Lietuvos Respublikos Seimo gegužės 13 d. pranešime žiniasklaidai informuojama, kad posėdyje pritarta 13 iniciatyvų 2022-uosius skelbti proginiais metais, „skirtais pagerbti žymias asmenybes, pažymėti išskirtinių istorinių įvykių ir kultūrinių reiškinių sukaktis, atkreipti dėmesį į svarbias valstybės gyvenimo sritis. Vyriausybei pasiūlyta parengti minėjimų programas ir 2022 metų valstybės biudžete numatyti lėšų šioms programoms įgyvendinti“.
Seimas dar praėjusių metų pabaigoje 2022-uosius yra nusprendęs paskelbti Lietuvos karaimų metais, nes kitąmet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Taigi 2022-aisiais iš viso minėsime 14 atmintinų metų.
Kaip jau esame informavę anksčiau, marijampoliečio Seimo nario Andriaus Vyšniausko iniciatyva buvo teikiamas siūlymas ateinančius metus paskelbti Sūduvos metais ir atitinkamai tai pažymėti. 1422 m. rugsėjo 27 d. pasirašius Melno taikos sutartį, Sūduvos kraštas visam laikui buvo prijungtas prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o 2022 m. bus švenčiama Sūduvos krašto susigrąžinimo 600 metų sukaktis. Priimtame Seimo nutarime pabrėžiama Sūduvos įtaka lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 m., tad ateinantieji – oficialiai paskelbti Sūduvos metais.
Paprašėme Seimo narį Andrių Vyšniauską pasidalinti mintimis, kaip ketinama akcentuoti Sūduvos reikšmę, kokios jo vizijos apie būsimus renginius. Ir – ką jam asmeniškai reiškia Sūduva…
„Kalbant apie patį paminėjimą – programa šiuo metu planuojama: norint turėti gerą visų metų programą reikės istorikų indėlio, aiškaus supratimo, kas vienija visas mūsų regiono savivaldybes. Čia pirmiausia turėsime kalbėti apie etninę kultūrą ir mūsų regiono ištakas. Man labai svarbu parodyti ir mūsų regiono, o ypač – Marijampolės svarbą visai Lietuvai. Juk be Marijampolės, be Sūduvos, čia subrendusių asmenybių ir idėjų nebūtų ir Lietuvos. Aš tuo šventai tikiu, todėl kitais metais visą Lietuvą bandysiu tuo įtikinti. Pabandykime tai padaryti kartu!
O Sūduva man reiškia Tėviškę – namus. Bet ne pastatą, o erdvę, gamtą ir aplinką. Šešupę, prie kurios prabėgo mano vaikystė. Nuostabius kaimus, Varnupių piliakalnį, Buktos mišką ir kitas nuostabias vietas, kurios Sūduvos regionui suteikia išskirtinį prieskonį“.
Ateinantys metai taip pat paskelbti Ievos Simonaitytės, Romo Kalantos, Lietuvos Valstybės Konstitucijos, Lietuvos krepšinio šimt-mečio, Gyvūnų gerovės, Lietuvos universitetų, Pranciškaus Skorinos, Jono Meko, Lietuvos jaunimo, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko, Savanorystės metais.
„Suvalkiečio“ informacija
