Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Susidomėjimą lėmė techninės galimybės ir kanalų ypatybės (Interviu su ekspertu)

Apie priežastis, paskatinusias tautiečius pandemijos laikotarpiu daugiau laiko praleisti prie televizijos ekranų, „Suvalkiečiui“ sutiko papasakoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis. Jis pasidalijo įžvalgomis ne tik apie karantinines televizijos tendencijas, bet ir pristatė prognozes ateičiai. Anot jo, televizijos aktualumas artimiausiu metu nemažės, tačiau žiūrėsime ją kiek kitaip, nei buvome įpratę anksčiau.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis sako, kad televizija visada buvo milijonus pritraukdavusi medija ir prognozuoja, jog ateityje turėsime „asmeninę“ televiziją.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis sako, kad televizija visada buvo milijonus pritraukdavusi medija ir prognozuoja, jog ateityje turėsime „asmeninę“ televiziją.
Nuotrauka iš pašnekovo albumo

– Statistika rodo, jog pandemijos metu televizijos žiūrimumas gerokai išaugo. Ypač stebina jaunimo susidomėjimas televizija, nes pastaruoju metu jauni žmonės užėmė mažiausią TV auditorijos dalį. Kaip manote, kas paskatino ir lėmė tokią tendenciją?

– Tikra tiesa. Praėjusiais pandemijos metais televizijos žiūrėjimas, imant visus Lietuvos gyventojus, nuo 3,5 išaugo beveik iki 4 valandų per dieną. Kasdieną po 20 minučių ilgiau televiziją žiūrėjo ir vaikai bei jaunimas nuo 4 iki 35 metų. Viso to priežastis – užklupusi pandemija, įvestas karantinas. Televizija ne tik informuoja, bet ir šviečia, suteikia pramogą. Šeimos vakarus ir savaitgalius drauge leido namuose, todėl jei kino teatrai buvo uždaryti, filmą buvo galima pažiūrėti per televiziją. Jei neįsileido koncertų salės – jas taip pat atstojo išmanusis ekranas ir stereogarsas namuose. Jei negalima keliauti – televizija parodė vaizdus iš bet kurio pasaulio krašto.

– Kaip manote, kuo televizija patraukė jaunimą? Kuo šis medijų kanalas pranoko kitus?

– Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jaunimas nebežiūri televizijos vadinamu linijiniu būdu, ką dar daro vyresni žmonės. Išmanioji televizija leidžia pasirinkti ką, kada ir per ką žiūrėti TV turinį. Todėl jaunimas dažniausiai renkasi filmus, serialus, koncertus.

Tai parodo ir skaičiai. Populiariausios muzikinės laidos – „Eurovizija“, MAMA apdovanojimai, „Lietuvos balsas“. Populiariausi filmai – tinkami žiūrėti visai šeimai „Ilgo plauko istorija“, „Ledo šalis“, „Ledynmetis“ ar „Vienas namuose“.

Kaip ir Vakaruose, Lietuvos jaunimas vis daugiau prenumeruoja vadinamųjų užsakomųjų audiovizualinių paslaugų. Tai yra moka abonementą ir žiūri serialus per „Netflix“, „HBO“ ir kitus kanalus.
Televizija dažnai pavadinama homogeniška žiniasklaidos priemone. Tai reiškia, kad ji suprantama visiems: žmogus mato vaizdą, girdi, kas pasakojama, didelių pastangų suvokti, kas vyksta ekrane, nereikia. Skaitant tekstus, ypač jei juose aptariamos sudėtingos temos, priešingai, jau reikia nemažai intelektualinių pastangų norint įsigilinti ir suprasti turinį.

– Ar išaugęs televizijos žiūrimumas kaip nors pakeitė ar gali pakeisti jos turinį? Kokiam turiniui, atsižvelgiant į vykstančius pokyčius, TV kanalai skiria arba turėtų skirti daugiausia dėmesio?

– Mes net nepastebime, kaip televizija nuolatos keičiasi. Ji puikiai panaudoja ir atsirandančias naujas technologines galimybes, ir verčiasi per galvą norėdama įtikti žiūrovui. Pavyzdžiui, užaugusi nauja karta net neįsivaizduoja, kad prieš dvidešimt ar trisdešimt metų galėjome matyti vos vieną ar tik kelis televizijos kanalus. Dabar jų matome šimtus – kiek-vienam pagal skonį, pomėgius ar hobį.

Jau minėjau, kad televizija suteikia pramogą, o joje pastaraisiais metais įsivyrauja šou su varžybų elementais: rungtyniaujama, kas nugalės šokant, dainuojant, atliekant triukus. Statistika tą patvirtina: populiariausios šou laidos „Lietuvos balsas“, „Kaukė“, „Šok su žvaigžde“.

Lietuvoje randasi ir vis daugiau žmonių, kuriems norisi ne tik pramogos, bet ir proto mankštos – populiarėja tokie žaidimai kaip „Auksinis protas“. Pastebima ir neigiamų reiškinių – praktiškai išnyko publicistinės laidos (net ir visuomeninio transliuotojo LRT eteryje).

O kai nebėra rimtų diskusijų apie politines, socialines, ekonomines problemas, mūsų viešoji erdvė tampa paviršutiniška.

Vakarų televizijose matyti akivaizdi tendencija greta pramogos skirti daugiau dėmesio švietimo, analitinėms laidoms. Juk pasaulis susiduria su didelėmis bendromis visai žmonijai socialinėmis, ekonominėmis, gamtosaugos, tapatybės problemomis. Ar lietuviškos televizijos pasuks tuo keliu – pamatysime.

Skaitmeninė technika leis mums patiems pasirinkti ką, kokias laidas, iš kokių kanalų žiūrėti.

Skaitmeninė technika leis mums patiems pasirinkti ką, kokias laidas, iš kokių kanalų žiūrėti. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Koks TV turinys, vertinant tai, jog televizijos žiūrimumas išaugo, tapo aktualiausias, įdomiausias, žiūrimiausias? Kam žmonės ėmė skirti daugiausia laiko ir dėmesio?

– Lietuvos žiūrovas gana konservatyvus. Prieš dešimt ar dvidešimt metų populiariausias kalėdinis filmas buvo „Vienas namuose“, praėjusias metais jis vėl buvo „topuose“. „Moterys meluoja geriau“ pritraukdavo didžiulę auditoriją prieš dešimtmetį. Serialas ir dabar populiarus. Jei tarp pokalbių laidų karaliavo „Valanda su Rūta“, tai ir šiuo metu Rūta Mikelkevičiūtė savo laidomis pritraukia milžinišką auditoriją. Taip pat ir KK2 nestokoja žiūrovų dėmesio.

– Kaip į TV rinkos pokyčius reagavo verslas, reklamos įmonės? Kaip galbūt galėjo reaguoti ir kaip išnaudoti pasikeitusius medijų vartojimo įpročius?

– Televizija turi savybę vienu metu pritraukti milžinišką auditoriją. Todėl jei laidas vienu metu žiūri keli šimtai tūkstančių ar net milijonas žiūrovų, be abejonės, ji yra ta medija, kuri pritraukia ir daugiausia reklamos užsakymų. Verslui juk svarbu pasiekti vartotojus. Dėl to ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu televizija išlieka viena įtakingiausių žiniasklaidos priemonių.

– Ką apskritai reiškia išaugęs TV žiūrimumas medijų rinkai?

– Neigiamas reiškinys Lietuvos žiniasklaidos rinkoje – medijų koncentracija. Štai kalbame apie televizijas, kanalų įvairovę. Bet iš esmės Lietuvoje dominuoja dvi TV bendrovės: TV3 su savo dukteriniais TV6 ir TV8 kanalais bei LNK su BTV, TV1,TV2, „InfoTV“ kanalais. Radijo rinkoje vos ne pusę visos auditorijos pritraukia M1 radijo stočių grupė su M1, M1+, „Lietus“, „Laluna“, „Raduga“ radijo stotimis. Interneto naujienų portalų vienareikšmis lyderis – „Delfi“. Jei šios žiniasklaidos priemonės pritraukia daugiausia žiūrovų, klausytojų, skaitytojų, vadinasi, pritraukia ir daugiausia reklamos užsakymų. Todėl visoms kitoms žiniasklaidos priemonėms reklamos pinigų lieka vis mažiau, jos sunkiai verčiasi, nebepajėgia konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais.
– Ar išaugęs TV žiūrimumas tėra laikinas dalykas ir baigsis sulig pandemija? Ar televizija turi potencialo išlaikyti išaugusį populiarumą? Ar šių, naujųjų, medijų laikais tai padaryti įmanoma?
– Mes turime vis didesnę medijų įvairovę: greta tradicinių žiniasklaidos priemonių, spaudos, radijo, televizijos, įsivyrauja internetas, socialinės medijos. Todėl tos medijos persipins, papildys viena, kitą. Ir televizija, manau, bus labiausiai pasirengusi prisitaikyti. Jau šių metų „Eurovizija“ parodė, kaip televizija panaudoja ir socialinius tinklus, ir mobiliąsias programėles.
– Ar ilgai tokia, kokia yra šiandien, televizija gali būti patraukli jauniems žmonėms? Kaip ji turėtų pasikeisti, kad būtų įdomi ir trauktų žiūrovą prie ekrano?

– Jau minėjau, kad linijinis, kai laidos žiūrimos rodomu laiku, televizijos žiūrėjimas pritrauks vis mažiau auditorijos. Žmonės rinksis, kada, kur ir per ką – televizorių, planšetę, kompiuterį ar mobilųjį telefoną – žiūrėti audiovizualinį turinį. Ir televizija prie to prisitaikys – juk tą audiovizualinį turinį reikės sukurti. Jei jauniems žmonėms patinka serialai, patikėkite manimi, televizijos pasistengs sukurti jų dar geresnių. Jei norės pramogos – televizija pralinksmins.

– Ar išaugęs TV žiūrimumas kelia kokį nors pavojų kitoms medijų priemonėms ir kanalams?

– Prieš kelis dešimtmečius manyta, kad televizija „nužudys“ kitas žiniasklaidos priemones. Buvo net tokia populiari daina „Vaizdo įrašai žudo radijo žvaigždes“ (angl. „Video kils the radio star“). Taip nenutiko, todėl ateityje, manau, turėsime vis didesnę medijų įvairovę.

– Kokios prognozės ateičiai? Kokią medijų rinkos dalį televizija galėtų išlaikyti? Kokia forma ir būdu televiziją žiūrėsime ateityje?

– Jei televizija buvo milijonus pritraukdavusi medija, ateityje, manau, turėsime „asmeninę“ televiziją. Skaitmeninė technika leis mums patiems pasirinkti ką, kokias laidas, iš kokių kanalų žiūrėti. Trumpai tariant, jei tik netingėsime, galėsime susidaryti savo „televizijos kanalą“. Bet, žinia, žmogus yra tingi būtybė. Noras prigulti ant sofutės ir leisti save linksminti taip pat yra be galo stiprus.

– Dėkoju už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką

    2021-10-14Kapaviečių tvarkymas: keli patarimai, kurie padės palaikyti tvarką
    Kapo priežiūra neturi būti labai varginantis darbas, kuris reikalauja iš Jūsų daug laiko. Jeigu taip yra – geriausia tvarkymą palikti tiems, kurie iš to valgo duoną. Kadangi šiuo metu kapaviečių tvarkymas siūlomas daugelio įmonių – nesunkiai rasite tuos, kurie Jums labiausiai tinka. Visgi, jeigu norite darbus atlikti pats – tokiu atveju svarbiausia optimizuoti procesą ir tuo pačiu sukurti kuo daugiau pagalbinių galimybių, kurios padės aplinkai išlikti tvarkingai. Kelias esmines aptarsime apačioje. 1. Pirmiausia siūlome visada po ranka turėti svarbiausius įrankius, kurie gali darbus padaryti greitesnius. Kadangi ne visada patogu juos neštis su savimi – siūlome greta kapavietės įrengti vietą, kur bus patys svarbiausi, ...
  • Kada įkurtas Vilnius?

    2021-10-13Kada įkurtas Vilnius?
    Beveik visi žinome, kad Vilnius pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. laiške Hanzos miestų piliečiams, kuriame kvietė atvykti juos į Lietuvą. Miesto įkūrimo metais įprasta laikyti pirmąjį jo vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Kodėl ir kas nusprendė, kad Vilnius pirmą kartą paminėtas tik Gedimino laiškuose, o ne kituose šaltiniuose, nelabai aišku. Nes dokumentų su ankstyvesniais Vilniaus paminėjimo metais yra. Prieš kelerius metus Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo darbuotojai buvo parengę parodą „Žemaitija istoriniuose Europos žemėlapiuose“. Pradėjus domėtis, kuriuose užsienyje saugomuose senuosiuose žemėlapiuose galima būtų aptikti Lietuvos ir Žemaitijos paminėjimą, internete pavyko rasti Gerardo ...
  • Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

    2021-10-13Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė
    Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu sumažinti nuostolius. Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiama parama, draudimą vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus. Be paramos – sudėtinga R. Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet įsidarbino vairuotoju tuomečiame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau. – Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. ...
  • Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų

    2021-10-12Ar tikrai vitaminai plaukams skatinantys plaukų augimą veikia? Geriausi vitaminai plaukams, pasak dermatologų
    Tinkamai subalansuota mityba, kurioje yra visi 13 būtinų vitaminų (vitaminai plaukams) , gali padėti išlaikyti plaukų sveikatą. Nors nėra įrodymų, leidžiančių teigti, kad atskiri vitaminai gali paskatinti plaukus greičiau augti, dėl specifinių vitaminų trūkumo plaukai gali pradėti slinkti arba lūžinėti. Pakankamas vitaminų plaukams svartojimas su maistu gali padėti išlaikyti plaukus sveikus. Mokslininkai atliko tyrimus, kaip šie vitaminai plaukams gali palaikyti plaukų augimą: • vitaminai D • vitaminas E • B grupės vitaminai Šiame straipsnyje pateikiama informacija apie tai, kaip šie ir kiti vitaminai gali palaikyti plaukus stiprius ir sveikus. Pagrindiniai vitaminai plaukams, kuriuos reiktų žinoti: Vitaminas D Papildomai vartojamas vitaminu D gali neturėti tiesioginio ryšio su plaukų augimu, ...
  • Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą

    2021-10-11Verslo paraiškos: 50 tūkst. eurų parama už darbo vietą
    Iki spalio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. Sukūrus vieną darbo vietą, bus skiriama iki 50 tūkst. eurų paramos lėšų. Didžiausia numatyta paramos suma vienam projektui – ne daugiau nei 200 tūkst. eurų. „Tai unikali pagalba ir galimybė plėsti veiklą, kurti naujas darbo vietas bei įgyvendinti savo idėjas“, – sako šia parama jau anksčiau sėkmingai pasinaudoję pareiškėjai. Ragina nedelsti Kavinės „Žara“, įsikūrusios kurortiniame Tytuvėnų miestelyje, Šiaulių apskrityje, savininkė Birutė Šedienė džiaugiasi, kad prieš keletą metų teikė paraišką pagal veiklos sritį „Parama ...
  • Kokie mes: buvome, esame, būsime?

    2021-10-09Kokie mes: buvome, esame, būsime?
    Į šį sunkiai aprėpiamą nors tarsi ir lakonišką klausimą bando atsakyti Kalvarijos kultūros centro bei viso šio krašto kultūros darbuotojai. Ne tik jie vieni, bet ir visi neabejingi žmonės, dalyvaujantys projekto „Kalvarijos krašto etnokultūros savasties ženklai“ renginiuose – juos organizuojantys, besiklausantys paskaitų ir koncertų. Kultūrininkai pasitelkė nemažą būrį partnerių bei įvairių sričių etnokultūros specialistų. Pirmajame renginyje buvo analizuojami Sūduvos regiono tradicinio folkloro savitumai. Teorinėje dalyje apie tradicinį tautinį kostiumą kalbėjo Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) specialistė Danutė Keturakienė, istorinių įžvalgų apie Sūduvą pateikė istorikas Alvydas Totoris. Koncerte „Puikūs sodai“ dalyvavo šio krašto ansambliai: šeimininkų „Diemedis“, „Lankupa“ iš Vilkaviškio, „Žibinyčia“ iš Marijampolės ...
  • Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka

    2021-10-09Marijampoliečiai turėjo ypatingą galimybę pabendrauti su legendiniu jūrininku Simu Kudirka
    Spalio 1-ąją Marijampolės „Spindulio“ kino teatre buvo parodytas režisierės Giedrės Žickytės daugiau kaip penkerius metus kurtas ir jau daugybę apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas „Šuolis“ apie legendinį lietuvių jūrininką Simą Kudirką. Šaltojo karo metais S. Kudirka iš sovietų laivo peršoko į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir pasiprašė politinio prieglobsčio, bet buvo grąžintas atgal. Ši istorija prieš penkis dešimtmečius sulaukė didžiulio tarptautinio atgarsio. Marijampoliečiams itin pasisekė – į filmo pristatymą „Spindulyje“ atvyko ne tik G. Žickytė, bet ir Pilviškių miestelyje jau keliolika metų gyvenantis pats šios istorijos herojus 92-uosius metus einantis S. Kudirka. Režisierė G. Žickytė jau žinoma iš ankstesnių dokumentinių savo juostų „Kaip ...
  • Atsiveria vis nauji klodai…

    2021-10-09Atsiveria vis nauji klodai...
    Kai muziejininkai pakvietė į Lietuvos Kazio Griniaus muziejų, į skaitymus „Aš priėjau prie jo ir paklausiau…“, skirtus Kristinos Grinienės 125-osioms gimimo metinėms, ne vienas, ko gero, pagalvojo: ką gi dar naujo gali išgirsti? Tačiau atėjusieji į šį renginį tikrai nepasigailėjo, nes išgirdus ir visai naujų dalykų neapleido mintis, kiek dar daug slypi už plikų faktų ar datų. Tai žmogiškieji dalykai: viltys ir netektys, skurdas ir pastangos išgyventi, vienatvė ir ligos… Tai patiria ir tie, kuriuos vadiname istorinėmis asmenybėmis, žiūrime tarsi į „kitokius“ ir dėl to kartais jų gyvenimas atrodo kaip visada pilnas aruodas. Beje, labiau žinome pirmąją daktaro Kazio Griniaus žmoną ...
  • Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus

    2021-10-09Žemės ūkiui – ketvirtis milijardo eurų paramos: skatins auginti daržoves, o ne grūdus
    Per artimiausius penkerius metus investicijos į žemės ūkį Lietuvoje sieks pusę milijardo eurų. Žemės ūkio ministerija pristatė šių ir kitų metų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramos investicijoms į žemės ūkio valdas strategiją, pagal kurią labai išaugs lėšos, skiriamos vaisių, daržovių, kiaulienos, paukštienos gamintojams bei pienininkams. – Iki šiol vieniems sektoriams teko santykinai didesnė parama investicijoms negu kitiems ir tai lėmė, kad Lietuvoje neproporcingai didelė žemės ūkio produkcijos dalis sukuriama grūdinių kultūrų sektoriuje, kuris šalies mastu sukuria nedidelę pridėtinę vertę – atitinkamai iš hektaro sukuriame mažesnę vertę nei ES šalys. Siekiame tai pakeisti, todėl pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu pagal Lietuvos kaimo ...
  • Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai

    2021-10-08Valdžios įstaigų sprendimais siaurinama visuomenės teisė į informaciją – pavojus demokratijai
    Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių viešas pareiškimas 2021 10 08 Mes, žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių atstovai, nesutinkame, kad prisidengdamos nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais valstybės institucijos iš esmės siaurintų viešojo asmens sąvokos taikymą ir tokiu būdu atimtų iš visuomenės teisę į informaciją. Solidarizuojamės su redakcija „Atvira Klaipėda“, kurios siekis apginti teisę į informaciją turi keltis į Konstitucinį Teismą ir tarptautines instancijas. Šios iniciatyvos bus visapusiškai palaikomos mūsų bendruomenės. Kaip žinia, šių metų spalio 6 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Klaipėdos naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir ...
  • Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?

    2021-10-06Kaip palaikyti gerą psichikos sveikatą?
    Vienas pagrindinių visuomenės sveikatos prioritetų – psichikos sveikatos gerinimas ir palaikymas, kuris ypač svarbus šiais pandeminiais laikais. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, su kokiais išbandymais krizės akivaizdoje susiduria mūsų psichikos sveikata, kokią grėsmę jai kelia pokovidinis sindromas ir kaip palaikyti gerą psichologinę savijautą. Pakeitė visų gyvenimą Kaip teigia gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius, ši pandemija daro įtaką mūsų fizinei sveikatai tuo atveju, jei užsikrečiame koronavirusu. Tačiau, kalbant apie psichikos sveikatą, – tai be jokių išimčių paveikė visus gyventojus. – Juk pasikeitė visas mūsų gyvenimas, bendravimas ir visa tai, ką buvome įpratę daryti laisvai ir nevaržomai. Koronavirusas yra didžiulio masto ...
  • Negydant kataraktos gresia aklumas

    2021-10-06Negydant kataraktos gresia aklumas
    Šiandieninis gyvenimo būdas ypač vargina mūsų akis. Vis daugiau žmonių skundžiasi silpstančiu regėjimu: darosi sunku skaityti, vairuoti automobilį, užsiimti mėgstamais pomėgiais. Dauguma mūsų į specialistą kreiptis neskuba, tačiau silpstantis regėjimas yra pagrindinis vienos dažniausių akių ligų – kataraktos simptomas. Kas tai per liga, kada reiktų susirūpinti ir kaip gydyti kataraktą, klausiame A. Klinikos „Akių chirurgijos centro“ gydytojo Saulius Ačo. Katarakta – kokia tai liga? Katarakta – akių liga, kai lęšiukas pamažu netenka skaidrumo, formuojasi drumstys, kurios trukdo šviesai patekti į akį. Su metais drumstys ryškėja, plečiasi, kas lemia palaipsniui silpstantį regėjimą. Didžiąją katarakta sergančių žmonių dalį sudaro vyresni žmonės, kadangi lęšiuko drumstėjimas ...
  • Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose

    2021-09-30Pakeliui į žalesnę Lietuvą: Joniškio šeimos aliejaus nepils į kriauklę – rinks jį utilizuoti mokyklose
    Keptuvėje čirškinto aliejaus vieta – ne kriauklėje. Keisti įpročius siūlo pilietinių iniciatyvų projektas „Kuriame Lietuvą 2021!“, kurio sumanytojai Joniškio rajono mokyklose jau pradėjo statyti specialias talpas panaudotam aliejui surinkti. Tinkamai neutilizuotas aliejus užkemša vamzdynus, smarkiai teršia gruntinius vandenis. „Kuriame Lietuvą 2021!“ iniciatoriai, kartu su šio projekto globėju Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi, Joniškio rajono savivaldybe bei šios iniciatyvos partneriais jau iki spalio pradžios 16-oje Joniškio ugdymo įstaigų įrengs net 166 specialias panaudoto aliejaus rinkimo talpas. Jos stovės kiekvienoje klasėje, aliejų čia galės atnešti net apie 2600 moksleivių. Susirūpinti ekologija skatinančio projekto startas jau paskelbtas Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje. Daugiausia panaudoto aliejaus ...
  • Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti

    2021-09-29Stichija atvėrė galimybes, o parama padėjo įsitvirtinti
    Stichinės nelaimės kartais gali atverti netikėtas galimybes. Tai gali patvirtinti Laukuvoje registruotos UAB „Medjoketa“ direktorius Kęstutis Bagdonas. Prieš du dešimtmečius prasiautęs uraganas lėmė, kad įvairias miškų ūkio paslaugas teikianti įmonė išplėtė savo veiklą, o pasinaudojusi miškininkams teikiama parama toliau įsitvirtina savo sektoriuje. Įsigijo naujutėlaitę medkirtę Kaip visko pradžią K. Bagdonas mini 1999-uosius. Tų metų pabaigoje Lietuvą nusiaubė uraganas „Anatolijus“, išvertęs gausybę medžių. „Tada urėdijoms reikėjo skubios pagalbos tvarkant stichijos padarinius. Nutarę padėti, įsigijome specialios technikos. Tuo metu atrodė, kad ji tinkama, tačiau laikui bėgant supratome, kad taip nėra. Svarbiausia problema buvo pernelyg mažas darbo našumas“, – prisimena bendrovės vadovas. Metams bėgant bendrovė savo lėšomis ...
  • Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai

    2021-09-29Dilgėlės – Jūsų imuninės sistemos gerinimui. Pataria žolininkai
    Jeigu norite visada būti sveikas žmogus – tokiu atveju savo kasdienę mitybą reikia praturtinti augalais, kurie gali padėti Jums ne tik pasveikti, kai ligos jau yra, tačiau taip pat ir stiprinti savo imuninę sistemą, kuri gali padėti tų ligų išvengti. Geriausias pasirinkimas tokiu atveju, kai norisi gyventi sveikai, yra dilgėlių šaknys, kurios vis dažniau sutinkamos daugelio žmonių virtuvėse. Kadangi jos kainuoja pigiai – investicija labai greitai atsiperka, kadangi žmogaus gyvenimo kokybė vertinama net labai. „Dilgėlių šaknys gali padėti Jūsų kraujui būti kur kas geresniu. Pirmiausia jos labiausiai vertinamo dėl to, jog jose yra daug geležies, kuris labai reikalingas žmogaus organizmui. Kol vieni ...