daugiabučių ir viešųjų pastatų atnaujinimo eigą visoms proceso šalims. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasakojo, kad šiuo metu Aplinkos ministerijos planas yra patrigubinti renovacijos tempus, o BETA ir APVA sujungimas, įkuriant Pastatų energinio taupumo departamente Kompetencijų centrą – vienas pagrindinių įrankių, padėsiančių tai padaryti. APVA direktorius Ignotas Šalavėjus pasakoja, jog Pastatų energinio taupumo departamente jau praėjusią savaitę ...
  • Ką skaityti? Įdomi šiuolaikinė užsienio literatūra 

    2021-11-19Ką skaityti? Įdomi šiuolaikinė užsienio literatūra 
    Žmonėms, kurie nežino, ką skaityti, rekomenduojame atsiversti gerą, laiko patikrintą klasikos knygą. Tačiau šiuolaikinė literatūra taip pat įdomi ir verta dėmesio. Kiekvienais metais rengiami įvairūs prestižiniai apdovanojimai, tokie kaip „Man Booker“, Pulicerio ar Nobelio literatūros premijos. Skaitytojai taip pat nominuoja ir renka savo geriausias metų knygas. Todėl visada verta pasižvalgyti po tokių premijų ar rinkimų nugalėtojus, nominantus, bei pasidomėti įvairiais  bestseleriais. Tiems, kuriems vis dar keblu išsirinkti vertingą skaitinį, interneto knygynas Patogupirkti.lt parengė rekomendacijų ir siūlo tokią šiuolaikinę užsienio literatūrą, kuri įsimins ilgam. Visgi, skaitytojai, kaip ir knygos, labai įvairūs, todėl šiame sąraše rasite kūrinių, parinktų skirtingų pomėgių žmonėms. Tai populiarūs ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.