Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

 


Pažinimo laboratorija

Sekite mus:

Susidomėjimą lėmė techninės galimybės ir kanalų ypatybės (Interviu su ekspertu)

Apie priežastis, paskatinusias tautiečius pandemijos laikotarpiu daugiau laiko praleisti prie televizijos ekranų, „Suvalkiečiui“ sutiko papasakoti Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis. Jis pasidalijo įžvalgomis ne tik apie karantinines televizijos tendencijas, bet ir pristatė prognozes ateičiai. Anot jo, televizijos aktualumas artimiausiu metu nemažės, tačiau žiūrėsime ją kiek kitaip, nei buvome įpratę anksčiau.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis sako, kad televizija visada buvo milijonus pritraukdavusi medija ir prognozuoja, jog ateityje turėsime „asmeninę“ televiziją.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius Kęstutis Petrauskis sako, kad televizija visada buvo milijonus pritraukdavusi medija ir prognozuoja, jog ateityje turėsime „asmeninę“ televiziją.
Nuotrauka iš pašnekovo albumo

– Statistika rodo, jog pandemijos metu televizijos žiūrimumas gerokai išaugo. Ypač stebina jaunimo susidomėjimas televizija, nes pastaruoju metu jauni žmonės užėmė mažiausią TV auditorijos dalį. Kaip manote, kas paskatino ir lėmė tokią tendenciją?

– Tikra tiesa. Praėjusiais pandemijos metais televizijos žiūrėjimas, imant visus Lietuvos gyventojus, nuo 3,5 išaugo beveik iki 4 valandų per dieną. Kasdieną po 20 minučių ilgiau televiziją žiūrėjo ir vaikai bei jaunimas nuo 4 iki 35 metų. Viso to priežastis – užklupusi pandemija, įvestas karantinas. Televizija ne tik informuoja, bet ir šviečia, suteikia pramogą. Šeimos vakarus ir savaitgalius drauge leido namuose, todėl jei kino teatrai buvo uždaryti, filmą buvo galima pažiūrėti per televiziją. Jei neįsileido koncertų salės – jas taip pat atstojo išmanusis ekranas ir stereogarsas namuose. Jei negalima keliauti – televizija parodė vaizdus iš bet kurio pasaulio krašto.

– Kaip manote, kuo televizija patraukė jaunimą? Kuo šis medijų kanalas pranoko kitus?

– Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jaunimas nebežiūri televizijos vadinamu linijiniu būdu, ką dar daro vyresni žmonės. Išmanioji televizija leidžia pasirinkti ką, kada ir per ką žiūrėti TV turinį. Todėl jaunimas dažniausiai renkasi filmus, serialus, koncertus.

Tai parodo ir skaičiai. Populiariausios muzikinės laidos – „Eurovizija“, MAMA apdovanojimai, „Lietuvos balsas“. Populiariausi filmai – tinkami žiūrėti visai šeimai „Ilgo plauko istorija“, „Ledo šalis“, „Ledynmetis“ ar „Vienas namuose“.

Kaip ir Vakaruose, Lietuvos jaunimas vis daugiau prenumeruoja vadinamųjų užsakomųjų audiovizualinių paslaugų. Tai yra moka abonementą ir žiūri serialus per „Netflix“, „HBO“ ir kitus kanalus.
Televizija dažnai pavadinama homogeniška žiniasklaidos priemone. Tai reiškia, kad ji suprantama visiems: žmogus mato vaizdą, girdi, kas pasakojama, didelių pastangų suvokti, kas vyksta ekrane, nereikia. Skaitant tekstus, ypač jei juose aptariamos sudėtingos temos, priešingai, jau reikia nemažai intelektualinių pastangų norint įsigilinti ir suprasti turinį.

– Ar išaugęs televizijos žiūrimumas kaip nors pakeitė ar gali pakeisti jos turinį? Kokiam turiniui, atsižvelgiant į vykstančius pokyčius, TV kanalai skiria arba turėtų skirti daugiausia dėmesio?

– Mes net nepastebime, kaip televizija nuolatos keičiasi. Ji puikiai panaudoja ir atsirandančias naujas technologines galimybes, ir verčiasi per galvą norėdama įtikti žiūrovui. Pavyzdžiui, užaugusi nauja karta net neįsivaizduoja, kad prieš dvidešimt ar trisdešimt metų galėjome matyti vos vieną ar tik kelis televizijos kanalus. Dabar jų matome šimtus – kiek-vienam pagal skonį, pomėgius ar hobį.

Jau minėjau, kad televizija suteikia pramogą, o joje pastaraisiais metais įsivyrauja šou su varžybų elementais: rungtyniaujama, kas nugalės šokant, dainuojant, atliekant triukus. Statistika tą patvirtina: populiariausios šou laidos „Lietuvos balsas“, „Kaukė“, „Šok su žvaigžde“.

Lietuvoje randasi ir vis daugiau žmonių, kuriems norisi ne tik pramogos, bet ir proto mankštos – populiarėja tokie žaidimai kaip „Auksinis protas“. Pastebima ir neigiamų reiškinių – praktiškai išnyko publicistinės laidos (net ir visuomeninio transliuotojo LRT eteryje).

O kai nebėra rimtų diskusijų apie politines, socialines, ekonomines problemas, mūsų viešoji erdvė tampa paviršutiniška.

Vakarų televizijose matyti akivaizdi tendencija greta pramogos skirti daugiau dėmesio švietimo, analitinėms laidoms. Juk pasaulis susiduria su didelėmis bendromis visai žmonijai socialinėmis, ekonominėmis, gamtosaugos, tapatybės problemomis. Ar lietuviškos televizijos pasuks tuo keliu – pamatysime.

Skaitmeninė technika leis mums patiems pasirinkti ką, kokias laidas, iš kokių kanalų žiūrėti.

Skaitmeninė technika leis mums patiems pasirinkti ką, kokias laidas, iš kokių kanalų žiūrėti. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

– Koks TV turinys, vertinant tai, jog televizijos žiūrimumas išaugo, tapo aktualiausias, įdomiausias, žiūrimiausias? Kam žmonės ėmė skirti daugiausia laiko ir dėmesio?

– Lietuvos žiūrovas gana konservatyvus. Prieš dešimt ar dvidešimt metų populiariausias kalėdinis filmas buvo „Vienas namuose“, praėjusias metais jis vėl buvo „topuose“. „Moterys meluoja geriau“ pritraukdavo didžiulę auditoriją prieš dešimtmetį. Serialas ir dabar populiarus. Jei tarp pokalbių laidų karaliavo „Valanda su Rūta“, tai ir šiuo metu Rūta Mikelkevičiūtė savo laidomis pritraukia milžinišką auditoriją. Taip pat ir KK2 nestokoja žiūrovų dėmesio.

– Kaip į TV rinkos pokyčius reagavo verslas, reklamos įmonės? Kaip galbūt galėjo reaguoti ir kaip išnaudoti pasikeitusius medijų vartojimo įpročius?

– Televizija turi savybę vienu metu pritraukti milžinišką auditoriją. Todėl jei laidas vienu metu žiūri keli šimtai tūkstančių ar net milijonas žiūrovų, be abejonės, ji yra ta medija, kuri pritraukia ir daugiausia reklamos užsakymų. Verslui juk svarbu pasiekti vartotojus. Dėl to ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu televizija išlieka viena įtakingiausių žiniasklaidos priemonių.

– Ką apskritai reiškia išaugęs TV žiūrimumas medijų rinkai?

– Neigiamas reiškinys Lietuvos žiniasklaidos rinkoje – medijų koncentracija. Štai kalbame apie televizijas, kanalų įvairovę. Bet iš esmės Lietuvoje dominuoja dvi TV bendrovės: TV3 su savo dukteriniais TV6 ir TV8 kanalais bei LNK su BTV, TV1,TV2, „InfoTV“ kanalais. Radijo rinkoje vos ne pusę visos auditorijos pritraukia M1 radijo stočių grupė su M1, M1+, „Lietus“, „Laluna“, „Raduga“ radijo stotimis. Interneto naujienų portalų vienareikšmis lyderis – „Delfi“. Jei šios žiniasklaidos priemonės pritraukia daugiausia žiūrovų, klausytojų, skaitytojų, vadinasi, pritraukia ir daugiausia reklamos užsakymų. Todėl visoms kitoms žiniasklaidos priemonėms reklamos pinigų lieka vis mažiau, jos sunkiai verčiasi, nebepajėgia konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais.
– Ar išaugęs TV žiūrimumas tėra laikinas dalykas ir baigsis sulig pandemija? Ar televizija turi potencialo išlaikyti išaugusį populiarumą? Ar šių, naujųjų, medijų laikais tai padaryti įmanoma?
– Mes turime vis didesnę medijų įvairovę: greta tradicinių žiniasklaidos priemonių, spaudos, radijo, televizijos, įsivyrauja internetas, socialinės medijos. Todėl tos medijos persipins, papildys viena, kitą. Ir televizija, manau, bus labiausiai pasirengusi prisitaikyti. Jau šių metų „Eurovizija“ parodė, kaip televizija panaudoja ir socialinius tinklus, ir mobiliąsias programėles.
– Ar ilgai tokia, kokia yra šiandien, televizija gali būti patraukli jauniems žmonėms? Kaip ji turėtų pasikeisti, kad būtų įdomi ir trauktų žiūrovą prie ekrano?

– Jau minėjau, kad linijinis, kai laidos žiūrimos rodomu laiku, televizijos žiūrėjimas pritrauks vis mažiau auditorijos. Žmonės rinksis, kada, kur ir per ką – televizorių, planšetę, kompiuterį ar mobilųjį telefoną – žiūrėti audiovizualinį turinį. Ir televizija prie to prisitaikys – juk tą audiovizualinį turinį reikės sukurti. Jei jauniems žmonėms patinka serialai, patikėkite manimi, televizijos pasistengs sukurti jų dar geresnių. Jei norės pramogos – televizija pralinksmins.

– Ar išaugęs TV žiūrimumas kelia kokį nors pavojų kitoms medijų priemonėms ir kanalams?

– Prieš kelis dešimtmečius manyta, kad televizija „nužudys“ kitas žiniasklaidos priemones. Buvo net tokia populiari daina „Vaizdo įrašai žudo radijo žvaigždes“ (angl. „Video kils the radio star“). Taip nenutiko, todėl ateityje, manau, turėsime vis didesnę medijų įvairovę.

– Kokios prognozės ateičiai? Kokią medijų rinkos dalį televizija galėtų išlaikyti? Kokia forma ir būdu televiziją žiūrėsime ateityje?

– Jei televizija buvo milijonus pritraukdavusi medija, ateityje, manau, turėsime „asmeninę“ televiziją. Skaitmeninė technika leis mums patiems pasirinkti ką, kokias laidas, iš kokių kanalų žiūrėti. Trumpai tariant, jei tik netingėsime, galėsime susidaryti savo „televizijos kanalą“. Bet, žinia, žmogus yra tingi būtybė. Noras prigulti ant sofutės ir leisti save linksminti taip pat yra be galo stiprus.

– Dėkoju už pokalbį.

Komentarai baigti.

Naujausia informacija

  • Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms

    2021-07-21Naujam gyvenimui prikelta unikali Antanavo koplyčia tarnauja vietos žmonėms
    Praėjusį sekmadienį Antanave paminėta 10 metų sukaktis nuo tos datos, kai buvo atnaujinta ir atšventinta unikali medinė šešiakampė vietos koplyčia. Daug amžių, daug savininkų mačiusi, klestėjusi, griuvusi ir vėl atstatyta koplyčia šiandien tarnauja žmonėms, čia aukojamos šv. Mišios, krikštijami vaikai, vyksta santuokų ceremonijos, rengiamos parodos, organizuojami koncertai. Algis VAŠKEVIČIUS Dar XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta originali tašytų rąstų šešiakampio plano, dviejų zakristijų koplyčia su giliais rūsiais XIX amžiuje koplyčia buvo suremontuota, išpuošta nežinomų italų dailininkų tapyba. Koplyčios kriptoje amžinojo poilsio atsigulė paskutiniai Antanavo dvaro šeimininkai Šabunevičiai – 1860 metais koplyčioje palaidotas dvaro savininkas Stanislovas Šabunevičius (vietinių vadintas Šabanu), 1922 m. – jo sūnus ...
  • Bartninkuose – ir pats Oneginas…

    2021-07-21Bartninkuose – ir pats Oneginas...
    Mylintiems muziką bei geidžiantiems ko nors išskirtinio jau ne vienerius metus žodžiai „koncertas Bartninkuose“ nuskamba kaip slaptažodis bei kvietimas. Su kokiu jauduliu idėjos (surengti koncertą paslaptinguose Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose) autorė, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinių renginių organizatorė Aksana Laskevičienė beveik prieš dešimtmetį laukė pirmojo koncerto! Kaip tai tuomet buvo nauja ir netikėta – ne tik pas mus, bet ir apskritai Lietuvoje. Ir tai, kad „kažkur kaime“, ir tai, kad griuvėsiuose tikrąja prasme, ir tai, kad ne liaudiška muzika, o džiazas ar klasika, šiuolaikinė moderni muzika ten turėjo skambėti. Kas eis, važiuos, ar norės? Jau į pirmąjį koncertą žmonių prisirinko tiek, kad net ...
  • Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

    2021-07-21Daugiabučių modernizavimo auditas: į ką svarbu atkreipti dėmesį?
    Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kasmet atlieka renovuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę. Šiemet vykdyto audito metu ekspertai išskyrė tokias priemones kaip vėdinimo sistema ir vidinės balkono sienos apšiltinimas. Vykdant energetinį auditą specia-listai tyrė įvairias pastato apšiltinimo priemones. Anot daugiabučių auditą atlikusios pastatų energetikos konsultacijų bendrovės Pastatų energetikos skyriaus vadovo Gedimino Šilansko, tyrimo metu paaiškėjo, kad vidinės balkono sienos apšiltinimą atlikti yra būtina. Kuomet patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti ...
  • „Kas laukia persirgus koronavirusu?“

    2021-07-21„Kas laukia persirgus koronavirusu?“
    Pasaulinė pandemija paliko žymę daugelio gyvenime nepaisant amžiaus, lyties ar gyvenimo būdo, tačiau specialistai įspėja – koronaviruso liekamuosius reiškinius galime jausti dar pusę metų.Šiandien kalbinami skirtingų šalies rajonų gyventojai sako nenorintys grįžti į ligos laikotarpį ir džiaugiasi galintys vėl mėgautis gyvenimu. „Grįžo karantino atimti malonumai“ Raseinių rajone gyvenantis Gintaras į koronaviruso gniaužtus pateko dar šių metų pradžioje. „Viso karantino metu atsakingai saugojausi ir visomis įmanomomis priemonėmis vengiau kontaktų su pašaliniais žmonėmis, tačiau sausio mėnesio pabaigoje turėjau kontaktą su koronavirusu sergančiu žmogumi. Kad užsikrėčiau ir aš, supratau tik pajutęs pirmuosius simptomus – galvos ir gerklės skausmas, sloga – kurie nebuvo itin skausmingi ir ...
  • Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau

    2021-07-21Už jaunuolynų ugdymą gauti išmoką – paprasčiau
    Tik tinkamai prižiūrimas miškas turės aukštą ekonominę vertę. Pasak miškininkų, auginti kokybišką mišką stipriai padeda Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama. Iki rugpjūčio 31 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“ veiklą „Jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymas“. Šių metų naujovė – pareiškėjams nebereiks pateikti projekto finansavimo šaltinius pagrindžiančių dokumentų. Jaunuolynams ugdyti – didesnė kompensacija Iki šiol pareiškėjai, teikdami paraiškas, turėdavo užtikrinti tinkamą projekto finansavimo šaltinį – skolintas lėšas, paramos lėšas, nuosavas lėšas, nurodytas ir pagrįstas paramos paraiškoje. Skolintos lėšos būdavo ...
  • Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas…

    2021-07-17Konstancijos vardas, tulpėmis, lelijomis įaustas...
    Taip buvo ypatingos dienos – liepos 6-osios – popietę: po vasariškos liūties Poezijos parke skambant dainoms ir muzikai, švytint tautinių rūbų spalvoms, akmenims pražydus stebuklingais margų juostų vingiais… Susirinkusieji žinojo, kad visa, ką bedarė, skirta vienai ypatingai Sūduvos krašto moteriai prisiminti bei pagerbti. Čia buvo įsikūręs visas liaudies menų miestelis. Šiemet sukanka šimtas metų, kai gimė Konstancija Bočienė – viena ryškiausių iki šiol šio krašto audėjų, savo mokėjimą ir žinojimą atsinešusi ne tik iš praėjusio amžiaus pirmosios pusės, bet ir iš dar seniau: juk mokėsi iš tų, kurios buvo gimusios, gyvenimo ir amato tradicijas perėmusios dar iš XIX amžiaus moterų. Šį ...
  • Vytinės juostos… iš dilgėlių siūlų

    2021-07-17Vytinės juostos... iš dilgėlių siūlų
    Susitikome (septynios moterys iš Kauno, Marijampolės, Kalvarijos) sodyboje prie Igliaukos mokytis austi, naudojant istorinio ir tautinio paveldo įrankius, technikas ir medžiagas – korteles (dar vadinamas burtukėmis) ir dilgėlių pluošto siūlus – taip skatiname kūrybingą tradicijų puoselėjimą. Nebuvo lengva su mums neįprastais siūlais. Stebino plonutis dilgėlių pluoštas, puikiai paruoštas, tad lengvas, minkštas ir švelnus bei pakankamai tvirtas. Dilgėlių pluošto tinkamumas tekstilės gamybai, kaip žinia, nėra naujiena. Šios žaliavos gaminius žmonės naudojo nuo seno. Archeologų radiniai patvirtina, jog Danijoje dar ankstyvajame bronzos amžiuje iš dilgėlių gamino audeklus ir virves, dilgėlių pluošto panaudojimo pėdsakai Didžiojoje Britanijoje siekia neolito laikus. Iki XVII a. labai ...
  • Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose

    2021-07-17Spalvinga miesto praeitis – šmaikščiose karikatūrose
    Smagi ir nuotaikinga paroda šiomis dienomis atidaryta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Ji pavadinta „Ech, ko tik nebuvo!“ ir perkelia mus į 1925–1928 metų Marijampolę. Ta kelionė beveik šimtmečiu atgal leidžia susipažinti, koks tada buvo miestas, kokie dalykai rūpėjo marijampoliečiams, kuo jie džiaugėsi ir dėl ko reiškė nepasitenkinimą. Algis VAŠKEVIČIUS Parodos idėja išties originali – mūsų kraštietis, iš Kybartų kilęs gerai žinomas šalies karikatūristas bei stiklo menininkas Edmundas Unguraitis dviejose dešimtyse popieriaus lakštų pieštuko judesiu, lengvu potėpiu ir su didele doze humoro įamžino tai, apie ką buvo rašoma 1925–1928 metais Marijampolėje leistame laikraštyje „Šešupės bangos“. Bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Daiva Bepirštienė pasakojo, ...
  • Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?

    2021-07-16Kas yra avarinis atrakinimas ir kuomet jis reikalingas?
    Avarinis spynų atidarymas – tai tokia paslauga, kurią galima rasti praktiškai kiekviename mieste. Šios įmonės yra pasirengusios padėti visiems, kuriems sugedo durų spyna, prarado ar sugadino raktą. Tokius meistrus labai paprasta rasti internete, tiesiog į paieškos svetainę reikia įvesti „spynų atidarymas“, tuomet išsirenkamas, kuris patinka. Žinoma, spynų atidarymas galimas ir savomis rankomis, juk visada galima spyną ir išlaužti. Tačiau neturint tam įgūdžių bei žinių, užtruksite gerokai ilgiau, o vėliau gali kainuoti brangiau bandant ištaisyti kilusias problemas. Tačiau be įgūdžių ir žinių tai padaryti užtruks ilgiau, o tada bandymas ištaisyti problemą gali kainuoti daugiau. Kai įvyksta tokio pobūdžio nelaimė, svarbu išlikti ramiam ...
  • Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?

    2021-07-15Vasarnamiai: kaip juose pasigaminti saulės šildomą lauko dušą?
    Atostogos vasarnamyje toli nuo miesto yra tikra atgaiva kūnui ir sielai. Tyla, ramybė ir grynas oras – tai, ko mes visi ilgimės. Vis dėlto, šią laimę kartais temdo įprasto komforto stoka, o karšto dušo ilgesys ne retai paskatina gana greitai grįžti į miestą. Taigi, kaip mėgautis gamtos malonumais apsistojant vasarnamyje ir be didelių pastangų sukurti patogią aplinką? Kaip užtikrinti, kad vasarnamiai būtų ne mažiau patogūs nei nuolatinis gyvenamasis būstas? Įprasto dušo alternatyvos Pagalvojus apie karštą dušą, iškart matome estetišką, švarią patalpą, kurioje karštas vanduo teka vos pasukus dušo rankeną. Tačiau, keliantis už miesto ribų ir į vasarnamį gamtoje, ši patalpa gali atrodyti ...
  • BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS

    2021-07-14BARTNINKŲ BAŽNYČIOS GRIUVĖSIUOSE VĖL SKAMBĖS MUZIKOS, ŠVIESŲ IR ISTORIJŲ DERMĖS
    Liepos 15-16 dienomis b‘ART projektas sugrįš su 3 stebuklingais renginiais. Tradicine tapusi vieta – Bartninkų bažnyčios griuvėsiai, po kelių metų pertraukos vienam iš koncertų atvers ir savo vidų. Opera, sumodernintos barokinės muzikos skambesiai, atmosferinė ambient stiliaus elektronika, šviesų dailė, fotografijos paroda – visa tai tilps dviejuose potyrių pilnuose liepos vakaruose. Renginių ciklas prasidės liepos 15 d. 21:30 val. Bartninkų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios griuvėsių viduje kartu su „Late junctions“ netikėtomis muzikinėmis jungtimis. Nuo 23:30 val. kultūros pilna naktis tęsis su nemokamu Mantauto Krukausko ir Francisco Roberto Becerra Bravo elektroninės muzikos pasirodymu. Liepos 16 d. vainikuos 21:30 val. prasidėsiantis premjerinis ...
  • Ar verta keliauti per pandemiją?

    2021-07-14Ar verta keliauti per pandemiją?
    Pasaulyje išplitus koronavirusui, tūkstančiai žmonių buvo įstrigę atostogų lokacijose ir negalėjo grįžti namo. Sustojo judėjimas ne tik ant žemės, bet ir oro erdvėje, tačiau dabar, pasibaigus karantinui, vieni naudojasi suteiktomis galimybėmis ir vyksta į užsienį atostogauti, o kiti vis dar bijo rizikuoti. Savo nuomone apie keliones pandemijos metu dalijasi piliečiai iš įvairių šalies rajonų. Jautė psichologinį nuovargį Alytaus miesto gyventojas Vytautas teigia praėjusių metų pradžioje nepalaikęs kelionių idėjos, tačiau viskas pasikeitė pagerėjus epidemiologinei situacijai šalyje ir pasaulyje, kai sumažėjus atvejų skaičiui buvo sušvelnintas karantinas ir atsirado taisyklės, kurių atsakingai laikantis buvo galima išvykti iš šalies. „Susigyvenęs su situacija, kuri bėgant laikui tapo daug aiškesnė, ...
  • 15 metų Amerikoje. Kas toliau?

    2021-07-1015 metų Amerikoje. Kas toliau?
    Sėdime jau kiek pravėsusią pavakarę su Renata ir Linu Natkevičiais. Prieš porą savaičių iš Floridos (JAV) atostogų į Lietuvą sugrįžusi pora tarsteli: čia taip smagu – jaučiamės kaip žiemą Floridoje! Tokia ten žiema – apie 23–25 laipsniai šilumos. Mums atrodytų – tobula lietuviška vasara, kai norisi, kad ji nesibaigtų! Tačiau ne apie orą kalbėjomės su šiais dviem šauniais žmonėmis, kurie, laimėję žaliąją kortą, 2006 metų rudenį išvyko į JAV. Jau Amerikoje gimė trečias šeimos vaikas – Urtė, kuriai dabar 11 metų. Daiva KLIMAVIČIENĖ – Tik atvykę apsistojote Floridoje, po metų darbo paieškos nuvedė į Naująjį Džersį, dabar – vėl Floridoje… – Taip, pirma ...
  • Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams, ir poezijos mėgėjams

    2021-07-10Žemaičių Kalvarija – ir maldininkams,  ir poezijos mėgėjams
    Liepa – mėnuo, kai Lietuvoje galima pamatyti būrius piligrimų. Būtent šį mėnesį Marijampolėje vyksta palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio atlaidų oktava – šiemet minime 150-ąsias palaimintojo gimimo metines, o Žemaitijoje, Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), taip pat rengiami didieji atlaidai, į kuriuos suplūsta daugybė piligrimų. Žemaitijos Kalvarijos apylinkės saugo ir poeto Vytauto Mačernio atminimą. Algis VAŠKEVIČIUS Žemaičių Kalvarijos stebuklai Turbūt kiekvienam lietuviui bent kartą vertėtų apsilankyti Žemaičių Kalvarijoje ir prisiliesti prie tikėjimo tradicijų. Tikintieji šią vietą jau seniai atradę, ji lyginama ir su Šiluva bei ten vykstančiais atlaidais. Žemaičių Kalvarijoje atlaidai išsiskiria Kančios kelio stočių lankymu, turinčiu gilias tradicijas. Žemaičių Kalvarija, kuri anksčiau vadinosi Gardais, rašytiniuose šaltiniuose pirmąkart ...
  • Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės

    2021-07-10Poezijos šventėje – dviejų kaimyninių šalių poetų eilės
    Liepos 2 d. Marijampolėje, prie Kristijono Donelaičio paminklo, esančio prie evangelikų liuteronų bažnyčios, ir Kaliningrado (Karaliaučiaus) krašte, Čistyje Prūdy kaime (Tolminkiemyje), vienu metu vyko renginys, kurio metu buvo pristatytas suremontuotas ir atnaujintas K. Donelaičio memorialinis muziejus. Vasaros liūtys renginio scenarijus koregavo – Marijampolėje teko persikelti į pačią bažnyčios parapijos salę, po to lietus pasiekė ir Tolminkiemį, tad ten taip pat teko ieškoti pastogės. Algis VAŠKEVIČIUS Šis renginys – vienas iš paskutinių, įgyvendinant bendrą Lietuvos ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srities bendradarbiavimo projektą. Jo metu vyko daug įvairių priemonių, o pačios svarbiausios iš jų – Šakių rajone esančio Kidulių dvaro svirno sutvarkymas ir pritaikymas ...