Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Jokia paslaptis

Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

 

Lietuvos žiniasklaidos rėmimo modelis – tarp žemės ir dangaus?

Lietuvos Seimo Kultūros komiteto organizuotoje nuotolinėje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ perskaityta net 30 pranešimų, jų klausėsi apie 1 000 dalyvių. Konferencijoje diskutuota apie globalius ir nacionalinius informacinio lauko pokyčius, įvardyti Lietuvos regioninės, kultūrinės ir naujienų žurnalistikos poreikiai. Akcentuota, kad dezinformacijos aplinkoje laisva žiniasklaida kaip niekada reikalinga, tačiau vienas iš itin svarbių valstybės prioritetų – žiniasklaidos rėmimo modelis – vis dar neveikiantis.

Kokybiško turinio finansavimas – nepakankamas

Konferencijoje dalyvavo Seimo nariai, kultūros ministras Simonas Kairys, Europos žurnalistų federacijos pirmininkas Mogensas Blicheris Beregardas (Mogens Blicher Bjerregård), kalbėjo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, Regioninių radijo stočių bei kitų asociacijų vadovai, kultūrinės, nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos atstovai.

„Šiandien, kai gyvename pandemijos iššūkių akivaizdoje, mums kaip niekad reikalinga laisva žiniasklaida ir nepriklausoma žurnalistika, kurioje nebūtų neapykantą kurstančių kalbų ir dezinformacijos. Deja, kokybiško žiniasklaidos turinio finansavimas vis dar yra nepakankamas, o siekis tobulinti žiniasklaidos rėmimo modelį išlieka aktualus“, – konferencijoje teigė Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis.
2017 m. prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Medijų taryba, kuriai pavesta parengti šalies žinių politikos gaires 2019–2022 metams. 2019 m. pradžioje Medijų tarybos parengtas dokumentas buvo patvirtintas tuometinio kultūros ministro ir tapo galiojančiu teisės aktu. Jame be kita ko pažymima, kad kokybiško ir visuomenei svarbaus žiniasklaidos turinio finansavimas nepakankamas, o žiniasklaidos rėmimo būdas tobulintinas.

Žiniasklaidos bendruomenė ir žinių vartotojai, deja, pasigenda konkrečių žingsnių šia linkme. Permainų būtinumą pandemija ir žinių lauko globalizacijos tempai tik paryškino.

Seimo Kultūros komitetas ėmėsi sumanymo suburti visas suinteresuotas puses ir aktualizuoti minėtas Medijų tarybos nustatytas gaires, sutelktomis pastangomis konkretizuoti galimų žiniasklaidos rėmimo pakeitimų patarimus.
Minėtoje konferencijoje ypatingas dėmesys atkreiptas ir į regioninę žiniasklaidą, viena iš forumo dalių buvo skirta diskusijai tema „Regioninė žiniasklaida: išlikimo fenomenas“. Joje pranešimą „Regioninė spauda – suspardytas, bet nepribaigtas demokratijos sarginis šuo“ skaitė Vilija Butkuvienė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė, Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė.

Kokie sprendimai padėtų regioninės spaudos atsigavimui bei užtikrintų patikimų ir kokybiškų žinių prieinamumą kiekvienam šalies piliečiui ir pasitarnautų visaverčiam demokratijos veikimui, kalbėjo Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos atstovai Deividas Ridikas, Alvydas Balčiūnas, Rasa Navickienė.

Regioninė spauda „gyva“ deklaracijomis

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė V. Butkuvienė kalbėdama konferencijoje akcentavo, kad Visuomenės informavimo politikos strateginės kryptys 2019–2022 m. regioninės spaudos atstovus lyg ir turėtų nuteikti labai viltingai. Tačiau pranešėja atkreipė dėmesį į šių krypčių deklaratyvumą. Nors pripažįstama, kad regioninė žiniasklaida atlieka svarbų – ne tik kultūros ir žinių nešėjo, bet ir viešojo intereso sergėtojo – vaidmenį šalies regionuose, tačiau vietinė spauda nesulaukia realios paramos. Priešingai – valdžia net kelerius metus buvo panaikinusi spaudai PVM lengvatą, o AB „Lietuvos paštas“, panaikinęs stacionarius paštus kaimiškose vietovėse ir įvedęs mobiliojo paštininko paslaugą, nesugebėjo garantuoti laikraščio prenumeratos ir pristatymo kokybės kaimiškose teritorijose. Deja, vietinės spaudos gyvybingumą ir kultūrinę misiją palaikantis Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fonas per menkai finansuojamas, kad patenkintų regioninės programos kultūriniam turiniui paraiškas. Pasak pranešėjos, ir valstybės institucijų viešinimo kampanijose „liūto dalį“ laimi tarpininkų agentūros, o vietinėms redakcijoms lieka finansavimo trupiniai. „Valdančiųjų koalicijos ir kadencijos keičiasi, tačiau, nepaisant ar į valdžią ateina buvę opozicionieriai, ar vėl grįžta buvę valdantieji, metodai nesikeičia: noras kontroliuoti ir per viešuosius ryšius patiems formuoti sau palankią viešąją nuomonę išlieka gajus. Kritinė žurnalisto mintis ne itin pageidaujama, net priešingai „trumpas pavadėlis“, prilaikantis „vietinį sarginį šunį“, kartais ir smarkiau patempiamas“, – pranešime situaciją apibūdino V. Butkuvienė. Jos nuomone, karantino metu kai kuriuose regionuose beveik perpus kritę laikraščių pardavimai, prenumerata, reklama, o ir nepakankama valstybės parama kirto didžiulį smūgį laikraščių bendrovių finansiniam stabilumui. Redakcijų vidinių resursų trūkumas sukelia neigiamas pasekmes: siaurina galimybes investuoti į modernizavimą, laikraščių žurnalistų socialinę gerovę bei jų profesionalumo ugdymą, ir, svarbiausia, kelia akivaizdų pavojų laikraščio nepriklausomumui.2011 m. Lietuvoje buvo apie 200 vietinių ir regioninių laikraščių, o šiuo metu – perpus mažiau.

Kultūros pase siūloma prenumerata

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos direktorė R. Navickienė konferencijos diskusijoje kalbėdama apie naujo žiniasklaidos paramos modelio būtinybę atkreipė dėmesį į dabar veikiančio Spaudos, radijo, televizijos rėmimo fondo ribotas galimybes. Šio fondo paramos lėšos ( apie 2,7 mln. eurų) nesikeičia jau dešimtmetį, o juk beveik pusė gautos projektinės sumos sugrįžta valstybei mokesčių pavidalu.
Pernai į regioninės spaudos programą Fonde pretendavo 109 pareiškėjų projektai, o buvo iš dalies paremta tik 79. Kultūrinio šviečiamojo pobūdžio projektų įgyvendinimui reikalinga suma siekė 1 477 000 Eur, o paskirta suma sudarė tik 645 000 Eur. „Skaičių kalba labai akivaizdi – poreikis yra 2 kartus didesnis už esamas lėšas“, – konferencijoje sakė R. Navickienė, pristatydama kuklias valstybės investicijas į regioninės spaudos siekiamybę – kurti kokybišką laikraščio turinį. Pasak jos, valstybei logiška būtų iš dalies remti ir stiprinti ir kasdienę regionų naujienų žurnalistiką, nes žurnalistikos profesionalų rajonuose trūksta labiausiai. „Vertingą turinį gali sukurti tik stiprūs vietos žurnalistai, autoritetingi vietos bendruomenėje. Žurnalistų profesiniai mokymai yra būtini“, – įsitikinusi R. Navickienė, pasiūliusi pasvajoti apie valstybės skatinamą skaitomumo programos dalį: o kodėl vietinio laikraščio prenumeratos neįtraukus į Kultūros paso paslaugų sąrašą?

Investicijos į technologijas – būtinos

Konferencijoje Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos narys, UAB „Utenos diena“ direktorius ir leidėjas D. Ridikas kalbėjo tema „Regioninis portalas kaip technologinės įvairovės skaitytojams užtikrinimas. Socialinė atsakomybė prieš skaitytoją vietos laikraštyje ir interneto portale“. Pranešėjas įvardijo technologijų pritaikymo svarbą vietinėje spaudoje, tačiau vien entuziazmo su šviesolaidžiu nepakanka. Internetinė regioninė svetainė kol kas negeneruoja reikiamų pajamų, reklamos užsakymai yra minimalūs, o dalinė portalo naujienų prenumerata yra neįmanoma dėl skaitytojų įpročio gauti nemokamą turinį. Ir tik didieji ar specializuoti portalai dalį turinio neseniai yra apmokestinę.

„Esame arčiausiai savo skaitytojo ir jį gerai pažįstame, o jis pažįsta mus. Būtent socialinė atsakomybė prieš skaitytoją mus ir skiria nuo didžiųjų internetinių portalų, pavienių blogerių, įvairiausio tipo jutuberių ar vlogerių. Mes negalime nuvilti savo skaitytojų pasitikėjimo“, – įsitikinęs D. Ridikas.

Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkės pavaduotojas, Mažeikių rajono laikraščio „Santarvė“ leidėjas A. Balčiūnas kalbėdamas konferencijoje kėlė retorinį klausimą, ar valstybei reikia regioninės žiniasklaidos? Kultūros ministerijai šiuo metu deklaruotas bendras spaudos leidinių tiražas yra apie 300 000 egzempliorių. Juk tai galinga informacijos jėga, padedanti stiprinti pilietinę visuomenę, vystyti kritinį mąstymą demokratinėje valstybėje. A. Balčiūnas atkreipė dėmesį į labai svarbų aspektą: vietinių laikraščių gyvybingumas niekada nebuvo palaikytas iš ES paramos fondų. Jo nuomone, atsižvelgiant į ES keliamus tikslus ir ministerijų rengiamus finansavimo aprašus, būtina numatyti galimybę regioninei spaudai gauti paramą investicijoms – informacinių technologijų, kompiuterių ir leidybinių programų atnaujinimui, naujų skaitmeninių produktų sukūrimui ir paleidimui, tokių kaip autorinio redakcijos skaitmeninio turinio (atskirų straipsnių ar viso laikraščio skaitmeniniu formatu) prenumeratos pardavimui; vietinių skelbimų ir reklamos pardavimo skaitmenizavimui.

Rezoliucija: įtvirtinti nepriklausomybę

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ tyrime Lietuvos žiniasklaidos laisvė vertinama kaip ir pernai – esame 28-i iš 180 šalių. Vyriausybės programoje yra ambicingas siekis pakliūti į dvidešimtuką. Norint judėti to link, investicijos į regioninę žiniasklaidą yra būtinos. „Kreipiuosi į Vyriausybę, Seimo Kultūros komitetą, Kultūros ministeriją – sukurkime pagaliau naują sisteminį medijų rėmimo modelį, kad regioninei žiniasklaidai nereikėtų balansuoti tarp žemės ir dangaus“, – konferencijoje kreipėsi NRMLL asociacijos direktorė R. Navickienė.

LR Seime vykusios konferencijos „Šiandienos informacinio lauko iššūkiai ir galimybės palaikyti Lietuvos žiniasklaidos nepriklausomybę bei profesionalumą“ pabaigoje priimta rezoliucija dėl žiniasklaidos nepriklausomybės įtvirtinimo gairių ir žiniasklaidos rėmimo modelio tobulinimo, kurią Kultūros komiteto posėdyje jau pristatė minėtos konferencijos iniciatorė Komiteto narė Liuda Pociūnienė.

Konferencijos žiniasklaidos rėmimo tobulinimo baigiamąsias nuostatas dar ketinama pristatyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete bei Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Rezoliucija taip pat pasieks Vyriausybę, Medijų tarybą, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, Seimo valdybą ir, tikimasi, paskatins sutelktomis pastangomis taisyti susidariusią padėtį, įgyvendinti esmines žiniasklaidos rėmimo modelio reformas ir pereiti prie aktualaus pilietiniam atsparumui ir šalies pažangai žiniasklaidos turinio finansavimo.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Galima siūlyti ir kitą variantą

    2022-04-20Galima siūlyti  ir kitą variantą
    Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pakalbintas „Suvalkiečio“, išsakė tokią nuomonę:– Dar 2005 metais Kalbos komisijos išsamiai nagrinėta ir nutarta, kad pagrindinis etnografinio regiono pavadinimas vis dėlto Suvalkija, o vietovardis Sūduva vartotinas daugiausia istoriniame kontekste. Pagrindinis tokio nutarimo motyvas buvo tas, kad Suvalkija ir Sūduva nesutampa nei chronologiškai, nei geografiškai. Tačiau jei keliama tokia iniciatyva, manau, kad visuomenė ir jai atstovaujančios institucijos galėtų pasiūlyti ir kitą variantą. O kalbiniu požiūriu abu pavadinimai taisyklingi.
  • Akcija „Darom‘22“ kviečia šviesti, burti, kurti ir atkurti gamtai padarytą žalą

    2022-04-20Akcija „Darom‘22“ kviečia šviesti, burti, kurti ir atkurti gamtai padarytą žalą
    Kasmetinė viešųjų erdvių tvarkymo akcija šiemet vyks balandžio 23 d. ir skatins gyventojus visoje Lietuvoje ne tik rinkti atliekas, tačiau ir jas rūšiuoti bei pristatyti į regioninius atliekų tvarkymo centrus. Akcijoje gali dalyvauti pavieniai asmenys, šeimos, miestų ir miestelių bendruomenės, organizacijos, verslo įmonės ir visi, kam rūpi aplinkosauga. Dalyvių registracija šiemet nebus vykdoma, o surinktas ir išrūšiuotas atliekas į regioninius ir apskričių aplinkos tvarkymo centrus (RATC) arba stambiagabaričių atliekų tvarkymo centrus (ATC) pristatys patys akcijos dalyviai.VŠĮ „Mes darom“ vadovė Toma Buivydaitė, komentuodama akcijos formato pasikeitimus, teigė, kad tokia tvarka siekiama didesnio žmonių sąmoningumo ne tik surenkant, rūšiuojant, bet ir sutvarkant atliekas ...
  • Kas nugalėjo Metų renovacijos projekto rinkimuose?

    2022-04-20Kas nugalėjo Metų renovacijos projekto rinkimuose?
    Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) informuoja apie Metų renovacijos projekto rinkimų rezultatus. Daugiausia visuomenės balsų pelnė du daugiabučiai iš Klaipėdos – Vingio g. 35 ir Veterinarijos g. 29 bei daugiabutis iš Telšių, Vilniaus g. 24. Rinkimuose dalyvavo 15 daugiabučių iš įvairių Lietuvos miestų. Po renovacijos – lyg naujos statybos namas Klaipėdoje, Vingio g. 35, daugiabučio butų savininkai norėjo būti pirmieji, kurie savo rajone gyvens atnaujintame daugiabutyje. To rezultatas – patogus, gražus ir gerokai energiškai efektyvesnis daugiabutis, kuris traukia ne tik klaipėdiečių, bet ir miesto svečių žvilgsnius. Namo sienos nudažytos Klaipėdai būdingomis spalvomis, įrengti modernūs balkonai. Nors po atnaujinimo namas atrodo lyg naujai ...
  • Pasėlių deklaravimas – naujovės, apie kurias verta žinoti ūkininkams

    2022-04-16Pasėlių deklaravimas – naujovės, apie kurias verta žinoti ūkininkams
    Artėjant pasėlių deklaravimo pradžiai ūkininkams verta žinoti apie svarbiausius šių metų pasikeitimus. Anot Žemės ūkio ministerijos, palyginti su praėjusių metų deklaravimu naujovių nėra daug, tačiau pokyčiai dėl valstybinės žemės deklaravimo, dėl leidimo nuimti derlių žaliajame pūdyme, palengvinimų deklaruojantiems pievas ir ganyklas, bet nelaikantiems gyvulių – svarbūs. Taigi, ką reikėtų žinoti? 1. Žemės ūkio ministerija primena, jog pasėlių deklaravimas prasideda balandžio 19 dieną ir jis truks iki birželio 14 dienos. Pavėluotai paraiškas dar bus galima teikti iki liepos 8 d., tačiau vėluojantiems ūkininkams bus taikoma nuoskaita po 1 proc. už kiekvieną pavėluotą darbo dieną. 2. Šiemet valstybinę žemę deklaruoti galės tik tie pareiškėjai, ...
  • Duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika suteiks didesnes galimybes gyventojams

    2022-04-15Duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika suteiks didesnes galimybes gyventojams
    Kovo pirmosiomis dienomis Marijampolės savivaldybės Mokolų kaime duris atvėrusi Suvalkijos medicinos klinika Marijampolės regiono ir aplinkinių vietovių gyventojams žada naujas galimybes sveikatos priežiūros srityje. Klinika turi naują modernų magnetinio rezonanso aparatą, gyventojams nebereikės dėl šių tyrimų vykti į Druskininkus, Kauną ar Vilnių. Taip pat klinikoje įrengti gydytojų konsultaciniai kabinetai, aprūpinti šiuolaikine medicinos diagnostikos įranga. Nuo kitos savaitės darbą čia turėtų pradėti dr. gyd. kardiologė, turinti aukštą kompetencijos lygį ir naujausią diagnostikos aparatūrą. Modernioje klinikoje – pažangiausia gydymo įranga Suvalkijos medicinos klinika – tai naujas diagnostikos centras Marijampolėje, kuriame kiekvieną mėnesį daugiau kaip penkiems šimtams pacientų galės būti atliekami pažangiausi magnetinio rezonanso tomografijos ...
  • Karo ekonomika: tikroji rusiškos naftos ir dujų kaina

    2022-04-15Karo ekonomika: tikroji rusiškos naftos ir dujų kaina
    Petras Auštrevičius, Europos Parlamento narys, EP frakcijos „Renew Europe“ narys, EP Užsienio reikalų komiteto narys „Ar iš tikrųjų vertybės, kurios po Antrojo pasaulinio karo tapo Europos pagrindu, dar yra gyvos? Ar jos jau atgyveno ir tegali būti muziejaus eksponatas turistams?“, – dėkodamas Lietuvai už paramą ir jau suteiktą pagalbą Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šią savaitę Seimui priminė apie problemas, kurių ignoruoti karo sąlygomis tiesiog neįmanoma. V. Zelenskis paaiškino, ką turi galvoje: kremlius tikisi, kad Europa, Vakarų šalys netrukus pamirš agresoriaus nusikaltimus, tebevykdomus Ukrainoje. „Jie (rusai) yra tikri, kad nebus nubausti, jie žino, kad pasaulis ir Europa padarys taip, kad tai būtų pamiršta, ...
  • Jubiliejiniai Rygiškių Jono gimnazijos metai gimnazistų akimis

    2022-04-13Jubiliejiniai  Rygiškių Jono gimnazijos metai gimnazistų akimis
      Šiemet Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija mini 155 metų jubiliejų. Per šitiek metų būta visokių mokinių – ir gabių, ir aktyvių, ir kuklių bei energingų. Visais jais gimnazija didžiuojasi kaip motina vaikais. Šiandien supažindiname su dviem ją garsinančiais gimnazistais – Agne Žitkauskaite ir Gustu Mickumi.   Rinkosi geriausią regiono gimnaziją Iš Vilkaviškio kilusiai Agnei Žitkauskaitei ši gimnazija atrodė kaip geriausias pasirinkimas baigus aštuntą klasę. Ji sakė ieškojusi geros bendruomenės, kuri motyvuotų tobulėti, siekti žinių. „Čia ją radau, labai tuo džiaugiuosi. Klasė draugiška, palaiko vieni kitus. Tiesą sakant, pati sau išsikeliu didžiausius lūkesčius, o ne su kitais varžausi. Kol kas nenuviliu savęs“, – sako mergina.Abiturientė ...
  • Žmogus vis dairėsi į paukštį…

    2022-04-13Žmogus vis dairėsi į paukštį...
    Nuo senų senovės. Ar todėl, kad pavydėjo laisvo skrydžio? Nes galvojo, kad gyvena paukštis be jokio rūpesčio, lėkdamas, kur nori, ir sustodamas, kada jam pačiam norisi: nutūpdamas ant žydinčios ar rudenio uogų pilnos šakos, ant prašmatnaus namo kraigo ar net pačios pilies bokštelio – o gal ant pasvirusio koplytstulpio atbrailos šalia jau užžėlusio kelio… Žmogus vis dairėsi į paukštį, lydėjo jį akimis, nors vėliau suprato: ne toks jau paprastas ir be rūpesčių jo gyvenimas, nes lizdą reikia sukti, maisto ieškoti, nuo pikta linkinčių saugotis. Kaip ir visiems po šia saule… Tad pakvietė jį pas save. Tikrai ne vien paukščiai gyvena tik ...
  • Kalbėti suvalkiečių tarme – ne gėda, o privalumas

    2022-04-13Kalbėti suvalkiečių tarme – ne gėda, o privalumas
    Šiemet minime Sūduvos metus ir tai puiki proga pakalbėti apie kalbą bei suvalkiečių tarmę. 2006 m. buvo išleista akademiko Zigmo Zinkevičiaus knyga „Lietuvių tarmių kilmė“, kurioje jis teigia, kad dabartinės lietuvių kalbos tarmės pradėjo formuotis dar IX-X amžiuose. Jau tuomet lietuvių kalbos klodas buvo suskilęs į du protodialektus: rytinį ir vakarinį. Knygoje „Lietuvių bendrinė kalba, jos kilmė ir raida“ akademikas rašo ir apie dažnai minimą faktą, jog lietuvių bendrinė kalba atsirado iš suvalkiečių tarmės XIX a. pabaigoje, nors, pasak jo, jau pačiuose pirmuose XVI a. rankraščiuose pastebime tam tikrus norminimo reiškinius. „Žmonės stengėsi prisiderinti prie kitų tarmių. Man rūpėjo ištirti ir ...
  • TV laidų vedėja Ugnė Siparė didžiuojasi savo suvalkietiška tarme

    2022-04-13TV laidų vedėja  Ugnė Siparė didžiuojasi  savo suvalkietiška tarme
    Kalbėti tarmiškai yra tikrai gerai ir tai jokiu būdu nereiškia prasto išsilavinimo ar nekultūringumo, įsitikinusi gerai žinoma Lietuvos televizijos laidų vedėja žurnalistė Ugnė Galadauskaitė-Siparė. Iš Marijampolės kilusi moteris papasakojo „Suvalkiečiui“, kad prieš keturiolika metų atvykusi studijuoti į Vilniaus universitetą žurnalistikos ir po kurio laiko pradėjusi dirbti televizijoje ji tikrai nesigėdijo savo suvalkietiškos tarties ir tarmiškų žodžių, o bendrakursiai ir draugai greitai pagal jos kalbą nustatydavo, iš kur Ugnė yra kilusi. – Aš manau, kad išlaikyti tarmę yra puikus dalykas ir tuo didžiuojuosi. Tai vertybė, išsaugota mūsų tėvų ir protėvių, ir mes ją taip pat turime saugoti bei perduoti savo vaikams. Kai ...
  • Sėkmingo šaltalankių ūkio šeimininkė: „Be paramos gal nebūtų buvę nė pradžios“

    2022-04-13Sėkmingo šaltalankių ūkio šeimininkė: „Be paramos gal nebūtų buvę nė pradžios“
    Alytaus rajono Venciūnų kaime ekologiniame šaltalankių ūkyje šeimininkaujanti Daiva Kvedaraitė atvirai sako – jeigu ne gauta parama, vargu ar ji išvis būtų pradėjusi auginti šias vertingas uogas. Jau ne kartą parama investicijoms pasinaudojusi ūkininkė kviečia kitus nedvejoti ir pasekti jos pavyzdžiui pasinaudojant parama investicijoms. Ūkininkai, norintys modernizuoti ir restruktūrizuoti savo ūkius, didinti pajamas iš žemės ūkio ir su juo susijusios veiklos arba imtis didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų gamybos balandžio 19 d. – gegužės 18 d. kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ...
  • Profesionalus autoservisas Jūsų paslaugoms

    2022-04-12Profesionalus autoservisas Jūsų paslaugoms
    Reikalinga techninė pagalba kelyje ar automobilių taisymo paslaugos? Autoservisas Panevėžio mieste pasirūpins pačiais dažniausiais automobilio ir kitų transporto priemonių gedimais gera kaina. Skaitykite toliau ir sužinokite apie autoservise teikiamas paslaugas bei nepraleiskite progos pasinaudoti išskirtiniais pasiūlymais. Remonto darbai įvairiais atvejais Kiekvienas automobilis genda ir tai yra natūralu. Svarbiausia skirti jo priežiūrai pakankamai dėmesio ir visuomet laiku taisyti – tuomet turėsite iš savo automobilio daugiausiai naudos, galėsite be rūpesčių mėgautis visais jo teikiamais patogumais. Jeigu susidūrėte su gedimais ir šį kartą – neatidėliokite ir kreipkitės į autoserviso mechanikus, nes atidėliojant taisymas būna tik sudėtingesnis ir brangesnis. Autoservise atliekami įvairūs automobilių remonto darbai: keičiamos padangos;montuojami ir ...
  • Ką reikia žinoti apie prekės ženklo apsaugą?

    2022-04-12Ką reikia žinoti apie prekės ženklo apsaugą?
    Klestinčiai ekonomikai reikalinga atvira, įvairi ir konkurencinga aplinka. Sąžininga konkurencija užtikrinama papildomu teisiniu reguliavimu, apsaugančiu rinkos dalyvį, kuris parduoda ar įsigyja konkrečią prekę ar paslaugą. Vienas iš teisinių reguliavimų – ženklų, kuriais pažymėtos prekės ir paslaugos, apsauga. Siekiant pasinaudoti intelektinės nuosavybės apsauga, svarbu išsiaiškinti, kodėl verta saugoti savo prekių ženklus. Šiame straipsnyje pateikiame viską, ką verslo dalyvis turėtų žinoti apie prekės ženklo registravimą. Kas yra prekės ženklas? Prekių ženklų apsauga užtikrina tam tikrų, išskirtiniais ženklais pažymėtų prekių arba paslaugų teisinę apsaugą bendroje prekių ir paslaugų rinkoje. Siekiant suprasti kaip ši apsauga veikia, svarbu išsiaiškinti, kokia apskritai yra prekės ženklo prasmė. Pirmiausia, prekės ...
  • Kaip naujojo geležinkelio statyba palies Marijampolės savivaldybės gyventojus

    2022-04-09Kaip naujojo geležinkelio statyba palies Marijampolės savivaldybės gyventojus
    Visuomenė nuo kovo 10 d. gali susipažinti su „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Lenkijos ir Lietuvos siena – Jiesia (Kaunas) alternatyvomis. Projekto užsakovai ir rengėjai ragina vietovių, per kurias eis geležinkelis, bendruomenes, susijusias organizacijas, visuomenę aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese, viešo svarstymo metu argumentuotai išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus. Deja, į „Suvalkiečio“ redakciją kreipęsi gyventojai sako, kad pasigenda informacijos apie parengtą geležinkelio linijos „Rail Baltica“ projektą. Todėl „Suvalkiečio“ redakcija Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėją Arvydą Bekerį paprašė papasakoti, kokios geležinkelio tiesimo alternatyvos yra numatytos Marijampolės savivaldybės teritorijoje, kuris variantas priimtiniausias. Analizuotos dvi alternatyvos „Rail Baltica“ – svarbiausias strateginis projektas ...
  • Augintinių kastracija ar sterilizacija – dėl gyvūno gerovės

    2022-04-08Augintinių kastracija ar sterilizacija – dėl gyvūno gerovės
    Ne paslaptis, kad kačių ir šunų šeimininkai pirmieji pajunta pavasarį – ne tik bundančią gamtą, bet ir aktyvėjančius augintinius. Kaip kylant hormonų audroms juos suvaldyti, išlaikyti, kad neatitrūktų nuo grandinės ir pasileistų laukais? Kaip nuraminti katiną, kad jo „serenados“ netrikdytų viso daugiabučio gyventojų ramybės? Ką daryti, kad ir pavasaris džiugintų, ir gyvūnai jaustųsi laimingi? Operacija – pagalba gyvūnui ir šeimininkui – Kad išvengtume ne tik nepageidaujamo gyvūno elgesio – pabėgimo iš namų, teritorijos žymėjimo, erzinančio kniaukimo, bet ir navikinių susirgimų, rekomenduojame atlikti gyvūnų kastraciją arba sterilizaciją– sako Marijampolės veterinarijos klinikos WELLVET gydytoja Karolina Kulpanaitė. Gydytoja pastebi, kad nekastruotos patelės vyresniame amžiuje suserga pūlingu ...
  • Po beveik penkiolikos metų svetur – namo į Lietuvą

    2022-04-06Po beveik penkiolikos metų svetur – namo į Lietuvą
    Beveik penkiolika metų Jungtinėje Karalystėje pragyvenęs ir ten šaknis įleidęs pilviškietis Rolandas Janavičius sako, kad iš esmės viskas svetimoje šalyje sekėsi gerai. Ir darbus turėjo, ir namus, ir dukrą į mokyklą pradėjo leisti. Tačiau kuo ilgiau gyveno, tuo labiau ilgėjosi Lietuvos. Ilgesys privertė pagalvoti apie sugrįžimą namo. Teko rinktis – sportas ar mokslas Pilviškių miestelyje (Vilkaviškio r. sav.) gimęs ir užaugęs 36 metų R. Janavičius pasakoja, kad nuo mažens domėjosi sportu. Ypač jam buvo įdomūs kovos menai. Nuo dvylikos metų pas trenerį Kęstutį Smirnovą Rolandas lankė dziudo. Vėliau perėjo prie džiudžitsu kovos meno. „Man labai patiko šis sportas, nors tikrai reikėjo daug ...
  • Marijampoliečio paminklas – laiką pralenkusiam mokslininkui

    2022-04-06Marijampoliečio paminklas – laiką pralenkusiam mokslininkui
    Paskutinį kovo šeštadienį Žeimelyje (Pakruojo r.) buvo atidengtas paminklas Teodorui Grotusui (Theodor von Grottuss), tą dieną minint 200-ąsias jo mirties metines. Mažas miestelis kažin ar kada matė tiek garbingų svečių: atvyko daug žymių Lietuvos mokslininkų, Grotuso fondo atstovai ir baronų Grotusų palikuonys, svečių iš Vokietijos ir Japonijos, Seimo narių… Paminklo autorius – marijampolietis Kęstutis Balčiūnas. Gal tik labai retas pas mus žinotų, kuo nusipelnė žmogus, kuris taip pagerbiamas, ne kiekvienas pasakytų, kodėl Lietuvos pakraštyje atsidūrė marijampoliečio kūrinys… Vertas dviejų Nobelio premijų… …Taip dažnai įvertinami Teodoro Grotuso elektrolizės, fotochemijos dėsnių bei kiti atradimai, jis buvo pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas, jo vienintelio pavardė įrašyta ...

 

Jau galite užsiprenumeruoti „Suvalkietį“ neišeidami iš namų.

Taip pat galite užsakyti skelbimą, sveikinimą ar užuojautą.